Civilinė byla Nr. e2-19-370/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00136-2013-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.2; 3.3.2.3; 3.3.4.2.2; 3.3.4.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos Z. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovės L. ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia-Sinodas,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Z. K. (toliau ir – pareiškėja) prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016 ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
2. Pareiškėja paaiškino, kad ieškovė L. (buvęs pavadinimas L.) (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti 57 924 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas iš buvusio vadovo atsakovo A. K. (toliau – ir atsakovas). Nurodė, kad atsakovui mirus, jo teises perėmė pareiškėja, V. K., V. K. ir L. K. Nurodė, kad 2011 m. vasario 18 d. atsakovas, atstovaudamas ieškovei, perleido ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 600 000 Lt (173 772 Eur), numatant, kad dalį buto kainos (200 000 Lt (57 924 Eur)) pirkėjas grynaisiais perduos atsakovui iki sutarties sudarymo, o likusią dalį sumokės sutartyje numatyta tvarka. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad atsakovas gautų iš pirkėjo pinigų neįtraukė į ieškovės buhalterinę apskaitą, neįnešė jų į ieškovės kasą, tačiau pasisavino, padarydamas ieškovei 57 924 Eur žalą. Pareiškėja paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016 ieškinį patenkino, tačiau atsakovui pateikus apeliacinį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-3-330/2021 panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovui pateikus kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-403/2022 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-570-567/2022 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą. Pareiškėjos teigimu, Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje ji nedalyvavo, nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad ruošiant kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos pareiškėjai bei bylą nagrinėjusiems teismams – tarp atsakovo dokumentų rasta 1994 m. birželio 10 d. darbo sutartis, sudaryta ieškovės ir atsakovo. Darbo sutartimi atsakovas paskirtas bažnyčios administratoriumi bei įgaliotas jai atstovauti, taip pat buvo materialiai atsakingas už jo dispozicijoje esančius ieškovės turtą, dokumentus bei lėšas, įskaitant ir ginčo butą. Sutartis sudaryta neribotam terminui, pasibaigė 2013 m. liepos 12 d. Bylą nagrinėjusiems teismams turėjo iškilti klausimas dėl tokio asmens galbūt padarytos žalos ir jo atsakomybės klausimų, o tam reikia nustatyti, ar žala yra kilusi iš civilinių, ar iš darbo santykių. Bylą nagrinėję teismai nesprendė, ar atsakovo atsakomybei taikytinos deliktinės, sutartinės ar darbo teisės normos. Toks atribojimas turėjo būti atliekamas, atsižvelgiant į dvilypę juridinio asmens vadovo santykio su juridiniu asmeniu teisinę prigimtį. Naujai paaiškėjusios aplinkybės nebuvo teismų ištirtos ir įvertintos, o tai turi esminės reikšmės įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
3. Ieškovė ir trečiasis asmuo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia-Sinodas (toliau – ir trečiasis asmuo) prašė atsisakyti atnaujinti procesą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėja praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Atsakovui apie jo paties asmeniškai sudarytą 1994 m. birželio 10 d. darbo sutartį buvo žinoma nuo darbo sutarties sudarymo momento, taip pat ir pareiškėjai, atsakovo sutuoktinei, objektyviai turėjo būti žinoma apie sutuoktinio darbo sutartį bei darbo santykius nuo jų atsiradimo dienos. Pareiškėjai apie atsakovo darbo sutartį tapo žinoma ir susipažinus su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-935/2020, kuria išspręstas klausimas dėl baudžiamosios bylos dalies nutraukimo kaltinamojo (atsakovo) atžvilgiu dėl jo mirties. Minėtoje nutartyje pasisakyta apie darbo sutartį. Priešingai nei teigia pareiškėja, tiek pareiškėja, tiek ir kiti atsakovo procesinių teisių perėmėjai, buvo įtraukti į šios civilinės bylos nagrinėjimą. Tiek pareiškėja, tiek kiti suinteresuoti asmenys aktyviai dalyvavo teisminiame procese, naudojosi procesinėmis teisėmis, teikė rašytinius paaiškinimus, įrodymus ir kitus procesinius dokumentus. Byloje pateiktuose 2020 m. gruodžio 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose atsakovo procesinių teisių perėmėjai nurodė aplinkybę apie 1996 m. prasidėjusius atsakovo darbo teisinius santykius bei pasisakė dėl Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (toliau – FNTT) 2012 m. gruodžio 19 d. specialisto išvados dėl ieškovės ir trečiojo asmens ūkinės finansinės veiklos. Vėliausia galima data, kada pareiškėja susipažino su nagrinėjamos bylos medžiaga, o taip pat, kada pareiškėjai tapo (turėjo tapti) žinoma apie atsakovo darbo sutartį, buvo 2020 m. gruodžio 21 d. 2012 m. gruodžio 19 d. FNTT specialisto išvadoje, be kita ko, buvo nagrinėta atsakovo darbo sutartis. FNTT specialisto išvada rėmėsi tiek šią civilinę bylą nagrinėję teismai, tiek ir atsakovo procesinių teisių perėmėjai teiktuose procesiniuose dokumentuose. Be to, prie pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo, kaip priedas pateikta darbo sutarties kopija, patvirtinta tos pačios FNTT specialistės 2012 m. gruodžio 18 d. data. Tiek pareiškėja, tiek ir kiti atsakovai buvo atstovaujami advokato, o taip pat, kad nuo pareiškėjos įstojimo į šią bylą jau yra praėję beveik dveji metai. 2021 m. birželio 28 d. atsiliepimą į kasacinį skundą pateikė atsakovo procesinių teisių perėmėjų atstovas advokatas Stanislovas Butkevičius, kuris taip pat atstovauja pareiškėjai ir dėl proceso atnaujinimo. Advokatui civilinės bylos medžiaga buvo žinoma dar atsiliepimo į kasacinį skundą pateikimo metu. Byloje yra keturi atsakovai, o pareiškimas dėl proceso atnaujinimo teikiamas tik vienos atsakovės. Pareiškėjai tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Darbo sutartis, kaip įrodymas, nėra nei naujas, nei esminis, nei susijęs su ginču, nei atitinkantis esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliamus reikalavimus. Darbo sutartis nėra susijusi su ieškove ir nagrinėjamo ginčo teisiniais santykiais. Darbo sutartis pasirašyta tuo metu, kai ieškovė dar apskritai nebuvo įsteigta, kadangi ieškovės, kaip bažnytinio juridinio asmens, registracijos data – 1998 m. sausio 26 d. Darbo sutartis yra išvestinis įrodymas, kurio pateikimas negali būti pakankamas procesui atnaujinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino, priteisė iš pareiškėjos trečiajam asmeniui 1 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėja apie atsakovo darbo sutartį sužinojo susipažinusi su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-935/2020, kuria išspręstas klausimas dėl baudžiamosios bylos dalies nutraukimo kaltinamojo (atsakovo) atžvilgiu dėl jo mirties. Teismas nustatė, kad pareiškėja, kaip atstovė pagal įstatymą asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, dalyvavo ir apeliaciniame procese dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-334-654/2020 atmetė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties. Minėtoje nutartyje pasisakoma apie darbo sutartį, be to, pareiškėja dalyvavo 2020 m. lapkričio 4 d. teisiamajame posėdyje Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-334-654/2020. Taigi pareiškėja apie atsakovo darbo sutartį galėjo sužinoti (sužinojo) ne vėliau kaip 2020 m. pabaigoje, dalyvaudama baudžiamajame procese, kuriame, be kita ko, nustatyta aplinkybė apie darbo sutarties sudarymą.
6. Teismas nustatė, kad atsakovas mirė 2020 m. balandžio 22 d., o vykstant apeliaciniam procesui dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016, pareiškėja, kartu su kitais atsakovo įpėdiniais, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-4-330/2020 pakeista atsakovo teisių perėmėja ir įstojo į civilinę bylą. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja, turėdama duomenis apie atsakovo darbo sutartį ne vėliau kaip nuo 2020 m. pabaigos, galėjo juos pateikti apeliacine tvarka bylą nagrinėjusiam Lietuvos apeliaciniam teismui, juolab kad pastarasis teismas buvo suteikęs šalims galimybę pateikti savo rašytines pozicijas dėl apeliacinio skundo. Analogiška procesinė galimybė šalims taip pat buvo suteikta Lietuvos apeliaciniam teismui pakartotinai apeliacine tvarka nagrinėjant šią civilinę bylą (civilinės bylos Nr. 2A-570-567/2022). Nors pareiškėja ir nedalyvavo Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016, tačiau dalyvavo apeliaciniuose procesuose dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016. Nėra duomenų, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu buvo kliūčių pareiškėjai pateikti teismui tiek darbo sutartį, tiek su tuo susijusius argumentus dėl ginčo esmės.
7. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-570-567/2022, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimas, konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė lėšų, gautų pardavus ieškovei priklausantį butą, neperdavimu ieškovei. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad atsakovo kaltė pasireiškė nepakankamu rūpestingumu ir apdairumu, o priežastinis ryšys pasireiškė tuo, kad ieškovė neteko piniginių lėšų, pardavus jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Apeliacinės instancijos teismo motyvai sudaro pagrindą išvadai, kad spręsdami dėl atsakovo civilinės atsakomybės, bylą nagrinėję teismai, priešingai nei teigia pareiškėja, atsižvelgė į tai, kada atsakovas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, veikė kaip ieškovės atstovas. Teismo vertinimu, aplinkybė, kokiu teisiniu pagrindu susiklostė ieškovės ir atsakovo atstovavimo santykiai, neturi esminės reikšmės bylą nagrinėjusių teismų išvadoms dėl civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Teismas konstatavo, kad nėra būtinųjų sąlygų procesui atnaujinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Pareiškėja Z. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą patenkinti ir atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
8.1. Pareiškėja nedalyvavo baudžiamosios bylos Nr. 1A-334-654/2020 nagrinėjime. Jeigu pareiškėja fiziškai ir buvo teismo salėje kaip atsakovo teisių perėmėja, tai nereiškia, jog buvo susipažinusi su baudžiamąja byla ir matė joje esančius įrodymus. Atsakovą baudžiamojoje byloje gynė jo advokatas. Pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, nežinojo, kokiu teisiniu pagrindu atsakovas atliko savo pareigas ir su atsakovu apie tai nesikalbėjo. Iki darbo sutarties suradimo pareiškėja šių aplinkybių nežinojo ir negalėjo žinoti. Turėti duomenis apie darbo sutartį ir turėti pačią darbo sutartį, yra skirtingi dalykai asmeniui, kuris neturi teisinio išsilavinimo ir nedalyvauja nurodytose bylose. Nors teismas ir nurodo, jog pareiškėja turėjo procesinę galimybę pateikti darbo sutartį Lietuvos apeliaciniam teismui pakartotinai apeliacine tvarka nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2A-570-567/2022, tačiau pareiškėja negalėjo pateikti to, ko neturi, nes tik 2022 m. rugsėjo 29 d. rasta darbo sutartis.
8.2. Teismas rėmėsi tik hipotetine prielaida, kad pareiškėja turėjo sužinoti apie darbo sutartį, bet šios aplinkybės nepagrindė. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnį, kadangi bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų.
8.3. Teismai darbo sutarties neturėjo ir jos nevertino, tai galėjo turėti esminės įtakos dėl atsakovo civilinės atsakomybės ir galimos žalos atlyginimo, tai yra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016. Nagrinėjant bylą, teismams turėjo iškilti klausimas dėl tokio asmens galbūt padarytos žalos atlyginimo ir atsakomybės, o tam reikia nustatyti, ar žala kilo iš civilinių, ar darbo teisių santykių bei dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.37 straipsnio 1 dalies taikymo. Tai turėjo būti teismo įvertinta aplinkybė, kaip naujai paaiškėjusi ir esminė, o tokios aplinkybės pasitvirtinimas yra pagrindas panaikinti ar pakeisti priimtą teismo sprendimą.
8.4. Civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016 ne tik netaikytas Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas, bet ir Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK), netinkamai pritaikytos CK nuostatos dėl atsakovo materialinės atsakomybės. Tai ir buvo esminės klaidos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendime.
9. Ieškovė L. ir trečiasis asmuo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia-Sinodas atsiliepimuose prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
9.1. Pareiškėja, 2022 m. rugsėjo 15 d. paduodama prašymą dėl proceso atnaujinimo, buvo praleidusi 3 mėn. terminą, nenurodydama svarbių šio termino atnaujinimo priežasčių. Atsakovui apie jo darbo sutartį buvo žinoma nuo darbo sutarties sudarymo momento, taip pat ir pareiškėjai, kaip atsakovo sutuoktinei, turėjo būti žinoma apie atsakovo darbo sutartį, apie jo darbo santykius nuo jų atsiradimo dienos. Pareiškėjai apie atsakovo darbo sutartį tapo žinoma susipažinus su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-935/2020, kuria išspręstas klausimas dėl baudžiamosios bylos dalies nutraukimo kaltinamojo (atsakovo) atžvilgiu dėl jo mirties, kurios 3 lape pasisakoma apie darbo sutartį. Pareiškėja, kaip atsakovo atstovė pagal įstatymą, dalyvavo ir apeliaciniame procese dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties, dalyvavo 2020 m. lapkričio 4 d. teisiamajame posėdyje Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-334-654/2020. Priešingai nei teigia pareiškėja, tiek pareiškėja, tiek ir kiti atsakovo procesinių teisių perėmėjai buvo įtraukti į šios civilinės bylos nagrinėjimą, kurios atnaujinimo siekia, bei buvo atstovaujami advokato. Pareiškėja ir kiti atsakovo procesinių teisių perėmėjai aktyviai dalyvavo procese, naudojosi procesinėmis teisėmis, teikė rašytinius paaiškinimus, įrodymus ir kitus procesinius dokumentus.
9.2. Esminiais laikytini Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis, kuria atsakovo procesinių teisių perėmėjams, taip pat ir pareiškėjai, nustatytas terminas iki 2020 m. gruodžio 21 d. (įskaitytinai) raštu pareikšti teismui poziciją dėl byloje pateikto apeliacinio skundo, taip pat po šios nutarties priėmimo pateikti atsakovo procesinių teisių perėmėjų 2020 m. gruodžio 21 d. rašytiniai paaiškinimai su papildomais rašytiniais įrodymais. Šiuose 2020 m. gruodžio 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose patys atsakovo procesinių teisių perėmėjai nurodė faktinę aplinkybę apie 1996 m. prasidėjusius atsakovo darbo teisinius santykius, pasisakė dėl FNTT 2012 m. gruodžio 19 d. specialisto išvados dėl ieškovės ir trečiojo asmens ūkinės finansinės veiklos, prie rašytinių paaiškinimų, pridėjo medžiagą iš šios FNTT specialisto išvados, kurie buvo patvirtinti FNTT. Taigi, vėliausia galima data, kada pareiškėja susipažino su nagrinėjamos civilinės bylos medžiaga, taip pat, kada pareiškėjai tapo (turėjo tapti) žinoma aplinkybė apie atsakovo darbo sutartį, buvo 2020 m. gruodžio 21 d.
9.3. Reaguojant į atsakovo procesinių teisių perėmėjų pateiktus 2020 m. gruodžio 21 d. rašytinius paaiškinimus, ieškovė antrą kartą į bylą pateikė 2012 m. gruodžio 19 d. FNTT specialisto išvados kopiją. Specialisto išvados turinys byloje dalyvaujantiems asmenims ir bylą nagrinėjusioms teisėjų kolegijoms buvo žinomas. Šia FNTT specialisto išvada vadovavosi tiek Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 5 d. sprendime, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 18 d. sprendime, tiek antrą kartą bylą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartyje, tiek ir patys atsakovo procesinių teisių perėmėjai teiktuose procesiniuose dokumentuose. FNTT specialisto išvadoje, be kita ko, nagrinėta / analizuota darbo sutartis, taip pat, kaip šios išvados priedas Nr. 3, pridėta ir darbo sutarties kopija. Pačios pareiškėjos, kaip priedas prie 2022 m. rugsėjo 15 d. prašymo dėl proceso atnaujinimo, buvo pateikta darbo sutarties kopija, patvirtinta tos pačios FNTT specialistės 2012 m. gruodžio 18 d. data. Akivaizdu, kad būtent tuo metu (t. y. vėliausiai 2020 m. gruodžio 21 d.) atsakovo procesinių teisių perėmėjai, taip pat ir pareiškėja, susipažino su darbo sutartimi, jos turiniu, bei pasidarė jos kopiją, nuo FNTT specialistės 2012 m. gruodžio 18 d. patvirtintos kopijos.
9.4. Tiek pareiškėja, tiek ir kiti atsakovai buvo atstovaujami advokato. 2021 m. birželio 28 d. atsiliepimą į kasacinį skundą pateikė atsakovo procesinių teisių perėmėjų, įskaitant pareiškėją, atstovas advokatas Stanislovas Butkevičius, kuris taip pat atstovauja pareiškėjai ir šiame ginče dėl proceso atnaujinimo, šiam atstovui visa civilinės bylos medžiaga buvo žinoma dar atsiliepimo į kasacinį skundą pateikimo metu (t. y. vėliausiai 2021 m. birželio 28 d.). Atsakovo procesinių teisių perėmėjai (ir pareiškėja) visas savo abejones ir argumentus bei įrodymus, turėjo teisę ir pareigą išsakyti / pateikti vėliausiai po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartimi panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimas ir byla perduota iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Juolab kad Lietuvos apeliacinis teismas, gavęs iš naujo nagrinėti bylą, 2022 m. vasario 21 d. nutartimi tam atlikti suteikė teisę ir byloje dalyvaujantiems asmenims nustatė terminą iki 2022 m. vasario 28 d. pateikti teismui rašytinius paaiškinimus.
9.5. Byloje yra 4 atsakovai, o pareiškimas dėl proceso atnaujinimo pateiktas tik vienos atsakovės (pareiškėjos). Pareiškėjai teko pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis ir dėl likusių atsakovų. Tačiau pareiškėja įrodymų nepateikė nei savo atžvilgiu, nei kitų atsakovų atžvilgiu.
9.6. Pareiškėja atskirajame skunde neįrodinėja, kad jos nurodoma aplinkybė atitinka visus būtinuosius požymius ir apsiriboja tik tos pačios argumentacijos perrašymu iš prašymo dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėja atskirajame skunde nepasisakė nei dėl pirmosios instancijos teismo argumentacijos esmės, nei dėl ieškovės ir trečiojo asmens atsiliepime nurodytų argumentų. Darbo sutartis, kaip įrodymas, nėra nei naujas, nei esminis, nei susijęs su ginču, nei atitinkantis esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliamus reikalavimus. Pareiškėja nei prašyme dėl proceso atnaujinimo, nei atskirajame skunde net neįrodinėjo, kad nurodomos aplinkybės apie darbo sutarties sudarymo faktą atitinka visus jai keliamus požymius. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nebuvo pateikta motyvacija, argumentai, kokią įtaką turi darbo sutartis priimtiems teismų procesiniams sprendimams. Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo iš esmės tik apsiribojo argumentacijos perrašymu iš jos 2022 m. birželio 30 d. kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo, kurį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2022 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė priimti. Net nevertinant pareiškėjos nurodytos darbo sutarties sąsajumo nebuvimo su ieškove ir ginčo teisiniais santykiais, darbo sutartis, kaip naujas įrodymas, neatitinka naujai paaiškėjusios ir turinčios esminę reikšmę bylos aplinkybės požymių. 1994 m. birželio 10 d. darbo sutartis pasirašyta tuo metu, kai ieškovė dar nebuvo įsteigta (registracijos data – 1998 m. sausio 16 d.).
9.7. Bylą nagrinėjusių teismų nustatytos aplinkybės nesuponuoja išvados, kad darbo sutartis atitinka esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliamus reikalavimus. Tai išvestinis įrodymas, kurio pateikimas negali būti pakankamas procesui atnaujinti. Darbo teisiniai santykiai negali būti laikomi naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe. Aplinkybė apie darbo sutarties sudarymą, pareiškėjos teisių gynimo prasme, bylai išnagrinėti iš esmės neturi reikšmės. Bylą nagrinėję teismai vertino ir atsižvelgė į tai, kad atsakovas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, veikė kaip ieškovės atstovas. Aplinkybė, kokiu teisiniu pagrindu susiklostė ieškovės ir atsakovo atstovavimo santykiai, neturi esminės reikšmės bylą nagrinėjusių teismų išvadoms dėl civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Pareiškėjos nurodoma tariamai naujai paaiškėjusi aplinkybė jokiu aspektu neleistų abejoti teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, kadangi, net ir traktuojant, kad ieškovę su atsakovu siejo dar ir darbo teisiniai santykiai, bylą dėl ginčo esmės išnagrinėję teismai objektyviai nebūtų priėmę priešingų sprendimų.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti
11. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir teismas nenustatė svarbių šio termino praleidimo priežasčių.
12. Atskirajame skunde pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teigia, kad prašymą atnaujinti procesą pateikė nepraleidusi termino, kadangi apie atsakovo darbo sutartį su ieškove sužinojo tik 2022 m. rugsėjo 29 d.
13. Siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą bei teisinio apibrėžtumo principą, prašymas atnaujinti procesą ribojamas laiko atžvilgiu. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėn. nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis tenka prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui. Tokią šio asmens pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020 33 punktas). Prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
14. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2986-781/2016 nusprendė ieškovės ieškinį atsakovui patenkinti visiškai ir priteisė iš atsakovo 57 924 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 724,05 Eur bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-3-330/2021 nuspręsta panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-403/2022 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-570-567/2022 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą. Atsakovė (pareiškėja) padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2022 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė priimti kasacinį skundą. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje mirusysis atsakovas pakeistas jo teisių perėmėjais – V. K., pareiškėja, L. K. ir V. K.
15. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėja apie atsakovo sudarytą darbo sutartį sužinojo (turėjo sužinoti) susipažinusi su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-935/2020, kuria išspręstas klausimas dėl baudžiamosios bylos dalies nutraukimo kaltinamojo (atsakovo) atžvilgiu dėl jo mirties. Kaip matyti iš minėtos nutarties turinio, nutarties 3 lape, be kita ko nurodyta, kad: „Taip pat A. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 1994 m. birželio 10 d. darbo sutarties pasirašymo, būdamas paskirtas dirbti L. administratoriumi ir šios sutarties pagrindu įgaliotas atstovauti L., taip pat pagal 2009 m. birželio 20 d. išrašą iš 2009 metų Generalinio sinodo kanono, kuriuo L. patvirtino, kad jis, kaip ordinuotas kunigas buvo išrinktas (duomenys neskelbtini) ir įpareigotas atstovauti visą L. kaip juridinį asmenį, o taip pat nuo 2011 m. sausio 27 d. iki 2013 m. liepos 12 d. buvo įregistruotas Juridinių asmenų registre, kaip asmuo galintis atstovauti L.“ Taigi minėtoje nutartyje aiškiai nurodyta, kad atsakovą su ieškove, be kita ko, siejo darbo santykiai nuo 1994 m. birželio 10 d. darbo sutarties pasirašymo ir minėtos teismo nutarties formuluotės bet kuriam savo interesų gynyba suinteresuotam asmeniui būtų pakankamai aiškiai leidusios suprasti apie ieškovę ir atsakovą siejusius darbo santykius. Ši nutartis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. lydraščiu išsiųsta susipažinti atsakovo artimiesiems, įskaitant pareiškėją (jos elektroninio pašto adresu).
16. Pareiškėja dalyvavo ir apeliaciniame procese dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-334-654/2020 atmetė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties. Minėtoje nutartyje pasisakoma apie 1994 m. birželio 10 d. darbo sutartį. Taigi, pareiškėja neabejotinai vėliausiai 2020 m. birželio 17 d. sužinojo apie atsakovo (pareiškėjos sutuoktinio) ir ieškovės 1994 m. birželio 10 d. darbo sutarties pagrindu susiklosčiusius darbo teisinius santykius. Aplinkybę dėl ieškovę ir atsakovą siejusių darbo santykių, manydama, kad ši aplinkybė svarbi teisingam bylos išnagrinėjimui, pareiškėja galėjo vėliausiai nurodyti bylą pakartotinai nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme, kuri išnagrinėta 2022 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-570-567/2022.
17. Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad turėti duomenis apie darbo sutartį ir turėti pačią darbo sutartį, yra skirtingi dalykai asmeniui, kuris neturi teisinio išsilavinimo, ir nedalyvauja nurodytose bylose. Pareiškėjos teigimu, ji negalėjo teismams pateikti to, ko neturi, nes tik 2022 m. rugsėjo 29 d. rado pačią darbo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pareiškėjos teiginiais nesutinka.
18. Pareiškėja, žinodama apie egzistuojančią atsakovo ir ieškovės darbo sutartį, net ir neturėdama šios sutarties kopijos, manydama, kad darbo sutartis ir ieškovės bei atsakovo darbo santykiai gali turėti reikšmės bylos išnagrinėjimui, galėjo nurodyti darbo sutarties sudarymo ir darbo santykių egzistavimo aplinkybes teismams ir neturėdama pačios darbo sutarties kopijos, tačiau žinodama patį darbo santykių faktą. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kaip šio prašymo priedą, pateikė darbo sutarties kopiją, kuri patvirtinta FNTT specialistės 2012 m. gruodžio 18 d. data, o ši darbo sutarties kopija baudžiamojoje byloje buvo pateikta kaip 2012 m. gruodžio 19 d. FNTT specialistės išvados priedas. Tai reiškia, kad pareiškėja pateikė ne originalią, po civilinės bylos proceso surastą (galbūt kitokio turinio nei esanti baudžiamojoje byloje), ieškovės ir atsakovo darbo sutartį, tačiau baudžiamojoje byloje jau aptartą ir įvertintą darbo sutarties kopiją.
19. Taip pat nėra aišku, kodėl pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo teigė, kad darbo sutartį rado ruošiant kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m kovo 31 d. nutarties, kurį atsisakyta priimti 2022 m. liepos 8 d. nutartimi, o atskirajame skunde teigia, kad darbo sutartį rado 2022 m. rugsėjo 29 d., nors prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje ji pateikė 2022 m. rugsėjo 15 d. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėja praleido 3 mėn. terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kadangi prašymas pateiktas tik 2022 m. rugsėjo 15 d.
20. Tuo atveju, kai pareiškėjas paduoda prašymą praleidęs nustatytą 3 mėn. terminą, jis prie prašymo dėl proceso atnaujinimo turi pateikti prašymą dėl šio termino atnaujinimo, nurodydamas jo praleidimo priežastis (CPK 78 straipsnio 2, 3 dalys). Tiek sprendžiant dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino pradžios, tiek dėl pagrindo šį terminą atnaujinti, kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, t. y. kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019 28 punktas).
21. Pareiškėja, praleidusi terminą, nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą, nenurodė tokį praleidimą pateisinančių aplinkybių ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Iš turimos medžiagos apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir turėtų būti atnaujinamas teismo iniciatyva.
22. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.
Dėl pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad spręsdami dėl atsakovo civilinės atsakomybės, bylą nagrinėję teismai, priešingai nei teigia pareiškėja, atsižvelgė į tai, kad atsakovas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, veikė kaip ieškovės atstovas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kokiu teisiniu pagrindu susiklostė ieškovės ir atsakovo atstovavimo santykiai, neturi esminės reikšmės bylą nagrinėjusių teismų išvadoms dėl civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.
24. Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad, nagrinėjant bylą, teismams turėjo iškilti klausimas dėl tokio asmens galbūt padarytos žalos atlyginimo ir atsakomybės, o tam reikia nustatyti, ar žala kilo iš civilinių, ar darbo teisių santykių bei dėl CK 2.37 straipsnio 1 dalies taikymo. Pareiškėjos vertinimu, tai turėjo būti teismo įvertinta aplinkybė, kaip naujai paaiškėjusi ir esminė, o tokios aplinkybės pasitvirtinimas yra pagrindas panaikinti ar pakeisti priimtą teismo sprendimą. Taip pat pareiškėja nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016 ne tik netaikytas Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas, bet ir DK, netinkamai pritaikytos CK nuostatos dėl atsakovo materialinės atsakomybės, o tai buvo esminės klaidos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendime.
25. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje pareiškėja, kaip proceso atnaujinimo pagrindu, rėmėsi darbo santykių egzistavimu, kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ne teismo procesiniame sprendime padaryta teisės normos taikymo klaida (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl aplinkybių, susijusių su darbo santykių egzistavimu, kaip nauja aplinkybe, tačiau ne dėl pareiškėjos atskirajame skunde nurodomų teisės aktų taikymo teisingumo.
26. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties su prašymu atnaujinti procesą besikreipiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti esant bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas bylos aplinkybių kontekste, siekiant išsiaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022).
27. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kelia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos, apibrėžiančios proceso atnaujinimo pagrindą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, aiškinimo ir taikymo klausimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 20 punktas).
28. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
29. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 370 straipsnis, kurio aiškinimo ir taikymo taisyklės yra nuosekliai suformuotos kasacinio teismo praktikoje, iš kurios matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020 23 punktas).
30. Antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape (spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje) teismas patikrina prašyme nurodytų aplinkybių ir pridėtų įrodymų duomenis, ar jie pagrindžia bent vieną iš išvardytų CPK 366 straipsnyje proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus. Šiame prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo etape tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai. Šiame etape nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų kitame etape – CPK 370 straipsnio 4 dalyje – nustatyta tvarka atliekamą pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021 46 punktas).
31. Kita vertus, tai nereiškia, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas proceso atnaujinimo klausimą teismas negali apskritai vertinti proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių pareiškėjo nurodomų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ryšio su užbaigtoje civilinėje byloje nustatytais faktais ir juos patvirtinančiais įrodymais. Antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape teismas patikrina pareiškime nurodytas aplinkybes atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011). Jeigu bylos nagrinėjimą siekiama atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, tai teismas pareiškėjo nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes ir (ar) įrodymus preliminariai vertina su užbaigtoje byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti naujai paaiškėjusių aplinkybių, kaip proceso atnaujinimo pagrindo, atitiktį įstatyme įtvirtintam esmingumo požymiui. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar egzistuoja reali tikimybė, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė, pakartotinai išnagrinėjus atnaujintą bylą, galėtų turėti teisinę reikšmę bylos išnagrinėjimo rezultatui. Procesą šiuo pagrindu turėtų būti atsisakoma atnaujinti, jei aplinkybė, kurią pareiškėjas nurodo kaip esminę, pagal savo pobūdį akivaizdžiai negali turėti įtakos byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui. Tuo tarpu nustatęs, kad terminas nepraleistas ir kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė atitinka esmingumo kriterijų, teismas priima nutartį atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022).
32. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja nėra įrodžiusi aplinkybės, kad jai nebuvo ir negalėjo būti žinomos aplinkybės apie darbo sutarties sudarymą, ir jog ši aplinkybė pareiškėjai tapo žinoma tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui byloje. Kaip jau minėta ankstesnėje šios nutarties dalyje, pareiškėja apie ieškovės ir atsakovo darbo sutartį sužinojo vėliausiai 2020 m. birželio 17 d., taigi ši aplinkybė bylos, kurios proceso atnaujinimo siekia pareiškėja, nagrinėjimo metu buvo jai buvo (turėjo būti) žinoma. Be to, kaip jau minėta, pareiškėja su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kaip šio prašymo priedą, pateikė darbo sutarties kopiją, kuri patvirtinta FNTT specialistės 2012 m. gruodžio 18 d. data, t. y. dokumentą, kuris baudžiamojoje byloje jau aptartas ir įvertintas bei tiek baudžiamąją bylą nagrinėjusiems teismams, tiek ir pareiškėjai, buvo žinomas dar civilinės bylos, kurios proceso atnaujinimo siekia pareiškėja, nagrinėjimo metu. Pareiškėja rado ne originalią, po civilinės bylos proceso surastą (galbūt kitokio turinio nei esanti baudžiamojoje byloje), ieškovės ir atsakovo darbo sutartį, tačiau baudžiamojoje byloje jau aptartą ir įvertintą darbo sutarties kopiją. Kadangi šios darbo sutarties kopijos turinys sutampa su teismų jau nagrinėtos bei pareiškėjai žinomos darbo sutarties kopijos turiniu, nėra pagrindo teigti, kad paaiškėjo nauja aplinkybė. Kitaip situacija būtų vertinama, jei pareiškėja būtų radusi darbo sutartį, kuri skiriasi nuo teismų nagrinėtos darbo sutarties savo turiniu, pavyzdžiui, atsakomybės apribojimo nuostatomis ar pan. Todėl pareiškėjos akcentuojama aplinkybė neatitinka jai, kaip naujai paaiškėjusiai aplinkybei, kasacinio teismo praktikoje keliamų reikalavimų (pareiškėjai buvo žinoma dar prieš įsiteisėjant teismo sprendimui).
33. Dėl pareiškėjos akcentuojamos darbo sutarties sudarymo aplinkybės esmingumo bylos išnagrinėjimo teisingumui pasisakytina toliau.
34. Kadangi praktikoje dažni materialinės ir civilinės vadovo atsakomybės konkurencijos atvejai, reikšmingas kasacinėje jurisprudencijoje nurodomas šių atsakomybės rūšių atribojimas: materialinės atsakomybės pagal darbo teisę esmė – darbuotojo atsakomybės ribojimas darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka (DK 254, 255 straipsniai), o civilinė atsakomybė grindžiama visiško žalos atlyginimo principu (CK 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Todėl sprendžiant dėl juridinio asmens vadovui taikytinos atsakomybės rūšies, būtina identifikuoti, kokias pareigas vadovas pažeidė – jam kaip valdymo organui ar darbuotojui nustatytas pareigas. Kai vadovas pažeidžia fiduciarines CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas pareigas arba specialiuosiuose įstatymuose jam kaip vadovui nustatytas pareigas, jam taikoma civilinė atsakomybė.
35. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-570-567/2022, kuria paliko Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą nepakeistą, kaip ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo atsakomybės ieškovės atžvilgiu, procesinį sprendimą grindė civilinės atsakomybės institutu ir rėmėsi CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar juridinio asmens steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti žalą, atsiranda tik nustačius visas būtinas šiai atsakomybei kilti sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalą, jų priežastinį ryšį (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Minėtoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė 200 000 Lt (57 924 Eur), gautų pardavus ieškovei priklausantį butą, neperdavimu ieškovei; kaltė pasireiškė atsakovo nepakankamu (ne tiek, kiek akivaizdžiai buvo būtina) rūpestingumu ir apdairumu; priežastinis ryšys tarp atsakovo, kaip ieškovės atstovo, turėjusio pareigą įnešti į ieškovės kasą 200 000 Lt (57 924 Eur), tačiau šios pareigos neįvykdžiusio, veiksmų (neveikimo) bei kilusios žalos pasireiškė tuo, kad ieškovė neteko 200 000 Lt (57 924 Eur), pardavus jai priklausantį nekilnojamąjį turtą.
36. Taigi, bylą nagrinėjusiems teismas nustačius, kad pagrindas atsakovui atsakyti pagal ieškovės ieškinio reikalavimus yra atsakovui kylanti civilinė atsakomybė, kadangi atsakovas pažeidė jam, kaip juridinio asmens vadovui, kylančias fiduciarines CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas pareigas, darbo sutarties sudarymo faktas ir materialinės darbuotojo atsakomybės taikymas neturėtų reikšmės sprendžiant dėl žalos atlyginimo ieškovei, kadangi neteisėtus veiksmus (ieškovei priklausančių lėšų neperdavimą ieškovei) atsakovas atliko veikdamas kaip juridinio asmens vadovas (atstovaudamas juridiniam asmeniui sudarant ir vykdant sandorius), o ne kaip darbuotojas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad darbo sutarties sudarymo aplinkybė neturėtų esminės reikšmės teismų procesiniams sprendimams, kurių peržiūrėjimo proceso atnaujinimo instituto pagalba siekia pareiškėja.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
37. Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines proceso atnaujinimo prašymo pateikimo ir nagrinėjimo teisės normas bei pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo atnaujinti proceso pareiškėjos nurodytu pagrindu, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Trečiasis asmuo, turėjęs byloje priešingą suinteresuotumą nei pareiškėja, nurodė, kad dėl atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą pateikimo patyrė 650 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
39. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatyta, kad už kitą dokumentą nei nurodytus Rekomendacijų 8.1 – 8.15 punktuose (įskaitant ir atsiliepimą į atskirąjį skundą), kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, maksimalus priteistinas užmokesčio dydis – 712,20 Eur (0,4 x 1 780,50 Eur). Kadangi trečiojo asmens prašoma priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai suma (650 Eur) neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, trečiajam asmeniui priteistina nurodyta išlaidų advokato teisinei pagalbai suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčiai-Sinodui, juridinio asmens kodas 192100594, iš pareiškėjos Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Danguolė Martinavičienė