Civilinė byla Nr. 3K-3-39/2014                                                                   

Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorijos: 75.8; 109 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens J. A. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovui V. N. (V. N.) dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir pagal trečiojo asmens M. P. (M. P. ) pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo; tretieji asmenys – M. P., antstolė A. R. Ž., J. A., uždaroji akcinė bendrovė „FF lizingas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas ginčas dėl santuokos nutraukimo byloje sudarytos taikos sutarties, kuria sutuoktiniai pasidalijo santuokoje įgytą turtą, teisėtumo, t. y. ar ji nepažeidžia sutuoktinių kreditorių interesų.

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2004 m. gegužės 27 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Teismo 2006 m. liepos 25 d. daliniu sprendimu šalių santuoka nutraukta, tačiau sutuoktinių turtas nepadalytas, šią bylos dalį sustabdant, iki bus išspręsta dėl šalių kreditorių reikalavimų, pareikštų kitose bylose. Prie civilinės bylos pridėtas trečiojo asmens M. P. pareiškimas dėl skolininko V. N. turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimu santuokoje įgytas turtas padalytas šalims lygiomis dalimis, pripažįstant kiekvienai jų nuosavybės teises į ½ idealiąją turto dalį. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs trečiojo asmens A. B. (vėliau pašalintas iš trečiųjų asmenų) apeliacinį skundą, nurodytą sprendimą panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

              2013 m. vasario 12 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas pateikė teismui šalių 2013 m. vasario 11 d. sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį, prašė ją priimti bei patvirtinti, bylą nutraukti. Atsakovas nurodė, kad sudarytos taikos sutarties sąlygos atitinka ne tik šalių, bet ir trečiųjų asmenų interesus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 19 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenka: 102 000 Lt vertės butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovo komercinės įmonės „Viles“ (toliau – KĮ „Viles“) kilnojamojo turto (buitinės technikos, baldų, automobilių) už 63 400 Lt, pagal įsiteisėjusią Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį šalims iš I. B. priteista  16 800 Lt skola ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, iš viso turto už 191 670 Lt; atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenka: 5270 Lt vertės garažas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovo KĮ „Viles“ kilnojamojo turto (buitinės technikos, baldų, kt.) už 66 400 Lt, pagal įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą šalims iš L. L. (L. L.) priteista 100 000 Lt skola ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos, iš viso turto už 191 660 Lt; UAB „Savina“ akcijos, kurių vertė – 299 000 Lt, ir UAB „Trojona“ akcijos, kurių vertė – 5000 Lt, pripažintos asmenine atsakovo nuosavybe; 75 452 Lt skola kreditoriui M. P. pagal 2005 m. liepos 15 d. vykdomąjį raštą ir  23 457, 95 Lt skola ir 375,57 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas kreditoriui J. A. pagal 2010 m. liepos 1 d. vykdomąjį dokumentą pripažintos asmeninėmis atsakovo prievolėmis, vykdytinomis iš asmeninių atsakovo lėšų. Patvirtinęs taikos sutartį, teismas civilinę bylą nutraukė; pareiškimo dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo netenkino.

Teismas pažymėjo, kad, nagrinėjant šeimos teisinių santykių bylas, taikiam ginčo išsprendimui teiktinas prioritetas; atsižvelgdamas į tai, jog šalių pateiktos taikos sutarties sąlygos atitinka jų valią, byloje nėra duomenų, kad sutarties patvirtinimas pažeistų šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus teisėtus interesus, ir vadovaudamasis protingumo, teisingumo, proceso ekonomiškumo bei koncentracijos principais, sprendė, jog šalių prašymas tenkintinas, taikos sutartis tvirtintina ir byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, CK 6.983, 6.985 straipsniai).

Teismas atmetė kaip nepagrįstą trečiųjų asmenų argumentą, kad atsakovo pateikta taikos sutartis neužtikrina jų interesų, nes atsakovui pagal sutartį neatitenka jokio likvidaus turto, iš kurio būtų galima patenkinti trečiųjų asmenų reikalavimus. Pagal taikos sutartį atsakovui atitenka turtinės teisės į L. L. skolą, kurios išieškojimui užtikrinti areštuotas šio asmens nekilnojamasis turtas, tai, teismo teigimu, reiškia, kad atsakovas turės turto ir turtinių teisių kreditorių reikalavimams patenkinti. Teismas pažymėjo, kad tretieji asmenys nepateikė konkrečių pasiūlymų dėl šalių turto ir turtinių teisių padalijimo, nenurodė pagrįstų motyvų ir argumentų, kokiu būdu šalių sudaryta taikos sutartis galbūt pažeidžia jų interesus. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje tvirtintina taikos sutartis, kuria sutuoktiniai pasidalija santuokoje įgytą turtą, teismas sprendė, jog reikalavimas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje nepagrįstas, todėl jo netenkino.

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs trečiųjų asmenų J. A. ir M. P. atskiruosius skundus, 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teismas nustatė, kad trečiojo asmens J. A. finansinis reikalavimas yra 20 559,40 Lt, o M. P. – 75 452 Lt. Šalys taikos sutarties 4 punkte susitarė, kad šios skolos (iš viso 96 011,40 Lt) yra atsakovo asmeninės prievolės ir jas atsakovas nurodytiems kreditoriams įsipareigoja įvykdyti iš savo asmeninių lėšų; sutarties 2 punkte – kad atsakovui atitenka visa įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu šalims iš L. L. priteista suma – 100 000 Lt ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Šuo sprendimu teismas iki teismo sprendimo įvykdymo paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. taikytas laikinąsias apsaugos priemones – L. L. priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei lėšų, neviršijant 100 000 Lt, areštą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui pagal taikos sutartį atitenkančio turto ir turtinių teisių visiškai pakanka kreditorių (trečiųjų asmenų) reikalavimams patenkinti.

Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, susijusias su taikos sutarties patvirtinimu, tinkamai aiškino ir taikė taikos sutarties sąlygas reglamentuojančias proceso teisės normas, patvirtinta taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia šalių teisių ar viešojo intereso, todėl pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo J. A. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarties dalį, kuria padalytas ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytas turtas, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutarties dalį, kuria nurodyta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis palikta nepakeista, ir grąžinti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Dėl teismų nutarčių absoliutaus negaliojimo pagrindo. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai nusprendė dėl į bylą neįtrauktų atsakovo kreditorių (Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, UAB „Draudimo kompanija Neris“, VSDFV Klaipėdos skyriaus, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro, I. B. (I. B. ), Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, E. P. ), tai reiškia, kad yra absoliutus teismų nutarčių negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). CK 3.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus; 3.126 straipsnio 2 dalyje – kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Reikalavimas nurodyti visus sutuoktinių bendrus ir kiekvieno atskirai kreditorius taikytinas tiek bylose dėl santuokos nutraukimo ginčo teisenos tvarka, tiek bylose dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu, nagrinėjamose ypatingąja teisena (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šis reikalavimas yra procesinė kreditorių teisių apsaugos, įtvirtintos CK 3.126 straipsnio 1 dalyje, garantija. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2013 m. sausio 25 d. teismo posėdžio metu, vykdydamas pareigą šeimos bylose būti aktyviam (CPK 376 straipsnio 1 dalis), nutarė savo iniciatyva rinkti duomenis apie tai, ar šalys neturi kitų, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą kreditorių; 2013 m. sausio 27 d. kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus dėl informacijos apie vykdomus priverstinius išieškojimus iš šalių pateikimo; 2013 m. sausio 29 d. gavo Lietuvos antstolių rūmų atsakymą, iš kurio matyti, kad atsakovas turi kreditorių, kuriems nepranešta apie iškeltą bylą dėl skolininko santuokos metu įgyto turto padalijimo. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas, žinodamas apie kitus kreditorius, neinformavęs jų apie civilinės bylos dėl skolininko (atsakovo) santuokos metu įgyto turto padalijimo nagrinėjimą ir teismui šalių pateiktą taikos sutartį dėl tokio turto padalijimo ir (ar) neįpareigojęs to padaryti šalių, išsprendė bylą, taip pažeisdamas šių asmenų teises ir teisėtus interesus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas dėl šių proceso teisės normų pažeidimų nepasisakė. Kasatoriaus nuomone, reikšminga ir tai, kad šiuo metu yra apie dvidešimt vykdomųjų bylų, kuriose vykdomas priverstinis išieškojimas iš atsakovo ir kurias vykdo devyni antstoliai, tačiau į bylą įtraukta tik viena antstolė –  A. R. Ž.

2. Dėl CK 3.118 straipsnio netinkamo taikymo. Kasatoriaus įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 3.118 straipsnio reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas, t. y. pagal byloje esančius duomenis sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas. Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-207/2009; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. J. Š. , bylos Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Pirmosios instancijos teismas nesudarė turto balanso, padalijo turtą, kurio dalies iš tikrųjų nėra, t. y. atsakovui taikos sutartimi atiteko vienintelis nekilnojamasis daiktas – garažas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau jis neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Be to, šalys nurodė, kad santuokos metu įgijo turto už 383 330 Lt; Jį, be kita ko, sudaro 130 700 Lt vertės atsakovo KĮ „Viles“ kilnojamasis turtas, kuris padalytas taip: ieškovei atiteko kilnojamojo turto už 64 310 Lt, atsakovui – už 66 390 Lt. Individualių įmonių įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad individuali įmonė buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti buhalterinę apskaitą, rengti turto, finansinės atskaitomybės ataskaitas. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. sausio 15 d. teismo posėdžio metu nutartimi nustatė atsakovui keturiolikos dienų terminą papildomiems įrodymams, pagrindžiantiems dalijamą individualios įmonės turtą (turto aprašus, KĮ „Viles“ balansą, kuriame atsispindėtų dalijamas turtas ir pan.), pateikti, tačiau jie nepateikti, todėl pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie pirmiau nurodytą garažą ir individualios įmonės kilnojamąjį turtą, negalėjo jų įtraukti į dalytino turto balansą. Padalydamas šalims turtą, kurio realiai nėra, teismas pažeidė ne tik sutuoktinių, tačiau ir kreditorių interesus patenkinti turimus finansinius reikalavimus iš atsakovui priteisto turto.

3. Dėl CK 3.117 straipsnio 1 dalies, 3.127 straipsnio 3 dalies netinkamo taikymo. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.117 straipsnio 1 dalį, 3.127 straipsnio 3 dalį. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šia prezumpcija padalydamas bendrą turtą teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, leidžiančių teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasatoriaus nuomone, aiškinant santuokoje įgyto turto padalijimo lygių dalių principą, jis turėtų būti aiškinamas ir taikoma taip, kad kiekvienam sutuoktiniui turi atitekti lygi dalis turto ne tik pagal vertę, bet ir pagal tokio turto likvidumą, ypač tais atvejais, kai vienas ar abu sutuoktiniai turi kreditorių. Šiuo atveju tik atsakovas turi kreditorių. Pagal šalių pateiktą ir pirmosios instancijos teismo patvirtintą taikos sutartį atsakovas neteko viso likvidaus turto: nekilnojamojo, transporto priemonių. Šį turtą pardavus, galima būtų grąžinti kreditoriams skolas. Daugiau kaip pusė atsakovui atitekusio turto vertės yra 100 000 Lt reikalavimas skolininkui L. L. . Taigi, toks šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimas neatitinka kasatoriaus, kaip atsakovo kreditoriaus, interesų. Bylos nagrinėjimo procese dalyvavę kreditoriai nesutiko su taikos sutartimi nustatytu turto padalijimo būdu, todėl pirmosios instancijos teismas, esant ginčui dėl turto padalijimo, turėjo išspręsti turto padalijimo klausimą savo iniciatyva taip, kad nebūtų pažeisti ne tik sutuoktinių, bet ir jų kreditorių interesai. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir garažai – negalėjo būti padalyti šalims natūra, taip pažeistas CK 3.127 straipsnio 3 dalies reikalavimas, esant galimybei, bendrą sutuoktinių turtą padalyti natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis.

4. Dėl CK 3.119 straipsnio netinkamo taikymo. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.119 straipsnio nuostatas. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiuo atveju byloje nėra duomenų apie šalių santuokos metu įgyto turto rinkos vertę, toks turtas padalytas pagal šalių sutartas ir nurodytas vertes, nepagrįstas faktiniais duomenimis, neatitinkančias rinkoje siūlomų panašių daiktų kainų: vienų objektų kainos nepagrįstai sumažintos (pvz., buto, adresu: (duomenys neskelbtini), rinkos kaina nurodyta 102 000 Lt, nors, byloje kasatoriaus pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, turto vertė yra 142 000 Lt), kitų – padidintos (pvz., indų kaina – 10 000 Lt, spausdintuvo kaina – 10 000 Lt, kepyklos kaina – 10 000 Lt ir kt.). Visi kilnojamieji neregistruotini daiktai yra atsakovo KĮ „Viles“ turtas. Šalys nevykdė teismo įpareigojimo pateikti įmonės turto balansą, kuriame būtų nurodyti dalijami kilnojamieji daiktai ir jų vertė. Dėl šių aplinkybių nepasisakė ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs ir skundžiamą nutartį priėmęs apeliacinės instancijos teismas.

5. Dėl areštuoto turto padalijimo. Kasatoriaus teigimu, remiantis Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento areštuoto turto savininkui draudžiama perleisti, įkeisti, kitaip suvaržyti areštuotą daiktą, todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinių yra skolininkas ir jo prievolė kreditoriui yra asmeninė, ir tokio sutuoktinio turto dalis bendroje jungtinėje nuosavybėje yra areštuota, tai jis negali jam priklausančios santuokoje įgytos ir areštuotos turto dalies perleisti kitam sutuoktiniui, šiam sumokant sutuoktiniui, kuris yra skolininkas, kompensaciją ar tokio turto vertę kompensuojant kitu, neareštuotu turtu. Nagrinėjamu atveju atsakovui priklausanti dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – nekilnojamasis turtas ir registruotini kilnojamieji daiktai – areštuoti. Šis turtas pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį atiteko ieškovei, taip pažeidžiant turto arešto aktais taikytus disponavimo turto apribojimus ir pakeičiant teismų procesinius sprendimus, kuriuose nurodyti apribojimai taikytini iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Prisidėjimu prie kasacinio skundo trečiasis asmuo M. P. prašo jį tenkinti, palaikydamas kasaciniame skunde nurodytus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kreditorių įtraukimo į santuokos nutraukimo bylą

Ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti pateikiami duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 5 punktas, CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Tokio reikalavimo įtvirtinimas užtikrina kreditorių teisę žinoti apie pradėtą sutuoktinių turto padalijimo procesą teisme ir leidžia kreditoriams veiksmingai ginti savo turtines teises, įstojant į šį procesą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. A. v. G. A. , bylos Nr. 3K-7-363/2012; 2013 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. V. v. bankrutavusi E. V. transporto paslaugų įmonė, bylos Nr. 3K-3-403/2013). Sutuoktinių (vieno jų) kreditoriai į santuokos nutraukimo bylą gali būti įtraukiami teismo arba pačių kreditorių iniciatyva trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), arba, jiems ginčijant sutuoktinių prievolės pobūdį, skolos dydį ir kt., trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis, CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Jeigu į santuokos nutraukimo bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtrauktam kreditoriui byloje priimtas procesinis sprendimas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms, jis gali prašyti teismo arba teismas savo iniciatyva gali pašalinti jį iš trečiųjų asmenų (CPK 47 straipsnio 5 dalis). Be to, kreditorius, net ir turėdamas informacijos apie vykstantį santuokos nutraukimo procesą, gali nuspręsti į jį nestoti, manydamas, kad jo metu priimtas sprendimas neturės įtakos kreditoriaus teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. gali savarankiškai nuspręsti, ar įgyvendinti jam suteiktą teisę dalyvauti santuokos nutraukimo byloje. Pažymėtina, kad teismas neturi teisės spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Šio reikalavimo nesilaikymas pripažįstamas vienu iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Kasatorius ginčija byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumą tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylą visų ieškovės ir atsakovo (buvusių sutuoktinių) kreditorių, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šio pažeidimo nenustatė ir nepanaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Atsakydama į šį kasacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų turinio, tiek kasatorius, tiek prie kasacinio skundo prisidėjęs trečiasis asmuo M. P. buvo įtraukti į ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bei turėjo galimybę naudotis visomis šiems tretiesiems asmenims suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 47 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad kiti kasaciniame skunde nurodyti fiziniai ir juridiniai asmenys (ieškovės bei atsakovo kreditoriai) ar jų atstovai turėjo informacijos apie santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą ir, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, dalis jų įtraukta į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (pvz., UAB „Draudimo kompanija Neris“, VSDFV Klaipėdos skyrius), vėliau dalis pašalinta iš trečiųjų asmenų, nebeturint teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (pvz., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), vienas kreditorių – I. B. – prašymą įtraukti jį į santuokos nutraukimo ir turto padalijimo bylos nagrinėjimą pateikė jau po jos išnagrinėjimo, nors apie vykstantį procesą, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas (T. 11, b. l. 150–151), žinojo arba turėjo žinoti, todėl galėjo įgyvendinti teisę įstoti į procesą, laikydamasis nustatytos tvarkos ir terminų, t. y. pateikti prašymą iki baigiamųjų kalbų pradžios (CPK 47 straipsnio 1 dalis).                   E. P. reikalavimas atsakovui yra tenkinamas priverstine tvarka (jai pervedamos antstolio iš atsakovo išieškotos lėšos), todėl nėra pagrindo daryti išvados apie jos teisių ar teisėtų interesų nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą pažeidimą. Aplinkybė, kad šiuo metu yra vykdoma apie dvidešimt vykdomųjų bylų, kuriose priverstine tvarka išieškoma iš atsakovo, nereiškia, jog visi jas vykdantys antstoliai turėjo būti įtraukiami į bylą trečiaisiais asmenimis. Šie asmenys nėra laikytini atsakovo kreditoriais ir santuokos nutraukimo byloje nepasisakyta dėl jų teisių ir pareigų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jie turėjo būti įtraukiami į bylos nagrinėjimą.

Atsižvelgdama į aptartą kreditorių teisių apsaugai santuokos nutraukimo bylose skirtą teisinį reglamentavimą, reikšmingas aplinkybes, sprendžiant dėl tinkamo kreditorių informavimo apie pradėtą santuokos nutraukimo bylą, patvirtinančius bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl pirmosios instancijos procesinio sprendimo teisėtumo, pagrįstai nekonstatavo CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto absoliutaus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindo.

Dėl taikos sutarties santuokos nutraukimo byloje sudarymo ir tvirtinimo

Šeimos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose įtvirtinta galimybė sutuoktiniams, nutraukiant santuoką bendru sutarimu, savarankiškai nuspręsti dėl bendro turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų ir tarpusavio išlaikymo bei kt. Paprastai nurodyti ir kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai aptariami sutuoktinių sudarytoje ir notarine tvarka patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio         2 punktas, 3.59 straipsnis), kuri pateikiama teismui kartu su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Kartu įstatyme neįtvirtinta draudimo tuo atveju, kai santuokos nutraukimo byla pradedama pagal vieno sutuoktinio ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis), bylos nagrinėjimo metu sutuoktiniams sudaryti taikos sutartį, kurioje, be kita ko, būtų išsprendžiami bendro turto padalijimo klausimai. Tokia sutartis turi būti rašytinė (CK 6.983 straipsnis), tačiau įstatyme neįtvirtinta reikalavimo patvirtinti ją notarine tvarka. Teismas, santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu gavęs sutuoktinių sudarytą taikos sutartį, prieš ją tvirtindamas, turi patikrinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CK 42 straipsnis), taip pat ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinių, taip pat vieno ar abiejų sutuoktinių kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Tokie reikalavimai kyla iš santuokos nutraukimo byloje sudarytos taikos sutarties specifikos – nuspręsti dėl bendro turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, t. y. iš esmės tokia taikos sutartis prilygintina sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių ir jai taikytini šios sutarties tvirtinimui nustatyti apribojimai (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo byloje pateikta bei pirmosios instancijos teismo patvirtinta taikos sutartis pažeidžia kreditorių interesus, nes teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, nesudarė dalytino turto balanso (CK 3.118 straipsnis), be pagrindo nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo (CK 3.117, 3.123 straipsniai), esant galimybei, nepadalijo turto natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), nenustatė turto vertės (CK 3.119 straipsnis), visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas atiteko ieškovei, kuri nėra solidarioji skolininkė; atsakovo prievolės kreditoriams yra asmeninės.

Teisėjų kolegija, atmesdama šį kasacinio skundo argumentą kaip teisiškai nepagrįstą, pažymi, kad, remiantis CK 3.116 straipsnio 2 dalimi, esant sutuoktinių susitarimui dėl turto padalijimo (šiuo atveju – taikos sutarčiai), CK trečiosios knygos VIII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą, netaikytinos. Tai reiškia, kad sutuoktiniai, sudarydami savarankišką susitarimą dėl bendro turto padalijimo ar aptardami turto padalijimo klausimą sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių ar taikos sutartyje santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, turi teisę susitarti, koks turtas ir kokiomis dalimis kiekvienam jų tenka. Tokį susitarimą, minėta, riboja tik imperatyviosios įstatymo ir viešosios tvarkos nuostatos bei reikalavimas apsaugoti nepilnamečių vaikų, vieno iš sutuoktinių ar jų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Taigi, teismas, santuokos nutraukimo byloje tvirtindamas taikos sutartį, neturi pareigos sudaryti dalytino turto balanso, nustatyti turto vertės, taip pat ar buvo pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, taikyti kitų kasatoriaus ginčijamų CK trečiosios knygos VIII skyriaus nuostatų, tačiau turi įvertinti, ar tvirtinama sutartis nepažeidžia pirmiau nurodytų reikalavimų.

Iš bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad teismai aptarė taikos sutarties atitiktį imperatyviesiems ir viešosios tvarkos reikalavimams, taip pat pasisakė dėl taikos sutarties padarinių kreditorių (kasatoriaus ir trečiojo asmens M. P. ) turtinėms teisėms ir interesams. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad pagal ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį atsakovui atiteko turtinės teisės į L. L. 100 000 Lt skolą, kuri buvusiems sutuoktiniams priteista įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu ir kurios išieškojimui užtikrinti areštuotas nurodyto asmens nekilnojamasis turtas. Bylos duomenimis, atsakovas jau yra kreipęsis į antstolį ir pateikęs vykdomąjį dokumentą dėl skolos iš L. L. priverstine tvarka išieškojimo (T. 12, b. l. 13). Kasatoriaus finansinis reikalavimas atsakovui bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos metu buvo 20 559,40 Lt, o trečiojo asmens M. P. – 75 452 Lt, iš viso 96 011,40 Lt. Tai reiškia, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog, patvirtinus taikos sutartį, atsakovas neturi turto, iš kurio galėtų būti patenkinti kreditorių reikalavimai, kartu konstatuoti kreditorių interesų pažeidimo. Pažymėtina, kad pagal taikos sutartį kasatoriui atiteko ne tik turtinės teisės, bet ir kilnojamojo turto bei įmonės. Byloje nėra duomenų, kad nurodytas turtas nelikvidus ir netinkamas kreditorių turtiniams interesams užtikrinti.

Pasisakydama dėl kasacinio skundo argumento, kad taikos sutartimi ieškovės ir atsakovo pasidalytas turtas yra areštuotas, todėl negalėjo būti dalijamas, teisėjų kolegija pažymi, jog įstatyme nenustatyta draudimo sutuoktiniams pasidalyti areštuotą turtą taikos sutartimi. Toks pasidalijamas nevertintinas kaip turto perleidimas, kuris yra draudžiamas Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalies prasme. Kartu pažymėtina, kad, sutuoktiniams pasidalijus areštuotą turtą, areštas ir su jo taikymu susiję apribojimai išlieka bei taikomi tol, kol jie nepanaikinami įstatymų nustatyta tvarka.

Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog tvirtinama taikos sutartis nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų, viešosios tvarkos ir kreditorių interesų, o apeliacinės instancijos teismas tokiai išvadai pritardamas, nepažeidė taikos sutarties tvirtinimą reglamentuojančių teisės normų ir šioje nutartyje pateiktų teisės aiškinimo bei taikymo taisyklių.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė byloje aktualias materialiosios bei proceso teisės normas, nenukrypo nuo ginčo klausimais formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl, atsižvelgiant į kasacinio skundo argumentus, nėra teisinio pagrindo skundžiamai apeliacinės instancijos teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti (CPK 346 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 106,74 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš trečiojo asmens J. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 106,74 Lt (vieną šimtą šešis litus 74 ct) su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme susijusių išlaidų atlyginimo. Priteista suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Sigita Gurevičius

Janina Januškienė

Antanas Simniškis