Civilinė byla Nr. eB2-2119-555/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01344-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija

3.2.7.1.; 3.4.3.7.1.; 3.4.3.7.4.;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. birželio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Neringai Pažėraitei, dalyvaujant bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Žemės kontūras“ bankroto administratorei A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl J. V. finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Žemės kontūras“ bankroto byloje,

n u s t a t ė:

Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartimi UAB „Žemės kontūras“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta A. P., nutartis įsiteisėjo 2017 m. sausio 24 d.

Kreditorius J. V. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Žemės kontūras“ Kauno apylinkės teisme pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iš UAB Žemės kontūras“ priteisti 1 613,00 Eur žalos atlyginimą. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 27 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą ir perdavė ją nagrinėti UAB „Žemės kontūras“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovo J. V. ieškinį atnaujinta ir pridėta prie bankroto bylos.

Bankroto administratorė 2017 m. balandžio 11 d. ir 2017 m. balandžio 14 d. pateikė teismui prašymus dėl UAB „Žemės kontūras“ finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo, kuriais prašė patvirtinti reikalavimus, dėl kurių nėra ginčo ir kurie suderinti su įmonės finansinės apskaitos dokumentais. Taip pat nurodė, kad nesutinka su kreditoriaus J. V. 648,00 finansinio reikalavimo dalimi, todėl prašė tvirtinti tik neginčijamą jo dalį, t. y. 1 163,00 Eur.

Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi patvirtintas administratorės neginčijamas J. V. finansinis reikalavimas 1 163,00 Eur sumai, finansinis reikalavimas dėl 648,00 Eur dalies išskirtas į atskirą bylą.

Teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus (ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą, nustato ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Bankroto administratorius kreditorių pareikštus reikalavimus, patikrinęs jų pagrįstumą pagal įmonės apskaitos dokumentus, pateikia teismui tvirtinti arba ginčija kaip nepagrįstus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Įmonės bankroto bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, kadangi nėra priimtas sprendimas dėl UAB „Žemės kontūras“ pabaigos, todėl galimas kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų patikslinimas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorius J. V. teisme inicijavo teisminį ginčą, kuriuo prašė iš skolininkės UAB „Žemės kontūras“ priteisti 1 613,00 Eur nuostolių atlyginimo, 48,00 Eur žyminio mokesčio bei 150,00 Eur byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškinyje kreditorius nurodė, kad su skolininke sudarė dvi paslaugų teikimo sutartis dėl žemės sklypo, priklausančio kreditoriui asmeninės nuosavybės teise, kadastrinių matavimų, kurių pagrindu skolininkei avansu sumokėjo 1 013,00 Eur. Kreditoriaus teigimu, sumokėjus avansines įmokas, skolininkė jokių darbų neatliko, taip  pat negrąžino ir avansu sumokėtų sumų.

Minėta, kad ginčo dėl kreditoriaus reikalavimo pagal sumokėtas avansines įmokas bei byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, ginčas nekyla, administratorei šioje byloje pripažinus kreditoriaus reikalavimą, Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi patvirtintas J. V. finansinis reikalavimas, kurį sudaro kreditoriaus avansu sumokėtos įmokos (1 013,00 Eur) bei byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos (150,00 Eur).

Ginčas kyla tik dėl kreditoriaus sumokėtų 600,00 Eur sumos, sumokėtos 2016 m. rugpjūčio 10 d. susitarimo, sudaryto su V. M., pagrindu ir dėl 48,00 Eur žyminio mokesčio sumos.

Iš byloje pateikto J. V. susitarimo, sudaryto 2016 m. rugpjūčio 10 d. su V. M. sąlygų, nustatyta, kad šiuo susitarimu J. V. įsipareigojo V. M. parduoti kolektyvinį sodą, esantį (duomenys neskelbtini) už 12 600,00 Eur. Vykdant susitarimą, turtą ketinantis išsigyti asmuo – V. M., pardavėjui sumokėjo 600,00 Eur, kuriuos dvigubai, t. y. 1 200,00 Eur, nesudarius sandorio per 3 mėnėnesius J. V. įsipareigojo grąžinti V. M.. Minėtame susitarime yra prierašas, kad sumokėtas avansas ir rankpinigiai, bendroje 1 200,00 Eur sumoje yra grąžinti V. M.. Sumokėtą rankpinigių sumą, kreditorius vertina kaip nuostolius, kuriuos patyrė skolininkei UAB „Žemės kontūras“ tinkamai neįvykdžius paslaugų sutarčių nuostatų.

   CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Bendruoju atveju reikalaudamas nuostolių atlyginimo kreditorius privalo įrodyti civilinės sutartinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), nuostolius (jų faktą ir dydį; CK 6.249 straipsnis) ir priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis).

Byloje ginčas, kad skolininkė tinkamai neįvykdė paslaugos, sudarytų su kreditoriumi, sutarčių sąlygų nekyla. CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/2015).

Minėta, kad dvigubą sumą kreditorius grąžino sutarties, sudarytos su V. M. 2016 m. rugpjūčio 10 d., pagrindu. Byloje nustatytos aplinkybės įgalina spręsti, kad šis susitarimas, kuriuo grindžiamas rankpinigių sumokėjimas, sudarytas praėjus daugiau kaip 11 mėnesių nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sutarties, sudarytos su skolininke ir kurioje nustatytas 8 mėnesių įvykdymo terminas, sudarymo bei likus 3 mėnesiams iki 2015 m. lapkričio 13 d. sutarties sudarytos su skolininke, įvykdymo termino. Šios byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad kreditoriui, susitarimo sudarymo su V. M. metu, neabejotinai turėjo būti žinoma, kad skolininkė tinkamai neįvykdė 2015 m. rugsėjo 1 d. sutartimi prisiimtų įsipareigojimų parengti kadastrinius matavimus ir, kad esant rangovės neveikimui kyla grėsmė, jog nebus įvykdyti ir 2015 m. lapkričio 13 d. sutartimi prisiimti įsipareigojimai, tačiau nepaisant to, kreditorius sudarė susitarimą su V. M. ir prisiėmė turtinę atsakomybę už netinkamą prievolės įvykdymą.

Šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis įsipareigojama ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį, laikomas preliminariąja sutartimi (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Sudarant preliminariąją sutartį, turi būti suderintos esminės sutarties sąlygos; vadinasi, jeigu tariamasi dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ateityje, preliminariojoje sutartyje nurodomas sutarties dalykas – nekilnojamieji daiktai, jų kaina, kitos, šalių požiūriu, svarbios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju sutarties sąlyga, jog kreditorius įsipareigoja parduoti, o V. M. – pirkti susitarime nurodytą nekilnojamąjį daiktą, atitinka preliminariosios sutarties esminį elementą – šalių įsipareigojimą (susitarimą) sudaryti ateityje pirkimo–pardavimo sutartį. Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Taigi preliminariosios sutarties negalima įvykdyti priverstinai, ji negali būti užtikrinama rankpinigiais (CK 6.98 straipsnio 2 dalis).

Nutrūkus 2016 m. rugpjūčio 10 d. susitarimui, sudarytam tarp J. V. ir V. M., šio susitarimo šalys neįrodinėjo kokius nuostolius patyrė nepavykus sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, turto pardavėjas, prieš sumokėdamas dvigubą avanso sumą iš pirkėjo taip pat nepareikalavo pagrįsti patirtus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, kad sutartyje šalys sulygo dėl avanso, pripažintina, kad šalis sumokėjusi avansą turi teisę reikalauti jį grąžinti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais, tačiau šalis, gavusi avansą, jokiomis aplinkybėmis neturi jo grąžinti dvigubai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-23/2000).

Nustačius šias bylos aplinkybes spręstina, kad tarp neteisėtų skolininkės veiksmų ir atsiradusių kreditoriaus nuostolių nėra priežastinio ryšio, nes: 1) susitarimo 2016 m. rugpjūčio 10 d. sudarymo metu kreditorius žinojo, kad skolininkė neįvykdė susitarimo ir, kad netinkamai vykdo 2015 m. lapkričio 13 d. sutartį, tačiau nepaisant to sudarė susitarimą su pirkėju; 2) neturėdamas įstatyminės pareigos, geranoriškai patenkino potencialaus pirkėjo reikalavimą dėl dvigubos avanso sumos grąžinimo. Taigi šiuo atveju darytina išvada, kad kreditorius neįrodė, jog skolininkės neteisėti veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su kreditoriaus patirtais nuostoliais (CPK 178 straipsnis).

Kaip jau minėta byloje taip pat kyla ginčas dėl kreditoriaus J. V. už ieškinio pateikimą sumokėto 48,00 Eur žyminio mokesčio patvirtinimo UAB „Žemės kontūras“ bankroto byloje, kaip jo finansinio reikalavimo dalies. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad už ieškinio pateikimą teismui kreditorius yra sumokėjęs 48,00 Eur žyminio mokesčio. Bankroto administratorė, nesutikdama su šia finansinio reikalavimo dalimi, nurodė, kad 48,00 Eur dydžio žyminis mokestis yra grąžintas Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi, kuria bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas ir byla perduota nagrinėti UAB „Žemės kontūras“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, taip pat kreditoriui J. V. buvo grąžintinas 2016 m. lapkričio 28 d. sumokėtas žyminis mokestis 48,00 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 5 dalis) ir išaiškinta, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi priimta teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis), kuri įsiteisėjo 2017 m. vasario 17 d. Taigi, kreditoriaus reikalavimas dėl 48,00 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB Žemės kontūras“ bankroto byloje taip pat laikytinas nepagrįstu.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes bei į tai, kad UAB „Žemės kontūras“ bankroto byloje yra patvirtintas kreditoriaus J. V. 1 013,00 Eur finansinis reikalavimas, todėl prašymas patvirtinti papildomą kreditoriaus J. V. 648,00 Eur finansinį reikalavimą netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

n u t a r i a:

atsisakyti patvirtinti papildomą kreditoriaus J. V. 648,00 Eur finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Žemės kontūras“ bankroto byloje.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                                  Egidijus Tamašauskas