Civilinė byla Nr. 3K-3-326/2009
Procesinio sprendimo kategorija 106.8.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. liepos 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Antano Simniškio ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. (A. D.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl priėmimo ieškovo A. D. ieškinio atsakovei M. D. dėl susitarimo pirkti privatizuojamą butą ir buto pirkimo-pardavimo sutarties dalių pripažinimo negaliojančiomis ir nuosavybės teisės į dalį buto pripažinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas padavė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 1991 m. lapkričio 7 d. susitarimo pirkti privatizuojamą butą dalį, pripažinti negaliojančia 1992 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos atsakovės M. D. ir Klaipėdos miesto valdybos, dalį, pripažinti jam nuosavybės teisę į ½ dalį buto. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė, privatizuodama butą, nuslėpė tai, kad su ieškovu 1992 m. gegužės 13 d. sudarė santuoką. Butas privatizuotas tiek už ieškovės, tiek už atsakovo lėšas. Ieškovas bute gyveno dar iki santuokos sudarymo ir tvarkė su atsakove bendrą ūkį.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Teismas nustatė, kad ieškovas paduotu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis 1991 m. lapkričio 7 d. susitarimo pirkti privatizuojamą butą dalį, 1992 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos atsakovės M. D. ir Klaipėdos miesto valdybos, dalį, pripažinti jam nuosavybės teisę į ½ dalį buto. Teismas nurodė, kad ieškovas anksčiau buvo pareiškęs ieškinį, kuriuo prašė padalyti santuokoje įgytą turtą, pripažinti jam nuosavybės teisę į 47/100 dalis ginčo buto, atsakovė M. D. prašė šį butą pripažinti jos asmenine nuosavybe. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 19 d. sprendimu, priimtu išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo patikslintą ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe, tenkino priešieškinį ir atsakovei pripažino asmeninės nuosavybės teisę į ginčo butą. Teismas, priimdamas sprendimą, nurodė, kad ieškovas Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dieną nebuvo ginčo buto nuomininkas ar atsakovės šeimos narys, todėl neturėjo teisės į ginčo butą ir neįgijo teisės butą privatizuoti, taip pat neginčijo susitarimo pirkti butą atsakovės vardu ir jos vardu sudarytos buto pirkimo-pardavimo sutarties. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 17 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas nurodė, kad, atsisakant priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, svarbu nustatyti ieškinių tapatumą. Tai nustatoma pagal tris kriterijus: šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 19 d. įsiteisėjęs sprendimas yra tarp tų pačių šalių. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai ir pagrindai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis. Ankstesnėje byloje ieškovas reikalavo pripažinti jam nuosavybės teisę į dalį ginčo buto kaip ir nagrinėjamoje byloje. Taigi ieškovas antrą kartą pateikė lygiai tokį pat reikalavimą, nepaisant to, kad ieškovas papildomai prašo pripažinti negaliojančiomis 1991 m. lapkričio 7 d. susitarimo ir 1992 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalis dėl apgaulės pagal CK 1.91 straipsnį. Tiek išnagrinėtoje byloje, tiek šiame ieškinyje ieškovas nurodo tas pačias aplinkybes, susijusias su buto privatizavimu (kad jis iki santuokos sudarymo nuo 1988 metų gyveno kartu su atsakove, buvo nuomininko šeimos narys, siekė sukurti bendrąją jungtinę nuosavybę), kurios buvo įvertintos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 19 d. sprendime ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartyje. Teismo nuomone, ieškinio priėmimas ir nagrinėjimas reikštų įsiteisėjusio ir res judicata galią turinčio teismo sprendimo pripažinti ginčo butą asmenine atsakovės nuosavybe peržiūrėjimą ir pakeitimą.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 19 d. nutartimi ieškovo atskirąjį skundą atmetė, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia svarbių teisinių padarinių. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, t. y. tampa šalims privalomas. Be to, teismo sprendimas įgyja nenuginčijamumo savybę, su kuria glaudžiai susijusi kita įsiteisėjusio teismo sprendimo savybė – išimtinumas. Išimtinumas suprantamas kaip draudimas teismui kada nors nagrinėti tapatų ginčą, pareikštą tapatų ieškinį teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek išnagrinėtoje civilinėje byloje, tiek pareikštame ieškinyje ieškovas kaip ieškinio pagrindą nurodo tas pačias aplinkybes, susijusias su buto privatizavimu, kurios buvo įvertintos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 19 d. sprendime ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartyje. Aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, yra prejudicinės (CPK 182 straipsnio 2 punktas), o sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Išnagrinėtoje byloje buvo analizuojamos visos ieškovo nurodytos aplinkybės dėl ginčo buto, kaip privatizavimo būdu santuokoje įgyto turto, padalijimo. Buvo pasisakyta dėl ieškovo teisės privatizuoti butą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškinio dalykas išlieka tapatus ir tada, jeigu pasikeičia tik ieškinio reikalavimo dydis ir atmetė apelianto argumentus, kad jis prašo pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį buto, o ne į 47/100 dalis ir dėl šios priežasties ieškiniai nelaikytini tapačiais. Nors ieškovas ieškinyje pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiomis 1991 m. lapkričio 7 d. susitarimo ir 1992 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarčių dalis, tačiau nesikeičia ginčo materialinis teisinis santykis ir gynybos būdas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimo esmė yra nuosavybės teisės į ginčo butą pripažinimas. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl pagrįstai atsisakyta priimti ieškovo ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija išaiškino apeliantui, kad įstatyme įtvirtinti tik du įsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimo būdai, t. y. įsiteisėję teismo sprendimai gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka (CPK 340 straipsnis), be to, yra proceso atnaujinimo galimybė (CPK 365, 366 straipsniai).
III. Kasacinio skundo argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 19 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismai netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tapačiais ieškiniais gali būti pripažįstami tik tokie ieškiniai, kai visiškai tapatūs visi trys jų elementai: šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Kai nesutampa nors vienas iš šių elementų, ieškiniai nelaikomi tapačiais. Nagrinėjamu atveju tapačios tik šalys. Ieškovas naują ieškinį padavė papildomai prašydamas pripažinti negaliojančiomis 1991 m. lapkričio 7 d. susitarimo pirkti privatizuojamą butą ir 1992 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalis dėl apgaulės. Tai nustatęs teismas, pažeisdamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, sprendė, kad reikalavimas tapatus. Sandorių pripažinimo negaliojančiais klausimas nebuvo nagrinėjamas santuokos nutraukimo byloje. Civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo buvo reiškiamas reikalavimas dėl santuokinio turto padalijimo, o nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dėl ieškovo teisės privatizuoti butą pažeidimo dėl atsakovės apgaulės. Ieškinių pagrindai taip pat netapatūs. Naujai pareikšto ieškinio faktinis pagrindas - aplinkybės dėl atsakovės neteisėto elgesio, jos apgaulės, dėl kurių sudarytas buto pirkimo-pardavimo sandoris negalioja. Išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo buvo vertinamos tik aplinkybės dėl santuokinio gyvenimo pradžios, bendro ūkio tvarkymo, lėšų, skirtų butui privatizuoti, priklausymo aplinkybės, sprendžiant turto priskyrimo bendrajai jungtinei ar asmeninei nuosavybei klausimą. Ieškinio, kurį atsisakyta priimti, faktinis pagrindas – aplinkybės, kad atsakovė, sudarydama buto pirkimo-pardavimo sutartį, nuslėpė, kad yra ištekėjusi, kad susitarimas nebuvo notariškai patvirtintas. Išnagrinėtoje byloje nevertintas susitarimo, pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumas. Nesutampa ir teisinis pagrindas – naujai pareikšto ieškinio CK 1.91 straipsnis, o išnagrinėtoje byloje – CK 3.87, 3.88, 3.89 straipsniai. Tai, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo nustatyti faktai gali būti prejudiciniais nagrinėjamoje pagal ieškinį dėl sandorio negaliojimo, nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-486/2007; 2000 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. E. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-577/2000; 2000 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. V. ir kt. v. M. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-687/2000).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnyje nustatytos bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribos. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacijos nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Kasacinis teismas privalo nagrinėti kasacinį skundą pagal kasatoriaus suformuotą kasacinio nagrinėjimo dalyką ir tik įstatymo nustatytais atvejais gali peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Kasaciniame skunde keliamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto aiškinimo ir taikymo klausimas, dėl kurio teisėjų kolegija pasisako.
Dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto aiškinimo ir taikymo
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo (kasatoriaus) ieškinį ir grąžino jį ieškovui vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismai nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 19 d. išnagrinėjo civilinę bylą tarp tų pačių šalių pagal ieškovo (kasatoriaus) ieškinį dėl santuokos nutraukimo, santuokinio turto padalijimo ir atsakovės (kasatoriaus sutuoktinės) priešieškinį dėl ginčo buto pripažinimo jos asmenine nuosavybe. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 19 d. sprendimu ginčo butą pripažino atsakovės asmenine nuosavybe. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 17 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kasatorius ieškiniu, kurį teismas atsisakė priimti ir grąžino jam, prašė pripažinti 1991 m. lapkričio 7 d. susitarimą pirkti privatizuojamą ginčo butą iš dalies negaliojančiu, pripažinti iš dalies negaliojančia 1992 m. birželio 26 d. šio buto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą atsakovės ir Klaipėdos miesto valdybos, bei pripažinti kasatoriui nuosavybės teisę į ½ dalį ginčo buto, kuris, minėta, ankstesnėje byloje pripažintas asmenine atsakovės nuosavybe.
Kasatorius nurodo, kad tapačiais gali būti pripažįstami tik tokie ieškiniai, kai tapatūs visi trys jų elementai: šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas, priimdamas ieškinį, teismas privalo aiškintis ex officio. Ieškinio priėmimas (tai reiškia civilinės bylos iškėlimą) sukelia tam tikrus materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius, todėl ši proceso stadija yra labai svarbi, kaip ir ją reglamentuojančių proceso teisės normų tinkamas taikymas. Nagrinėjamos normos paskirtis ir atsisakymo priimti ieškinį pagrindai grindžiami draudimu tapačius reikalavimus teisme nagrinėti pakartotinai, taip pat teisine įsiteisėjusio teismo ar arbitražo sprendimo galia. Suinteresuotas asmuo teismo ar arbitražo sprendimą, kurį mano esant neteisėtą ar nepagrįstą, turi teisę skųsti įstatymuose nustatyta tvarka, bet negali pakartotinai reikšti tapataus reikalavimo. Kasatorius nurodo, kad yra tapačios tik ginčo šalys, o ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas skiriasi, todėl nebuvo pagrindo atsisakyti priimti ieškinį. Akivaizdu, kad tiek nagrinėjamoje byloje, tiek anksčiau išnagrinėtoje byloje dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ieškinio dalykas yra nuosavybės teisės į dalį atsakovės vardu privatizuoto buto pripažinimas. Tiek anksčiau išnagrinėtoje byloje, tiek šioje kasatorius siekia nuosavybės teisės į dalį ginčo buto. Anksčiau išnagrinėtoje byloje teismai nustatė aplinkybes, kad ieškovas iki 1992 m. ginčo bute negyveno, kad neprisidėjo lėšomis privatizuojant butą, kad nebuvo privatizavimo metu ginčo bute registruotas, nebuvo atsakovės šeimos narys, kad ieškovo ginčijamas 1991 m. lapkričio 7 d. susitarimas pirkti privatizuojamą ginčo butą sudarytas prieš pusę metų iki ieškovo ir atsakovės santuokos sudarymo. Iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis ieškovas grindžia ir ieškinį, kurį buvo atsisakyta priimti, t. y. ieškinio faktinis pagrindas tapatus. Taigi, nagrinėjamu atveju visi trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas – tapatūs, todėl teismai pagrįstai ieškinius pripažino tapačiais.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti priimtus teismų sprendimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims, kasaciniame teisme sudaro 39,40 Lt. Nepatenkinus kasacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš kasatoriaus į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 3, 8 punktai, 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. D. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 39,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Antanas Simniškis
Pranas Žeimys