Civilinė byla Nr. e2-2364-1097/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32842-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.1.4; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,

sekretoriaujant Ingai Dildienei, Ingridai Žuraitei,

dalyvaujant ieškovės asociacijos (duomenys neskelbtini)“  atstovei advokatei Vilijai Viešūnaitei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Jonui Leikauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės asociacijos (duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)““ dėl autorinio atlyginimo priteisimo.

 Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė asociacija (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, prašydama priteisti iš atsakovės 4126,52 Eur autorinio atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 2019 m. lapkričio 26 d. ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus ir sumažino turtinį reikalavimą dėl autorinio atlyginimo iš atsakovės priteisimo iki 469,46 Eur.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2019 m. spalio 26 d. Compensa koncertų salėje Vilniuje įvyko atsakovės organizuotas renginys „Wet dancing / Šokių šou lietuje – Šlapi šokiai“ (toliau – renginys), kuriame buvo atlikti muzikos kūriniai. Ieškovė kolektyviai administruoja atliktų kūrinių autorių teisių turėtojų perduotas turtines autorių teises, įskaitant teisę surinkti autorinį atlyginimą už kūrinių naudojimą. Atsakovė muzikos kūrinius renginio metu naudojo neteisėtai – nesudariusi su ieškove licencinės sutarties bei nemokėdama autorinio atlyginimo už viešą kūrinių atlikimą. Dėl to, pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 86 straipsnio 3 dalį iš kūrinių naudotojos atsakovės turi būti išieškomas autorinis atlyginimas, du kartus didesnis už tą, kurį pastarajai priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją.  

3.       Atsakovė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, ieškovei už piktnaudžiavimą skirti 5700 Eur baudą ir 50 proc. paskirtos baudos skirti atsakovei už patirtą turtinę ir neturtinę žalą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad renginys „Šlapi šokiai“ yra vientisas choreografijos kūrinys, sukurtas ir režisuotas jo autorės A. V. M., ir kaip intelektinės nuosavybės objektas registruotas Baltarusijos intelektinės nuosavybės centre. Spektaklio autorė ir režisierė pateikė ieškovei pareiškimą, kuriuo prašė neskaičiuoti jai autorinio atlyginimo per (duomenys neskelbtini). Spektaklyje naudojami tik muzikos kūrinių fragmentai, parinkti iš liaudies muzikinės kūrybos bei nesaugomų kūrinių, o saugomų autorių kūrinių trukmė neviršija 12 taktų, todėl už juos autorinis atlyginimas neskaičiuojamas. Be to, atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie muzikos kūrinių autorius, kurių teises ji gina, t. y. nenurodė autoriaus vardo, pavardės, kūrinio žanro bei naudotos trukmės. Ieškovė neteisingai aiškino ir taikė autorinio atlyginimo skaičiavimo tarifus.

4.       Ieškovė dublike prašė atsakovės prašymą dėl baudos skyrimo atmesti kaip nepagrįstą, o ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad net jei muzikos kūrinių fragmentai yra savarankiškų kūrinių dalys, už jų naudojimą autoriai (teisių turėtojai) turi teisę gauti autorinį atlyginimą. Atsakovė turi prievolę sumokėti autorinį atlyginimą ne už išvestiniu įvardijamą kūrinį, bet už savarankiškų autorių teisių objektų (muzikos kūrinių) panaudojimą. Renginio garso įraše užfiksuotų muzikinių kūrinių autentiškumą nustatė (duomenys neskelbtini) muzikos kūrinių skyriaus specialistai. Ieškovė taip pat pabrėžė, kad atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kuriais būtų išspręstas klausimas dėl licencinės sutarties, o pareikšto ieškinio suma sumažinta dėl to, jog tik po ieškinio pareiškimo atsakovė pateikė duomenis, kurių pagrindu buvo galima tiksliai nustatyti autorinio atlyginimo dydį.

5.       Atsakovė triplike prašė ieškinį palikti nenagrinėtą arba bylą nutraukti, nes ieškovė turėjo kreiptis į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją kaip ikiteisminio ginčų nagrinėjimo instituciją. Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijos nariai, atstovaujantys kūrybinėms sąjungoms, kūrinių naudotojams, galėtų tinkamai įvertinti susidariusią situaciją ir išspręsti specifinį ginčą. Netenkinus šio prašymo, atsakovė prašė ieškinį atmesti, pripažinti ieškovę piktnaudžiavusia procesinėmis teisėmis ir skirti baudą, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad ieškovė turi pateikti įrodymus – įvardinti autorius, kurių teisės yra ginamos ir kokiu pagrindu; ar autoriai, kuriems ieškovė siekia priteisti autorinį atlyginimą, yra perdavę savo teises administruoti kolektyvinio administravimo organizacijai, kurios interesams atstovauja ieškovė; taip pat ieškovė turi nurodyti atstovaujamų autorių indentifikavimo kodus, nes, jų nenurodžius, autorinis atlyginimas nepasieks autoriaus, kurio interesus siekia apginti ieškovė. Be to, ieškovė be atskiro susitarimo neturi teisės administruoti choreografinio spektaklio autorės teisių. Ieškovė, pažeisdama choreografinio kūrinio autorės teises, priskyrė kūrinį muzikinių kūrinių grupei, neįvardintiems asmenims priskyrė bendraautorystę.

6.       Teismo posėdžio metu ieškovė patikslintus ieškinio reikalavimus palaikė; rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad neneigia choreografijos kūrinio autorystės, nekelia jokių klausimų dėl bendraautorystės ir neprašo priteisti autorinio atlyginimo šio choreografinio kūrinio autorei A. V. M.. Tačiau, ieškovės teigimu, renginio metu skambėjo jos atstovaujamų muzikos autorių kūriniai (muzika), kuriems autorinis atlyginimas turi būti sumokėtas. Atsakovė pažeidė ATGTĮ 15 straipsnio, 7212 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas prievoles. Ieškovė savo teisę reikšti ieškinį grindė ATGTĮ 86 straipsnio nuostatomis.   

7.       Teismo posėdžio metu atsakovė ieškinio reikalavimų nepripažino, prašė ieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir aplinkybėmis. Nurodė, kad ieškovė negali reikšti tokio ieškinio savo vardu ir reikalauti jai priteisti autorinį atlyginimą. Ieškovė turi įrodyti, kad kūrinių autoriai jai yra perdavę savo teises. Atsakovės atstovas taip pat teigė, kad vien pateikti renginio metu skambėjusių muzikos kūrinių sąrašai nepatvirtina ieškinio pagrįstumo, nes dalis nurodytų kūrinių yra nesaugomi, o saugomų kūrinių naudoti fragmentai neviršija 12 taktų. Pagal nusistovėjusią praktiką, fragmentų, neviršijančių 12 taktų, naudojimas laikomas citavimu ir autorinis atlyginimas neskaičiuojamas. Atsakovė taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju esamų kūrinių pagrindu sukurtas savarankiškas kūrinys, įregistruotas Baltarusijoje, todėl ieškovė turėjo kreiptis dėl neteisingo jo įregistravimo savarankišku kūriniu. Taip pat atsakovės atstovas prašė skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir pripažinti, kad ieškovės pateikti kūrinių ir autorių sąrašai yra suklastoti įrodymai bei pranešti prokurorui apie įrodymų klastojimą.   

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

8.       Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl autorinio atlyginimo už, ieškovės teigimu, renginyje panaudotus muzikinius kūrinius priteisimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, liudytojų ir šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad:

8.1.                      Atsakovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ organizavo renginį ,,Wet Dancing / Šokių šou lietuje – ,,Šlapi šokiai“, kuris turėjo įvykti 2019 m. spalio 26 d. Compensa koncertų salėje, esančioje Kernavės g. 84, Vilnius (t. 1, b. l. 40-41).

8.2.                      2019 m. spalio 6-7, 9 d. vyko ieškovės ir atsakovės atstovų elektroninis susirašinėjimas (t. 1, b. l. 176-178, 218-219). Iš elektroninių laiškų matyti, kad 2019 m. spalio 6 d. atsakovės atstovas kreipėsi į ieškovę, siūlydamas susitarti, kad jis nemokėtų autorinio atlyginimo (t. 1, b. l. 178). Atsakovės atstovas informavo, kad, jeigu koncertuose naudojami ieškovės atstovaujamų autorių kūriniai, yra privaloma prieš renginį sudaryti licencinę sutartį, taip pat pagal nustatytus tarifus sumokėti autorinį atlyginimą, atsiuntė tokios sutarties projektą (t. 1, b. l. 218-221).

8.3.                      2019 m. spalio 26 d. Compensa koncertų salėje įvyko renginys ,,Wet Dancing / Šokių šou lietuje – ,,Šlapi šokiai“. Iki renginio atsakovė ATGTĮ 7212 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nepateikė ieškovei informacijos apie kūrinių naudojimo būdus ir komercinės veiklos sritį ar tikslus, kuriems bus naudojami kūriniai, taip pat kitos informacijos, kuri gali būti svarbi sudarant licencinę sutartį.

8.4.                      Licencinės sutarties dėl teisės viešai atlikti muzikos kūrinius ginčo renginyje byloje nėra pateikta. Nėra šalių ginčo, kad tokia sutartis dėl ginčo renginio sudaryta nebuvo.  

8.5.                      2019 m. spalio 30 d. pažymoje dėl 2019 m. spalio 26 d. renginio ,,Wet Dancing / Šokių šou lietuje“ vykusio Compensa koncertų salėje Vilniuje metu naudotų kūrinių atpažinimo ieškovės Muzikos kūrinių skyriaus specialistė V. Ž. fiksavo, kad ieškovės darbuotoja 2019 m. spalio 26 d. lankėsi atsakovės organizuotame renginyje, renginio metu buvo daromas garso įrašas, iš kurio atpažinti kūriniai: „November sequence“; „Prends garde a ta langue“; „Ni oui ni non“; „Le bien qui fait mal“; „Assasymphonie“; „Dumbledore‘s farewell“; „Stardust“; „Penser L‘impossible“; „Waltz“; „Bun up the dance“; „Pin pong“ (t. 1, b. l. 144). Pagal šį atpažintų renginyje skambėjusių kūrinių sąrašą, ieškovės darbuotoja Muzikos kūrinių skyriaus Dokumentacijos ir paskirstymo poskyrio specialistė A. J. sudarė viešai atliktų kūrinių teisių turėtojų sąrašą (t. 1, b. l. 142-143). Šiais sąrašais bei liudytojų V. Ž. ir A. J. parodymais ieškovė grindžia faktą, kad ginčo renginio metu skambėjo nurodyti muzikos kūriniai, kurių autorių teisės yra administruojamos ieškovės pagal sudarytas dvišales kolektyvinio autorių teisių administravimo subjektų sutartis.

8.6.                      Ieškovė 2019 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 4126,52 Eur autorinio atlyginimo, 5 proc. procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. 2019 m. lapkričio 26 d. ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus, prašydama priteisti iš atsakovės 469,46 Eur autorinio atlyginimo (t. 2, b. l. 20-23). Ieškovė nurodė, kad, kreipdamasi į teismą, neturėjo tikslių duomenų apie kūrinių naudotojo už bilietus gautas pajamas, o atsakovė, sužinojusi apie vykstantį teisminį procesą, pateikė renginio ataskaitą, pagal kurią ir buvo nustatytas bei patikslintas prašomas priteisti autorinis atlyginimas (t. 2, b. l. 24).

8.7.                      Atsakovė, nesutikdama su pareikštu reikalavimu dėl autorinio atlyginimo priteisimo, nurodė, kad: 1) ieškovė neturi teisės reikšti tokio pobūdžio reikalavimo dėl ginčo renginio; 2) neįrodytas neteisėtas muzikos kūrinių naudojimo faktas; 3) neteisingai skaičiuotas prašomo priteisti autorinio atlyginimo dydis.

Dėl ieškovės teisės reikšti ieškinio reikalavimą

9.       Ieškovė, kaip autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, kolektyviai administruoja autorių ir kitų autorių teisių subjektų perduotas turtines autorių teises, taip pat ir autorinio atlyginimo už viešą kūrinių atlikimą surinkimą bei paskirstymą (ATGTĮ 67 straipsnio 1 dalis, t. 1, b. l. 205-217). Šias savo funkcijas ieškovė atlieka sutarčių, pasirašytų tiesiogiai su autoriais, taip pat dvišalių bendradarbiavimo sutarčių su užsienio kolektyvinio administravimo asociacijomis pagrindu. Ieškovė pateikė teismui ginčo renginyje skambėjusių kūrinių autorių teisių turėtojų sąrašą (t. 1, b. l. 142-143). Atsakovė šio sąrašo neginčijo ir nepateikė įrodymų, kad sąraše nurodytų kūrinių autorių teisių turėtojais būtų kiti asmenys (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovė pateikė teismui duomenis – dvišales bendradarbiavimo su užsienio kolektyvinio administravimo asociacijomis sutartis, kurios patvirtina, kad ieškovė turi teisę ir įgaliojimus rinkti autorinį atlyginimą už kūrinių naudojimą, atstovaudama ginčo renginyje skambėjusių muzikinių kūrinių autorių teisių turėtojus, priklausančius užsienio valstybių kolektyvinio administravimo asociacijoms (t. 1, b. l. 10-39, 42-141, 148-173, 179-203, 222-241). 

10.       Pagal ATGTĮ 86 straipsnio 1 dalį, kolektyvinio administravimo organizacijos kolektyviai administruojamas autorių teises ir gretutines teises gina teisme pagal savarankišką ieškinio teisę be atskiro kolektyviai administruojamų autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų įgaliojimo pareikšdamos ieškinį dėl kolektyvinio administravimo pajamų išieškojimo iš kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų, kurie be kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos ar nemokėdami kolektyvinio administravimo pajamų naudoja kūrinius ar gretutinių teisių objektus. Pagal šio straipsnio 4 dalį, išieškotas kolektyvinio administravimo pajamas kolektyvinio administravimo organizacija paskirsto ir išmoka kolektyviai administruojamiems teisių turėtojams mokėtinas sumas.

11.       Vadovaujantis šiomis ATGTĮ 86 straipsnio nuostatomis, konstatuotina, kad ieškovė turi teisę reikšti tokio pobūdžio ieškinį dėl autorinio atlyginimo priteisimo ir prašyti šį atlyginimą priteisti ieškovei, kaip kolektyvinio teisių administravimo subjektui, kuris šį atlyginimą autoriams paskirsto teisės aktų nustatyta tvarka.  

12.       Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimu dėl autorinio atlyginimo priteisimo, ginčija ieškovės teisę reikšti tokį ieškinį, nurodydama, kad 2019 m. spalio 26 d. Compensa koncertų salėje Vilniuje parodytas spektaklis ,,Wet Dancing“ yra choreografijos kūrinys, sukurtas ir režisuotas jo autorės A. V. M., kaip savarankiškas intelektinės nuosavybės objektas registruotas Baltarusijos intelektinės nuosavybės centre, todėl ieškovė neturi teisės administruoti šio choreografinio kūrinio autorės teisių. Be to, kūrinio autorė ir režisierė raštu pateikė ieškovei pareiškimą, kuriuo prašė neskaičiuoti jai autorinio atlyginimo per (duomenys neskelbtini) už Vilniuje parodytą jos sukurtą spektaklį (t. 2, b. l. 69, 70).

13.       Teismo vertinimu, atsakovės nurodyti argumentai nepaneigia pirmiau išdėstytos išvados dėl ieškovės teisės reikšti ginčo ieškinį. Iš procesinių dokumentų turinio bei šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovė neginčija atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ginčo renginio metu atliktas autorės A. V. M. choreografinis kūrinys. Tačiau, kaip teigia ir pati atsakovė, tai yra šokio spektaklis – choreografinis kūrinys. Byloje nėra duomenų, kad toks kūrinys apimtų ir šokio metu skambančios muzikos autorystę. Byloje nustatyta (apie tai bus pasisakyta vėliau sprendime), kad atliekant nurodytą choreografinį kūrinį, panaudoti kitų autorių muzikiniai kūriniai. Taigi, renginyje naudoti muzikos autorių, kuriuos atstovauja ieškovė, kūriniai. Tai, kad šie kūriniai (muzika) naudoti atliekant originalų choreografinį kūrinį (šokiams), nepaneigia muzikos autorių teisės gauti autorinį atlyginimą. Dėl to nėra paneigta ieškovės teisė reikšti reikalavimus dėl šio atlyginimo priteisimo ieškovės atstovaujamiems autoriams. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė, išvestinio kūrinio sukūrimas (spektaklio pastatymas), negali pažeisti ar apriboti jį kuriant panaudotų kitų autorių teisių (ATGTĮ 4 straipsnio 4 dalis). Dėl to panaudotų kūrinių autoriai turi teisę gauti autorinį atlyginimą už jų kūrinių panaudojimą šokio spektaklio metu. Šią išvadą patvirtina ir atsakovės atstovo teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad, atliekant minėtą choreografijos kūrinį, kiekvieną kartą gali būti leidžiama (naudojama) vis kita muzika, t. y. skambanti muzika nėra šio šokio kūrinio dalis. Išvados apie ieškovės teisę reikalauti autorinio atlyginimo už ginčo renginyje panaudotus kūrinius, nepaneigia atsakovės teiginiai ir teikti duomenys, kad spektaklio autorė A. V. M. raštu atsisakė nuo jai priklausančio autorinio atlyginimo skaičiavimo (surinkimo) per asociaciją. Minėta, kad ieškovė ir nereikalauja autorinio atlyginimo šiai autorei už choreografinį spektaklį, o reiškia reikalavimą priteisti atlyginimą renginio metu skambėjusios muzikos kūrinių autoriams, kuriuos, kaip minėta, ieškovė atstovauja dvišalių kolektyvinio administravimo subjektų sutarčių pagrindu. Dėl to choreografinio kūrinio autorės autorinio atlyginimo klausimas šioje byloje neturi teisinės reikšmės.

14.       Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus ir bylos medžiagos neatitinkančius atsakovės argumentus, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog yra įgaliota atstovauti jos nurodytų autorių teises renkant autorinį atlyginimą. Minėta, kad ieškovė pateikė su naudotų kūrinių autorių teisių kolektyvinio administravimo subjektais sudarytas dvišales sutartis, patvirtinančias ieškovės teisę reikšti nagrinėjamo pobūdžio reikalavimus atstovaujamų autorių turtinėms teisėms apginti. Atsakovė, ginčydama ieškovės teisę reikšti nagrinėjamą ieškinį, teigė, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie muzikos kūrinių autorius, kurių teisės ji gina, t. y. nenurodė autoriaus vardo, pavardės, kūrinio žanro, teisių galiojimo teritorijos, autorių identifikavimo kodų. Dėl to, atsakovės teigimu, nėra aišku, kokiems autoriams atitektų priteista suma. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė, nustačiusi renginio metu skambėjusius kūrinius, sudarė tų kūrinių autorių teisių turėtojų sąrašą, kuriame nurodomos teisių turėtojų kategorijos, teisių turėtojas, autorių teisių bendrijos kodas, autorių teisių bendrija ir valstybė (t. 1, b. l. 142-143). Liudytoja apklausta šį sąrašą sudariusi asociacijos (duomenys neskelbtini) Muzikos kūrinių skyriaus Dokumentacijos ir paskirstymo poskyrio specialistė A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sąrašas sudarytas remiantis elektroninėmis kūrinių duomenų bazėmis, į kurias įtraukti saugomi kūriniai. Autorių identifikavimo kodai yra žinomi, tačiau nereikalingi, t. y. tai techninis klausimas, kokią bazėje esančią informaciją perkelti į pažymą. Taigi, teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti tinkamu kūrinių autorių identifikavimu. Atsakovės teiginiai dėl netinkamo ieškovės surinkto autorinio atlyginimo skirstymo autoriams niekuo nepagrįsti, be to, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl neteisėto kūrinių naudojimo ginčo renginio metu

15.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aplinkybės, kokių autorių kūriniai buvo naudojami, įrodinėjimo, yra išaiškinęs, kad pagal įstatymo nuostatas kūrinių naudotojai privalo sudaryti sąlygas kolektyvinio administravimo asociacijų atstovams gauti informaciją, būtiną kolektyvinio teisių administravimo funkcijoms atlikti, bei teikti kolektyvinio administravimo asociacijoms informaciją apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo teisėtumą, taip pat informaciją, būtiną atlyginimui surinkti ir paskirstyti. Šios nuostatos palengvina įrodinėjimą autorių teisių bylose ir suteikia teisę autorių teisių subjektui, kurio teisės pažeistos, reikalauti (tiesiogiai ar per teismą) pateikti atitinkamą informaciją. Kita vertus, tai nereiškia įrodinėjimo naštos perskirstymo įrodinėjant bylai reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju galioja bendrosios įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės, pagal kurias kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Taigi ieškovas, ieškinio reikalavimus grįsdamas autorių teisių pažeidimu (neteisėtu kūrinių naudojimu), turi įrodyti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, tarp jų ir faktą, kokių autorių kūriniai buvo neteisėtai naudojami. Atsakovui nepateikus (ar pateikus nepakankamai) duomenų, kokių konkrečių autorių kūriniai buvo atliekami jo organizuotuose koncertuose, teismas šias aplinkybes nustato remdamasis ieškovo pateiktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2012).

16.       Ieškovė, ieškinio reikalavimus grįsdama autorių turtinių teisių pažeidimu (neteisėtu kūrinių naudojimu), turėjo įrodyti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, tarp jų ir faktą, kokių autorių kūriniai buvo neteisėtai naudojami. Įrodinėdama aplinkybę, kad ginčo renginio metu buvo naudojami ieškovės atstovaujamų autorių kūriniai, ieškovė teismui pateikė 2019 m. spalio 30 d. pažymą dėl ginčo renginyje naudotų kūrinių atpažinimo (t. 1, b. l. 142-143) ir rėmėsi liudytojos, šią pažymą sudariusios ieškovės Muzikos kūrinių skyriaus specialistės V. Ž., parodymais. Teismo posėdyje ši liudytoja patvirtino, kad atpažintų renginyje naudotų muzikos kūrinių sąrašas sudarytas iš renginio garso įrašo. Specialios kompiuterinės programos iš garso įrašo identifikuoja kūrinius, o darbuotojas, dar kartą perklausydamas įrašą, įsitikina šios automatiškai kompiuterinės programos atliekamos atpažinimo procedūros tikslumu. Liudytoja patvirtino, kad ginčo renginyje naudoti sąraše nurodyti kūriniai skambėjo ne kelias akimirkas, o pakankamai ilgas atkarpas, buvo girdimas visas priedainis, iš kurių buvo galima be abejonės identifikuoti nurodytus kūrinius. Liudytoja taip pat patvirtino, kad kompiuterinė programa kūrinius identifikuoja konkrečiai, t. y. nepasitaiko atvejų, jog iš įrašo būtų nurodomi keli galimi kūriniai.

17.       Atsakovė, ginčydama ieškovės sudarytą renginyje naudotų kūrinių sąrašą, nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti apie renginio metu skambėjusią muziką (CPK 178 straipsnis). Atsakovė taip pat neneigė, kad kūriniai buvo naudoti, tačiau nurodė, jog renginyje naudoti tik muzikos kūrinių fragmentai, parinkti iš liaudies muzikos kūrybos ir nesaugomų autorių, o saugomų autorių kūrinių naudotų fragmentų trukmė neviršija 12 taktų, todėl nėra savarankiški muzikos kūriniai ir už juos autorinis atlyginimas neskaičiuojamas.

18.       Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Pažymėtina, kad pagal civiliniame procese galiojančius rungimosi ir dispozityvumo principus, kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 straipsnis).

19.       Nagrinėjamu atveju, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina ieškovės pozicija, jog sąraše nurodyti kūriniai buvo naudojami ginčo renginyje (CPK 185 straipsnis). Minėta, kad atsakovė nepateikė jokių ieškovės duomenis paneigiančių įrodymų. Taip pat atsakovė nepagrindė savo teiginių dėl kūrinių naudojimo trukmės reikšmės, t. y. neįrodė paplitusios praktikos neskaičiuoti autorinio atlyginimo už minimus 12 taktų muzikos (CPK 178 straipsnis). Teisės aktuose nėra išlygų dėl muzikos kūrinių naudojimo trukmės įtakos teisei į autorinį atlyginimą. Pastebėtina ir tai, jog liudytoja V. Ž. patvirtino, kad kūriniai naudoti pakankamai ilgais fragmentais.

20.       Atsakovė nepateikė duomenų ir neįrodė, kurie iš ieškovės nurodytų saugomų kūrinių turi būti laikomi nesaugotinais. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas minėjo V. A. Mocartą, tačiau, kaip matyti iš ieškovės pateikto atpažintų panaudotų kūrinių sąrašo, jame nėra šio klasikinės muzikos kompozitoriaus kūrinių. Teismo posėdžio metu liudytojos V. Ž. ir A. J. paaiškino, kad keli sąrašuose nurodyti kūriniai yra atliekami atlikėjų grupės, kurios pavadinime yra panaudotas žodis ,,Mozart“ (,,Mozart opera rock“). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas kėlė klausimą, kad ieškovės pateiktas identifikuotų kūrinių sąrašas neatitinka pateikto teisių turėtojo sąrašo. Tačiau teismas nenustatė pagrindo pritarti tokiems atsakovės atstovo teiginiams, nes, kaip matyti iš šių pateiktų sąrašų, identifikuoti kūriniai visiškai atitinka sąrašą, kuriame pateikiami tų kūrinių autorinių ir kitų teisių turėtojai. Atsakovės atstovas, teigdamas naudotų kūrinių sąraše esant klasikinės muzikos kūrinius ar nurodydamas sąrašų neatitiktį, lygino ir analizavo ne kūrinių pavadinimus, o juos atlikusių atlikėjų pavadinimus.

21.       Byloje buvo kilęs klausimas dėl ginčo renginio garso įrašo pateikimo: atsakovė, rengdama savo gynybinę poziciją, prašė teismo išreikalauti šį įrašą iš ieškovės, kuri nurodė tokį įrašą turinti. Teismas tokį atsakovės reikalavimą tenkino, tačiau ieškovė 2020 m. balandžio 1 d. rašte nurodė, jog paskelbus karantiną dėl COVID-19 viruso grėsmės buvo imtasi priemonių organizuoti darbuotojų darbą nuotoliniu būdu ir proceso eigoje renginio garso įrašas dingo (DOK-69600). Įrašo dingimas lėmė, kad tapo neįmanoma jį pateikti ekspertams, jog būtų galima nustatyti renginyje skambėjusius kūrinius (muziką) ir skambėjimo trukmę. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia civilinės bylos dispozityvumo principo ir šalių įrodinėjimo pareigos. Šiame kontekste svarbu tai, kad ATGTĮ 7212 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog kūrinių naudotojas ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų iki kūrinių naudojimo pradžios turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai prašymą suteikti licenciją naudoti kūrinius. Atsakovė, kaip ginčo renginio organizatorė, turėjo pareigą pateikti duomenis, kokių konkrečių autorių kūriniai bus atliekami renginio metu. Šios pareigos atsakovė neįvykdė, todėl, byloje nesant pateiktų kitų įrodymų, teismas, nustatydamas renginio metu skambėjusių kūrinių faktą, remiasi ieškovės pateiktais įrodymais (CPK 185 straipsnis). Tokią išvadą patvirtina ir formuojama teismų praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2011; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-292-258/2017). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie renginio metu skambėjusią muziką, taip pat nepateikė įrodymų, kurie leistų abejoti ieškovės darbuotojų surašytų dokumentų ar teiktų paaiškinimų pagrįstumu bei juose išdėstytos informacijos patikimumu (CPK 176–179 straipsniai). 

22.       Apibendrindamas nurodytas aplinkybes ir argumentus, teismas daro išvadą, kad ieškovės teiginiai, jog atsakovė 2019 m. spalio 26 d. renginio ,,Wet Dancing / Šokių šou lietuje“ metu viešai, neturėdama autorių leidimo ir nesudariusi licencinės sutarties su ieškove, naudojo muzikos kūrinius „November sequence“; „Prends garde a ta langue“; „Ni oui ni non“; „Le bien qui fait mal“; „Assasymphonie“; „Dumbledore‘s farewell“; „Stardust“; „Penser L‘impossible“; „Waltz“; „Bun up the dance“; „Pin pong“, yra pagrįsti bei įrodyti byloje esančiais įrodymais, o atsakovės argumentai apie tai, jog naudoti kūriniai yra nesaugomi arba autorinis atlyginimas nemokėtinas dėl trumpų naudotų kūrinių fragmentų, yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (CPK 185 straipsnis).  

23.       ATGTĮ 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis. Pagal ATGTĮ 67 straipsnio 1 dalį teisių turėtojai gali suteikti kolektyvinio administravimo organizacijai leidimą kolektyviai administruoti jų turimas autorių teises ir gretutines teises. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovės organizuotame renginyje skambėjo nurodytų autorių muzikiniai kūriniai, jų autoriai turi teisę į autorinį atlyginimą, o ieškovė, kaip minėta pirmiau, turi teisę reikalauti šio atlyginimo kolektyviai administruodama autorių turimas turtines teises. Atsakovė, nesilaikydama ATGTĮ 15, 7212 straipsnių reikalavimų, pažeidė autorių teises, todėl ieškovė turi pagrindą kreiptis į teismą dėl atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi kūriniais išieškojimo iš atsakovės ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės autorinį atlyginimą už ginčo renginyje naudotus kūrinius, pripažintinas pagrįstu ir tenkintinu.

Dėl priteistino autorinio atlyginimo dydžio

24.       Pagal ATGTĮ 86 straipsnio 2 dalį, išieškomo atlyginimo dydis nustatomas remiantis kolektyvinio administravimo asociacijų taikomais atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą tarifais. Pagal šio straipsnio 3 dalį, teismas, nustatęs, kad kūriniai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo asociacijos licencijos, priima sprendimą iš kūrinių naudotojo išieškoti atlyginimą, du kartus didesnį už tą, kurį pastarajam priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją.

25.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, nustatydama ieškiniu prašomą priteisti autorinio atlyginimo dydį, vadovavosi asociacijos Tarybos patvirtintų (duomenys neskelbtini) autorinio atlyginimo už viešą muzikos kūrinių atlikimą tarifų 3 skyriaus (3.1.2 punkto) nuostatomis, reglamentuojančiomis mokėtino autorinio atlyginimo dydį už muzikos kūrinių naudojimą modernaus ir / ar šiuolaikinio šokio pasirodymuose (t. 1, b. l. 146-147). Atsakovė, nesutikdama su prašomu priteisti autorinio atlyginimo dydžiu, nurodė, kad autorinis atlyginimas turėjo būti skaičiuojamas pagal Taisyklių 4.5 punktą taikant tarifą dramos spektakliui, t. y., atsakovės teigimu, atlyginimo dydis skaičiuotas taikant ne tą tarifą.

26.       Teismas atmeta šiuos atsakovės argumentus, atsižvelgdamas į tai, kad bylos medžiaga nepatvirtina atsakovės teiginių, jog ginčo renginys turėtų būti laikomas dramos spektakliu (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš skelbimų apie renginį, jau pats jo pavadinimas leidžia jį vertinti kaip šokio pasirodymą – ,,Wet Dancing / Šokių šou lietuje – ,,Šlapi šokiai“. Be to, pati atsakovė ne kartą procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose įvardijo, kad renginyje rodytas choreografinis kūrinys, tai buvo choreografinis pasirodymas. Atsižvelgiant į tai, laikytina pagrįsta ieškovės pozicija autorinį atlyginimą skaičiuoti pagal tarifą, taikytiną šokio pasirodymuose.

27.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutarime konstatavo, kad teisės norma, įtvirtinta ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostatose, aiškintina taip, kad teismas, spręsdamas dėl atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi kūriniais ar gretutinių teisių objektais išieškojimo pagal kolektyvinio administravimo asociacijų ieškinius, paprastai turi priimti sprendimą išieškoti iš naudotojo du kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus, tačiau, įvertinęs turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, gali priimti sprendimą išieškoti ir kitokio dydžio atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniais ar gretutinių teisių objektais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimas Nr. KT17-N8/2017). Šiame kontekste būtina įvertinti atsakovės elgesį. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė buvo informuota apie pareigą sudaryti licencinę sutartį ir mokėti autoriams atlyginimą. Nepaisant to, atsakovė tokios sutarties nesudarė, o su ieškovės darbuotojais nebendradarbiavo. Elektroninio susirašinėjimo laiškai leidžia spręsti, jog atsakovės atstovas suvokė prievolę mokėti autoriams atlyginimą, tačiau vengė ją vykdyti. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 469,46 Eur autorinį atlyginimą pripažintinas pagrįstu, teisėtu ir yra visiškai tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

28.       CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnis nustato, kad skolininkas privalo mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo ir ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (469,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl ikiteisminio ginčo sprendimo

29.       Atsakovė, prašydama palikti ieškinį nenagrinėtą ar bylą nutraukti, nurodė, kad pagal ATGTĮ 7230 straipsnį kolektyvinio administravimo organizacijų nariai, teisių turėtojai ar naudotojai visus ginčus gali perduoti spręsti Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijai, kurios nariai galėtų tinkamai įvertinti susidariusią situaciją bei išspręsti specifinį ginčą.

30.       Teismas sprendžia, kad atsakovės nurodyti argumentai neduoda pagrindo konstatuoti, kad ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Kaip matyti iš atsakovės nurodytų įstatymo nuostatų, galimybė kilus ginčui kreiptis į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją yra ginčo šalių teisė, o ne pareiga. Be to, įvertinus byloje keliamus klausimus ir pateikiamus argumentus, nėra pagrindo konstatuoti specifinių žinių poreikį ir formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose nepakankamumą ginčui išspręsti.

Dėl prašymo kreiptis į prokurorą dėl įrodymų klastojimo

31.       Atsakovė pateikė teismui prašymą pripažinti ieškovės pateiktus kūrinių ir autorių sąrašus suklastotais įrodymais ir kreiptis dėl įrodymų klastojimo į prokurorą. Šį prašymą atsakovė grindė aplinkybe, kad ieškovė nepateikė ginčo renginio garso įrašo. Atsakovės teigimu, šio įrašo ir nebuvo.

32.       Teismas atmeta šį atsakovės prašymą, konstatuodamas, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti dėl galimo įrodymų klastojimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartimi ieškovė buvo įpareigota pateikti ginčo renginio garso įrašą ne dėl to, kad jis pripažintas būtinu įrodymu šioje byloje, o pagal atsakovės prašymą dėl to, jog ieškovė nurodė tokį įrašą turinti. Atsakovė, pati neteikdama jokių renginio metu skambėjusią muziką patvirtinančių įrodymų, prašė galimybės įvertinti garso įrašą. Nutartyje nurodyta, kad tai, kuri šalis pateiks garso įrašą, nekeičia šalių turimos įrodinėjimo pareigos, nes įrašas reikalingas kaip renginio metu skambėjusios muzikos fiksavimas, kurį galės vertinti abi šalys. Ieškovė pateikė paaiškinimus, kodėl garso įrašo nebegali pateikti. Aplinkybes dėl įrašo dingimo patvirtino ir teismo posėdyje apklausta liudytoja V. Ž.. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams dėl garso įrašo nebuvimo apskritai. Taip pat nepateikta duomenų, kurie leistų abejoti, kad ieškovės pateikti naudotų kūrinių ir jų autorių sąrašai neatitinka tikrovės ar buvo klastojami. Atsižvelgiant į tai, teismas nemato pagrindo abejoti pateiktų įrodymų tinkamumu.

Dėl baudos ieškovei skyrimo

33.       Atsakovė nurodė, kad ieškinys pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, todėl ieškovei turėtų būti skiriama bauda CPK 95 straipsnio 1 dalies pagrindu. Grįsdama šį prašymą, atsakovė nurodė, jog ieškovė nebendradarbiavo, neatsakė į pastabas dėl licencinės sutarties, baugino ir elgėsi nesąžiningai pareikšdama ieškinį dešimt kartų didesnei sumai, nei atsakovė turėtų mokėti skaičiuojant nuo parduotų bilietų sumos. Nepagrįstai dideliam reikalavimui užtikrinti buvo pritaikytos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės, sukėlusios atsakovei turtinės ir neturtinės žalos.

34.       Teismo vertinimu, atsakovės nurodomos aplinkybės neduoda pagrindo abejoti ieškovės sąžiningumu naudojantis procesinėmis teisėmis. Kaip matyti iš ieškovės pareiškimo, kuriuo ji sumažino ieškinio reikalavimą, ieškovė paaiškino to priežastis: tik po ieškinio pareiškimo atsakovė pateikė renginio ataskaitą ir duomenis apie realiai už renginį gautas pajamas (t. 2, b. l. 24), todėl, pateikiant pirminį ieškinį buvo vadovaujamasi viešai paskelbtais duomenimis apie renginio vietą, bilietų kainas ir galimų dalyvių (žiūrovų) skaičių. Tai buvo nurodyta ir ieškinyje (t. 1, b. l. 4). Nepaneigti ieškovės teiginiai, kad ieškinio reikalavimo sumą ji sumažino ir laikinųjų apsaugos priemonių mastą paprašė sumažinti iš karto, kai tik gavo aktualią informaciją apie ginčo renginį. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog ieškovė pradinį ieškinį pareiškė sąmoningai didesnei sumai, ar kad delsė apie tai pranešti teismui, operatyviai nekėlė klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto (CPK 178 straipsnis). Atsakovės pateikti duomenys nepatvirtina jos teiginių dėl ieškovės nebendradarbiavimo, nes, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, jie siejami su kitu renginiu (,,Super diskoteka“).   

Dėl bylinėjimosi išlaidų        

35.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra patenkintas, ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 1665 Eur (53 Eur žyminio mokesčio, 1452 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai, 160 Eur išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (DOK-113176) (CPK 79, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 98 straipsnis). Prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma atitinka užmokesčio dydžius, patvirtintus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija), protingumo bei proporcingumo reikalavimus, todėl priteistina ieškovei iš atsakovės.

36.       Ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl 4126,52 Eur autorinio atlyginimo priteisimo ir pateikdama patenkintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sumokėjo 131 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t. 1, b. l. 242). Patikslinusi ieškinio reikalavimą, ieškovė prašė priteisti 469,46 Eur autorinio atlyginimo (t. 2, b. l. 23). Už tokio dydžio turtinį reikalavimą mokėtinas 15 Eur žyminis mokestis, todėl ieškovei grąžintina 78 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 5 dalis).

37.       Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (10,54 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl valstybei iš atsakovės priteistina 10,54 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti (CPK 92, 96 straipsniai).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

38.       Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi sumažino jų mastą, atsižvelgdamas į patikslintą ieškinio reikalavimą.

39.       Pagal CPK 150 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei asociacijai (duomenys neskelbtini) (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 469,46 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 46 ct) autorinio atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (469,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1665 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 10,54 Eur (dešimt eurų 54 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Grąžinti ieškovei asociacijai (duomenys neskelbtini) (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 78 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio dalį (mokėjimo užduoties kodas ZI03516), išaiškinant, jog minėtą mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Rūta Latvelė