Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-05-26][nuasmeninta nutartis byloje][1S-935-478-2015].docx
Bylos nr.: 1S-935-478/2015
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Pravieniškių PN-AK 2-asis sektorius 302560890 bausmę/baudž.poveikio priemonę vykdančios institucijos atstovas
Kategorijos:
Nusikaltimai žmogaus gyvybei (BK XVII skyrius)
Kvalifikuotas nužudymas (BK 129 str. 2 d.)
Bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas (BK 129 str. 2 d. 2 p.)
Nužudymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 129 str. 2 d. 8 p.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Procesiniai dokumentai
Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)

Bylos Nr

Byla Nr. 1S-935-478/2015

Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00203-2008-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19.

(S)

 


HERBAS
                           

 

                                         

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. gegužės 26 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo O. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 93-225 taikyti nuteistajam O. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

 

n u s t a t ė :

 

O. P. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus laisvės atėmimo bausme 7 (septyneriems) metams.

Bausmės pradžia – 2010-12-21, bausmės pabaiga – 2017-10-29.

Komisijos 2015 m. kovo 24 d. priimtu nutarimu Nr. 93-225 nutarta taikyti nuteistajam O. P., gim. 1991-11-13, lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 7 mėnesių 10 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015-03-19).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2015 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 93-225 taikyti nuteistajam O. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis O. P. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Nuteistasis O. P. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos 2015 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 93-225 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skunde nuteistasis nurodo, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta. Nurodo, jog pagrindas, kad jis nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nesudaro pagrindo atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taip pat nurodo, kad jo neatlikta laisvės atėmimo bausmė nesudaro pagrindo netaikyti jam lygtinio paleidimo. Darydamas išvadas, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas pakankamai neįvertino Komisijos pateiktų argumentų bei teisės aktuose numatytų lygtinio paleidimo galimybių. Be to, nuteistasis pažymi, jog nepagrįstas teismo argumentas tai, kad jis neturi darbinės patirties, nuteistasis nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo nepilnametis, mokėsi mokykloje, todėl negali turėti darbinės patirties, o bausmės atlikimo metu jis baigė vidurinę mokyklą, įgijo kompiuterio operatoriaus specialybę ir šiuo metu mokosi Elektrėnų profesinio rengimo centre baldžiaus specialybės

Atsiliepimų į nuteistojo O. P. skundą negauta.             

Nuteistojo O. P. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus šias aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nors nuteistasis O. P. jau yra atlikęs įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo klausimą, taip pat yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl, priešingai nei tvirtina nuteistasis, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 7 (septynerius) metus laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustas ilgalaikiu laisvės atėmimu.

Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Anaiptol, lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. Teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Ir teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas, su kuo nesutinka nuteistasis. Taigi, nėra jokio prieštaravimo tarp BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų ir BVK 157 straipsnio nuostatų – lygtinis paleidimas yra bausmės atlikimo tąsa, tik vykdoma švelnesne forma, neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, todėl taikytinas tik tuo atveju, kai yra pagrindas manyti, kad ir švelnesne bausmės forma bus pasiekti bausmės tikslai. 

O. P. bausmę atlieka už labai sunkų itin pavojingo tyčinio nusikaltimo padarymą – bejėgiškos būklės žmogaus nužudymą iš chuliganiškų paskatų, padarytą bendrininkų grupėje ir apsvaigus nuo alkoholio. Nusikaltimo pasekmės labai sunkios ir negrįžtamos, darančios ypatingai didelę žalą valstybės saugomiems interesams, o nuteistajam už BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose numatyto nusikaltimo padarymą buvo paskirta bausmė, tik šiek tiek viršijanti nepilnamečiui galimos skirti maksimalios bausmės vidurkį. Todėl, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, paskirtos ir atliktos bausmės balansą, vertintina, kad atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas nuteistajam tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistojo socialiniai ryšiai silpni, sprendimus jis stengiasi priimti atsakingai, tačiau ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys yra žemas – 36 balai, kriminogeniniai veiksniai, didinantys pakartotinio nusikalstamumo riziką, yra jo maža darbo patirtis, tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, bei mąstymas. Pažymėtina ir tai, jog  nuteistasis O. P. pataisos namuose nedirba, nuolatinių pajamų neturi, pagrindinis jo pajamų šaltinis – tėvų finansinė parama. Aukštesniojo teismo nuomone, finansinis nestabilumas ir pastovaus pajamų šaltinio neturėjimas gali įtakoti nuteistąjį laisvėje daryti naujus nusikaltimus. Apylinkės teismas teisingai įvertino pakankamai didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei, kuris neleidžia daryti išvados, kad O. P. jau atliko pakankamą laisvės atėmimo bausmės dalį ir jam gali būti taikoma probacija.

Nors yra nuteistąjį palankiai charakterizuojančių aplinkybių, tai kad jis yra 7 (septynis) kartus skatintas, per bausmės atlikimo laiką vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų nepažeidė, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema – 36 balų pagal OASys, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laisvės atėmimo įstaigoje mokėsi, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, tačiau, kaip ne kartą pabrėžta teismų praktikoje, tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl keletas standartinių nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, bendrai visų lygtiniam paleidimui aktualių aplinkybių visumoje, nesudaro absoliutaus pagrindo tikėtis, kad nuteistasis jau patyrė pakankamus laisvės atėmimo apribojimus ir toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad priešingai nei Komisija, kuri savo nutarime per daug sureikšmino teigiamai O. P. charakterizuojančias aplinkybes, apylinkės teismas objektyviai ir nešališkai įvertino visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius, įstatyme numatytus kriterijus ir pakankamai išsamiai motyvavo savo sprendimą. Komisija ignoravo bausmės tikslus ir prasilenkė su visuomenės interesu gyventi saugioje aplinkoje bei neužtikrino teisingumo principo reikalavimų. Pažymėtina, kad priimdamas sprendimą teismas yra savarankiškas ir vadovaujasi tik įstatymais, todėl jo sprendimui įtakos nedaro nei Komisijos nuteistajam palankus sprendimas, nei prokuroro atsiliepime išreikštas pritarimas Komisijos nutarimui. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis O. P. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad, nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padaryta veika, jos pobūdis, pavojingumo laipsnis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog O. P. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

 

n u t a r i a :

 

nuteistojo O. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

 

 

 

 

Teisėja                                                                                    Jūratė Jakubonienė


Paminėta tekste:
  • BK
  • BVK
  • BVK 157 str. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos
  • BK 129 str. Nužudymas