Pranešėjas Valentinas Janonis                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-178-113/2010

Teisėja Nijolė Bagdonienė                                              Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.2.;

                                      1.2.20.15. (S)

                                                                                     

  

 

 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gegužės 27 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Zigmo Pociaus,

sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,

dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,

gynėjui advokatui Antanui Jonušui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-02-02 nuosprendžio, kuriuo R. P. išteisinta pagal BK 245 str., nes nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

                     

R. P. buvo kaltinama tuo, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme: ji Klaipėdos apygardos teismo 2008-06-17 sprendimu buvo įpareigota perduoti likvidatoriui J. J. visus LUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir turtą per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, tačiau 2009-02-23 įsiteisėjus šiam sprendimui, per 30 dienų LUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir turto likvidatoriui J. J. neperdavė ir taip nevykdė teismo sprendimo.

Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti išteisinamąjį Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-02-02 nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. R. P. pripažinti kalta pagal BK 245 str. ir paskirti jai 25 MGL (3250 Lt) dydžio baudą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl išteisinamasis nuosprendis priimtas nepagrįstai. R. P. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad žinojo apie Klaipėdos apygardos teismo 2008-06-17 sprendimu jai nustatytą pareigą – perduoti likvidatoriui J. J. visus LUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir turtą per 30 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo. Klaipėdos apygardos teismo 2008-06-17 sprendimą ji apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, Lietuvos apeliacinis teismas 2009-02-23 nutartimi paliko šį sprendimą nepakeistą. R. P. neneigė, kad ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-23 nutartis jai buvo žinoma. Ji 2009-02-28 dalyvaudama neeiliniame akcininkų (šeimos narių) susirinkime akivaizdžiai parodė, jog apie tokį teismo sprendimą žinojo, nes šio susirinkimo metu buvo nuspręsta atšaukti (atleisti) J. J. iš likvidatoriaus pareigų. Toks neeiliniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas patvirtina, kad R. P. 2009-02-28 žinojo ir pripažino faktą, jog LUAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidatorius yra J. J., kuris tik akcininkų – P. šeimos narių – sprendimu tą dieną buvo atšauktas (atleistas) iš likvidatoriaus pareigų. Prokurorė atkreipia dėmesį, jog 2009-02-28 neeilinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas ir vyko pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, reglamentuojančias visuotinio akcininkų susirinkimo inicijavimo, sušaukimo tvarką, terminus bei eigą, nes apie šį susirinkimą pagrindinis akcininkas – valstybė – ir jos akcijas patikėjimo teise valdantis Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras nebuvo informuotas, tą teismo posėdžio metu patvirtino šios institucijos atstovas S. A. . Prokurorės nuomone, išteisintoji, dalyvaudama neeiliniame akcininkų susirinkime, kuriame buvo ignoruotas teismo sprendimas, savo aktyviais veiksmais patvirtino, jog ji tyčia nevykdė teismo sprendimo, t. y. nesiėmė jokių priemonių tam, kad įvykdytų teismo jai numatytą pareigą – perduotų LUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir dokumentus J. J., o sąmoningai pastarąjį nušalino nuo pareigų, kad nereikėtų šio sprendimo vykdyti. Visa tai paneigia teismo padarytas išvadas, jog R. P. nesuprato, kad nevykdo teismo sprendimo, ir to nesiekė, nulėmusias R. P. išteisinimą. Aptartos aplinkybės paneigia R. P. versiją, jog ji negavo pranešimo, kad 2009-03-24 J. J. atvyks LUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir turto, jog dokumentus ir turtą 2009-03-19 paėmė jos sutuoktinis R. P., su kuriuo ji negyvena ir nebendrauja (teisminio nagrinėjimo metu R. P. paaiškinimus ir klausimus kitiems proceso dalyviams uždavinėjo R. P. pagalba ir nurodymu, tai akivaizdžiai buvo matyti), jog ji nežinojo apie Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-23 nutartį ir 2009-03-24 negalėjo įvykdyti teismo sprendimo. Visą šią situaciją išteisintoji sukūrė savo tyčiniais sąmoningais veiksmais, kurių tikslas buvo neperduoti LUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir turto teismo paskirtam likvidatoriui J. J., t. y. nevykdyti teismo sprendimo. Atsižvelgdamas į R. P. įvykdytus veiksmus, teismas turėjo atmesti jos paaiškinimus apie negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą, kaip jos gynybinę versiją.     

Teismo posėdžio metu prokurorė prašo apeliacinį skundą patenkinti, išteisintosios gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamas Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-02-02 nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad R. P. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme: ji, Klaipėdos apygardos teismo 2008-06-17 sprendimu būdama įpareigota perduoti likvidatoriui J. J. visus LUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir turtą per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, 2009-02-23 įsiteisėjus šiam sprendimui, per 30 dienų LUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir turto likvidatoriui J. J. neperdavė ir taip nevykdė teismo sprendimo.

Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas R. P. pagal BK 245 str., konstatavo, jog R. P. nesuprato, kad ji nevykdo teismo sprendimo, ir to nesiekė, todėl, nesant jos kaltės (tiesioginės tyčios), nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas padarė išvadą, kad nėra jokių įrodymų, jog kaltinamoji žinojo, kad ji 2009-03-24 likvidatoriui J. J. turi perduoti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių kaltinamosios teiginius, jog ji supratusi, kad 2009-02-28 bendrovės akcininkų susirinkimas vyko tinkamai, kad tinkamai buvo išrinktas kitas likvidatorius, ji nebėra likvidatorė.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokurorės apeliacinio skundo teiginiu, kad tokios teismo išvados yra nepagrįstos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apylinkės teismas tinkamai neištyrė ir teisingai neįvertino bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų, kurie galėjo turėti esminės įtakos R. P. kaltės klausimo išsprendimui.

Pagal BK 245 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 str. trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas. BK 245 str. numatytos nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos.

Baudžiamosios bylos duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas 2008-06-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė likviduojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidatorių, atšaukdamas iš likvidatoriaus pareigų R. P. ir paskirdamas likviduojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidatoriumi J. J., įpareigojo R. P. perduoti likvidatoriui J. J. visus LUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir turtą per 30 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2009-02-23 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2008-06-17 sprendimą paliko nepakeistą. Taigi minėtas sprendimas įsiteisėjo 2009-02-23. Nuo šios datos pradedamas skaičiuoti 30 dienų terminas, per kurį R. P. privalėjo perduoti likvidatoriui J. J. visus LUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir turtą. Byloje taip pat nustatyta, kad R. P. nustatytu laiku neįvykdė šios teismo sprendimu nustatytos pareigos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį grindė tik R. P. parodymais, visiškai neanalizavo kitų byloje surinktų įrodymų, neatsižvelgė į jų visumą, tarpusavio ryšį, bendrą įrodomosios medžiagos kontekstą. Visiškai nepagrįstai apylinkės teismas R. P. išteisinimą pagal BK 245 str. motyvavo tuo, kad nėra jokių įrodymų, jog kaltinamoji žinojo, kad ji 2009-03-24 likvidatoriui J. J. turi perduoti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad R. P. žinojo apie Klaipėdos apygardos teismo 2008-06-17 sprendimu jai nustatytą pareigą. Tą viso proceso metu pripažino pati R. P. . Ji, kaip atsakovės LUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, inicijavo apeliacinį procesą, pateikdama apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008-06-17 sprendimo. Civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga liudija, kad Lietuvos apeliacinis teismas visiems atsakovams, taip pat ir R. P., tinkamai, laikydamasis CPK 319 str. 3 d. reikalavimo, pranešė apie apeliacinio skundo nagrinėjimo vietą ir laiką. Į Lietuvos apeliacinio teismo posėdį iš atsakovų atvyko tik R. P. vyras R. P., jis patvirtino, kad visiems kitiems atsakovams yra žinoma apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Teismas nutarė procesinio dokumento priėmimą ir paskelbimą atidėti 2009-02-23, 2009-02-23 į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko. 2009-02-24 visiems proceso dalyviams, įskaitant ir R. P., buvo išsiųsti Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-23 nutarties nuorašai. Išteisintoji taip pat teigė žinojusi apie Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-23 nutartį, kad ja buvo paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2008-06-17 sprendimas. Tai, kad, pasak išteisintosios, ji nedalyvavo Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje, apie Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-23 nutartį sužinojo tada, kai ji buvo atsiųsta, kada tai buvo, ji negali pasakyti, neturi jokios įtakos Klaipėdos apygardos teismo 2008-06-17 sprendimo įsiteisėjimui. Vadovaujantis CPK 279 str. 1 d., tuo atveju, kada paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Taigi 2009-02-23 įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2008-06-17 sprendimui, R. P. privalėjo per 30 dienų įvykdyti šiuo teismo sprendimu jai nustatytą pareigą.

Vienas iš argumentų, kuriuo R. P. teisiamojo posėdžio metu grindė jai nustatytos pareigos nevykdymą, buvo tai, kad, pasak jos, jos vyras R. P., o ne ji, gavo Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro (toliau – Centras) jai adresuotą raštą, kad J. J. atvyks perimti LUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bei turtą, vyras jai apie tai nepranešė, nes jie gyvena atskirai. Visų pirma, toks išteisintosios teiginys yra nelogiškas, taip teigdama, ji prieštarauja pati sau – teigia, kad šio rašto negavo, tačiau tuo pačiu parodo žinanti, kad toks raštas egzistavo, kad jį gavo jos vyras. Vien iš to yra aišku, kad išteisintajai iš tikrųjų buvo žinoma, kad Centras raštu pranešė apie planuojamą atvykimą perimti LUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bei turtą. Be to, R. P. šiuo klausimu davė nenuoseklius parodymus – ikiteisminio tyrimo metu ji aiškiai nurodė, kad ji gavo iš Centro pranešimą apie tai, kad iki nurodytos datos turi parengti perdavimui pranešime išvardintus dokumentus (b. l. 47-48). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Centras 2009-03-10 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į R. P., prašydamas iki 2009-03-24 paruošti LUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bei informaciją apie bendrovės turtą perdavimui teismo paskirtam LUAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidatoriui J. J., nurodydamas, kad Centro atstovai ir teismo paskirtas likvidatorius atvykti ir pradėti perėmimo procedūrą numato 2009-03-24. Byloje esantis pašto siuntos įteikimo pranešimas liudija, kad minėtas raštas buvo įteiktas 2009-03-19 R. P. vyrui R. P. . Vien tai, kad R. P. adresuotas raštas buvo įteiktas R. P., savaime nesuponuoja, kad R. P. apie šį raštą nebuvo žinoma. Visoje bylos medžiagoje R. ir R. P. nurodo tą patį gyvenamosios vietos adresą, be to, jų šeima yra LUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, civilinėje byloje jie visi buvo atsakovai, remdamiesi tais pačiais motyvais, įvairioms institucijoms rašė pareiškimus, paaiškinimus, kuriuose išreiškė nepasitenkinimą įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2008-06-17 sprendimu, abu R. ir R. P. juose minėjo Centro 2009-03-10 raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Visa tai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, pagrįstą tik R. P. teisiamojo posėdžio metu duotais prieštaringais parodymais, ir neabejotinai patvirtina, kad R. P. buvo informuota apie 2009-03-24 planuojamą Centro atstovų ir likvidatoriaus J. J. atvykimą perimti LUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bei turtą. Tačiau, kaip užfiksuota antstolio, kartu su Centro atstovais ir likvidatoriumi J. J. 2009-03-24 atvykusio į LUAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės vietą pagal Centro 2009-03-10 raštą Nr. (duomenys neskelbtini), faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, 2009-03-24 įeiti į LUAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės pastatą nebuvo galimybės, visos durys užrakintos, į beldimą niekas neatsakė, durų neatidarė (b. l. 25).

R. P. taip pat aiškina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008-06-17 sprendimo neturėjo galimybės įvykdyti, nes 2009-02-28 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu J. J. nuo 2009-02-28 buvo atšauktas (atleistas) iš LUAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidatoriaus pareigų, LUAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidatoriumi nuo 2009-02-28 išrinktas (paskirtas) R. P., ji nuo minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo 2009-02-23 bendrovėje nebeturėjo jokių teisių ar pareigų, iš jos visus dokumentus perėmė likvidatoriumi paskirtas R. P. Tačiau tai, kad 2009-02-28 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo atleistas teismo sprendimu paskirtas likvidatorius ir paskirtas naujas, jokiu būdu nepašalino objektyvios galimybės įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2008-06-17 sprendimą. Šiuo teismo sprendimu nustatyta pareiga minėto susirinkimo metu buvo R. P. žinoma. Todėl nepaisant to, koks sprendimas buvo priimtas minėto susirinkimo metu, jis nepanaikina pareigos vykdyti teismo sprendimą, juo nustatytą pareigą R. P. vis tiek privalėjo įvykdyti. R. P. aiškinimas, kad 2009-02-28 neeilinis LUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų (P. šeimos narių) susirinkimas buvo sušauktas tuo tikslu, kad būtų pakeistas likvidatorius, tai yra akcininkų valia, kad J. J. nėra likvidatorius, teisėtas likvidatorius yra R. P., kad Centras nėra teisėtas LUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, šios bendrovės dalyvis ir neturi joje jokių įstatymais numatytų teisių ir pareigų, vienareikšmiškai paneigia apylinkės teismo išvadą, kad R. P. nesuprato, jog nevykdo teismo sprendimo, ir to nesiekė. Aptartos aplinkybės kaip tik neginčijamai patvirtina, kad išteisintoji žinojo ir suvokė įsiteisėjusiu teismo sprendimu jai nustatytą pareigą, tačiau vis tiek jos nepripažino, sąmoningai visais įmanomais būdais siekė išvengti jos netenkinančio teismo sprendimo vykdymo. Iš aptartos R. P. pozicijos dėl teismo sprendimo nevykdymo matyti, kad ji apskritai nepripažįsta Klaipėdos apygardos teismo 2008-06-17 sprendimo, ginčija jo teisėtumą ir pagrįstumą. Tačiau šis klausimas nenagrinėtinas baudžiamojoje byloje, kadangi tai yra civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 245 str. svarbu teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, vykdymo arba nevykdymo faktas, o ne šio sprendimo priėmimo teisiniai pagrindai. Šiuo atveju minėtas teismo sprendimas nebuvo pakeistas ar panaikintas, todėl turi būti vykdomas. Nepritarimas teismo sprendimui nepašalina pareigos jį vykdyti.

Taigi atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi aptartų įrodymų visuma, atlikta jų tarpusavio ryšio analize, teisėjų kolegija konstatuoja, kad išteisintoji R. P., veikdama tiesiogine tyčia (suvokdama, kad neteisėtai nevykdo Klaipėdos apygardos teismo 2008-06-17 sprendimu jai nustatytos pareigos, ir to norėdama), turėdama objektyvią galimybę jai nustatytą  pareigą įvykdyti, piktybiškai ją ignoravo, jos nevykdė, t. y. padarė BK 245 str. numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

Kolegija, skirdama R. P. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi. Įvertinama tai, kad R. P. padarė tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą teisingumui, tuo demonstravo teisinį nihilizmą, trukdė normaliam teisingumo sistemos funkcionavimui, menkino teisingumą vykdančios institucijos autoritetą, ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, jos baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vadovaudamasi aptartais duomenimis, teisėjų kolegija mano, jog BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas R. P. parinkus vieną iš BK 245 str. sankcijoje numatytų bausmės rūšių – baudą – ir nustačius jos dydį, artimą baudžiamajame įstatyme numatytam baudos bausmės už baudžiamojo nusižengimo padarymą vidurkiui (BK 47 str. 3 d. 1 p., 61 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-02-02 nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

R. P. pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 245 str., ir paskirti jai 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą.

Nuteistajai per 2 mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos savanoriškai nesumokėjus baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Šilutės rajono apylinkės teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus priverstinai išieškota antstolio.

Vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 3 p., antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo vaizdo įrašo laikmeną, esančią prie bylos, palikti saugoti kartu su byla.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                Valentinas Janonis

 

Teisėjai                                                                                                       Eduardas Maškevičius

 

                                                                                                                    Zigmas Pocius