Civilinė byla Nr. e2-2108-819/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31797-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.3; 2.6.8.3; 2.6.26; 3.2.6.1

 (S)

      VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovui Ryanair DAC dėl kompensacijos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Skycop.com“ (toliau – UAB „Skycop.com“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti jai iš atsakovo 500 Eur kompensaciją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2019 m. lapkričio 7 d. Ši diena laikoma civilinės bylos iškėlimo diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Ieškinyje ieškovė nurodo, kad atsakovė, 2018 m. birželio 16 d. vykdydama skrydį Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutu Vilnius – Oslas (toliau – Skrydis), pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004 (toliau – Reglamentas Nr. 261/2004) nuostatas. Ieškovė paaiškina, kad Skrydis buvo atidėtas, Skrydžio metu nebuvo nustatytos jokios ypatingos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos Skrydžio atidėjimui. D. S. atidėjimo keleiviai E. M. ir M. S. Skrydžio tikslą pasiekė daugiau nei 3 valandas vėliau. Sutrikdyto Skrydžio atstumas, pagal kurį skaičiuojamas keleiviams priklausančios kompensacijos dydis, yra 1 045,54 km, todėl atsakovė turi išmokėti kiekvienam keleiviui po 250,00 Eur priklausančią kompensaciją. Nurodo, jog keleiviai savo reikalavimo teisę reikalavimo teisės perleidimo sutartimis perleido ieškovei, dėl ko ji 2019 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į atsakovą elektroniniu paštu pareikalaudama išmokėti kompensaciją, tačiau atsakovas į gautą pretenziją neatsakė.

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodo, kad vežėjo Ryanair DAC Bendrosiose vežimo sąlygose ir nuostatose (toliau – Sąlygos) yra aiškiai numatyta, kad dėl kompensacijų pagal Reglamentą Nr. 261/2004 į atsakovą privalo pirmiausia kreiptis tiesiogiai pats keleivis (Sąlygų 15.2.2 punktas). Tuo tarpu Sąlygų 15.2.3 punkte yra numatyta, kad Ryanair nepriims prašymų iš trečiųjų šalių, jei kompensacijos reikalaujantis keleivis nepateikė tiesiogiai prašymo Ryanair ir nelaukė atsakymo tiek laiko, kiek numatyta Sąlygų 15.2.2 straipsnyje. Sąlygų 15.2.6 punkte numatyta, jog visais atvejais, išskyrus numatytus straipsniuose 15.2.4 ir 15.2.5, atsakovas nepriims prašymų iš trečiųjų šalių, nebent būtų pridėti atitinkami dokumentai, aiškiai rodantys, kad keleivis įgaliojo trečiąją šalį veikti jo vardu. Pabrėžia, kad keleiviai, nors buvo aiškiai įpareigoti aukščiau nurodytų Sąlygų punktais, patys tiesiogiai nesikreipė į Ryanair DAC su prašymu dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Įrodymų, kad ieškovė būtų kreipusis į atsakovą keleivių vardu, taip pat nepateikta. UAB „Skycop.com“ nėra keleivių atstovė, ji yra keleivių teisių, susijusių su kompensacija pagal Reglamentą Nr. 261/2004, perėmėja, veikianti savo vardu ir rizika, todėl bet koks jos kreipimasis į Ryanair DAC nelaikytinas atitinkančiu Sąlygas. Sąlygos yra sudėtinė vežimo sutarties tarp atsakovo ir keleivių dalis, be kita ko, jos skelbiamos viešai, todėl ieškovė, perimdama reikalavimo teisę į keleivių kompensaciją, turėjo žinoti ir suprasti, kad nesant išpildytos Sąlygų 15.2.2. nuostatos, t. y., esant tai aplinkybei, kad keleiviai patys pirmiausiai nepasikreipė tiesiogiai į Ryanair DAC dėl minėtos kompensacijos, ieškovė negalės teikti reikalavimų Ryanair DAC dėl kompensacijos už sutrikdytą Skrydį išmokėjimo. Atsakovo vertinimu, perimdama reikalavimo teisę iš keleivių, esant galiojančioms ir vykdytinoms minėtoms Sąlygų nuostatoms (15.2.2, 15.2.3 punktams), ieškovė prisėmė visą su tuo susijusią riziką. Atsakovo įsitikinimu, nesant išpildyto Sąlygų 15.2.2. punkto reikalavimo, jis neturi jokios pareigos išmokėti kompensacijos ieškovei. Faktiškai keleiviai perleido ieškovei reikalavimą, kurio įgyvendinti yra negalima. Susitarus dėl to, kas neįmanoma – prievolė negalioja, todėl ieškovės ir keleivių sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys yra negaliojančios, o ieškinys atmestinas. Pažymi, kad nors ieškovė ir pateikė pretenzijos siuntimo įrodymus, tačiau pridėtame dokumente nėra jokių įrodymų, kad prie minėto elektroninio laiško ieškovė iš tiesų prisegė ir nusiuntė atsakovui ir reikalavimo perleidimo sutartis, nors paprastai elektroninio laiško kopijoje yra žymima informacija apie prisegtus priedus. Atsakovas taip pat pabrėžia, kad į savo pareigas pagal Reglamentą Nr. 261/2004 žiūri atsakingai ir jas vykdo, Ryanair DAC niekada nevengė nei mokėti kompensacijų keleiviams, nei kitaip vengė vykdyti savo pareigas keleiviams pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Keleivių patogumui atsakovas yra nustatęs aiškią ir paprastą naudotis internetinę formą prašymams dėl kompensacijų pagal Reglamentą Nr. 261/2004 pateikimo, o minėtos atsakovo Sąlygų nuostatos užtikrina keleivio teisę gauti pilną kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004, taip siekiant apsaugoti keleivius nuo situacijos, kuomet dalį kompensacijos tenka sumokėti tarpininkavimo bendrovėms – tokioms kaip ieškovė. Atsakovo vertinimu, jo rūpinimąsi keleiviais bei Reglamente Nr. 261/2004 įtvirtintų pareigų vykdymą įrodo ir išsiųsti pranešimai keleiviams dėl Skrydžio vėlavimo. Abiem parnešimais keleiviams buvo suteikta visa reikiama informacija apie keleivio teisę atsisakyti Skrydžio bei galimi keleivio pasirinkimai, jei jis nuspręstų šia teise pasinaudoti (kreiptis dėl įmokos grąžinimo arba nemokamai pasikeisti atidėtą Skrydį), o taip pat buvo pateikta išsami informacija paaiškinanti, kaip tuos pasirinkimus keleivis gali įgyvendinti.

Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodo, kad atsakovas neginčija aplinkybės, jog už atidėtą Skrydį keleiviams priklausė atitinkamos kompensacijos pagal Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas. Atsakovo nesutikimas su ieškiniu yra grindžiamas tik argumentais dėl keleiviams taikyto draudimo perleisti reikalavimą ieškovei. Paaiškina, kad keleivių vežimo sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir keleivių E. M. bei M. S., laikytina vartojimo sutartimi, todėl nagrinėjant jos nuostatas, kuriomis remiasi atsakovas, taikytinos vartojimo teisinius santykius reguliuojančios teisės normos. Keleivių vežimo sutartis netampa kitokio pobūdžio sutartimi vien dėl to, kad keleiviai perleido ieškovei savo reikalavimo teises į kompensaciją, numatytą Reglamente Nr. 261/2004. Teisė į kompensaciją už atidėtą skrydį numatyta ne vežimo sutartyje, o Reglamente Nr. 261/2004, kurio pagrindu ir yra prašoma priteisti kompensaciją iš atsakovo. Atitinkamai, nagrinėjamoje byloje teismui nustačius, kad atsakovas remiasi nesąžiningomis vartojimo sutarties sąlygomis, teismas gali ex officio įvertinti tokias sąlygas, ir priimdamas sprendimą pripažinti jas nesąžiningomis vartojimo sutarties sąlygomis. Pažymi, kad atsakovas savo atsiliepime į ieškinį remiasi Sąlygų 15.2.2 punktu, numatančiu, kad keleiviai privalo patys kreiptis į atsakovą, palaukti 28 dienas ir tik tuomet gali kreiptis į trečiąsias šalis, ir Sąlygų 15.4 punktu, pagal kurį keleiviams yra draudžiama sudaryti reikalavimo perleidimo sutartis, dėl ko, atsakovo teigimu, keleivių sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys yra negaliojančios. Tačiau analogiškose bylose tokie atsakovo argumentai buvo atmesti, atitinkamos vežimo sutarties sąlygos pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis bei ieškovei priteista atitinkamo dydžio kompensacija. Ieškovė taip pat pažymi, kad atsakovas, nurodydamas, jog prie ieškinio pateiktos pretenzijos nėra įrodymų, kad buvo pateiktos ir reikalavimo perleidimo sutartys, piktnaudžiauja, nes puikiai žino, kad reikalavimo perleidimo sutartys jam buvo pateiktos kartu su pretenzija, ką patvirtina išrašas iš ieškovės pretenzijų apdorojimo platformos. Pabrėžė, jog jeigu atsakovas iš tikrųjų rūpintųsi keleiviais, o ne tik deklaruotų tai, jis išmokėtų keleiviams kompensacijas iškart įvykus skrydžio atidėjimui, kaip tai daro kai kurios kitos oro linijos, tačiau atsakovas yra suinteresuotas ne išmokėti kompensacijas, o padaryti jų išmokėjimą kaip įmanomą sudėtingesnį. Ieškovės įsitikinimu, būtent dėl to ir yra parengtos tokios vežimo sąlygos, kad keleiviai negalėtų perleisti savo reikalavimo teisių.

Atsakovas pateiktame triplike nurodo, kad Sąlygose numatytas reikalavimo teisės perleidimo draudimas neriboja ir nepanaikina keleivių teisės pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais, todėl, atsakovo vertinimu, ieškovės argumentai dėl Sąlygų 15.4 punkto nesąžiningumo yra nepagrįsti. Pagal Sąlygas keleiviai yra laisvi naudotis visais teisės aktų užtikrinamais teisių gynimo būdais, reikšti pretenzijas, ieškinius atsakovui, Sąlygos to niekaip nevaržo, priešingai, maksimaliai palengvina keleivių teisių pagal Reglamentą Nr. 261/2004 įgyvendinimą ir užtikrina, kad visa kompensacijos suma pasiektų keleivius (kad netektų nemenkos kompensacijos sumos sumokėti tarpininkams, tokiems kaip ieškovė). Be to, nesant įstatyme įtvirtinto draudimo su vartotojais sudaromose sutartyse numatyti reikalavimo teisės perleidimą draudžiančias sąlygas, tokios sąlygos laikytinos galiojančiomis, kadangi civilinėje teisėje egzistuoja dispozityvumo principas: leidžiama viskas, kas nėra draudžiama įstatymu. Vadovaujantis Sąlygų 15.4. punktu, reikalavimo teisės perleidimas yra draudžiamas pagal tarp keleivių ir atsakovo sudarytą vežimo sutartį, todėl laikytina, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo reikšti šį ieškinį. Pabrėžė, kad išankstinis kreipimasis į vežėją yra nusistovėjusi ir ne tik atsakovo, bet ir kitų oro linijų taikoma tvarka, ją pripažįsta ir skatina ne tik Lietuvos civilinės aviacijos administracija, bet ir Europos komisija savo gairėse. Pažymi, kad ieškovės teiginiai, kad Ryanair DAC yra suinteresuotas ne išmokėti kompensacijas, o padaryti jų išmokėjimą kaip įmanomą sudėtingesnį, nepagrįsti. Draudimas tretiesiems asmenims perleisti keleivio reikalavimo teises, kylančias iš vežimo sutarties pagal Reglamentą Nr. 261/2004, yra visų pirma susijęs su Ryanair keleivių teisių apsauga, nes Ryanair išmoka pilną kompensaciją keleiviams, kurie turi teisę į kompensacijas, o bendrovės, perimančios keleivių reikalavimo teises, apie 25 procentus išieškotos kompensacijos neišmoka keleiviams ir pasilieka sau. Dažniausiai keleiviai nesupranta, jog jie perleido reikalavimo teises ir jiems bus išmokėta 25 proc. mažesnė kompensacija nei priklauso pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Atsakovas yra suinteresuotas, kad keleiviams būtų sumokama pilna kompensacija, priklausanti pagal Reglamentą Nr. 261/2004, todėl Ryanair DAC tinklapyje pretenziją galima pateikti elektroniniu būdu, pateikimo procedūra yra labai paprasta ir suprantama, nereikia pridėti jokių dokumentų, nes Ryanair sistemoje yra visi keleivių duomenys, kurie tikrinami jau pildant internetinę pretenziją. Siekdamas apsaugoti keleivių interesus atsakovas Sąlygose numatė, kad keleivis pirmiausiai turi kreiptis į jį ir įvedė reikalavimo teisių perleidimo draudimą.

Byloje taip pat buvo kilęs klausimas dėl bylos teismingumo, tačiau teismas šį klausimą išsprendė 2020 m. birželio 18 d. nutartimi. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, todėl pakartotinai sprendime teismas dėl bylos teismingumo nepasisako.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. birželio 16 d. skrydis Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutu Vilnius – Oslas, kuriuo skrido keleiviai E. M. ir M. S., buvo atidėtas. Skrydis galutinę paskirties vietą pasiekė daugiau nei 3 valandas pavėlavęs. Numatytas sutrikdyto skrydžio atstumas – 1 045,54 km. E. M. ir M. S. reikalavimo teisę dėl jiems priklausančios kompensacijos už atidėtą skrydį 2019 m. rugsėjo 12 d. reikalavimo perleidimo sutartimis perleido ieškovei. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 16 d. elektroniniu būdu kreipėsi į atsakovą su prašymu pervesti jai 500 Eur kompensaciją bei pateikė atsakovui reikalavimų perleidimo sutartis.

Dėl reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo

Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, jog už atidėtą Skrydį keleiviams priklauso atitinkamos kompensacijos pagal Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas ir kad šios kompensacijos keleiviams nebuvo išmokėtos. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu ir remdamasis atsakovo ir keleivių pasirašytų Sąlygų 15.4 punktu, kuriame įtvirtinta, kad teisės į kompensaciją ar pinigų grąžinimą perleidimas tretiesiems asmenims negalimas, šis draudimas netaikomas tuo atveju, jei teisės perleidimas yra pagrįstas įstatymu, ginčija ieškovės reikalavimo teisę į atsakovą. Atsakovo tvirtinimu, tai reiškia, jog šalys sutartyje susitarė dėl reikalavimo perleidimo draudimo ir tai yra leidžiama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalį. Kadangi keleiviai pažeidė su atsakovu sudarytą sutartį ir nepaisydami draudimo perleido reikalavimo teisę ieškovei, ieškovė neturi teisės reikšti šio ieškinio ir reikalauti priteisti keleiviui priklausančios kompensacijos. Be to, atsakovo teigimu, keleiviai dėl kompensacijos priteisimo privalėjo tiesiogiai kreiptis į atsakovą (Sąlygų 15.2.2 punktas); atsakovas Sąlygose buvo aiškiai nurodęs, jog nepriims prašymų iš trečiųjų šalių, jei kompensacijos reikalaujantis keleivis nepateikė prašymo tiesiogiai atsakovui ir nesulaukė atsakymo (Sąlygų 15.2.3 punktas); atsakovas nepriims prašymų iš trečiųjų šalių, nebent būtų pridėti atitinkami dokumentai, aiškiai rodantys, kad keleivis įgaliojo trečiąją šalį veikti jo vardu (Sąlygų 15.2.6 punktas). Atsakovo teigimu, šių Sąlygų nuostatų tikslas yra apsaugoti keleivių interesus. Teismas su tokia argumentacija nesutinka ir laiko ją nepagrįsta, nes ji neatitinka Reglamento Nr. 261/2004 tikslo – aukštos vartotojų teisių apsaugos skrydžių atidėjimo (atšaukimo) atvejais.

Reglamento 1 straipsnyje apibrėžti Reglamento tikslai ir nurodyta, kad šis Reglamentas jame nurodytomis sąlygomis nustato minimalias keleivių teises, kai jų skrydis atšaukiamas (b punktas). Kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 esmė yra standartinis, visiems keleiviams vienodas žalos, patirtos dėl prarasto laiko, atlyginimas, leidžiantis užtikrinti šiuo Reglamentu siekiamą aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014). Reglamento Nr. 261/2004 preambulės nuostatomis pabrėžiama, kad siekiama užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį ir visokeriopai atsižvelgti į vartotojų apsaugos reikalavimus apskritai. Vertintina ir vežimo sutarčių pripažinimas vartojimo sutartimis ir jų sąlygų aiškinimas atsižvelgiant į tai, kad tokios sutartys įprastai sudaromos prisijungimo būdu, keleiviui sutinkant su standartinės formos sutarties sąlygomis. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, Reglamente Nr. 261/2004 nustatyto reguliavimo tikslą, paskirtį ir prigimtį, teismas pripažįsta, kad sutarties sąlygos, kurios panaikina ar suvaržo vartotojo teisę pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais, turi būti pripažįstamos bloginančiomis Reglamente Nr. 261/2004 įtvirtintą vartotojų apsaugos standartą.

Nagrinėjamu atveju atsakovo nurodytos Sąlygos blogina vartotojo (keleivio) galimybę ginti savo pažeistus interesus visomis teisėtomis priemonėmis, nes riboja jo teisę kreiptis pagalbos į profesionalias paslaugas išreikalaujant kompensacijas pagal Reglamentą Nr. 261/2004 teikiančias įmones. Teismo vertinimu, toks ribojimas yra vartotojų padėties apsunkinimas – vartotojams (keleiviams) iš esmės atimama teisė rinktis pirkti kompensacijos išreikalavimo paslaugas, nors šiame procese jie gali susidurti su kalbos barjeru ar/ir specifinių žinių bei laiko trūkumu, o pagal teisinį reglamentavimą jie yra laisvi pretenzijas bei ieškinius reikšti patys arba pasirinkti būti atstovaujami kitų asmenų ar įmonių, teikiančių profesionalias kompensacijų išieškojimo paslaugas. Todėl keleivio įpareigojimas tiesiogiai pačiam kreiptis į atsakovą dėl kompensacijos ir atsisakymas pripažinti reikalavimą priešingu atveju, teismo vertinimu, pažeidžia Reglamento Nr. 261/2004 tikslus ir imperatyvias nuostatas, draudžiančias apriboti ar apsunkinti keleivių teises į kompensaciją pagal Reglamentą (Reglamento Nr. 261/2004 15 straipsnio 1 dalis).

Teismas taip pat pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju reikalavimo perleidimo forma atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų keliamus reikalavimus. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.101 straipsnio 3 dalis numato, kad leidžiama perleisti ir būsimą reikalavimą. Šiame kontekste aktualus kasacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014 pateiktas išaiškinimas, jog kompensacijos pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalį esmė yra standartinis, visiems keleiviams vienodas žalos, patirtos dėl prarasto laiko, atlyginimas, leidžiantis užtikrinti šiuo Reglamentu siekiamą aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį. Todėl teismas sutinka su ieškove, kad keleiviams pagal Reglamentą Nr. 261/2004 priklausanti kompensacija nėra neatsiejamai susijusi su konkrečiu asmeniu, šiuo atveju keleiviu, todėl nagrinėjamu atveju keleivių E. M. ir M. S. 2019 m. rugsėjo 12 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys laikytinos teisėtomis ir atitinkančiomis įstatymų keliamus reikalavimus (CK 6.101 straipsnis, Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-583-601/2020). Teismo vertinimu, keleiviai, pasinaudodami įstatymuose įtvirtinta teise, teisėtai perleido reikalavimo teisę į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004. 

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad atsakovo argumentai dėl Sąlygose įtvirtintų apribojimų keleiviui perleisti reikalavimo teisę į kompensaciją ir netiesioginis įpareigojimas keleiviui pačiam reikšti ieškinį atsakovui teisme, draudžiant reikalavimo teisių perleidimą, blogina vartotojo teises, lyginant su nustatytomis Reglamente Nr. 261/2004, riboja teisių įgyvendinimą, todėl tokios Sąlygos nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovės reikalavimo teisė į atsakovą yra negaliojanti, atsakovo argumentai dėl sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių negaliojimo šiuo pagrindu atmetami kaip nepagrįsti. Tokios teismo išvados atitinka teismų praktiką (Kauno miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2785-1070/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1714-566/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1542-643/2020).

Dėl kompensacijos už atidėtą skrydį ir palūkanų priteisimo

Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama Reglamento Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 5, 7 ir 12 straipsniuose. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus. Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, kai dėl atidėto skrydžio praranda 3 val. ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą 3 ar daugiau valandų vėliau. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).

Byloje nėra ginčo, kad skrydis buvo atidėtas ir keleiviai įgijo teisę iš oro vežėjo prašyti Reglamento 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos. Pagal Reglamento 7 straipsnį keleiviai gauna tokio dydžio kompensacijas: a) 250 Eur visų 1 500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; b) 400 Eur visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500-3 500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; c) 600 Eur visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant kompensacijos apskaičiavimui reikšmingą atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką. Sąvoka „galutinė paskirties vieta“ apibrėžta Reglamento 2 straipsnio h punkte kaip paskirties vieta, nurodyta biliete, pateikiamame registravimo vietoje, o jungiant skrydžius – paskutinio skrydžio paskirties vieta. Atsižvelgiant į tai, kad tarp Vilniaus ir Oslo atstumas yra mažesnis nei 1 500 km, mokėtinos kompensacijos dydžiui nustatyti taikytinas Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktas, pagal kurį keleiviams E. M. ir M. S. priklauso 500,00 Eur dydžio kompensacija (du keleiviai po 250,00 Eur), jie reikalavimo teisę dėl jiems priklausančios kompensacijos už atidėtą skrydį 2019 m. rugsėjo 12 d. reikalavimo perleidimo sutartimis perleido ieškovei.

Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimų perleidimą atsakovas buvo informuotas 2019 m. rugsėjo 16 d. pranešimu. Be to, įteikus atsakovui ieškinio su priedais kopijas CPK nustatyta tvarka, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartis, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Todėl teismui pripažinus, kad keleiviai teisėtai perleido reikalavimo teisę į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004 ir atmetus atsakovo argumentus dėl minėtų reikalavimo perleidimo sutarčių negaliojimo dėl Sąlygose keliamų ribojimų keleiviams, teismas tenkina ieškovės ieškinį ir priteisia jai iš atsakovo 500 Eur (2 × 250 Eur) kompensaciją.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 500 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 7 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteisia jos šioje byloje už ieškinį sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir jos patirtas 1 089 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), iš viso 1 104 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šios faktiškai patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, jų dydis atitinka CPK 98 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Ieškinį tenkinus visiškai pagrindo spręsti atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą nėra.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 284, 441 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ (j. a. k. 304423851) naudai iš atsakovo Ryanair DAC (j. a. k. 104547) 500 Eur (penkių šimtų eurų) kompensaciją, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (500 Eur) nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1 104 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                          Asta Misiūnaitė-Bashir