Civilinė byla Nr. e2A-1085-803/2023

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31513-2021-7

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.4; 

 (S)

                                                                                         2.6.16.8.1; 3.3.1.20

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 6 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitropolis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitropolis“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įsakymų valstybinės žemės nuomos klausimais panaikinimo, tretieji asmenys byloje: Lietuvos nacionalinis dramos teatras, uždaroji akcinė bendrovė „Kukabara“, uždaroji akcinė bendrovė „Danbalt Estate“, G. R., G. P., J. E. P., uždaroji akcinė bendrovė „Armintana Property“, A. M., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, S. Z., J. M., R. M., A. M., L. G., E. G., J. G., Vilniaus miesto savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „Turtona“, T. Ž., R. P., M. V., C. S. B. S., M. Ž., V. R., R. S., L. K., P. V., I. J. ir R. J..

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė ieškiniu pareiškė du alternatyvius reikalavimus, kuriais prašė: 1) panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymą ir jo pagrindu priimtą 2021 m. spalio 19 d. įsakymą; 2) įpareigoti atsakovę nustatyti 2 444 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalis, reikalingas kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam pastatui eksploatuoti, pagal matininko R. A. 2021 m. gegužės 17 d. sudarytą žemės sklypo planą ir dėl ieškovei tenkančios žemės sklypo dalies sudaryti su ieškove valstybinės žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono būdu; arba: 1) panaikinti atsakovės 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymą ir jo pagrindu priimtą 2021 m. spalio 19 d. įsakymą; 2) įpareigoti atsakovę nustatyti 2 444 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), dalis, reikalingas kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam pastatui eksploatuoti, pagal matininko R. A. 2022 m. rugsėjo 26 d. sudarytą žemės sklypo planą ir dėl ieškovei tenkančios žemės sklypo dalies sudaryti su ieškove valstybinės žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono būdu.

2.       Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos), esantys gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas-2).  Gyvenamasis namas-2 yra žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Ieškovė pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą turi teisę be aukciono išsinuomoti žemės sklypo dalį. Ieškovė 2021 m. balandžio 24 d. pateikė atsakovei prašymą dėl žemės sklypo dalies nuomos pagal matininko R. A. 2021 m. kovo 16 d. sudarytą žemės sklypo planą. Atsakovė 2021 m. balandžio 30 d. raštu nurodė formalius pateikto žemės sklypo trūkumus ir prašymą grąžino. Ieškovė žemės sklypo plano trūkumus ištaisė ir 2021 m. birželio 18 d. pateikė atsakovei naują prašymą su 2021 m. gegužės 17 d. sudarytu nauju žemės sklypo planu.

3.       Atsakovė 2021 m. spalio 22 d. nurodė, kad žemės sklypo nuomos sutarties projektas parengtas, ieškovei nuomotis tenkanti žemės sklypo dalis nustatyta atsakovės 2021 m. spalio 19 d. įsakymu, o žemės sklypo planas, pagal kurį nustatomos išnuomotino žemės sklypo dalys, patvirtintas 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu. Pastarasis įsakymas buvo priimtas pagal Lietuvos nacionalinio dramos teatro 2021 m. liepos 23 d. prašymą ir kartu pateiktą „Korporacija matininkai“ matininko R. M. 2021 m. balandžio 26 d. parengtą žemės sklypo planą. Atsakovės 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakyme nėra jokių duomenų, kad būtų svarstytas ir ieškovės 2021 m. birželio 18 d. prašymas dėl žemės sklypo dalių nuomai nustatymo. Atsakovės 2021 m. rugpjūčio 13 d. ir 2021 m. spalio 19 d. įsakymais buvo pažeistos ieškovės teisės, nes žemės sklypo plane, kuriuo rėmėsi atsakovė, išnuomotinos žemės sklypo dalys, nustatytos kaip reikalingos kiekvienam žemės sklype esančiam pastatui eksploatuoti, neatitinka teisės aktų reikalavimų, taip pat buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai dėl tokių įsakymų priėmimo tvarkos.

4.       Atsakovė ieškovės 2021 m. birželio 18 d. prašymo dėl naudotinų žemės sklypo dalių net nesvarstė, dėl jo nepasisakė, sprendimą dėl jo vilkino tol, kol gavo Lietuvos nacionalinio dramos teatro 2021 m. liepos 23 d. prašymą, ir be jokių motyvų pritarė Lietuvos nacionalinio dramos teatro pateiktam 2021 m. balandžio 26 d. žemės sklypo planui, apie priimtą sprendimą neinformavo ieškovės. Dėl to 2021 m. rugpjūčio 13 d. ir 2021 m. spalio 19 d. įsakymai turi būti panaikinti ir klausimas dėl žemės sklypo dalių, reikalingų kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam pastatui eksploatuoti, nustatymo grąžintinas atsakovei nagrinėti iš naujo pagal ieškovės 2021 m. birželio 18 d. prašymą, nes tik tokiu atveju atsakovė turės galimybę iš naujo įvertinti visas faktines aplinkybes ir pasisakyti dėl visų sprendinių, nustatant minėtas žemės sklypo dalis.

5.       Lietuvos nacionalinio dramos teatro pateiktame 2021 m. balandžio 26 d. žemės sklypo plane netinkamai fiksuoti faktiniai duomenys. Šiame žemės sklypo plane teritorija tarp taškų 28-29-30-49-32-31 nurodyta kaip neužimta statiniais, priskirta 200 kv. m. ploto bendrojo naudojimo teritorijai BN2, tačiau faktiškai šioje vietoje yra statinys. Žemės sklypo plane neteisingai nurodomos žemės sklypo dalys pagal posūkių taškus, neteisingai apskaičiuotas jų plotas, ne visas žemės sklypo plotas paskirstytas naudoti žemės sklype esančių statinių eksploatacijai. Žemės sklypo plane parinkti sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Žemės sklypo dalys nustatytos išimtinai pagal pastatų užimamą plotą – perimetrą, todėl neatitinka Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 (toliau – Taisyklės), 8 punkto reikalavimų. Tos dalys nėra taisyklingų formų, nesudaro tokio ploto, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, būtų galima tinkamai pastatą eksploatuoti, jį naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

6.       Tinkamam pastato eksploatavimui turi būti galimybė į jį patekti, prie jo prieiti. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 4 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 3, 4 punktus statiniams numatyti atstumai nuo jų kitiems statiniams statyti ir mažiausi jų dydžiai yra 1-3 metrai, nebent susiklosčiusioje faktinėje situacijoje tokių atstumų neįmanoma išlaikyti, t. y. statiniai jau yra pastatyti mažesniais atstumais. Žemės sklype iš dalies buvo galima atskirų dalių ribas nesutapatinti su pastato siena, tačiau atsakovės patvirtintame plane šio reikalavimo nebuvo paisoma, ribos nustatytos neracionaliai ir išimtinai formaliai – pagal kiekvieno pastato sieną.

7.       Žemės sklype esantys du pastatai yra gyvenamieji namai, todėl turi būti sudarytos sąlygos tiek patekti į juos, tiek apsaugoti jų gyventojus nuo taršos, įskaitant ir tokios, kurią sukelia transporto priemonės (garso, išmetamųjų dujų). Šį reikalavimą galima užtikrinti, nustatant tų pastatų eksploatacijai būtinas dalių ribas nuo pastato sienos pagal galimybes kelis metrus. Gyvenamojo namo-2 netipinė konfigūracija taip pat sąlygoja būtinumą atitraukti šiam pastatui skirtos žemės sklypo dalies ribą nuo jo, nes faktiškai žemės sklypo dalimi pagal gyvenamojo namo-2 sieną, pažymėtą 2021 m. balandžio 26 d. žemės sklypo plane taškais 8-36, gali pagrįstai naudotis tik šio pastato patalpų savininkai. Ieškovės pateiktame žemės sklypo plane buvo numatyta 173 kv. m. bendrojo naudojimo teritorija, skirta žemės sklypo 1 ir 3 dalyse esančių pastatų patalpų savininkams.

8.       2021 m. balandžio 26 d. žemės sklypo plane numatytos dvi bendrojo naudojimo teritorijos (BN2 200 kv. m. ploto ir BN 296 kv. m. ploto). Tik viena iš jų (BN 296 kv. m. ploto) priskirta naudoti visiems žemės sklype esantiems pastatams. Tuo tarpu kita (BN2 200 kv. m. ploto) priskirta naudotis tik trims iš žemės sklype esančių šešių pastatų. Taigi žemės sklypo dalys nustatytos išimtinai ir neproporcingai naudingai pastatams: parduotuvei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – parduotuvė arba maitinimo įstaiga), sandėliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – sandėlis), teatrui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – teatras). Ypač didelė šios žemės sklypo dalies dalis (114 kv. m. iš 200 kv. m). priskirta parduotuvei, kuriai mažiausiai reikia tos dalies pastato eksploatacijai, nes jos paradinė pusė išeina į (duomenys neskelbtini), t. y. turi būti identiško statuso kaip ir pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (toliau – gyvenamasis namas-1). Ieškovės pateiktame alternatyviame 2022 m. rugsėjo 26 d. žemės sklypo plane numatoma suformuoti kuo didesnę bendrojo naudojimo žemės sklypo dalį ir pašalinti visas techninio pobūdžio ar menamas klaidas, kurios pagal proceso dalyvių pozicijas yra ar galėtų būti kliūtis tokį žemės sklypo planą tvirtinti valstybinės žemės nuomai pagal Taisykles.

9.       Atsakovė  nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal Taisyklių  3, 7, 8, 28, 31-32 punktus būtent atitinkama valstybės institucija, kuri atstovauja valstybei, sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis, teisės aktų nustatyta tvarka nustato išnuomojamo valstybinės žemės sklypo dydį, kuris būtinas konkrečiam valstybinės žemės sklype stovinčiam statiniui eksploatuoti, pagal nustatyta tvarka parengtą nuomojamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas, o jeigu žemės sklypas nuomojamas keliems vieno statinio bendraturčiams, tai jiems nuomojamos žemės sklypo dalys turi būti individualizuojamos.

10.       Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys pastatai. Tuo tarpu duomenų apie ieškovės nurodomą, 2021 m. balandžio 26 d. plane tarp taškų 28-29-30-49-32-31 esantį nepažymėtą statinį, viešame registre nėra, todėl galima kelti tik nurodyto, faktiškai, bet ne teisiškai esančio pastato statybų teisėtumo arba valstybinės žemės naudojimo kontrolės atlikimo būtinumo klausimą. Jeigu pastatas nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, jam nesuteikti identifikaciniai duomenys, 2021 m. balandžio 26 d. plano rengėjai neturėjo nurodyto pastato žymėti plane ir nustatyti žemės sklypo dalies, būtinos jo tinkamam eksploatavimui.

11.       Pagal Taisyklių 8 punktą parduodamų (išnuomojamų) žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Žemės sklypų planai turi atitikti Nuostatų 35 punkte nurodytus reikalavimus. 2021 m. balandžio 26 d. planas atitinka Taisyklių 8 punkto ir Nuostatų 35 punkto reikalavimus, jame nurodyta visa būtina teisės aktų reikalaujama informacija.

12.       Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą papildomas išdėstymas kiekvienam pastatui eksploatuoti būtinos sklypo dalies kontūro posūkio taškų nėra privalomas plane, todėl 2021 m. balandžio 26 d. plane praleistas posūkio taškas plano apačioje nurodytame duomenų patikslinime nepripažintinas esminiu ir suteikiančiu teisę atsakovei atsisakyti nustatyti pastatų eksploatavimui būtinas žemės sklypo dalis pagal šį planą. Taip pat esminiu negali būti laikomas plano netikslumas, atskirai jame neišskyrus ir nepažymėjus prie pastato esančios bendro naudojimo žemės sklypo dalies, nes pagal plano duomenis kiekvienam pastatui eksploatuoti būtina žemės sklypo dalis yra išskirta ir pažymėta plane, taip pat pažymėta kiekvienam pastatui tenkanti bendro naudojimo teritorijos dalis. Ieškovės pateiktame 2021 m. gegužės 17 d. plane tokių duomenų iš viso nėra nurodyta, t. y. 2021 m. balandžio 26 d. plano sprendiniai ir užpildytų lentelių duomenys yra daug tikslesni ir aiškesni nei ieškovės 2021 m. gegužės 17 d. plane.

13.       Patvirtintame plane yra išskirta kiekvienam atskirai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti būtina žemės sklypo dalis, taip pat palikta bendro naudojimo teritorija, priskirta kiekvienam atskirai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti, kuri yra didesnė, nei ieškovės 2021 m. gegužės 17 d. plane, ir užtikrina patogų visų pastatų savininkų bei naudotojų interesus atsitinkantį žemės sklypo naudojimą. Ieškovės pateiktas planas neatitinka Taisyklių 8 punkto nuostatų, nes jame nėra išskirtos kiekvienam atskirai funkcionuojančiam pastatui eksploatuoti būtinos žemės sklypo dalys. Ieškovės 2021 m. gegužės 17 d. plane indeksu 1 nurodoma žemės sklypo dalis sudaro 1 174 kv. m ir yra skiriama dviejų pastatų, t. y. parduotuvės ir gyvenamojo namo-1, eksploatavimui, indeksu 3 pažymėta žemės sklypo dalis sudaro 586 kv. m ir yra skirta sandėlio ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas-3), eksploatavimui. Tačiau plane nenurodytos atskiros dalys, būtinos šiems pastatams eksploatuoti. Dėl to ieškovės 2021 m. gegužės 17 d. planas pagrįstai buvo pripažintas netinkamu.

14.       Ieškovės pateiktame 2022 m. rugsėjo 26 d. plane išskirta atskira dalis sklypo gyvenamajam namui-2, einanti pagal pastato sieną 1-1,5 m atstumu nuo šio pastato sienos, gyvenamajam namui-3 papildomai priskirta atskira apie 1,5 m pločio dalis, einanti nuo pastato sienos link gyvenamojo namo-2. Kitų žemės sklype esančių pastatų atskiram naudojimui priskirta tik po pastatais esanti sklypo dalis. Toks žemės sklypo dalių nustatymas pažeidžia kitų statinių savininkų ir naudotojų interesus, nes jų naudojama žemės sklypo dalis atitinkamai sumažėja, o ieškovei nustatoma neproporcingai didelė žemės sklypo dalis.

15.       Tretieji asmenys J. M., R. M., A. M., L. G., E. G., J. G. sutiko su ieškiniu, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios gyvenamajame name-2. Gyvenamojo namo statusas lemia specialius reikalavimus, ypač dėl saugos nuo triukšmo ir taršos. Dėl to turi būti paisoma reikalavimų užtikrinti šias sąlygas tokiems pastatams eksploatuoti ir juos naudoti pagal paskirtį, užtikrinti jų gyventojų teisę į teisės aktuose numatytų minimalių reikalavimų aplinką.

16.       Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos (toliau – Metodika), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40, 6 punkte įtvirtintos sąlygos nustatyti mažiausią valstybinės žemės sklypo dydį, reikalingą statiniams eksploatuoti, išskyrus kultūros paveldo objektus, įrašytus į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Ieškovės 2021 m. gegužės 17 d. plane gyvenamajam namui-2 priskirta žemės sklypo dalis yra 380 kv. m ploto dydžio ir yra mažesnė negu nustatyta Metodikoje (pagal Metodiką turėtų būti 644,92 kv. m), bet tai sąlygoja faktiniai žemės sklypo duomenys. Atsakovės 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu patvirtintame žemės sklypo plane gyvenamajam namui-2 priskirta žemės sklypo dalis yra 297 kv. m, t. y. mažesnė už pastato užimamą 322 kv. m plotą. Tokiam minimalaus dydžio pažeidimui nebuvo jokio objektyvaus būtinumo.

17.       Gyvenamasis namas-2 yra kultūros paveldo objektas, įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Dėl to pagal Metodikos 6 punktą žemės sklypo dalies dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, nustatomas atsižvelgiant į šiems objektams Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka apibrėžtų teritorijų ribas, registruotas Kultūros vertybių registre, t. y. prioritetas teikiamas pastatams – kultūros vertybėms. Gyvenamajam namui-2 eksploatuoti priskirtinas minimalus valstybinės žemės sklypo plotas turi būti didesnis negu jo užimamas perimetras (faktinis užstatymo plotas). Ten, kur objektyviai galima, jam eksploatuoti priskirtos žemės sklypo dalies riba turi būti atitraukta ne mažiau kaip 3 m, suformuojant ją taisyklingos ir racionalios formos.

18.       Trečiasis asmuo UAB „Kukabara“ nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad žemės sklype yra šeši savarankiškai funkcionuojantys pastatai, kurie turi vienintelį uždarą vidinį kiemą su vieninteliu įvažiavimu. Taigi žemės sklype esančių pastatų savininkams ir jų naudotojams yra labai svarbu, kad laisvoje žemės sklypo dalyje būtų užtikrintas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą prie kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtos žemės sklypo dalies. Sklypas turi atlikti bendrą vidinio kiemo funkciją, t. y. užtikrinti sąlygas naudojamoms transporto priemonėms stovėti, apsisukti ir jame esantiems pastatų inžinieriniams tinklams aptarnauti. Trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklauso dalis parduotuvės (maitinimo įstaigos), kuri yra žemės sklype. Trečiasis asmuo su atsakove 2021 m. rugsėjo 21 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomojo 636 kv. m ploto žemės sklypo dalį. Nuomos sutartis buvo sudaryta pagal 2021 m. balandžio 26 d. žemės sklypo planą.

19.       Ieškovės pateiktame 2021 m. gegužės 17 d. žemės sklypo plane į gyvenamajam namui-2 eksploatuoti išskirtą dalį patenka ne tik namo užimama dalis, bet ir dalis bendro kiemo, skirto privažiuoti prie žemės sklype esančių kitų statinių, automobiliams parkuoti, apsisukti. Be to, ieškovės pateiktame plane gyvenamajam namui-2 priskirtoje dalyje, į kurią patenka bendro naudojamo kiemo dalis, yra trečiajam asmeniui UAB „Kukabara“ priklausančios parduotuvės inžinieriniai tinklai, kurių priežiūrai ir tinkamam aptarnavimui šis plotas yra reikalingas. Visi žemės sklype esantys statiniai neturi savo atskiro šilumos ir vandeniui aptarnauti mazgo, kuris vienintelis yra gyvenamajame name-2. Dėl to žemės sklype esantys statiniai yra prisijungę prie gyvenamajame name-2 esančio šilumos ir vandens mazgo. Visos inžinierinės šilumos bei vandens komunikacijos nuo šios statinio yra pajungtos per žemės sklype esančio bendro kiemo dalį, kurios dalį ieškovė siekia priskirti ne bendro naudojimo žemės sklypo daliai, bet tik gyvenamojo namo-2 eksploatacijai.

20.       Pagal ieškovės 2022 m. rugsėjo 26 d. žemės sklypo planą 455 kv. m žemės sklypo dalis, priskirta bendram naudojimui, yra paskirstyta neproporcingai kiekvienam statiniui eksploatuoti išskirtos žemės sklypo dalies plotui. Pagal šį planą nėra užtikrintas prie visų žemės sklype esančių pastatų tinkamas privažiavimas, transporto priemonių apsisukimas ir parkavimas. Gyvenamajam namui-2 ir gyvenamajam namui-3 paliekant atstumus nuo šių statinių sienų, būtų pažeisti kitų žemės sklype esančių pastatų savininkų teisėti interesai, nes išskirtinai ieškovei ir daliai trečiųjų asmenų priklausantiems pastatams būtų suformuoti didesni žemės sklypų plotai, nei užima jų pastatai. Be to, daug metų vidinis kiemas yra bendrai naudojamas automobilių parkavimui (apsisukimui) ir privažiavimui prie pastatų.

21.       Trečiasis asmuo A. M. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklauso du butai, esantys gyvenamajame name-1. Be to, trečiasis asmuo pagal 2005 m. gruodžio 23 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį nuomojasi 0,0149 ha dalį žemės sklypo. Ginčijami atsakovės įsakymai buvo priimti pagal teisės aktuose nustatytą tvarką ir procedūras, patvirtintas žemės sklypo planas taip pat atitinka teisės aktų reikalavimus, jame nustatytos dalys atitinka visų žemės sklypo naudotojų poreikius, yra suderintas su žemės sklypo naudotojais. Visi žemės sklype stovintys pastatai turi tik vieną uždarą vidinį kiemą su vieninteliu įvažiavimu. Dėl to žemės sklype esančių pastatų savininkams yra svarbu, kad laisvoje žemės sklypo dalyje būtų užtikrintas patekimas (privažiavimas) prie kiekvienam statiniui eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Ieškovės pateikti žemės sklypo planai neatitinka imperatyvių įstatymų ir Taisyklių reikalavimų.

22.       Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašė ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad žemės sklypas buvo suprojektuotas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 1860V žemės sklype esantiems gyvenamiesiems namams su komercinės ir administracinės paskirties patalpomis eksploatuoti. 2021 m. balandžio 26 d. žemės sklypo planas nebuvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybei derinimui. Taip pat derinimui nebuvo pateiktas ir ieškovės 2021 m. gegužės 17 d. žemės sklypo planas. Ieškovės 2021 m. gegužės 17 d. žemės sklypo planas neatitinka Kadastro nuostatuose nustatytų reikalavimų, nes jame nėra koordinuoti žemės sklype esantys statiniai, nepažymėtos gatvių ir kitų susisiekimo sistemų projektinės linijos pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Šiame plane nėra nurodyti jame pažymėtų siūlomų dalių, reikalingų statiniams eksploatuoti, naudotojai.

23.       Ieškovės 2022 m. rugsėjo 26 d. žemės sklypo plane nėra aiškiai nurodyta, ar parduotuvės (maitinimo įstaigos) laiptai ir kiti bendrojo naudojimo teritorijoje esantys elementai yra šio pastato neatskiriamoji dalis, ar nebūtų tikslinga šią teritoriją įtraukti į parduotuvei eksploatuoti tenkantį plotą. Nėra aiškus pastato, plane pažymėto MG, teisinis statusas ir priklausomybė. Matininkas turėtų papildomai pateikti aiškinamąjį raštą, kuriame būtų įvertintos anksčiau nurodytos pastabos. Svarstytina, ar nebūtų tikslinga, kad išskirtos kiekvienam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys plane būtų pažymėtos, paliekant atstumą, reikalingą pastato aptarnavimui (remontui ar pan.). Ieškovės plane šios dalys pažymėtos su pastatų sienomis. Planas taip pat neatitinka Kadastro nuostatų 36.3.8 punkto reikalavimų, nes jame nėra koordinuoti žemės sklype esantys statiniai. Plane nėra nurodyti jame pažymėtų siūlomų dalių, reikalingų statiniams eksploatuoti, naudotojai.

24.       Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovės 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu nustatyta ir VĮ „Turto bankas“, kaip bendraturčiui, priskirta žemės sklypo dalis, dėl kurios trečiasis asmuo pretenzijų neturi ir sutinka su nustatyta dalimi. Pagal šiuo metu byloje pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo naikinti atsakovės įsakymo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

25.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „Vitropolis“ 2 686,20 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Kukabara“. Priteisė iš ieškovės UAB „Vitropolis“ 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Turtona“. Priteisė iš ieškovės UAB „Vitropolis“ 434,56 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

26.       Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad 2021 m. balandžio 26 d. žemės sklypo plane netinkamai fiksuoti faktiniai duomenys, nes jame nepažymėtas tarp taškų 28-29-30-49-32-31 faktiškai esantis statinys. Pagal bylos duomenis apie šį statinį duomenų viešame registre nėra, taip pat nėra ir duomenų apie šio pastato statybos teisėtumą ar šio pastato savininkus (naudotojus). Dėl to nėra pagrindo spręsti dėl šiam statiniui eksploatuoti valstybinės žemės sklypo dalies priskyrimo. Kitus ieškovės nurodomus plano neatitikimus, t. y. kad žemės sklypo apačioje, nurodant posūkio taškus, padarytos klaidos, praleidžiant kai kuriuos taškus, taip pat taškais nenurodyta dalis teritorijos, esančios prie pastato pažymėto indeksu 3A2/p (gyvenamasis namas-3), teismas nepripažino esminiais ir sudarančiais pagrindą atsakovei netvirtinti tokio plano. Pagal Taisyklių 8 punkto ir Kadastro nuostatų 35 punkto reikalavimus papildomas išdėstymas kiekvienam pastatui eksploatuoti būtinos sklypo dalies kontūro posūkio taškų nėra privalomas plane.

27.       Pagal 2021 m. balandžio 26 d. planą kiekvienam pastatui eksploatuoti būtina žemės sklypo dalis yra išskirta ir pažymėta plane, taip pat pažymėta kiekvienam pastatui tenkanti bendro naudojimo teritorijos dalis, t. y. nėra savarankiškai funkcionuojančių pastatų, kurių naudojimui nebūtų išskirtos bendro naudojimo žemės sklypo dalys. Dėl to plane atskirai neišskirta ir nepažymėta prie pastato esanti bendro naudojimo žemės sklypo dalis negali būti pripažinta esminiu plano netikslumu, dėl kurio sklypo naudojimas būtų neaiškus. Plane yra išskirta kiekvienam atskirai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti būtina žemės sklypo dalis bei atitinkamai palikta bendro naudojimo teritorija, priskirta kiekvienam atskirai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti. Visi šeši žemės sklype esantys pastatai, be jų užimamos žemės sklypo dalies, turi vienintelį uždarą vidinį kiemą su vieninteliu įvažiavimu. Planu yra užtikrintas privažiavimas prie visų žemės sklype esančių pastatų dalių, taip pat yra užtikrinama galimybė transporto priemonėms stovėti, apsisukti ir žemės sklype esantiems pastatų inžinieriniams tinklams aptarnauti.

28.       Trečiojo asmens UAB „Kukabara“ atstovo paaiškinimais nustatyta, kad žemės sklype esančių visų pastatų naudotojai daug metų vidinį kiemą, tame tarpe ieškovės 2022 m. rugsėjo 26 d. plane nurodytą atitrauktą nuo statinio 1,5 metro žemės sklypo dalį, naudoja kaip bendro naudojimo automobilių parkavimui (apsisukimui) ir privažiavimui prie pastatų skirtą žemės sklypo dalį. Ieškovė ir tretieji asmenys duomenų, galinčių nuginčyti nurodytą susiklosčiusią pastatų naudotojų faktinę bendro kiemo naudojimo tvarką ar būtinybę ją keisti, nepateikė. Dėl to teismas pripažino, kad ieškovės 2022 m. rugsėjo 26 d. plane nepagrįstai neatsižvelgta į susiformavusią faktinę vidinio kiemo naudojimo tvarką.

29.       Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos (toliau – Metodika), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40, 6 punkte nuostatose nedraudžiama žemės sklype esantiems statiniams, kurie yra įrašyti į Kultūros paveldo objektų vertybių registrą, nustatyti mažesnes dalis, nei numatyta Metodikoje. Teismas sutiko su trečiųjų asmenų argumentais, kad nustatant kiekvienam statiniui eksploatuoti reikalingas dalis, jos negali būti formuojamos pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus, kurie keliami naujų statinių statybai, nes sklype esantys statiniai buvo pastatyti anksčiau, pastatai ribojasi vienas su kitu, o dėl vidinio uždaro kiemo mažo dydžio dalys statiniams eksploatuoti turi būti nustatomos proporcingai kiekvieno pastato užimamam plotui ir nepažeidžiant kitų pastatų savininkų teisių ir teisėtų interesų.

30.       Išskyrus žemės sklypo dalis pagal ieškovės pateiktus planus, nebūtų užtikrintas prie visų žemės sklype esančių pastatų tinkamas privažiavimas, transporto priemonių apsisukimas ir parkavimas dėl bendro naudojimui priskirtų žemės klypo dalių mažų pločių atstumo ir jame esantiems pastatų inžinieriniams tinklams aptarnauti.

31.       Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 straipsnio 5 dalį ginčijami atsakovės įsakymai yra administraciniai sprendimai, kurių priėmimui ir turiniui keliami reikalavimai įtvirtinti VAĮ 10 straipsnyje. Ieškovė ne tik ginčija atsakovės priimtus įsakymus, bet ir prašo įpareigoti atsakovę nustatyti valstybinės žemės sklypo dalis, reikalingas kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam pastatui eksploatuoti pagal ieškovės pateiktus planus ir dėl ieškovei tenkančios žemės sklypo dalies sudaryti su ieškove valstybinės žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono būdu. Teismai nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje. Dėl to teismas negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinio sprendimo, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, jei jie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

32.       Teismas, įvertinęs 2021 m. balandžio 21 d. žemės sklypo planą, nenustatė jokio pagrindo konstatuoti, kad šis planas neatitiktų teisės aktų reikalavimų ar juo būtų pažeidžiamos ieškovės teisės ar teisėti interesai. Iš esmės ieškovė pareikštu ieškiniu siekia, kad būtų nustatytas žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dydis būtent pagal ieškovės pateiktą vieną iš planų, pagal kuriuos gyvenamajam namui-2 eksploatuoti būtų priskirtas didesnis sklypo plotas, nei atsakovės patvirtintame plane. Tačiau ieškovė neįrodė ir teismas nenustatė duomenų, kad ginčijamų įsakymų pagrindu pastatams eksploatuoti priskirto valstybinio žemės sklypo dalys trukdytų ieškovei naudoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal jo paskirtį ar šios dalys būtų nepakankamos ieškovės, kaip patalpų savininkės, teisėms įgyvendinti.

33.       Teismo vertinimu, ieškovės argumentai, kad atsakovė tinkamai neišnagrinėjo jos prašymo yra nepagrįsti. Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo kreipėsi šią iniciatyvos teisę turintys ieškovė ir trečiasis asmuo Lietuvos nacionalinis dramos teatras, kurie pateikė Taisyklių 34.3. punkte nurodytus dokumentus. Sprendimą dėl konkrečių dalių, reikalingų kiekvieno savarankiškai funkcionuojančio statinio eksploatacijai, priima ne potencialūs žemės sklypo nuomininkai, bet atsakovė, kuriai teisės aktais yra suteikta išimtinė kompetencija dalyvauti valstybinės žemės nuomos teisiniuose santykiuose, kaip valstybinės žemės nuomotojai. Būtent atsakovė įvertino ieškovės ir trečiojo asmens pateiktus planus ir priėmė galutinį sprendimą dėl nuomotinų žemės sklypų dalių. Ieškovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad 2021 m. balandžio 26 d. planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl atsakovė šiuo planu pagrįstai vadovavosi, priimdama ginčijamus įsakymus.

34.       Ieškovės 2021 m. gegužės 17 d. pateiktame plane nėra išskirtos kiekvienam atskirai funkcionuojančiam pastatui eksploatuoti būtinos žemės sklypo dalys: indeksu 1 nurodoma žemės sklypo dalis sudaro 1 174 kv. m ir yra skiriama dviejų pastatų, maitinimo įstaigos (parduotuvės) ir gyvenamojo namo-1, eksploatavimui. Plane indeksu 3 pažymėtą žemės sklypo dalį sudaro 586 kv. m, jis skirta sandėlio ir gyvenamojo namo-3 eksploatavimui. Tačiau plane nėra nurodomos atskiros dalys, būtinos šiems pastatams eksploatuoti. Dėl to atsakovė pagrįstai nesivadovavo šiuo planu, nustatydama žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti priskirtinas dalis.   

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

35.       Ieškovė UAB „Vitropolis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –  patenkinti vieną iš alternatyvių ieškinio reikalavimų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

35.1.                      Teismas netinkamai aiškino ir taikė Metodikos nuostatas nagrinėjamoje byloje. Pagal Metodikos 7 punktą kultūros paveldo objektams, įrašytiems į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, nustatomas, atsižvelgiant į šiems objektams Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka apibrėžtų teritorijų ribas, registruotas Kultūros vertybių registre. Tokiems objektams taikoma papildoma teisinė apsauga, negu paprastai. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tokiems pastatams gali būti nustatomas mažiau palankus teisinis režimas, negu bet kokiam kitam pastatui, kad tokiems pastatams netaikomas Metodikos reikalavimas dėl mažiausio valstybinės žemės sklypo dalies, reikalingos tą pastatą eksploatuoti, dydžio.

35.2.                      Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje – Vilniaus senamiestyje. Dėl to jam nustatyta Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zona. Gyvenamasis namas-2 yra kultūros paveldo objektas, įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Žemės sklypui suformuotos tik bendros visam kompleksui teritorijų ribos, tačiau vidinėje žemės sklypo dalyje esantys pastatai (gyvenamasis namas-3, sandėlis, teatras) nėra nekilnojamosios kultūros vertybės. Šie pastatai yra pažymėti tik, kaip vertingų savybių požymių turintys objektai. Pastato pripažinimas nekilnojamąja kultūros vertybe reiškia, kad jo eksploatavimui turi būti sudarytos palankesnės, geresnės sąlygos, negu paprastai, šio pastato poreikiams turi būti teikiama pirmenybė prieš kitų žemės sklypo pastatų poreikius.

35.3.                      Metodikos 6 punkte įtvirtinta formulė, pagal kurią nustatoma mažiausios valstybinės žemės sklypo dalis pastatui eksploatuoti. Pagal Metodikos 8 punktą mažesnio ploto valstybinės žemės sklypas gali būti parduodamas ar nuomojamas tik tuo atveju, jeigu dėl žemės sklypo gretimybių nėra galimybės suformuoti didesnio žemės sklypo, t. y. kai tokio ploto dalies išskirti nėra faktinės galimybės. Pagal Metodikoje pateiktą formulę ir Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktos 2017 m. lapkričio 30 d. mokslo darbo ataskaitos 4.3 ir 4.6 punktus gyvenamajam namui-2 eksploatuoti priskirtina žemės sklypo dalis turi būti ne mažesnio, kaip 644,92 kv. m ploto.

35.4.                      Sudarant valstybinės žemės sklypo planą dėl jo nuomos, pirma nustatoma kiekviena tame žemės sklype esančiam pastatui eksploatuoti priskirtina žemės sklypo dalis, po to iš likusio valstybinės žemės sklypo ploto nustatoma bendrojo naudojimo dalis, kuri priskiriama proporcingai žemės sklypo dalims, skirtoms atskirų pastatų eksploatavimui. Žemės sklypo dalis, išnuomotina jame esančio pastato savininkams, nustatoma pagal to konkretaus pastato individualius duomenis ir individualią naudojimo paskirtį. Bendrojo naudojimo poreikiai, ypač susiję su galimybe turėti kiemą, jame patogiau apsisukti ir panašiais tikslais, tenkinami tik ta žemės sklypo dalimi, kuri lieka po žemės sklypo dalių priskyrimo savarankiškų pastatų eksploatacijai. Dėl to teismo argumentai, kad žemės sklypo planu nustatomos jo dalys individualiems pastatams eksploatuoti turi būti tokio dydžio, kad dar liktų ploto bendram vidiniam kiemui, naudojamam transporto priemonėms stovėti, apsisukti ir jame esantiems pastatų inžinieriniams tinklams aptarnauti, yra nepagrįsti.

35.5.                      Trečiojo asmens UAB „Kukabara“ paaiškinimai apie žemės sklypo naudojimo istorines aplinkybes nekeičia teisinio reglamentavimo, todėl teismas neturėjo jais remtis. Faktinė bendro kiemo naudojimo tvarka nėra pagrindas patvirtinti žemės sklypo planą dėl jo nuomos, nes valstybinio žemės sklypo naudotojų susitarimai dėl sklypo naudojimo, jo dalių nustatymo nėra teisiškai reikšmingi. Valstybinės žemės sklypo planas dėl jo nuomos sudaromas pagal teisės aktuose nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes (plotą, reikalingą pastatams eksploatuoti). Būtent teisės aktų reikalavimus atitinkančio žemės sklypo plano nebuvimas ir sudaro sąlygas įvairiems asmenims juo naudotis be jokių apribojimų, apsunkinti gyvenamojo namo-2 eksploataciją, pažeidžia šio namo gyventojų teisėtus interesus į tinkamą gyvenamąją aplinką.

35.6.                      Teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovės nurodyti statybos techniniai reglamentai netaikytini. Pagal Metodikos 11 punktą reikia vadovautis konkrečiais statybos techniniais reglamentais. Statybos techninis reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ XIII skyrius, skirtas automobilių stovėjimo reglamentavimui, nėra skirtas tik naujiems statiniams, bet taikomas ir nagrinėjamoje byloje aptariamo žemės sklypo planą. Minėtame reglamente numatyta, kad turi būti tam tikri atstumai tarp gyvenamojo pastato ir automobilių saugyklos, šis atstumas prasideda nuo 5 m, kai joje gali būti 5 ar daugiau automobilių, ji negali kliudyti naudotis pastatu. Žemės sklypo neužstatyta dalis leidžia sutalpinti joje 5 ir daugiau automobilių, tačiau nesant sprendinių dėl automobilių stovėjimo vietų, konkrečiam pastatui eksploatuoti priskirtos žemės sklypo dalies, automobiliai statomi, nesilaikant jokių atstumų iki pastatų. Ši aplinkybė ypač aktuali gyvenamojo namo-2 savininkams.

35.7.                      Gyvenamasis namas-2 didele savo sienos dalimi ribojasi su neužstatyta, tačiau privažiavimui prie šio pastato tinkama ir kitų pastatų eksploatavimui nereikalinga žemės sklypo dalimi, toje dalyje turi išėjimą (įėjimą) į lauką iš pastato viduje esančios bendrojo naudojimo laiptinės, iš tos pusės galima prieiti prie pastato, įrengti jo eksploatacijai reikalingus inžinierinius tinklus, įrenginius. Teismas nenustatė jokių kitų pastatų eksploatavimui reikalingų poreikių, kurie būtų teisėta priežastis riboti gyvenamajam namui-2 eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalies ribos nustatymą į kiemo pusę, teisiškai reikšmingu atstumu nuo pastato sienos. Deklaratyvūs argumentai, kad transporto priemonės naudojasi pastatų neužimtu žemės sklypo plotu, nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir nėra teisiškai reikšmingi, nes toks žemės sklypo naudojimas nesusijęs su įstatymo pripažįstamu poreikiu eksploatuoti žemės sklype esantį pastatą.

35.8.                      Pagal įsakymu patvirtintą žemės sklypo planą gyvenamajam namui-2 priskirta žemės sklypo dalis yra 297 kv. m, ji yra mažesnė už gyvenamojo namo-2 užimamą 322 kv. m plotą. Pagal Metodikos 6 punktą, nustatant mažiausią pastatui eksploatuoti priskirtiną valstybinės žemės dalies plotą turi būti nustatomas statinio užimamas plotas, kuris atitinka statinio konstrukcijų projekciją į žemės paviršių, ta dalis turi būti taisyklingos konfigūracijos. Įsakymu patvirtintame žemės sklypo plane šiam pastatui išskirta dalis nėra taisyklingos formos, jos ribos nustatytos ne pagal poreikį pastatą eksploatuoti, teisės aktuose numatytus atstumus prieiti prie pastato, bet dirbtinai pagal pastato sienos ribą. Nė vienas teisės aktas nenustato, kad turi būti išskirta žemės sklypo dalis po žeme esančių inžinierinių komunikacijų aptarnavimui ar patogesniam kelių transporto priemonių apsisukimui. Teismas netyrė aplinkybės, kokių transporto priemonių judėjimas būtų aktualus žemės sklype, kokios to judėjimo galimos teritorijos, kryptys, ploto poreikis.

35.9.                      Įsakymu patvirtintas žemės sklypo planas neatitinka Taisyklių 8 punkto, pagal kurį žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam statiniui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems statiniams reikalingu bendro naudojimo plotu, kuris paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui. Žemės sklypo plane numatytos dvi bendrojo naudojimo teritorijos, iš kurių tik viena, 296 kv. m ploto, priskirta naudoti visiems pastatams, o kita, 200 kv. m ploto, priskirta naudotis tik parduotuvei, sandėliui ir teatrui dėl privažiavimo prie jų. Taigi žemės sklypo dalys nustatytos išimtinai ir neproporcingai naudingai tik šiems trims pastatams.

35.10.                      Teismo nurodyta aplinkybė, kad tarp taškų 28-29-30-49-32-31 yra nebaigtas statyti statinys, nereiškia, kad jis yra neteisėtas ir neturi būti atvaizduojamas žemės sklypo plane. Teismas neteisingai interpretuoja Kadastro nuostatus, teigdamas, kad valstybinės žemės sklypo plane nėra privalomas kiekvienam pastatui eksploatuoti būtinos sklypo dalies kontūro posūkio taškų papildomas išdėstymas. Taisyklėse aiškiai nurodyta, kad valstybinės žemės sklypo dalys dėl jų nuomos turi būti nustatomos pagal reikalavimus, kurie Kadastro nuostatų nustatyti žemės sklypo kadastro duomenims nustatyti, t. y. turi būti nustatomas tiek tų dalių plotas, parodytas jų žymėjimas plane, tiek nurodyti visų dalių kontūrų posūkių taškai. Tarp plano duomenų neturi būti prieštaravimo.

35.11.                      Įsakymu patvirtintame žemės sklypo plane nurodoma, kad visas šio sklypo plotas yra 2 444 kv. m. Žemės sklypo plotas, pažymėtas taškais 35-9-10-11-12-46-35, nėra įvardijamas atskira sklypo dalimi, nėra nurodytas jo plotas, jis nepatenka nei į vieną bendrojo naudojimo teritoriją ar sklypo dalį konkrečiam pastatui eksploatuoti. Toks neatitikimas reiškia, kad matininkas netinkamai nustatė žemės sklypo plano dalių plotus ir tai yra esminis pažeidimas, nes sudaro kažkam neteisėtą lūkestį naudotis konkretaus dydžio žemės sklypo plotu. Esminiu atsakovės patvirtinto žemės sklypo plano trūkumu laikytinas ir neteisingai nurodytos gretimybių koordinatės. Pagal šį planą gretimybė, pažymėta taškais 7-9, reiškia ribą su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o 9-1 – su žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nors iš tikrųjų tų gretimybių taškai yra 7-11 ir 11-1. Taigi neteisingai nustatyta žemės sklypo vieta Lietuvos teritorijoje, o tai yra esminis neatitikimas teisės aktų reikalavimams (Kadastro nuostatų 48 punktas).

35.12.                      Atsakovė ginčijamus įsakymus priėmė, neišsprendusi visų klausimų, neinformavusi visų suinteresuotų asmenų apie gautus alternatyvius plano projektus ir nederinusi su jais jokių sprendinių, nors ieškovės ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro pateikti planai vienas kitam prieštaravo. Atsakovė nesiaiškino nebaigtos statybos fakto, jo įtakos plano tvirtinimui. Atsakovė nepaaiškino ieškovei, kodėl jos pateiktas planas buvo atmestas, kodėl informacija buvo pateikta tik po kelių mėnesių. Pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas individualus administracinis aktas turi būti motyvuotas. Atsakovės priimti įsakymai šių imperatyvių teisės aktų reikalavimų neatitinka, todėl naikintini teismo sprendimu. Teismo motyvai, kad sprendimo dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, plano dėl nuomos patvirtinimo tvarka nėra nustatyta, nepaneigia bendrųjų teisės principų privalomumo. Teismo sprendimas, kad nei vienas iš ieškovės pasiūlytų alternatyvių sprendimų nėra tinkamas, nėra pagrindas atmesti ieškinį dėl įsakymų panaikinimo.

35.13.                      Teismas nepagrįstai ieškovės pateiktų planų nepripažino tinkamais vien dėl to, kad juose gyvenamajam namui-2 eksploatuoti priskirtas didesnis sklypo plotas nei įsakymu patvirtintame plane, taip pat nėra išskirtos kiekvienam pastatui eksploatuoti skirtinos žemės sklypo dalys. Ieškovė pagrindė, kad gyvenamajam namui-2 įsakymu priskirta žemės sklypo dalis yra per maža, neatitinka teisės aktų reikalavimų. Nei įstatymuose, nei Taisyklėse nėra reikalavimo žemės sklypo plane nurodyti kiekvienam pastatui eksploatuoti atskirą valstybinės žemės sklypo dalį. Dalis pastatų turi bendras sienas, faktiškai naudoja tas pačias žemės sklypo ribas, tarp jų yra įsiterpęs nebaigtas statyti pastatas, todėl yra būtinybė keliems pastatams eksploatuoti nustatyti bendrą žemės sklypo dalį.

36.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priimti naujus įrodymus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

36.1.                       Nagrinėjama byla yra susijusi su viešuoju interesu. Atsakovė pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, įvertinusi pateiktą planą su išskirtomis dalimis, skirtomis žemės sklype esančių statinių eksploatavimui, priima galutinį sprendimą dėl nuomotinų žemės sklypo dalių. Duomenų apie ieškovės nurodomą patvirtintame plane nepažymėtą statinį viešame registre nėra. Kadangi šis statinys nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, jam nesuteikti identifikaciniai duomenys, plano rengėjai neturėjo šio statinio žymėti plane ir nustatyti žemės sklypo dalies, būtinos jo eksploatavimui.

36.2.                       Ieškovės pateiktas 2021 m. gegužės 17 d. planas neatitinka Taisyklių 8 punkto nuostatų, nes jame nėra išskirtos kiekvienam atskirai funkcionuojančiam pastatui eksploatuoti būtinos žemės sklypo dalys. Plane indeksu 1 nurodoma žemės sklypo dalis sudaro 1 174 kv. m. ir yra skiriama dviejų pastatų eksploatavimui, indeksu 3 pažymėta žemės sklypo dalis, kurią sudaro 586 kv. m, yra skirta trijų pastatų eksploatavimui, tačiau nėra nurodomos atskiros dalys, būtinos šiems pastatams eksploatuoti.

36.3.                       Pagal Taisyklėse įtvirtintą reglamentavimą papildomas išdėstymas kiekvienam pastatui eksploatuoti būtinos sklypo dalies kontūro posūkio taškų nėra privalomas plane. Dėl to 2021 m. balandžio 26 d. plane posūkio taško praleidimas plano apačioje nurodytame duomenų patikslinime nepripažintinas esminiu trūkumu. Esminiu negali būti laikomas plano netikslumas, atskirai neišskyrus ir nepažymėjus prie pastato esančios bendro naudojimo žemės sklypo dalies, nes pagal plano duomenis kiekvienam pastatui eksploatuoti būtina žemės sklypo dalis yra išskirta ir pažymėta plane, taip pat pažymėta kiekvienam pastatui tenkanti bendro naudojimo teritorijos dalis.

36.4.                       Ieškovės pateiktų alternatyvių reikalavimų tenkinimas pažeistų Taisyklių 8 punkto nuostatas, nes planų sprendiniai yra ydingi, neatitinkantys ir pažeidžiantys statinių savininkų ir naudotojų interesus. Atsakovės įsakymas ir 2021 m. balandžio 26 d. planas, pagal kurį yra priimtas šis įsakymas, nepažeidžia teisės aktų reikalavimų ar žemės sklypo naudotojų interesų, nes žemės sklypo dalys, skirtos atskiram konkrečių statinių naudojimui, yra išskirtos po statiniais ir greta jų, yra vientisos, taisyklingos formos, taip pat įvertintas žemės sklype esančių statinių atitikimas savarankiškai funkcionuojantiems statiniams taikomus kriterijus, jų išsidėstymas. Atsakovės patvirtintas planas nevaržo ieškovės nuosavybės teise valdomų statinių eksploatacijos.

37.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą tretieji asmenys L. G., E. G., J. M., J. G., R. M. ir A. M. sutinka su skundu, prašo jį tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti vieną iš ieškovės alternatyvių ieškinio reikalavimų. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

37.1.                       Įsakymu patvirtintas žemės sklypo planas pažeidžia gyvenamojo namo-2 bendraturčių teises, nes jis neužtikrina minimalių teisės aktuose numatytų reikalavimų, skirtų tinkamai eksploatuoti pastatą. Žemės sklypo planas sudarytas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nepagrįsti teismo argumentai, kad negalima gyvenamajam namui-2 eksploatuoti suformuoti didesnės žemės sklypo dalies, negu ji nurodyta įsakymu patvirtintame plane, vien dėl to, kad kitų žemės sklype esančių pastatų savininkai nori didesnio bendrojo naudojimo ploto, kad kitiems pastatams nėra faktinės galimybės suformuoti tokių dalių, kurių ribos būtų atitrauktos tokiu pačiu atstumu, kaip ir gyvenamajam namui-2.

37.2.                       Teisės aktuose nėra nustatyta, kad to paties valstybinės žemės sklypo statiniams turi būti nustatomos tokio paties dydžio žemės sklypo dalys. Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį, Žemės įstatymo 9 straipsnį, Taisykles valstybinės žemės sklypo dalis nustatoma kiekvienam statiniui individualiai – tiek, kiek reikia jam eksploatuoti. Proporcingumo principas taikomas tik dėl bendrojo naudojimo teritorijos. Būtent šio principo nepaisė atsakovė ir netaikė teismas. Įsakymu patvirtintame žemės sklypo plane numatytos dvi bendrojo naudojimo teritorijos, iš kurių 296 kv. m ploto teritorija (BN) priskirta naudotis visiems žemės sklype esantiems statiniams, o 200 kv. m (BN2) teritorija tik trims pastatams. Taigi atsakovė ir teismas proporcingumo principą taikė tais atvejais, kai jis netaikomas, ir atsisakė taikyti, kai jis turėjo būti taikomas.

37.3.                       Gyvenamajam namui-2 eksploatuoti skirta žemės sklypo dalis yra netaisyklingos formos (jos ribos konfigūracija detaliai atkartoja gyvenamojo namo-2 sienos konfigūraciją) ir yra mažesnė, negu gyvenamojo namo-2 faktiškai užimamas plotas. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis šis plotas yra 322 kv. m, tuo tarpu įsakymu patvirtino žemės sklypo plane gyvenamajam namui-2 eksploatuoti priskirta 297 kv. m ploto dalis. Pagal Metodikos 6 punktą bet kuriuo atveju statiniui eksploatuoti priskirtina valstybinės žemės dalis neturi būti mažesnė už jo faktiškai užimamą plotą. Teismas šių aplinkybių neįvertino.

37.4.                       Pagal Metodikos 8 punktą, jeigu yra faktinės galimybės suformuoti statiniui eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypo dalį didesnę, negu faktiškai jo užimamas plotas, tokiu atveju tos dalies riba patraukiama nuo statinio sienos 1-3 m, priklausomai nuo statinio paskirties ir duomenų. Gyvenamojo namo-2 atveju tokia galimybė yra, todėl ji turėjo būti užtikrinta. Teisės aktuose nustatytų normatyvų dėl pastatų eksploatavimui būtinų sąlygų neužtikrinimas reiškia tiek teisės aktų reikalavimų, tiek tokių pastatų savininkų teisių pažeidimą. Tokiam pažeidimui konstatuoti nereikia nustatyti jokių papildomų faktinių aplinkybių ar papildomai įrodinėti pažeidimo mastą. Tokių normų nesilaikymas yra savaime pažeidžiantis to savininko, kurio naudai tas atstumas nustatytas, teises. Įsakymu patvirtintame žemės sklypo plane esančios techninės klaidos (dėl gretimybių, atskirų dalių plotų ir ribų) yra esminės, jos neatitinka tokiems planams keliamų reikalavimų.

38.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė nurodo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į atsiliepime nurodytas aplinkybes. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

38.1.                       Nei CK, nei Žemės įstatyme, nei Taisyklėse nėra suteikta teisė valstybinės žemės sklypų nuomininkams patiems tarpusavio susitarimu nustatyti, kaip ir kokiomis dalimis jie naudosis valstybinės žemės sklypu. CK 4.75 straipsnyje nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų teisė nusistatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką tarpusavio susitarimu, o nesusitarus – teismo tvarka. Tačiau ši norma pagal analogiją negali būti taikoma valstybinės žemės nuomos atveju keliems nuomininkams nustatant jų naudojimosi tvarką, nes toks aiškinimas neatitiktų viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principų. Valstybinės žemės nuomininkai negali patys spręsti, kokio ploto ir konfigūracijos valstybinės žemės sklypo dalis priskirtina prie jų valdomo statinio (jo dalies), nes tokią teisę turi tik valstybinės žemės nuomotojas.

38.2.                       Pagal Taisyklių 8 punktą, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, - statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais eksploatuoti. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Kadastrų nuostatų nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

38.3.                       Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesiogine paskirti bendro naudojimo ploto reikia. Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu. Jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, - šių statinių ar įrenginių bendraturčiams.

39.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Kukabara“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

39.1.                       Teismas tinkamai taikė Metodikos nuostatas. Metodikos nuostatos nedraudžia žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams, kurie yra įrašyti į Kultūros paveldo objektų vertybių registrą, nustatyti mažesnes dalis, nei numatyta Metodikoje. Žemės sklypas buvo suformuotas ir duomenys nustatyti Vilniaus miesto valdybos 1998 m. spalio 1 d. sprendimu ir Vilniaus miesto valdybos 2001 m. rugsėjo 13 d. sprendimu. Kadangi žemės sklype esantys savarankiškai funkcionuojantys statiniai yra įrašyti į Kultūros paveldo objektų vertybių registrą ir patenka į Vilniaus senamiesčio saugomą teritoriją, kuriai nustatyta Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonos ir žemės sklypas jau yra suformuotas, todėl nustatant jame kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti dalis, jos negali būti formuojamos pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus, kurie keliami naujų statinių statybai ir naujai formuojamiems sklypams.

39.2.                       Žemės sklype esantys statiniai ribojasi vienas su kitu, dėl vidinio uždaro kiemo mažo dydžio nėra galimybės suformuoti didesnį žemės sklypo plotą ir nustatyti didesnių dalių savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, nepažeidžiant kitų pastatų, esančių žemės sklype ir su juo besiribojančių, savininkų teisių ir teisėtų interesų. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad žemės sklypo dalys, reikalingos savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, turi būti nustatomos proporcingai kiekvieno pastato užimamam plotui ir nepažeidžiant kitų pastatų savininkų teisių ir teisėtų interesų.

39.3.                       Teismas pagrįstai nustatė, kad žemės sklype esančiam kiekvienam pastatui eksploatuoti priskirtina žemės sklypo dalis yra skiriama pirmiausiai jame esančių pastatų eksploatacijai, kurie buvo formuojami su jame esančių pastų ribomis, t. y. po jais, o dėl mažo vidinio kiemo ir jo konfigūracijos, likusi vidinio kiemo teritorija buvo priskirta bendrojo naudojimo poreikiams tenkinti, kuri ypatingai susijusi su galimybe tinkamai privažiuoti prie jame esančių pastatų, o taip pat jame esantiems pastatams eksploatuoti.

39.4.                       Ieškovė pagal Metodikos 6 punkte įtvirtintą formulę nustatė, kad gyvenamajam namui-2 eksploatuoti priskirtina žemės sklypo dalis turi būti ne mažesnio kaip 644,92 kv. m ploto. Tačiau žemės sklypo plotas yra 2 444 kv. m. Pagal 2021 m. balandžio 26 d. žemės sklypo planą faktiškai visų jame esančių pastatų užimamas bendras plotas sudaro 1 948 kv. m. Šį plotą atėmus iš bendro žemės sklypo ploto, likęs žemės sklypo vidinio kiemo bendras plotas yra tik 496 kv. m. Dėl to nustačius ieškovės nurodomo dydžio plotą gyvenamajam namui-2 eksploatuoti, liktų tik 148, 08 kv. m bendro naudojimo plotas kitiems likusiems penkiems pastatams naudoti. Tuo tarpu daugumos kitų pastatų užimamas žemės sklypo plotas yra žymiai didesnis, nei gyvenamojo namo-2 užimamas plotas. Dėl to ieškovės argumentai, kad turi būti taikomos Metodikos 6 punkto nuostatos, yra nepagrįsti.

39.5.                       Ieškovės pateiktuose planuose gyvenamajam namui-2 išskirtose naudoti dalyse, kurios patenka į bendro naudojamo kiemo dalis, yra trečiojo asmens UAB „Kukabara“ priklausančio pastato, o taip pat žemės sklype kitų esančių pastatų inžinieriniai tinklai (šilumos, karšto šalto vandens tinklai). Žemės sklype esantys statiniai yra prisijungę prie gyvenamajame name-2 esančio šilumos ir vandens mazgo ir visos inžinierinės šilumos bei vandens komunikacijos nuo šio statinio yra pajungtos per žemės sklype esančio bendro kiemo dalį, kurios dalį ieškovė siekia palikti ne kaip bendro naudojimo žemės sklypo dalį, bet gyvenamojo namo-2 eksploatacijai. Toks planas neatitinka protingumo principo ir teisės aktų reikalavimų.

39.6.                       Atsakovė, siekdama užtikrinti privažiavimą prie pastatų – parduotuvės, sandėlio ir teatro, išskyrė šiems pastatams atskirą 200 kv. m žemės sklypo bendrojo naudojimo dalį, plane pažymėtą BN2. Tuo tarpu gyvenamasis namas-2 yra prie žemės sklypo įvažiavimo, todėl išskirta žemės sklypo dalis, plane pažymėta BN2, nereikalinga šiam pastatui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį, nes nenaudojama patekimui (privažiavimui) prie jo nuo įvažiavimo į žemės sklypą. Išskirta žemės sklypo bendro naudojimo dalis, plane pažymėta BN, priskirta naudoti visiems žemės sklype esantiems pastatams, nes ji reikalinga jiems eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, t. y. privažiuoti prie šių statinių nuo įvažiavimo į žemės sklypą, kuri yra arčiau įvažiavimo į žemės sklypą ir ribojasi su už jos toliau esančia kita žemės sklypo bendro naudojimo dalimi, plane pažymėta BN2. Dėl to ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė, išskirdama du bendro naudojimo plotus, pažeidė teisės aktų reikalavimus.

40.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad savo poziciją trečiasis asmuo yra išdėstęs pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

 

41.       Byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos įsakymais nustatytų valstybinės žemės sklypo dalių, priskirtų žemės sklype stovintiems pastatams eksploatuoti, siekiant sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis su pastatuose esančių patalpų savininkais, dydžio teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 2 444 kv. m ploto žemės sklypas, kurio 2325/2444 dalis patikėjimo teise valdo atsakovė ir 119/2444 dalis – trečiasis asmuo VĮ „Turto bankas“ (el.b., failas 1, l. 10-14). Žemės sklypas suprojektuotas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. rugsėjo 13 d. sprendimu (el.b., failas 1, l. 70-73). Žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys pastatai: maitinimo įstaiga (parduotuvė), gyvenamasis namas-1, gyvenamasis namas-2, gyvenamasis namas-3, dalis teatro ir sandėlio. Ieškovei nuosavybės teise priklauso administracinės patalpos ir butas, esantys gyvenamajame name-2.

42.       Ieškovė 2021 m. kovo 24 d. pateikė atsakovei prašymą dėl žemės sklypo dalies nuomos sutarties sudarymo pagal UAB „Geonorma“ matininko R. A. 2021 m. kovo 16 d. sudarytą žemės sklypo planą (el.b., failas 1, l. 15). Atsakovė 2021 m. balandžio 30 d. raštu nurodė, kad pateiktas žemės sklypo planas nesuderintas su užsakovu, plane neteisingos gretimybės Nr. 7-11-1, neteisingas žemės sklypo plano pavadinimas, ir prašymą grąžino, nurodydama, jog prašymas dėl žemės sklypo plano suderinimo bus nagrinėjamas pateikus patikslintą planą (el.b., failas 1, l. 16). Ieškovė 2021 m. birželio 18 d. pateikė atsakovei kitą prašymą su patikslintu matininko R. A. 2021 m. gegužės 17 d. parengtu žemės sklypo planu (el.b., failas 1, l. 17). Atsakovė 2021 m. spalio 22 d. raštu ieškovei nurodė, kad žemės sklypo nuomos sutarties projektas parengtas, ieškovei nuomotis tenkanti žemės sklypo dalis nustatyta 2021 m. spalio 19 d. įsakymu, o žemės sklypo planas, pagal kurį nustatomos išnuomotinos žemės sklypo dalys, patvirtintas 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu (el.b., failas 1, l. 22).

43.       Atsakovės 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu buvo nustatytos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam pastatui eksploatuoti: maitinimo įstaigai (parduotuvei) priskirta 844 kv. m dalis, susidedanti iš 634 kv. m ploto atskirai naudojamos žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu 4A3p, ir 96 kv. m ploto žemės sklypo dalies, esančios 296 kv. m ploto bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu BN, bei 114 kv. m ploto žemės sklypo dalies, esančios 200 kv. m ploto bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu BN2; gyvenamajam namui-2 – 342 kv. m dalis, susidedanti iš 297 kv. m ploto atskirai naudojamos žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu 2A3/p, ir 45 kv. m ploto žemės sklypo dalies, esančios 296 kv. m ploto bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu BN; gyvenamajam namui-3 – 462 kv. m dalis, susidedanti iš 347 kv. m ploto atskirai naudojamos žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu 3A2/p, ir 53 kv. m ploto žemės sklypo dalies, esančios 296 kv. m ploto bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu BN, bei 62 kv. m ploto žemės sklypo dalies, esančios 200 kv. m ploto bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu BN2; gyvenamajam namui-1 – 622 kv. m dalis, susidedanti iš 540 kv. m ploto atskirai naudojamos žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu 1A3/p, ir 82 kv. m ploto žemės sklypo dalies, esančios 296 kv. m ploto bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu BN; sandėliui – 146 kv. m dalis, susidedanti iš 109 kv. m ploto atskirai naudojamos žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu 5F2p, ir 17 kv. m ploto žemės sklypo dalies, esančios 296 kv. m ploto bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu BN, bei 20 kv. m ploto žemės sklypo dalies, esančios 200 kv. m ploto bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu BN2; teatrui – 28 kv. m dalis, susidedanti iš 21 kv. m ploto atskirai naudojamos žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu 1C7p, ir 3 kv. m ploto žemės sklypo dalies, esančios 296 kv. m ploto bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu BN, bei 4 kv. m ploto žemės sklypo dalies, esančios 200 kv. m ploto bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu BN2 (el.b., failas 1, l. 25-27).

44.       Atsakovės 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymas buvo priimtas, atsižvelgiant į Nekilnojamojo registro duomenis, Lietuvos nacionalinio dramos teatro 2021 m. liepos 23 d. prašymą ir kartu su juo pateiktą žemės sklypo planą, kurį 2021 m. balandžio 26 d. parengė UAB „Korporacija matininkai“ matininkas R. M. (el.b., failas 1, l. 25-27). Atsakovė 2021 m. spalio 19 d. įsakymu nustatė, kad 2 444 kv. m ploto žemės sklype ieškovei priklausančioms administracinėms patalpoms ir butui eksploatuoti reikalinga 55 kv. m ploto dalis, susidedanti iš 48 kv. m ploto dalies, esančios 297 kv. m žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu 2A3/p, ir 7 kv. m ploto dalies, esančios 296 kv. m ploto žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu BN (el.b., failas 1, l. 28-31).

45.       Valstybinės žemės nuomos sutartį dėl 636 kv. m žemės sklypo 2021 m. spalio 14 d. sudarė UAB „Kukabara“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras 2021 m. rugpjūčio 27 d. sudarė panaudos sutartį dėl 174 kv. m žemės sklypo, taip pat Nekilnojamojo turto registre yra registruotos 0,0149 ha žemės sklypo dalies nuomos sutartis, 2005 m. gruodžio 23 d. sudaryta su A. M., ir 0,0024 ha žemės sklypo dalies nuomos sutartis, 2009 m. gruodžio 4 d. sudaryta su R. J. (el.b., failas 1, l. 10-14).

46.       Pagal pateiktą valstybinės žemės nuomos sutarties projektą ieškovei buvo nutarta 60 metų išnuomoti 55 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, kuri susideda iš 48 kv. m ploto dalies, esančios 297 kv. m ploto žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu 2A3/p, ir 7 kv. m ploto dalies, esančios 296 kv. m ploto žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu BN (el.b., failas 1, l. 23-24). Ieškovė valstybinės žemės nuomos sutarties nesudarė, pateikė teismui ieškinį, prašydama panaikinti atsakovės 2021 m. rugpjūčio 13 d. ir 2021 m. spalio 19 d. įsakymus, įpareigoti atsakovę nustatyti žemės sklypo dalis, reikalingas kiekvienam jame esančiam pastatui eksploatuoti, pagal matininko R. A. 2021 m. gegužės 17 d. sudarytą žemės sklypo planą arba pagal R. A. 2022 m. rugsėjo 26 d. sklypo planą ir dėl ieškovei tenkančios žemės sklypo dalies sudaryti su ieškove valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono būdu.

Dėl ginčijamais įsakymais patvirtinto žemės sklypo plano ir pastatams priskirtų žemės sklypo dalių

47.       Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Metodikos nuostatas, susijusias su kultūros paveldo objektams priskirtinų žemės sklypo dalių dydžiu, teismas nepagrįstai rėmėsi faktinėmis žemės sklypo naudojimo aplinkybėmis, nes jos negali pakeisti nustatyto teisinio reglamentavimo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad gyvenamajam namui-2 priskirta 297 kv. m ploto dalis yra mažesnė už faktiškai pastato užimamą 322 kv. m plotą, o maitinimo įstaigai, sandėliui ir teatrui yra nustatytos neproporcingai didelės sklypo dalys. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad įsakymu patvirtintame plane neteisingai nurodyti duomenys, nes nepažymėtas faktiškai sklype stovintis statinys, plano apačioje neteisingai nurodyti posūkio taškai, prie gyvenamojo namo-3 taškais nenurodyta dalis teritorijos. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais ieškovės argumentais.

48.       Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

49.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 Dėl patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 8 punktą, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti.

50.       Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 58 punktas).

51.       Priimant sprendimus dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės įgyvendinimo, sudarant valstybinės žemės sandorius turi būti laikomasi ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 9 straipsnyje įtvirtintų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, 26, 27 punktai; 2020 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-403/2020, 26 punktas). Šiame straipsnyje, be kita ko, įtvirtinti visuomeninės naudos ir efektyvumo principai. Visuomeninės naudos principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą (VSTVNDĮ 9 straipsnio 1 punktas). Efektyvumo principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (VSTVNDĮ 9 straipsnio 2 punktas).

52.       Kasacinis teismas, konstatuodamas būtinybę užtikrinti teisingą visuomenės interesų ir savininko teisių pusiausvyrą, yra konstatavęs, jog, viena vertus, turi būti užtikrinta, kad, valstybei įgyvendinant savo, kaip žemės savininkės, teises taip, kad būtų gauta maksimalios naudos visuomenei, nebūtų paneigta tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisė. Kita vertus, negali būti sudarytos prielaidos valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams įgyvendinti nuosavybės teises taip, kad būtų paneigtas vienas iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas, kuris reiškia, kad įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, tai reiškia ir veikimą visuomenės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, 26 punktas).

53.       Pagal Taisyklių 8 punktą parduodamų (nuomojamų) žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

54.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymas, kuriuo nustatytos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam pastatui eksploatuoti, buvo priimtas pagal žemės sklypo planą, kurį 2021 m. balandžio 26 d. parengė matininkas R. M. (el.b., failas 1, l. 25-27). Minėtame žemės sklypo plane nurodyta, kad tarp taškų 28-29-30-49-32-31 teritorija neužstatyta statiniais. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad šioje vietoje faktiškai yra statinys. Žemės sklypas suprojektuotas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 1860V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“, kuriame nurodyta, kad sklypų matavimo darbai buvo atlikti vietoje. Kartu pridėtame 2001 m. rugsėjo mėnesį miesto plėtros departamento gamybinės grupės sudarytame žemės sklypo plane ties taškais 30-29-28 yra pažymėta vientisai užstatyta teritorija, t. y. yra pažymėtas ir neregistruotas statinys, įsiterpęs tarp gyvenamojo namo-3 ir teatro bei sandėlio (el.b., failas 1, l. 72).

55.       Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – Inspekcija) 2020 m. raštu atsakovei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui nurodė, kad nepavyko nustatyti, kas atliko statinių statybos darbus, nes statiniai fiksuoti 1989 m. VĮ „Registrų centras“ pateiktuose planuose, kam šiuo metu priklauso statiniai duomenų nepateikta, todėl Inspekcija pagal statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 131 punktą surašo faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą ir apie tai praneša valstybinės žemės valdytojui ir atitinkamos savivaldybės administracijai ir siūlo pripažinti statinius, kurie neturi savininko (ar kurių savininkas nežinomas), bešeimininkiais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio „Nuosavybės teisės į bešeimininkį daiktą įgijimas” nuostatų pagrindais (el.b., failas 4, l. 3-4).

56.       Inspekcija 2021 m. sausio 20 d. sudarė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriame nustatė, kad žemės sklype vidiniame kieme prie teatro pastato sienos (pietinio fasado) priblokuotas nesudėtingas 1-2 aukštų iki 50 kv. m statinys. Unikalus numeris statiniui nesuteiktas, statinio metai nenustatyti, VĮ „Registrų centras“ statinio teisinė registracija neatlikta, duomenų apie statybą leidžiantį dokumentą ir jį išdavusią instituciją nėra, statinys bešeimininkis (el.b., failas 1, l. 5-27). Inspekcija 2022 m. lapkričio 11 d. raštu atsakovei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir priežiūros įstatymo 8 straipsnyje nustatytas Inspekcijos funkcijas, Inspekcija nedalyvauja pastatų pripažinimo bešeimininkiais procedūroje (el.b., failas 4, l. 164-167).

57.       Aptarti duomenys patvirtina, kad žemės sklype faktiškai ne vėliau kaip nuo 1989 m. yra pastatas, užimantis 50 kv. m. VĮ „Registrų centras“ yra pateiktas planas, kuriame užfiksuotas minėtas statinys (el.b., failas 4, l. 26), 2001 m. rugsėjo mėnesį miesto plėtros departamento gamybinės grupės sudarytame žemės sklypo plane šio statinio buvimo vieta taip pat pažymėta, kaip užstatyta (el.b., failas 1, l. 72). Atsakovė, esanti žemės sklypo valdytoja apie šį faktą yra informuota, tačiau nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei atsiliepime į apeliacinį skundą nenurodė, kokių veiksmų buvo ar ketinama imtis, siekiant nustatyti šio statinio statytoją, pastatus įteisinti ar pradėti jų pripažinimo bešeimininkiais procedūrą, siekiant juos nugriauti. Todėl pagal dabartinius bylos nagrinėjimo duomenis, pripažintina, kad statinys žemės sklype faktiškai yra ir jo užimamu plotu nei vieno iš šešių registruotų žemės sklype esančių pastatų savininkai negali naudotis.

58.        Nuostatų 32 punkte apibrėžta, kokie veiksmai yra atliekami, nekilnojamo daikto duomenų nustatymo metu. Pagal Nuostatų 32.2.4 papunktį, nustatant statinių kadastro duomenis išmatuojamos statinių fizinės ribos, nustatomi statinių pagrindinių konstrukcijų statybos produktai, statinio inžinerinės sistemos (vandentiekis, nuotekų šalinimas, šildymas, karštas vanduo, elektra, dujos, vėdinimas ir kondicionavimas) ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į kadastrą. Nebaigti statyti ar fiziškai pažeisti statiniai matuojami, kai galima nustatyti jų pagrindinę naudojimo paskirtį, sienų statybos produktus, plotą, tūrį ar kitus parametrus. Nebaigtuose statyti statiniuose atskirų nekilnojamųjų daiktų (butų, kitų patalpų) kadastro duomenų bylos gali būti sudaromos, jeigu statinys pastatytas tiek, kad galima apskaičiuoti atskirų nekilnojamųjų daiktų bendrą plotą ir vertę, aprašyti juos šių Nuostatų nustatyta tvarka, ir jeigu nustatyti viso statinio kadastro duomenys, sudaryta šio statinio kadastro duomenų byla, kadastro duomenys įrašyti į kadastrą (Nuostatų 32.2.4.2 papunktis).

59.       Nuostatų 32.2.4.2 papunktyje nurodytų nebaigtų statinių teisėtumas nėra esminis. Žemės sklypo planas, kuriame nustatytos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam pastatui eksploatuoti, turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl jis turi atitikti Nuostatų reikalavimus, kurie yra imperatyvūs. Be to, byloje yra duomenys apie ankstesnį neregistruoto statinio žymėjimą planuose, esančiuose valstybinėse institucijose. Dėl to pripažintina, kad yra galimybė nustatyti jo statytojus ar galimus dabartinius jų teisių perėmėjus. 

60.       Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad viešajame registre nėra duomenų apie aptariamą statinį, ir kasacinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018. Nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar nebaigtų statinių savininkas turi teisę į valstybinės žemės nuomą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamos neregistruoto statinio savininko teisės, bet yra vertinamas žemės sklypo plano, kuriame nėra pažymėti visi faktiškai jame esantys statiniai, teisėtumas, nes užstatytu žemės sklypo plotu kitų įteisintų pastatų savininkai negalės naudotis, nepriklausomai nuo to, ar jiems ta dalis yra išnuomota valstybinės žemės nuomos sutartimi. Dėl to žemės sklypo plane tarp taškų 28-29-30-49-32-31 nepažymėtas statinys yra pagrindas pripažinti, kad atsakovės 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu patvirtintas plano ir jame nustatytos pastatams priskirtinos sklypo dalys neatitinka Taisyklių 8 punkto ir Nuostatų reikalavimų.

61.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Taisyklių 8 punkte suformuluotas reikalavimas, kad žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas, reiškia, jog planas ir jo taškų žymėjimas turi būti aiškus bei tikslus ir nekelti abejonių dėl tam tikros sklypo dalies priskyrimo tam tikro pastato eksploatavimui. Dėl to iš dalies sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pagal plane pažymėtus taškus ir jo apačioje pateiktą paaiškinimą nėra aišku, kuriai žemės sklypo daliai – BN ar BN2 – yra priskirta teritorija, pažymėta taškais 35-9-45-10-11-12-46.

62.       Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintų Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos (toliau – metodika) 6 punkte yra nustatyta formulė, pagal kurią nustatomas mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, išskyrus kultūros paveldo objektus, įrašytus į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Pagal Metodikos 7 punktą kultūros paveldo objektams, įrašytiems į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, nustatomas atsižvelgiant į šiems objektams Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka apibrėžtų teritorijų ribas, registruotas Kultūros vertybių registre.

63.       Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad žemės sklype esantys maitinimo įstaiga (parduotuvė), gyvenamasis namas-1 ir gyvenamasis namas-2 yra įrašyti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, o visam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonos (el.b., failas 1, l. 10-14). Taigi ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi Metodikos 6 punkte nustatyta formule, teigdama, kad gyvenamajam namui-2 turi būti nustatytas ne mažesnis, kaip 644,92 kv. m plotas. Nagrinėjamoje byloje gyvenamajam namui-2 eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dydis turi būti nustatytas pagal Metodikos 7 punkto nuostatas. Be to, šios nuostatos taikytinos ir maitinimo įstaigai (parduotuvei) bei gyvenamajam namui-1 eksploatuoti reikalingų sklypų nustatymui. Ieškovė apeliaciniu skundu nepagrindė, kad atsakovės patvirtintame plane statiniam eksploatuoti priskirti žemės sklypai pažeistų Metodikos 7 punktą.

64.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad faktiškai egzistuojančio pastato nenurodymas plane bei netikslus suformuotų dviejų bendro naudojimo sklypų dalių taškų žymėjimas yra pagrindas pripažinti, kad atsakovės įsakymais patvirtintas 2021 m. balandžio 26 d. planas neatitinka įstatymo ir Taisyklių reikalavimų. Dėl to yra pagrindas panaikinti ir atsakovės 2021 m. rugpjūčio 13 d. ir 2021 m. spalio 19 d. įsakymus (Žemės įstatymo 9 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“).

Dėl ieškovės pateiktų žemės sklypo planų

65.       Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti jos pateiktą matininko R. A. 2021 m. gegužės 17 d. ar 2022 m. rugsėjo 26 d. parengtą planą, nes jame nėra išskirtos kiekvienam atskirai funkcionuojančiam pastatui eksploatuoti būtinos žemės sklypo dalys. Nei žemės įstatymas, nei Taisyklės nenustato reikalavimo valstybinės žemės sklypo plane nurodyti kiekvienam pastatui eksploatuoti atskiros valstybinės žemės sklypo dalies. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.

66.       Pagal Taisyklių 8 punktą žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Pagal Taisyklių 34.3 papunktį asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti savo naudojamus žemės sklypus be aukciono, Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikia naudojamo žemės sklypo plano, kuriame pažymėti tame žemės sklype esantys statiniai ir įrenginiai įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas pagal Taisyklių 8 punktą.

67.       Aptartose Taisyklių nuostatose, priešingai, negu apeliaciniame skunde teigia ieškovė, būtent išsinuomoti žemės sklypą pageidaujančiam asmeniui nustatyta pareiga parengti planą, kuriame būtų išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Iš dalies sutiktina, kad Pagal Taisyklių 8 punktą yra galimas ir bendro visiems žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti išskyrimas. Tačiau šis bendras plotas taip pat turi būti paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams. Tuo tarpu ieškovės pateiktame 2021 m. gegužės 17 d. plane ar 2022 m. rugsėjo 26 d. plane (el.b., failas 4, l. 35-36) yra išskirtos tik žemės sklypo dalys, priskiriamos gyvenamajam namui-2 ir gyvenamajam namui-3, kitiems pastatams paliktas bendras plotas, nenurodant atskirų dalių, skirtų maitinimo įstaigos, gyvenamojo namo-1 ir teatro su sandėliu eksploatavimui.

68.       Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo UAB „Kukabara“ pateikė matininko G. M. 2022 m. lapkričio 18 d. aiškinamąjį raštą, kuriame nurodyta, kad ieškovės pateiktame 2022 m. rugsėjo 26 d. parengtame plane išskirto bendro naudojimo ploto (BN-455 m2) dalys paskirstytos neproporcingai kiekvienam statiniui išskirtos sklypo dalies (el.b., failas 4, l. 177). Ieškovė nepateikė savo skaičiavimų, galinčių paneigti nurodytus trečiojo asmens duomenis. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę nustatyti valstybinės žemės sklypo dalis, reikalingas kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam pastatui eksploatuoti, pagal matininko R. A. 2021 m. gegužės 17 d. ar 2022 m. rugsėjo 26 d. sudarytą žemės sklypo planą ir sudaryti su ieškove valstybinės žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono būdu (CPK 185 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

69.       Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iš dalies netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir netinkamai įvertino tam tikrus byloje esančius įrodymus, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą tenkina iš dalies, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikindama ir patenkindama ieškovės ieškinį iš dalies –panaikindama atsakovės 2021 m. rugpjūčio 13 d. ir  2021 m. spalio 19 d. įsakymus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

70.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

71.       Pagal 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

72.       Byloje nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, trečiasis asmuo UAB „Kukabara“ byloje patyrė 2 686,20 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, trečiasis asmuo UAB „Turtona“ – 907,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pakeistu sprendimu patenkino 50 proc. ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 75 Eur žyminio mokesčio, o iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB „Kukabara“ priteistina 1 343,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui UAB „Turtona“ – 453,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

73.       Byloje yra susidarę 434,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų. Ieškinį patenkinus iš dalies atmetus, iš ieškovės valstybei priteistina 217,28 Eur pašto išlaidų, iš atsakovės valstybei – 217,28 Eur pašto išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

74.       Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio. Trečiasis asmuo UAB „Kukabara“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 1 597,20 Eur. Kadangi apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 75 Eur žyminio mokesčio, trečiajam asmeniui UAN „Kukakbara“ iš ieškovės priteistina 798,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

75.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškovės UAB „Vitropolis“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Vitropolis“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1454-(14.49.2 E.) „Dėl valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo ir jo pagrindu priimtą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 49 VĮ-1796 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos, juridinio asmens kodas 188704927, ieškovei UAB „Vitorpolis“, juridinio asmens kodas 123550926, 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 0 euro centų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės UAB „Vitropolis“, juridinio asmens kodas 123550926, trečiajam asmeniui UAB „Kukabara“, juridinio asmens kodas 125696036, 1 343,10 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt tris eurus 10 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Vitropolis“, juridinio asmens kodas 123550926, trečiajam asmeniui UAB „Turtona“, juridinio asmens kodas 124605934, 453,75 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus 75 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Vitropolis“, juridinio asmens kodas 123550926, 217,28 Eur (du šimtus septyniolika eurų 28 ct) bylinėjimosi (pašto) išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos, juridinio asmens kodas 188704927, 217,28 Eur (du šimtus septyniolika eurų 28 ct) bylinėjimosi (pašto) išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos, juridinio asmens kodas 188704927, ieškovei UAB „Vitorpolis“, juridinio asmens kodas 123550926, 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 0 euro centų) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Vitropolis“, juridinio asmens kodas 123550926, trečiajam asmeniui UAB „Kukabara“, juridinio asmens kodas 125696036, 798,60 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 60 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų apeliaciniame procese.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                            Vaclovas Paulikas

 

 

                                                                        Rūta Petkuvienė

 

 

                                                                        Inga Staknienė