Civilinė byla Nr. e3K-3-76-469/2024
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02404-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.6.1.2; 2.6.9.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. B. ir A. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės 11-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovams A. B. ir A. B. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių dalyvavimą kaimynijų teritorijų atnaujinimo programose, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1803,46 Eur skolos, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atsakovai nuosavybės teise valdo administracinės paskirties pastatą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esantį kaimynystėje su ieškovės administruojamu daugiabučiu gyvenamuoju namu. Atsakovai, privažiuodami prie savo pastato, naudojasi (duomenys neskelbtini) žemės sklypu (privažiavimo keliu). 2019 m. gruodžio 30 d. kaimynijos narių, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atstovaujamų ieškovės kaip kaimynijos iniciatorės, Vilniaus miesto savivaldybės ir administratorės VšĮ „Atnaujinkime miestą“ buvo sudaryta Kaimynijos teritorijos atnaujinimo bendradarbiavimo sutartis dėl kiemo sutvarkymo darbų atlikimo. Prie kaimynijos teritorijos atnaujinimo projekto įgyvendinimo butų ir kitų patalpų savininkai turėjo prisidėti savo lėšomis – 3810,23 Eur. Atsakovai įgyvendinant Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programą (toliau – ir Programa) dalyvavo 2018 m. balandžio 24 d. VšĮ „Atnaujinkime miestą“ pateikto prašymo pagrindu. Ieškovė išrašė atsakovams sąskaitas dalyvavimo Programoje išlaidoms padengti, kurios yra proporcingos atsakovų dalyvavimo Programoje daliai, tačiau atsakovai atsisako jas apmokėti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį patenkino.
5. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:
5.1. ieškovė administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą Vilniuje, (duomenys neskelbtini);
5.2. atsakovams nuosavybės teise priklauso administracinės paskirties pastatas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini), greta ieškovės administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo;
5.3. atsakovas A. B. 2018 m. balandžio 19 d. elektroniniu laišku kreipėsi į VšĮ „Atnaujinkime miestą“, nurodydamas, kad norėtų dalyvauti Programoje, sutvarkant suformuotą žemės sklypą, ir klausė, kokius dokumentus reikėtų pateikti, kad galėtų joje dalyvauti;
5.4. VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2018 m. balandžio 20 d. elektroniniu laišku pranešė atsakovui, kad reikėtų parašyti laisvos formos prašymą, adresuotą Vilniaus miesto savivaldybei, kuriame reikėtų nurodyti, kad jis, kaip pastato (duomenys neskelbtini) savininkas, nori prisijungti prie kaimynijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir dalyvauti Programoje kaip kaimynijos narys;
5.5. 2018 m. balandžio 24 d. atsakovai pateikė VšĮ „Atnaujinkime miestą“ prašymą prisijungti prie kaimynijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir dalyvauti Programoje kaip šios kaimynijos nariai;
5.6. 2019 m. gruodžio 10 d. ieškovė, 2018 m. lapkričio 20 d. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo bei atsakovų 2018 m. balandžio 24 d. prašymo pagrindu atstovaudama kaimynijos Nr. (duomenys neskelbtini) nariams, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir administratorė VšĮ „Atnaujinkime miestą“ sudarė Kaimynijos teritorijos atnaujinimo bendradarbiavimo sutartį, kuria ieškovė, kaip projekto įgyvendinimą organizuojantis asmuo, įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis įgyvendinti kaimynijos teritorijos atnaujinimo projektą, o administratorė įsipareigojo organizuoti minėto projekto parengimą, teikti konsultacijas ieškovei projekto įgyvendinimo klausimais ir užtikrinti tinkamą ir teisingą savivaldybės suteikto finansavimo panaudojimą; Savivaldybė įsipareigojo finansuoti projekto įgyvendinimą, skirdama ne didesnę nei specialiose sąlygose nurodytą sumą, ir kompensuoti administratorės projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas pagal programą; ieškovė taip pat įsipareigojo užtikrinti kaimynijos narių bendradarbiavimą įgyvendinant projektą ir patvirtino kaimynijos narių įsipareigojimą ne mažesnį nei 10 metų laikotarpį nuo projekto įgyvendinimo savo valia neišformuoti kaimynijos nariams priklausančių žemės sklypų;
5.7. sprendimą atnaujinti kaimynijos teritoriją vykdė administratorė VšĮ „Atnaujinkime miestą“, o iniciatorė buvo ieškovė.
6. Vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 26 d. sprendimu patvirtinto Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programos ir šios programos įgyvendinimo aprašo (toliau – Aprašas) 4.7 punktu, kuris nustato, kad kaimynijos nariai yra kaimynijos teritorijoje esančių daugiabučių namų bendruomenės ir prisijungusių negyvenamosios paskirties pastatų savininkai, jeigu tokių yra, teismas nusprendė, kad atsakovų 2018 m. balandžio 24 d. raštu išreikštas sprendimas dalyvauti Programoje, kurios iniciatorė yra ieškovė, yra teisinis pagrindas šalių prievoliniams teisiniams santykiams, t. y. atsakovų kaimynijos nario teisėms ir pareigoms, nepriklausomai nuo to, kad jie nebuvo sudarę jungtinės veiklos sutarties, taip pat pagrindas būti atstovaujamiems kaimynijos iniciatorės, t. y. ieškovės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnio 2 dalis, 1.136 straipsnis). Teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovai prisijungė prie ieškovės vykdomos Programos, nepasidomėję, kokias pareigas jiems sukuria dalyvavimas Programoje, neatleidžia jų nuo prievolių vykdymo. Priešingu atveju atsakovai neatlygintinai įgytų dalyvavimo Programoje turtinę naudą kitų šios programos dalyvių sąskaita, nes atsakovų išlaidų dalį privalėtų padengti kiti gyventojai.
7. Ieškovė kaimynijos nariams atstovavo jos 2018 m. lapkričio 20 d. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo bei atsakovų 2018 m. balandžio 24 d. prašymo pagrindu. Pagal Aprašo 3 punktą, kaimynija savo valią inicijuoti, parengti ir įgyvendinti projektą išreiškia bendru sprendimu, kurį sudaro kiekvieno kaimynijos nario atskirai priimti sprendimai. Kaimynijos nariai individualius sprendimus priima CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Pagal Aprašo 6 punktą, kaimynijos nariams priėmus sprendimą inicijuoti projekto parengimą, iniciatorius pateikia Vilniaus miesto savivaldybei paraišką gauti Vilniaus miesto savivaldybės finansavimą kaimynijos teritorijai atnaujinti. Atsakovai neginčijo ieškovės kaip iniciatorės veiksmų, teikiant paraišką, taip pat kaimynijos sprendimų, susijusių su projekto įgyvendinimu.
8. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, valstybei priklausantis 0,4817 ha bendro ploto žemės sklypas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra išnuomotas: 0,4383 ha žemės sklypo dalis – ieškovei, 0,0434 ha – atsakovams. Taigi atsakovų nuomojama sklypo dalis lygi 9,01 proc. sklypo daliai. Nagrinėjamu atveju pagal Programą buvo atlikti bendrai išsinuomoto sklypo sutvarkymo darbai, todėl visi šios programos nariai šias išlaidas privalo padengti proporcingai išsinuomotai žemės sklypo daliai. Pagal Aprašo 42 punktą, savivaldybės suteiktą finansavimą (34 090 Eur) viršijančių išlaidų apmokėjimas yra vykdomas Programos 17 punkte, Aprašo 42 punkte ir bendradarbiavimo sutarties 23–25 punktuose nustatyta tvarka, todėl butų ir kitų patalpų savininkai, atstovaujami ieškovės, įgyvendinant kaimynijos teritorijos atnaujinimo projektą, prisideda savo lėšomis, t. y. 3810,23 Eur, pagal paslaugų teikėjo pateiktą sąskaitą faktūrą per iniciatorę. Ieškovės išrašytose atsakovams sąskaitose dalyvavimo Programoje išlaidoms padengti atsakovams apskaičiuota išlaidų dalis yra proporcinga jų nuomojamai bendro žemės sklypo daliai. Atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jiems apskaičiuotos išlaidų dalies dydžio nepagrįstumą.
9. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Aprašas neįtvirtina jokių įgaliojimų tam, kad asmenys galėtų dalyvauti kaimynijos programose, šiuo atveju valią prisijungti ir dalyvauti Programoje atsakovai išreiškė patys, ne per įgaliotus asmenis. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovų 2018 m. balandžio 24 d. administratorei pateiktas prašymas prisijungti prie ieškovės įgyvendinamos Programos laikytinas teisiniu pagrindu, kuriuo atsakovai išreiškė valią šioje programoje būti atstovaujamiems kaimynijos iniciatorės, t. y. ieškovės. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas atmetė atsakovų argumentus, kad ieškovė neturėjo įgaliojimų sudaryti sutartis ir prisiimti finansinius įsipareigojimus.
11. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovai niekada nesidomėjo Programos eiga, į ieškovę dėl informacijos pateikimo nesikreipė, nors gaudavo sąskaitas už dalyvavimą Programoje. Atsakovų argumentus, kad ieškovė galimai slėpė nuo jų informaciją, apeliacinės instancijos teismas pripažino deklaratyviais ir atmetė, taip pat atmetė ir argumentus dėl teisinio reguliavimo nesupratimo, nes toks nesupratimas negali būti pagrindas atsisakyti vykdyti prievolę. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog Programą reglamentuojantis norminis reguliavimas (ne tik pasirašyta sutartis) aiškiai nustato, kad Programos nariai privalo padengti išlaidas, viršijančias paramos sumą, todėl tai, kad atsakovai nesidomėjo norminiu reguliavimu, yra jų atsakomybė.
12. Atsakovų balsą susirinkimuose apeliacinės instancijos teismas vertino CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. savininkų daugumos kontekste, todėl nusprendė, kad atsakovai nepagrįstai suabsoliutina savo poziciją. Be to, atsakovai nebuvo aktyvūs reikšdami savo valią, nors Programos įgyvendinimo eigą žinojo; ieškovė daug klausimų, susijusių su Programos eiga, sprendė valdybos surinkimuose, bet juose nedalyvavo ne tik atsakovai, bet ir kiti savininkai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teikdami prašymą prisijungti prie ieškovės įgyvendinamos Programos, atsakovai suprato, kad šią programą įgyvendina bendrai su daugiabučiu namu, todėl sutiko su ieškovės argumentais, jog atsakovai negali suabsoliutinti savo nuomonės, ir atmetė atsakovų argumentus, kad jie kaip kaimynijos nariai jokių sprendimų, susijusių su projektu, nepriėmė ir (ar) jokiu kitu būdu neišreiškė pritarimo kaimynijos bendriems sprendimams, todėl jų vardu paraiška negalėjo būti teikiama.
13. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tiek VšĮ „Atnaujinkime miestą“, tiek ir ieškovė atsakovus laikė programos dalyviais, o dokumentus teikė savo vardu, nes būtent ieškovė buvo Programos organizatorė, todėl ji veikė visų Programos narių vardu, o ne savarankiškai.
14. Šiuo atveju pagal Programą buvo atlikti bendrai išsinuomoto sklypo sutvarkymo darbai, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi Programos nariai šias išlaidas privalo padengti proporcingai išsinuomotai žemės sklypo daliai. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad bendradarbiavimo sutarties 23–25 punktai, kurie nustato savivaldybės finansavimą viršijančių išlaidų apmokėjimo tvarką pagal patalpų plotą, yra skirti vidiniams daugiabučio pastato savininkų dalyvavimo programoje išlaidų paskirstymo klausimams reguliuoti, todėl atsakovams netaikytini.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Atsakovai kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 1.71 straipsnio 2 dalies, 1.136 straipsnio ir Programos 3.5 punkto nuostatas. Atsakovų teikto 2018 m. balandžio 24 d. prašymo pagrindu negalėjo būti sukurti prievoliniai teisiniai santykiai. Teismai tinkamai nekvalifikavo tarp šalių susiklosčiusio teisinio santykio, taip pat pripažino, kad šie santykiai nėra kylantys iš kokios nors konkrečios sutarties. Kadangi teismai teisiniu pagrindu nurodė būtent CK 1.71 straipsnio 2 dalį, matyt, turėtų būti suprantama, kad teismai atsakovų pareigas ieškovei kildina iš atsakovų konkliudentinių veiksmų. Tačiau konkliudentiniais veiksmais negali būti sprendžiami kaimynijos klausimai, nes tai prieštarautų teisiniam reglamentavimui bei jo aiškinimui kasacinio teismo praktikoje. Programos 3.5 punkte nurodyti du konkretūs būdai, kaip gali kartu veikti atskiri kaimynijos nariai, pvz., kelių pastatų savininkai ar jų atstovai (šis sąrašas baigtinis) – sudarydami jungtinės veiklos sutartį tarp kaimynijos narių; arba per įsteigtą naują juridinį asmenį. Taigi teisės aktuose nėra nustatyta galimybė kaimynijoje klausimus spręsti konkliudentiniais veiksmais. CK 1.71 straipsnio 2 dalis, kurią taikė teismai, nustato, kad konkliudentiniais veiksmais gali būti sudarytas tik sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos. Naujoje (2021 m.) Programos redakcijoje sureglamentuota situacija, kai dalis kaimynijos narių nepritaria sprendimui dalyvauti kaimynijos programoje (tokio teisinio reglamentavimo nebuvo ankstesnėje Programos redakcijoje, taikytinoje ginčo santykiams): priėmus sprendimą dalyvauti Programoje tik daliai kaimynijos narių, savivaldybės administracijai teikiamas prašymas dėl kaimynijos ribų keitimo; siūloma keisti kaimynijos ribas, nesant galimybių pakeisti kaimynijos ribas, savivaldybės skiriamas finansavimas dalijamas į tiek dalių, kiek kaimynijos teritorijoje yra kaimynijos narių, ir atitinkamai skiriama tik dalis savivaldybės finansavimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sandorio sudarymas konkliudentiniais veiksmais turi būti akivaizdus iš konkrečių sandorio šalių veiksmų, taip pat nepaneigiantis pamatinio sutarčių laisvės principo. Skundžiamuose procesiniuose sprendimuose daroma išvada teisiniu požiūriu yra grindžiama tik bendrosiomis CK 1.71 straipsnio 2 dalies ir 1.136 straipsnio nuostatomis, neatliekant jokios detalesnės konkrečios situacijos ir rašto turinio, šalių valios analizės, – tai leidžia teigti, kad šios formaliai nurodytos teisės normos taikytos netinkamai. Byloje nėra nė vieno kito įrodymo, kuris pagrįstų atsakovų faktinį dalyvavimą bet kokia forma Programoje, taip pat ir atsakovų gautą realią naudą dėl šios programos įgyvendinimo. Atsakovai laikosi nuoseklios pozicijos, kad dėl savavališkų ieškovės ir (ar) jos pirmininkės veiksmų jie netapo nei Programos dalyviais, nei juo labiau įsipareigojo prie Programos prisidėti finansiškai nuosavomis lėšomis ar apmokėti bet kokias kitas ieškovės sąskaitas. Kadangi po 2018 m. balandžio 24 d. prašymo pateikimo atsakovai nebegavo jokios informacijos iš ieškovės apie poreikį dėl papildomų susitarimų, sprendimų ir (ar) įgaliojimų suteikimo (nors patys atsakovai po prašymo pateikimo tuo domėjosi ir bandė klausti apie projektą ieškovės atstovų), atsakovai negalėjo žinoti ir tikėtis, kad jų vardu po 1 metų ir 8 mėnesių nuo prašymo pateikimo yra teikiamos kokios nors paraiškos savivaldybei, sudaroma sutartis ir prisiimami finansiniai įsipareigojimai. Negana to, sutarčių sudarymą reglamentuojanti 6.173 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrą taisyklę, pagal kurią tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Ieškovei turėtų tekti pareiga įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai), kokiu būdu atsakovai išreiškė sutikimą su jos prisiimamais įsipareigojimais ir kokiu būdu atsakovai yra prisiėmę įsipareigojimus apmokėti jos išrašomas sąskaitas. Teismai nepagrįstai akcentavo tariamą atsakovų pasyvumą, neatsižvelgdami į faktą, kad atsakovai nežinojo ir negalėjo numanyti poreikio būti aktyviems ir domėtis aplinkybėmis, kurios vyko išimtinai ieškovės iniciatyva, apie tai atsakovų neinformuojant.
15.2. Prie kaimynijos prisijungusių negyvenamosios paskirties patalpų savininkus žemesnės instancijos teismai neteisėtai vertino ne kaip savarankiškus kaimynijos narius, o prilygino kito kaimynijos nario – ieškovės – butų savininkams. Bendrų visos kaimynijos sprendimų priėmimui teismai nepagrįstai taikė tą pačią tvarką, kuri taikytina išimtinai tik atskirų kaimynijos narių individualiems sprendimams (Programos 3.7 punkto, Aprašo 3 punkto ir CK 4.85 straipsnio nuostatų pažeidimas). Teismai šiame kontekste netinkamai taikė Programos 3.7 punktą, kuriame apibrėžiama kaimynijos narių sąvoka – tai kaimynijos teritorijoje esančių daugiabučių namų bendruomenės (t. y. ne atskirų butų savininkai) ir prisijungusių negyvenamosios paskirties patalpų savininkai. Remiantis Aprašu ir vertinant bylos kontekstą, kaimyniją sudarė du nariai – ieškovė ir atsakovai (kaip bendrijai nepriklausantys atskiro negyvenamojo pastato savininkai), todėl ieškovės ir atsakovų, kaip savarankiškų kaimynijos narių, balsai priimant sprendimus turėjo būti traktuojami kaip lygiaverčiai. Pažymėtina, kad iš atsakovų reikalaujama apmokėti apie 50 proc. kaimynijos programos įgyvendinimo išlaidų, kurios viršijo savivaldybės finansavimą. Programa ir Aprašas su kaimynijos programa susijusias teises ir pareigas nustato būtent „kaimynijos nariams“, o ne „kaimynijos bendruomenei“ ar kam nors kitam. Teismų išvada padaryta neatskleidus, kad kaimynijoje sprendimų priėmimas įprastai yra dvipakopis: (i) visų pirma, atskiri kaimynijų nariai (pvz., daugiabučio namo gyventojai) priima vidinius sprendimus dėl savo pozicijų – tam taikoma CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka; (ii) antru etapu visi kaimynijų nariai (pvz., kelių namų bendrijos ar kt. atstovai) priima bendrus sprendimus, susitardami tarpusavyje, – visų kaimynijos narių bendrų sprendimų priėmimo tvarką įtvirtina Aprašo 3 punktas (šiame etape CK 4.85 straipsnis nebetaikomas). Atsakovai nepriėmė jokių individualių sprendimų kaip kaimynijos nariai, todėl negalėjo būti priimtas ir bendras kaimynijos narių sprendimas dalyvauti Programoje. Tai, kad ieškovė akcentuoja reikšmingus Programos įgyvendinimo klausimus sprendusi valdyboje, dar kartą akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovai visiškai nepagrįstai buvo prilyginti (duomenys neskelbtini) namo gyventojams, o ne vertinti kaip savarankiškas kaimynijos narys.
15.3. Atsakovų sklypo dalis sudaro 9,01 proc., tačiau ieškovei iš atsakovų priteista suma sudaro beveik 50 proc. visų kaimynijos gyventojų išlaidų. Atsakovai įsitikinę, kad jeigu būtų pritarta kitiems bylą nagrinėjusių teismų argumentams, atsakovai galėtų būti įpareigoti sumokėti nebent (ne daugiau kaip) 9,01 proc. išlaidų. Taigi teismai pažeidė Aprašą paskirstydami tarp kaimynijos narių Programos įgyvendinimo išlaidas (Programos 16 punkto ir Aprašo 20 punkto pažeidimas). Kokiu teisiniu pagrindu grindžiama būtent tokia suma ir procentinė dalis, nei ieškovė, nei teismai tinkamai nepagrindė. Taip pat kelia abejonių ir pats principas, ar iš tiesų kaimynijos išlaidos tarp kaimynijos narių turėtų būti paskirstomos būtent pagal išsinuomoto žemės sklypo proporcinę dalį. Sutarties 25 punktas įtvirtina kitokį paskirstymo būdą: „Kaimynijos teritorijos atnaujinimo išlaidos, viršijančios Savivaldybės teikiamą finansavimą, paskirstomos Kaimynijos nariams proporcingai pagal Kaimynijos nario daugiabučio namo naudingojo ploto ir visų Kaimynijos narių bendro daugiabučių namų naudingojo ploto (arba bendrojo ploto, jeigu pastatas negyvenamosios paskirties santykį.“ Teismai ne tik ignoravo visus atsakovams kylančius neaiškumus, bet ir patys nepatikrino ieškovės skaičiavimų ir besąlygiškai priteisė iš atsakovų visiškai neaiškią (nepagrįstą) tariamos skolos sumą.
16. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Atsakovų aiškiai raštu išreikšta valia prisijungti prie ieškovės inicijuotos Programos ir raštu išreikštas prašymas tapti šios programos nariais teisiškai kvalifikuotini ne kaip konkliudentiniai veiksmai, bet kaip vienašalis atsakovų sandoris. Atsakovų veiksmai, jiems 2018 m. pradžioje dalyvavus pokalbyje su ieškovės valdybos organų atstovais, elektroninis laiškas programos administratorei turėtų būti kvalifikuojami kaip konkliudentiniai veiksmai, rodantys atsakovų kryptingą siekį sudaryti vienašalį sandorį, o 2018 m. balandžio 24 d. abiejų atsakovų pateiktas prašymas prisijungti prie kaimynijos ir dalyvauti Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programoje kaip šios kaimynijos nariams kvalifikuotinas kaip vienašalis atsakovų sandoris, kuriuo jie tapo Programos nariais. Šiuo atveju ieškovė buvo tik Programos iniciatorė, o ne administratorė – visą reikiamą teisinę dokumentaciją ieškovei teikė ir programą įgyvendino administratorė VšĮ „Atnaujinkime miestą“. Taigi, atsakovams raštu išreiškus valią prisijungti prie Programos, kurią inicijavo ieškovė, toks jų priimtas sprendimas buvo atitinkamai įgyvendinamas ir jų valiai niekaip neprieštaravo bei jų interesų nepažeidė. Tai, kad tarp šalių nebuvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis, negali būti pagrindas suteikti atsakovams teisę neatlygintinai įgyti dalyvavimo Programoje turtinę naudą, prie kurios kiti kaimynijos programos dalyviai prisidėjo savo finansiniais įnašais ir negalėjo išvengti prievolių vykdymo. 2018 m. balandžio 24 d. išreiškę valią prisijungti prie Programos atsakovai laikytini jos nariais nepriklausomai nuo to, ar jie veikė jungtinės veiklos ar kito jų dalyvavimą programoje patvirtinančio dokumento pagrindu. Atsakovų procesinė pozicija byloje tenkinus jų reikalavimus reikštų nepagrįstą jų praturtėjimą ieškovės administruojamo pastato savininkų sąskaita. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog atsakovai būtų nepritarę dalyvavimui Programoje. Priešingai – bylos medžiaga patvirtina tik jų pritarimą ir pageidavimą dalyvauti Programoje. Vadovaujantis bendruoju teisės principu lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams vėliau priimtos ir įsigaliojusios teisės normos negali būti taikomos. Prisijungdami prie ieškovės inicijuotos Programos, atsakovai puikiai suprato, kad dalyvavimas Programoje jiems sukurs ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas. Atsakovų versija, neva, teikdami prašymą tapti Programos nariais, jie negalėjo tikėtis, kad šiuo pagrindu jiems atsiras ir prievoliniai santykiai, skamba visiškai neįtikinamai, nes Programos nuostatos aiškiai įtvirtina, kokie teisiniai padariniai atsiranda dėl dalyvavimo Programoje. Nesuprantama, kaip, išreiškę valią prisijungti prie ieškovės inicijuotos Programos ir pageidavę tapti jos nariais, atsakovai galėjo nesuprasti, kad ieškovė šią programą inicijuos pasirašydama atitinkamus dokumentus, dėl kurių Programa bus įgyvendinama. Todėl tokie atsakovų teiginiai yra nepagrįsti ir prieštarauja rašytinei bylos medžiagai. Atsakovams niekada nebuvo kilę jokių klausimų dėl jų dalyvavimo Programoje, t. y. jie niekada nesidomėjo Programos įgyvendinimo eiga, nereagavo net į viešai iškabintus ieškovės skelbimus, nesikreipė į Programos administratorę VšĮ „Atnaujinkime miestą“ dėl informacijos pateikimo.
16.2. Kaimynijos bendruomenė, vadovaujantis Programos 3.6 punktu, yra suprantama kaip kaimynijos gyventojai, kuriuos sieja bendri gyvenimo kaimynystėje poreikiai ir interesai, tenkindami šiuos poreikius ir interesus, jie veikia įvairiomis tiesioginio dalyvavimo formomis (susirinkimas, viešas svarstymas, apklausa, veikla per savo atstovus, bendruomeninės organizacijos ir kt.). Taigi kaimynijos bendruomenė yra iš pačios kaimynijos sąvokos kildinama samprata ir reiškia gyventojus, kurie gyvena kaimynystės teritorijoje. Prisijungdami prie ieškovės įgyvendinamos Programos, atsakovai išreiškė valią būti jos atstovaujami. Atsakovai kasdien naudojasi bendru žemės sklypu ir visus atliekamus darbus matė. Skelbimai apie šaukiamus visuotinius susirinkimus, kuriuose buvo sprendžiami ir su Programa susiję klausimai, buvo iškabinami viešai taip pat ir ieškovės skelbimų lentose – ieškovė niekada nesulaukė iš atsakovų nė menkiausio pasiteiravimo apie Programos eigą, atsakovai neprieštaravo tokiam sprendimų priėmimo būdui, todėl ieškovė tokius atsakovų konkliudentinius veiksmus vertino kaip pritarimą ir sutikimą su vykdomais darbais ir jų sprendiniais.
16.3. Atsakovai bando jau trečią kartą kelti fakto klausimą, nes detalūs paaiškinimai, kaip yra apskaičiuota jų skolos dalis, yra nurodyti ieškovės dublike, prie kurio taip pat pridėti ir rašytiniai įrodymai, patvirtinantys priskaičiuotas sumas. Ieškovė primena, kad, įrengiant kiemo pavėsinę ir sporto įrenginius, dėl projekto administratorės VšĮ „Atnaujinkime miestą“ netinkamai įvykdytų pirkimo procedūrų ieškovei nebuvo skirta parama šiems darbams ir medžiagoms: pavėsinės gamybai, pavėsinės stogo įrengimui, kiemo suoliukams, kiemo kepsninei, sporto ir vaikų žaidimo įrenginiams ir jų montavimui, dviračių stovams, todėl už juos teko sumokėti visą kainą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl atsakovų prievolės atsiradimo pagrindo, negyvenamosios paskirties pastatų savininkų dalyvavimo kaimynijos teritorijos atnaujinimo programoje ir sprendimų priėmimo tvarkos
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl atsakovų prievolės apmokėti ieškovei šios išrašytas sąskaitas už dalį kiemo atnaujinimo darbų visų pirma turėjo būti nustatytas tokios atsakovų prievolės atsiradimo pagrindas. Esant teisme ginčui dėl atsakovų prievolės (ne)egzistavimo teismas išvadą dėl jos padaro remdamasis byloje surinktais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pagal jas taikydamas materialiosios teisės normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą.
18. Bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad atsakovai įgijo kaimynijos nario teises ir pareigas, ir kaip šių teisių atsiradimo pagrindą nurodė atsakovų 2018 m. balandžio 24 d. VšĮ „Atnaujinkime miestą“ adresuotą prašymą prisijungti prie kaimynijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir dalyvauti Programoje, CK 1.71 straipsnio 2 dalį, 1.136 straipsnį.
19. CK 1.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Šalių civilinės teisės ir pareigos atsiranda CK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat iš asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų nustatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas (CK 1.136 straipsnio 1 dalis). Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai išvardyti CK 1.136 straipsnio 2 dalyje: 1) šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytos sutartys ir kitokie sandoriai, taip pat, nors įstatymų ir nenustatyti, bet jiems neprieštaraujantys sandoriai; 2) teismų sprendimai; 3) administraciniai aktai, turintys civilines teisines pasekmes; 4) intelektinės veiklos rezultatai; 5) žalos padarymas, taip pat nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas; 6) įvykiai ar veiksmai (veikimas, neveikimas), su kuriais įstatymai sieja civilines teisines pasekmes.
20. Asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, laikomi sandoriais (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas sandorio sampratą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra nurodęs, jog esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemiantys sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018, 44 punktas; 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 48 punktas).
21. Vienašalis sandoris, kai jį sudaręs asmuo įsipareigoja kitam asmeniui, gali būti prievolinio teisinio santykio atsiradimo teisinis pagrindas. Lietuvos teisėje vienašalis įsipareigojimas laikomas vienašaliu sandoriu, sukuriančiu prievolės tarp jį sudariusio ir kito (trečiojo) asmens atsiradimą, jeigu šis pažadas yra pakankamai apibrėžtas ir išreiškia jį davusio asmens ketinimą įsipareigoti. Tam, kad vienašalis sandoris, kaip asmens valios sukurti vienašalį įsipareigojimą išraiška, būtų teisiškai įpareigojantis, paprastai nereikalingas kito asmens sutikimas, kadangi tokio sandorio sudarymas nelemia pareigų kitam asmeniui atsiradimo, o juo sukuriama prievolė yra vienašalė. Dėl tokio vienašalio sandorio jį sudariusiam asmeniui atsiranda pareiga kito asmens naudai atlikti tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo jo, o kitas asmuo įgyja savarankišką teisę reikalauti vienašaliame sandoryje nustatytos jį sudariusio asmens pareigos įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019, 34 punktas; 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2022, 26 punktas). Asmens vienašališkas veiksmas gali būti laikomas vienašaliu sandoriu tuo atveju, kai asmens valia yra pakankamai aiškiai, nedviprasmiškai orientuota į tikslą sukurti tam tikras civilines teises ar pareigas, t. y. orientuota į prievolės dalyką. Bet kokia prievolė, taip pat vienašalio sandorio pagrindu atsiradusi prievolė, privalo pasižymėti prievolės dalyku, kurį CK 6.3 straipsnio 1 dalis apibrėžia kaip bet kokius veiksmus (veikimą, neveikimą), kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Prievolės dalykas turi būti ne tik teisėtas, bet ir įmanomas, ir pakankamai apibrėžtas. Pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta asmens valia dėl prievolės dalyko yra pagrindas asmens veiksmus pripažinti vienašaliu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-1075/2023, 29 punktas).
22. Nagrinėjamoje byloje ieškovė (daugiabučio namo savininkų bendrija) savo reikalavimą atsakovams (negyvenamosios paskirties pastato savininkams) kildino iš šalių bendro dalyvavimo Programoje. Bylą nagrinėję teismai, minėta, nusprendė, kad atsakovai 2018 m. balandžio 24 d. prašymo pagrindu tapo Programos dalyviais ir dėl to jiems kilo prievolė apmokėti atitinkamą dalį pagal Programą atliktų kiemo atnaujinimo darbų.
23. Siekiant tinkamai kvalifikuoti atsakovų 2018 m. balandžio 24 d. prašymą ir kitus veiksmus, susijusius su dalyvavimu Programoje, būtina išanalizuoti Programos teisinį reglamentavimą.
24. Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programa patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 1-1058. Šios programos tikslas – atnaujinti ar pagerinti Vilniaus miesto bendrąsias erdves prie prieš 2002 m. ar seniau pastatytų daugiabučių namų (Programos 1.1 punktas).
25. Programos 3.5 punkte apibrėžta kaimynijos sąvoka – tai Vilniaus miesto teritorijoje esančios erdviškai susijusių daugiabučių gyvenamųjų namų grupės gyventojų bendruomenė, kurios nariai susijungė poreikiams ir interesams, susijusiems su kaimynijos teritorijos atnaujinimu ir tvarkymu, tenkinti. Kaimynijos gyventojai savo poreikius ir interesus įgyvendina arba per jau esamus daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo (administravimo) organus, kurie privalo sudaryti jungtinės veiklos sutartį, arba per įsteigtą naują juridinį asmenį (asociaciją). Į kaimyniją gali įsijungti ir daugiabučių namų teritorijoje esančių negyvenamosios paskirties pastatų savininkai.
26. Kaimynijos teritorija – bendroji erdvė prie daugiabučių gyvenamųjų namų, naudojama šių namų gyventojų reikmėms išlaikant joje rekreacijos, automobilių statymo ir sanitarijos poreikių balansą. Kaimynijos teritorija pagal erdvinį ir funkcinį ryšį jungia ne mažiau kaip 3 daugiabučius gyvenamuosius namus (išskyrus kaimynijas, kurias pagal patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje daugiabučių namų kvartalų ir rekomenduojamų kaimynijų ribų schemas sudaro mažiau nei 3 daugiabučiai namai), turinčius bendrai naudojamus infrastruktūrinius elementus (Programos 3.8 punktas).
27. Nagrinėjamoje byloje kaimynijos Nr. (duomenys neskelbtini) teritorija jungia vieną daugiabutį gyvenamąjį namą (kuriame veikia ieškovė) ir atsakovams priklausantį negyvenamosios paskirties pastatą.
28. Dalyvavimo kaimynijų teritorijų atnaujinimo programoje procesas susideda iš tam tikrų etapų:
28.1. priimamas kaimynijos narių sprendimas dalyvauti programoje ir parenkamos įgyvendintinos priemonės (Aprašo 3 punktas, Programos 6 punktas, 1 priedas);
28.2. jei kaimynijoje yra keli daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo (administravimo) subjektai, privalo būti sudaryta jungtinės veiklos sutartis arba įsteigta asociacija (Programos 3.5 punktas);
28.3. po to, kai yra priimtas kaimynijos narių sprendimas ir sudaryta jungtinės veiklos sutartis, paskirtas kaimynijos atstovas (iniciatorius) pateikia paraišką Vilniaus miesto savivaldybei (Aprašo 6 punktas);
28.4. įvertinus paraišką, pasirašoma trišalė kaimynijos narių, savivaldybės ir programos administratorės VšĮ „Atnaujinkime miestą“ bendradarbiavimo sutartis (Aprašo 11 punktas);
28.5. kai yra suformuoti ir įregistruoti sklypai bei sudaryta žemės nuomos sutartis, programos administratorius (VšĮ „Atnaujinkime miestą“) parengia pirminį projektą, kuriame, be kita ko, nurodoma įgyvendinimo sąmata (Aprašo 14.1 punktas);
28.6. parengtas pirminis projektas teikiamas kaimynijos nariams tvirtinti Aprašo 3 punkte nurodyta tvarka (Aprašo 16 punktas);
28.7. projektas įgyvendinamas (parengiamas techninis projektas, perkami rangos darbai, statybos techninės priežiūros paslaugos).
29. Kaip matyti iš šios nutarties 28 punkte aptarto dalyvavimo Programoje proceso, prieš pradedant projekto įgyvendinimą, kaimynijos nariai du kartus turi priimti sprendimus Aprašo 3 punkte nustatyta tvarka: 1) inicijuoti projekto parengimą (Aprašo 3 punktas); 2) patvirtinti parengtą pirminį projektą (Aprašo 16 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad, pagal Programos 16 punktą, visas su kaimynijos teritorijos atnaujinimo projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas, viršijančias Vilniaus miesto savivaldybės teikiamą finansavimą, privalo apmokėti kaimynijos nariai savarankiškai, darytina išvada, kad šiuo klausimu taip pat turi būti priimtas kaimynijos narių sprendimas. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projektas gali būti įgyvendinamas ir be papildomo kaimynijos narių finansavimo, jei jų pasirinktoms atnaujinimo priemonėms įgyvendinti užtenka savivaldybės skiriamo finansavimo (10 Eur už vieną kaimynijos teritorijos neužstatyto ploto kvadratinį metrą).
30. Aprašo 3 punkte reglamentuota kaimynijos sprendimų priėmimo tvarka: kaimynija savo valią inicijuoti, parengti ir įgyvendinti projektą išreiškia bendru sprendimu, kurį sudaro kiekvieno kaimynijos nario atskirai priimti sprendimai. Kaimynijos nariai individualius sprendimus priima CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Taigi tam, kad būtų priimtas kaimynijos narių bendras sprendimas, kiekvienas kaimynijos narys turi priimti individualų sprendimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl bendro kaimynijos narių sprendimo priėmimo kiekvieno kaimynijos nario individualus sprendimas yra lygiavertis. Dėl to pripažintini pagrįstais kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė Aprašo 3 punktą ir CK 4.85 straipsnį, atsakovų balsą priimant bendrus kaimynijos narių sprendimus vertindami CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. savininkų daugumos kontekste, taip be jokio pagrindo prilygino atsakovus daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų savininkams.
31. Taigi, pagal Programos teisinį reglamentavimą, kaimynijos narių valia dėl dalyvavimo Programoje turi būti išreikšta nustatyta tvarka ir forma.
32. Ieškovė pasirašė bendradarbiavimo sutartį kaip iniciatorė. Pagal Programos 3.4 punktą, iniciatorius – kaimynijos atstovas (fizinis ir (ar) juridinis asmuo), jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas atstovauti kaimynijai inicijuojant ir organizuojant kaimynijos teritorijos atnaujinimą ir veikiantis pagal tam tikslui sudarytą bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe.
33. Taigi šalys privalėjo sudaryti jungtinės veiklos sutartį ir tik jos pagrindu ieškovė kaip iniciatorė būtų įgaliota atstovauti abiem kaimynijos nariams (Programos 3.4 punktas). Pažymėtina, kad taip atsakovams buvo atsakyta ir VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2018 m. balandžio 20 d. elektroniniu laišku. Byloje nenustatyta, kad šalys būtų sudariusios jungtinės veiklos sutartį. Pagal CK 6.969 straipsnio 4 dalį, jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo nustatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad šalims nesudarius jungtinės veiklos sutarties (ši aplinkybė byloje neginčijama) ieškovė neturėjo teisės atstovauti atsakovams organizuojant kaimynijos teritorijos atnaujinimą ir prisiimti su tuo susijusių piniginių prievolių jų vardu.
34. Vertinant, ar atsakovai yra priėmę šios nutarties 29 punkte nurodytus sprendimus, pažymėtina, kad vieninteliame byloje esančiame rašytiniame atsakovų pasirašytame dokumente – 2018 m. balandžio 24 d. prašyme – nurodytas tik abstraktus pageidavimas prisijungti prie kaimynijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir dalyvauti Programoje. Šis prašymas pateiktas dar iki ieškovei priimant sprendimą dalyvauti Programoje (2018 m. lapkričio 20 d.), nesant patvirtinto įgyvendinamų atnaujinimo priemonių sąrašo, taip pat parengto projekto ir darbų sąmatos. Byloje nenustatyta, kad būtų išreikšta atsakovų valia dėl įgyvendinamų kaimynijos teritorijos atnaujinimo priemonių, projekto ir sąmatos patvirtinimo, įsipareigojimo apmokėti savivaldybės skiriamą finansavimą viršijančią darbų dalį. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo santykius reguliuoja Programos ir Aprašo normos, ir jų pagrindu negali atsirasti atsakovų prievolės ieškovei. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovų valia, išreikšta 2018 m. balandžio 24 d. prašyme, stokojo aiškumo ir apibrėžtumo; valia dėl prievolės dalyko, t. y. įsipareigojimo apmokėti savivaldybės skiriamą finansavimą viršijančią projekte nurodytų darbų dalį, nebuvo išreikšta, dėl to nebuvo pagrindo laikyti šio prašymo iš dalyvavimo Programoje kylančių prievolinių santykių pagrindu.
35. Kita vertus, iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad šalys nuomojasi vieno sklypo dalis, atsakovai į savo nuomojamą žemės sklypo dalį gali patekti tik per ieškovės nuomojamą sklypo dalį, naujai įrengta danga, per naujai įrengtą užtvarą, taigi, atsakovai naudojasi ieškovės (jos narių / butų savininkų) lėšomis atliktų kiemo atnaujinimo darbų rezultatu (jo dalimi). Šios faktinės aplinkybės dėl atsakovų naudojimosi kiemo atnaujinimo darbų rezultatu (kokia jo dalimi) byloje netirtos, nors jos gali būti reikšmingos sprendžiant klausimą, ar atsakovams netenka prievolė prisidėti prie dalies ieškovės (jos narių / butų savininkų) patirtų išlaidų kiemui atnaujinti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių teisės normų pagrindu, ieškovei byloje keliant klausimą, kad, atmetus ieškinio reikalavimus, atsakovai neatlygintinai įgytų dalyvavimo Programoje turtinę naudą ieškovės (jos narių / butų savininkų) sąskaita.
36. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, suformuluoja ieškinio dalyką (reikalavimą) ir nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, nes ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
37. Teismai, spręsdami dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovų skolą už atliktus kiemo teritorijos atnaujinimo darbus, turėjo įvertinti, kokio pobūdžio susitarimas buvo tarp šalių ir ar iš jo kilo atsakovams pareiga sumokėti ginčo sumą ar jos dalį ieškovei, o tokio susitarimo nesant – ar pagal ieškovės nurodytas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes nebuvo pagrindo byloje taikyti subsidiaraus teisių gynimo būdo, įtvirtinto CK 6.242 straipsnyje.
38. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.
39. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020, 19 punktas).
40. Atsakydama į kasacinio skundo argumentus dėl ieškovės prašomos priteisti (ir teismų priteistos) sumos dydžio, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje netirta, už kokias paslaugas, objektus išrašytos ieškovės į bylą pateiktos sąskaitos, kuriomis grindžiamas reikalavimas atsakovams. Nei iš teismų procesinių sprendimų, nei iš ieškovės teiktų procesinių dokumentų neaišku, kaip apskaičiuota iš atsakovų priteista suma. Skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose akcentuojama, kad kaimynijos nariai savo lėšomis buvo nusprendę apmokėti 3810,23 Eur projekto įgyvendinimo išlaidų dalį, tačiau iš atsakovų priteista suma apskaičiuota nuo daug didesnės sumos (20 835,74 Eur). Tik atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė nurodė, kad tam tikrų atliktų darbų savivaldybė nekompensavo, dėl to ieškovei teko savo lėšomis apmokėti didesnę sumą.
41. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylai išspręsti teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su atsakovų prievolės atsiradimo pagrindo ir dydžio nustatymu, iš esmės nebuvo tiriamos ir vertinamos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismų. Teismams tinkamai nenustačius aplinkybių, reikšmingų šiai bylai išspręsti (šios nutarties 35, 40 punktai), yra pagrindas konstatuoti, kad bylos esmė liko neatskleista.
42. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos esmės neatskleidimas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, dėl kurio, byloje nesant įvertintų visų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti reikalingų įrodymų, byla negali būti išnagrinėta iš esmės apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-378/2021, 18 punktas; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-969/2021, 45 punktas, kt.). Dėl šios priežasties, nagrinėjamoje byloje nustačius, kad bylos esmė nebuvo atskleista, skundžiami apeliacinės ir pirmosios instancijos teismų procesiniai sprendimai panaikinami ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
43. Nagrinėdamas bylą iš naujo ir spręsdamas dėl atsakovų prievolės sumokėti ieškovei pagal šios pateiktas sąskaitas egzistavimo teismas pirmiausia turi išgryninti prievolės esmę ir teisinį pagrindą, nustatyti, kokiais ieškovės (jos narių / butų savininkų) lėšomis kieme įrengtais bendrojo naudojimosi objektais atsakovai naudojasi. Kartu sprendžiant dėl patirtų išlaidų šalių bendrai nuomojamo sklypo atnaujinimo darbams, turi būti nustatyta, kokie darbai ir kokia apimtimi (ne)buvo finansuoti savivaldybės (jei ne – dėl kieno kaltės). Nustačius, kad atsakovai naudojasi tam tikrais ieškovės (jos narių / butų savininkų) lėšomis įrengtais bendrojo naudojimosi objektais, būtų pagrindas spręsti dėl atsakovų prievolės teisinio kvalifikavimo bei apimties. Spręsdamas dėl prašomų priteisti sumų dydžio teismas turi tirti sąskaitų turinį, prašomų apmokėti darbų ryšį su atsakovų naudojimusi žemės sklypu, jame esančiais statiniais, taip pat nustatyti, kokią dalį tų išlaidų, atsižvelgiant į savivaldybės skirtą finansavimą ir ieškovės administruojamo namo butų savininkams tenkančią išlaidų dalį, turi (jei turi) apmokėti atsakovai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, konstatavus, jog atsakovai netapo Programos dalyviais, jų prievolės dydžiui apskaičiuoti netaikytinas bendradarbiavimo sutarties 25 punktas, reguliuojantis kaimynijos teritorijos atnaujinimo išlaidų, viršijančių savivaldybės teikiamą finansavimą, paskirstymą kaimynijos nariams.
44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byla tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Nagrinėdamas bylą iš naujo, teismas turėtų svarstyti apie galimybę pareikalauti iš šalių, taip pat su projekto įgyvendinimu susijusių VšĮ „Atnaujinkime miestą“ darbuotojų pateikti papildomus paaiškinimus dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, esant poreikiui juos išklausyti organizuodamas bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. Kadangi byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Sigita Rudėnaitė
Antanas Simniškis