Nr. DOK-3354

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20027-2024-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

                                                                  2025 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. rugsėjo 16 d. paduotu

n u s t a t ė :

Ieškovas A. M. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas jo ieškinys atsakovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

 Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai netinkamai taikė CK 6.263 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl visiško nuostolių atlyginimo principo. Teismai šio principo netaikė ir vertino, kad žala gali būti atlyginama pagal draudiko apskaičiavimus, remiantis draudiko nustatytomis formaliomis taisyklėmis. Draudimo esmė – grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią iki žalos padarymo padėtį. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovas automobilį remontavo ne draudiko nurodytame autoservise, tačiau tai negali suponuoti išvados, jog jis neturi būti grąžinamas į padėtį, buvusią iki automobilio sugadinimo.

2. Teismai pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Ieškovas pagrindė, kokie iš tiesų yra automobilio remonto kaštai, o atsakovė turėjo įrodyti, kad remonto kaštai yra mažesni, o jos apskaičiuota suma yra pakankama visiško nuostolių atlyginimo principui įgyvendinti. Teismai iš esmės netyrė byloje esančių įrodymų, o vadovavosi vien nuostata, kad atsakovė turi teisę apskaičiuoti remonto kaštus ir kad ieškovui yra privalomas atsakovės sutikimas su kitokiais apskaičiuotais remonto kaštais.

3. Teismai neatskleidė bylos esmės. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas neremontavo automobilio draudiko nurodytuose autoservisuose, tačiau jis argumentuotai pagrindė, kodėl to nedarė. Pati atsakovė sutiko išmokėti draudimo išmoką, o ne remontuoti automobilį, todėl ginčo esmė yra ta, ar atsakovės apskaičiuotos sumos pakanka, kad automobilis būtų atstatytas į iki jo sugadinimo buvusią būklę. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės apskaičiuotos sumos tam nepakanka, o teismai, neteisingai paskirstę įrodinėjimo pareigą ir nevertinę reikšmingų įrodymų, padarė priešingą išvadą.

4. Teismai iš esmės nusišalino nuo teisingumo vykdymo. Atsakovės patvirtintose Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklėse sudaryta galimybė neatlyginti visos patirtos žalos. Tai iš esmės ir pažeidžia visiško žalos atlyginimo principą. Teismai draudimo taisykles taikė atsakovės naudai, tačiau ieškovas sutartį sudarė prisijungimo būdu, todėl taisyklės turėjo būti aiškinamos jo naudai. Ieškovas pagrindė, kad jo teisės pažeistos, nes draudimo išmoka neatlygina jam padarytos žalos, tačiau, formaliai taikydami draudimo taisykles, teismai neapgynė jo pažeistų teisių.

            Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

        Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatui Raimondui Mažuliui (a. k. duomenys neskelbtini) 28 (dvidešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškovą 2025 m. rugsėjo 16 d. Luminor Bank AS, mokėjimo dokumento Nr. 1009, kodas ZO69447.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos                                          Gražina Davidonienė

                                                                                                              Sigita Rudėnaitė

                                                                                                              Dalia Vasarienė