Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-74-282/2017
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00553-2017-6
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.1.; 16.20., 21.11.10.; 21.15.;
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 16 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. G. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuriuo V. G. skundas netenkintas, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento Klaipėdos kontrolės skyriaus vyresniojo inspektoriaus R. G. 2017 m. balandžio 6 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento Klaipėdos kontrolės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus R. S. 2017 m. gegužės 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeisti,
n u s t a t ė :
V. G. 2017 m. balandžio 6 d. 18.21 val. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl ANK 459 straipsnio 3 dalyje ir 459 straipsnio 8 dalyje numatytų nusižengimų padarymo už tai, kad jis važiuodamas keliu A1 iš Klaipėdos į Kauno r. su transporto priemone „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Nooteboom“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gabeno javų kombainą, o išmatavus krovinio ilgį, plotį ir aukštį nemetaline matavimo juosta „Kamelon“ (Nr. 811, patikros sertifikatas Nr. 0195582, galioja iki 2017-06-01) bei teleskopine liniuote „Stabila“ (Nr. 111, patikros sertifikatas Nr. 00735455, galioja iki 2018-04-07) nustatyta, kad faktinis transporto priemonės su kroviniu ilgis yra 21 metras, plotis yra 3,9 metro, aukštis 4,3 metro. Patikrinus Valstybinės kelių transporto inspekcijos svetainėje, nustatyta, kad leidime Nr. (duomenys neskelbtini) išduotame transporto priemonei „Nooteboom“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nurodytas leistinas ilgis yra 17,5 metro, o faktinis transporto priemonės ilgis 4,5 metro didesnis, nei nurodyta leidime. Remiantis Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonės išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarkos aprašo“ 41 punktu laikoma, kad jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo. Nustatyta, kad transporto priemonių junginio aukštis viršytas 0,3 metro (faktinis buvo 4,3 metro), plotis viršytas 1,35 metro (faktinis buvo 3,9 metro), todėl V. G. surašius administracinio nusižengimo protokolą buvo siūloma susimokėti pagal administracinį nurodymą 70 eurų baudą už ANK 459 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, o už ANK 459 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą – 280 eurų baudą.
V. G. nesutikus su administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis bei pačiu nusižengimo padarymu, 2017 m. gegužės 4 d. Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Institucija) priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskyrė V. G. 220 eurų baudą už nusižengimo numatyto ANK 459 straipsnio 3 dalyje padarymą bei 730 eurų bauda už nusižengimo numatyto ANK 459 straipsnio 8 dalyje padarymą.
Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu V. G. skundas buvo atmestas.
Apeliaciniu skundu V. G. prašo 2017 m. rugpjūčio 4 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nutartį administracinėje byloje Nr. II-13-674/2017 panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, kadangi nepadarytas administracinis nusižengimas.
Skunde apeliantas nurodo, kad vežė javų kombainą, kuris viršijo didžiausius leidžiamus krovinio parametrus, tačiau su savimi turėjo du leidimus, metinį leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotą 2016 m. gegužės 10 d. ir kurio galiojimo data iki 2017 m. gegužės 9 d.) ir kuriame yra leidžiama vežti krovinius iki 21,50 metrų ilgio, bei vienkartinį leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame leidžiama vežti krovinius, kurių aukštis – 4,3 metro, o plotis – 3,94 metro, ir kuriuos patikrinimo metu pateikė jį tikrinusiam Institucijos inspektoriui. Apeliantas skunde nurodo, kad neturėjo tyčios pažeidinėti jo turimuose leidimuose nustatytų sąlygų, kaip ir neturėjo tikslo važiuoti be leidimo, kadangi tokiam kroviniui (žemės ūkio technikai–javų kombainui) išduotus leidimui turėjo. Teigia kad minėtas aplinkybes ir pažymėjo savo pasiaiškinime dėl 2017 m. balandžio 6 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde apeliantas nurodo, kad nesutinka su pažeidimu, kadangi jo manymu yra pažeistas dvigubo apmokestinimo draudimo principas. V. G. taip pat daro išvadą, jog inspektorius R. G. nevisapusiškai, nepilnai, neobjektyviai ir šališkai išsiaiškino įvykio aplinkybes, todėl nėra administracinio nusižengimo sudėties. Apeliantas skunde nurodo, kad už to paties parametro viršijimą (šiuo atveju ilgio) mokant du kartus būtų pažeisti proporcingumo, teisingumo, dvigubo apmokestinimo draudimo principai.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos prašo palikti galioti 2017 m. rugpjūčio 4 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nutartį administracinėje byloje Nr. II-13-674/2017 ir apeliacinio skundo netenkinti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su nubaudimu pagal ANK 459 straipsnio 3 ir 8 dalis.
Iš bylos duomenų matyti, kad V. G., vairuodamas transporto priemonę, vežė javų kombainą, kuris viršijo leidžiamus kelių transporto priemonės (jų junginių) matmenis, t. y. transporto priemonių junginio aukštis viršijo 0,3 metro (faktinis – 4,3 metro), plotis viršijo 1,35 metro (faktinis – 3,9 metro) ir ilgis viršijo 4,5 metro (faktinis – 21 metras).
Kadangi transporto priemonė su kroviniu viršijo leidžiamus kelių transporto priemonės (jų junginių) matmenis, apeliantas inspektoriui pateikė su savimi turėtą metinį leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotą (duomenys neskelbtini), kuris galioja iki (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodytas leistinas vežamo krovinio ilgis yra 21,50 m. Taip pat nurodė, kad dėl krovinio–javų kombaino parametrų viršijimo jis turi dar vieną vienkartinį leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas leistinas vežamo krovinio aukštis – 4,3 metro, o plotis – 3,94 metro. Apeliantas nesutinka su tuo, kad pagal galiojančius teisės aktus vykdydamas vežimą jis privalėjo turėti tik vieną leidimą, kuriame būtų leidžiama vežti ilgio, pločio ir aukščio nustatytus leistinus dydžius viršijantį krovinį. Pasak apelianto, šioje byloje tiek Institucija, tiek teismas neteisingai aiškino Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 38 punkte numatytą sąlygą, jog vieno važiavimo metu gali būti naudojamas tik vienas leidimas, ir nurodo, kad tokia nuostata prieštarautų teisingumo, proporcingumo, dvigubo apmokestinimo draudimo principui.
Tokie apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti. ANK 459 straipsnio 3 dalyje be kita ko numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, o ANK 459 straipsnio 8 dalyje be kita ko nustatyta administracinė atsakomybė už krovinių pateikimą ar pakrovimą vežti kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kai viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginių) matmenys, neįsitikinus, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokius krovinius.
Lietuvos Respublikos susiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 38 punkte numatyta, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininkas ar valdytojas (vairuotojas), važiuodamas valstybinės reikšmės keliais, privalo leidimą mėnesiui ar metams turėti didžiagabaritėje ir (ar) sunkiasvorėje transporto priemonėje ir pateikti pareikalavus kontroliuojantiems pareigūnams. Leidimų važiuoti vieną kartą su savimi turėti ir pateikti neprivaloma, jų duomenys skelbiami Inspekcijos interneto svetainėje. Vieno važiavimo metu gali būti naudojamas tik vienas leidimas. Šio aprašo 41 punkte numatyta, kad kai nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm, laikoma, kad jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo, ir taikomi Aprašo 40.1–40.3 papunkčių reikalavimai.
Iš bylos duomenų matyti, kad V. G. vežė krovinį, kuriam buvo reikalingas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos leidimas, apeliantas šios aplinkybės neginčijo. Taip pat nustatyta, kad V. G. neturėjo vieno leidimo vežamam kroviniui, kaip tai imperatyviai numato Lietuvos Respublikos susiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. 3-289 „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytos normos, o naudojosi atskirais leidimais, kurie V. G. nesuteikė teisės vežti minėto krovinio. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, V. G. paaiškinime nurodė, jog jis pats pasikrovė javų kombainą, todėl jam kyla atsakomybė pagal ANK 459 straipsnio 8 dalį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, jog apeliantas pažeidė Lietuvos Respublikos susiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 3-289 „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 38 punkte numatytus reikalavimus, todėl naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Aukštesniojo teismo vertinimu, faktinės bylos aplinkybės byloje nustatytos teisingai, įrodymai įvertinti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, teismo išvados dėl V. G. kaltės yra pakankamai motyvuotos, dėl to Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartis paliekama nepakeista, o V. G. skundas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti V. G. skundą ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėja Virginija Žindulienė