|
Pranešėja Danutė Burbulienė
|
Civilinė byla Nr. 2A-117-267/2013
|
|
Teisėjas Jonas Stubrys
|
Teisminio proceso Nr. 2-07-3-02112-2012-3
|
|
|
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.;121.21.
|
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 17 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės
Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), kolegijos teisėjų Vytauto Kursevičiaus
ir Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. L. apeliacinį skundą dėl
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. L. ieškinį atsakovei B. L. dėl išlaikymo dydžio skirto šalių nepilnamečių vaikų
išlaikymui pakeitimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo M. L., institucija teikianti išvadą byloje – Šiaulių miesto
savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
bylą,
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Ieškovas
D. L. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pakeisti
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-02-25 sprendimu patvirtintos santuokos
nutraukimo pasekmių sutarties 5-6 punktus dėl jo įsipareigojimo nepilnamečiams
vaikams K. L. ir G. L. mokėti
išlaikymą po 400,00 Lt periodinėmis išmokomis, sumažinant periodinių mėnesinių
išmokų dydį iki 200,00 Lt iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad ieškovas šiuo
metu dirba vienoje darbovietėje ir gauna 1348,04 Lt dydžio vidutinį atlyginimą,
nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Kitų pajamų ieškovas negauna,
santaupų taip pat neturi. Šiuo metu gyvena Kelmėje, o dirba Šiauliuose, todėl
kiekvieną darbo dieną važinėja į Šiaulius, išlaidos kelionei į darbą sudaro
didesnę dalį gaunamų pajamų. Šiuo metu ieškovui nėra galimybės susirasti geriau
apmokamą darbą, tačiau ieškovas studijuoja (duomenys neskelbtini) fakultete, už
studijas moka 4575 Lt per metus.
Atsakovė B. L. nesutiko
su ieškiniu ir nurodė, kad ieškovo D. L. turtinė padėtis po teismo sprendimo, kuriuo buvo
nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo
pasekmių, priėmimo nėra iš esmės pasikeitusi – pablogėjusi, o atsakovės turtinė
padėtis pasikeitė iš esmės: nutraukiant santuoką atsakovė dirbo dviejuose
darbuose, tačiau šiuo metu atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys
neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, atsakovės gaunamas darbo užmokestis per
mėnesį vidutiniškai yra 950,58 Lt. Iš Šiaulių miesto savivaldybės
administracijos Socialinės paramos skyriaus kas mėnesį atsakovė gauna išmoką
vaikams – 156 Lt. Be gaunamo darbo užmokesčio, išmokos vaikams, jokių kitų
pajamų atsakovė negauna.
II. Pirmosios instancijos teismo galutinio
sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė
ir priteisė atsakovei jos turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą bei
bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovo turtinė padėtis būtų
ypač pablogėjusi, o atsakovės ypač pagerėjusi, todėl konstatavo, kad nėra nei
objektyvių, nei subjektyvių priežasčių dėl ko ieškovas negalėtų teikti
nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo, dėl kurio pats neseniai susitarė
su atsakove. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašymo sumažinti iki 200,00 Lt
mėnesines periodines išmokas, mokamas vaikų išlaikymui, tenkinimas pablogintų
šalių vaikų padėtį. Teismo manymu, atmetus ieškovo prašymą ir atsižvelgus į jo
turtinę padėtį, nebūtų padaryta žala nei pačiam ieškovui, nei jo dabartinei
šeimai, o tuo pačiu išvengta ir žalos padarymo atsakovei B. L..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį
skundą esmė
Ieškovas D. L. apeliaciniu skundu
prašo panaikinti Šiaulių miesto
apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –
sumažinti pagal 2009-02-25 sprendimą (civilinė
byla Nr.2-332-810/2009) mokamą išlaikymą K. L., gim. (duomenys
neskelbtini) ir G. L., gim. (duomenys neskelbtini), iki 270 litų kas mėnesį mokamomis
periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.
Apeliantas nurodo, kad jo uždarbis
nuo buvusio apie 3000 litų 2009 metais sumažėjo iki 1200 – 1300 Lt per mėnesį. Teismas, skundžiamame sprendime vertindamas ieškovo darbo pajamas, pasirinko priskaičiuotą uždarbį iki atskaitymo ir visiškai nepagrįstai sprendime
konstatavo, kad ieškovo atlyginimas yra 1716,94 Lt – 1852,35 Lt per mėnesį.
2.
Teismas sprendime nepagrįstai
konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog esamas sveikatos pablogėjimas dėl žvynelinės ligos atsirado po 2009-02-25 sprendimo
priėmimo. Patirti išgyvenimai dėl skyrybų, atlyginimo sumažėjimo ir
nebegalėjimo vykdyti finansinius įsipareigojimus, tiesiogiai atsiliepė ieškovo
sveikatai – žvynelinė paūmėjo, buvo paskirtas medikamentinis gydymas. Tuo pačiu
metu pablogėjo ir ieškovo akių būklė – jos išsausėjo, todėl gydytojas skyrė
nuolat vartotinas dirbtines ašaras ir vaistus regėjimui stiprinti.
3.
Mano, kad sprendimo išvada, jog po
ištuokos ieškovo finansinė padėtis pagerėjo dėl to, kad atsakovė viena prisiėmė
pareigą sumokėti likusį kreditą, yra visiškai nepagrįsta, nes tai, kad ieškovas
neteko namų – tik pablogino jo turtinę padėtį, priešingai, nei nurodė teismas.
4.
Ieškovo manymu, sūnaus K. ir
dukros G. išlaikymui šiuo laikotarpiu per mėnesį reikia nuo 500 iki 600 litų, teismas
ieškovo argumentų dėl vaikų poreikių sprendime nepaneigė, tačiau juos atmetė.
Taip pat mano, kad sumažinant išlaikymo dydį vaikams šiuo laikotarpiu iki
270 litų kiekvienam, vaikų interesai nebūtų pažeisti ir jie sėkmingai
galėtų augti ir visapusiškai vystytis.
5.
Apeliantas nurodo, kad ieškovas ir
atsakovė, vaikų tėvai, objektyviai nėra pajėgūs teikti išlaikymą savo vaikams
tokio dydžio, dėl kurio buvo susitarę
nutraukdami santuoką 2009‑02‑25. Atsakovės mėnesio pajamos – minimalus
atlyginimas, iš šio uždarbio ji 800 litų išlaikymo turi skirti dukrai R., 400
litų – sūnui K., 400 litų – dukrai G., viso atsakovė per mėnesį turi išlaidų
vaikų išlaikymui 1600 litų. Šie byloje esantys duomenys neginčijamai
patvirtina, kad atsakovė ankstesniu
sprendimu prisiimtos pareigos vaikų atžvilgiu tiesiog nevykdo, nes jos išlaidos
per mėnesį 3 kartus viršija pajamas. Dėl to teismas turėjo pareigą
nustatyti realius vaikų poreikius ir vaikų tėvų galimybes tenkinti juos, taikyti proporcingumo principą, kuris numato,
kad priteisiamas išlaikymas negali būti didesnis, negu tai objektyviai leidžia
vaiko tėvų turtinė padėtis.
6.
Teismo išvada, kad išlaikymo sūnui
M., gim. (duomenys neskelbtini),
teikimas nėra reikšminga aplinkybė, kuriai esant reikėtų mažinti teikiamą
išlaikymą kitiems vaikams, prieštarauja sąžiningumo, teisingumo, geros moralės
principams. Ieškovui nesuprantama teismo pozicija, kodėl ieškovas neturėtų
vykdyti tėviškos pareigos sūnaus M. atžvilgiu. Įstatymas numato, kad visi
vaikai turi teisę į išlaikymą iš savo tėvų, jų teisė gauti išlaikymą yra lygi, nebent
kuris nors vaikas iš jų, turėtų specialių poreikių.
7.
Nurodo, kad ieškovo turtinės
padėties pablogėjimą taip pat pagrindžia objektyvūs duomenys – įrodymai apie
išskaitas iš ieškovo darbo užmokesčio ir besikaupianti skola Vaikų išlaikymo
fondui, tačiau teismas šiuos įrodymus pripažino nepakankamais.
8.
Apeliantas taip pat nurodo, kad
priimtas sprendimas neatitinka CPK 270 str. reikalavimų – 16 lapų apimties
teismo sprendimas ieškovui yra neaiškus ir nesuprantamas, jame koncentruotai
nesurašyti šalių reikalavimai ir atsikirtimai, įrodymai, kuriais grindžiamos
teismo išvados, neįvertinti, o argumentai, dėl
kurių teismas atmetė įrodymus, neatskleisti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė B. L. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios
instancijos teismas teisingai nustatė, kad pagrindo keisti 2009 m. vasario 25
d. Šiaulių miesto apylinkės teismo
sprendimu nustatytą išlaikymo nepilnamečiams vaikams K. L.,
gim. (duomenys neskelbtini), ir G. L., gim. (duomenys
neskelbtini), dydį nėra pagrindo, nes apelianto
(ieškovo) D. L. turtinė padėtis nėra iš esmės
pasikeitusi (pablogėjusi). Atsakovė nurodo pateikusi teismui vaikų poreikių patenkinimui skirtų išlaidų kvitus, iš kurių
matosi realios ir pagrįstos išlaidos vaikams, o apelianto argumentai dėl
vaikų poreikių visiškai neatitinka tikrovės.
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis
asmuo M. L. su apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį
tenkinti. Nurodo, kad teismas atmetė
proporcingumo kriterijų ir vaikų poreikius iškėlė aukščiau tėvų galimybių juos
išlaikyti. Mano, kad priimdamas
sprendimą, teismas neatsižvelgė į dar
vieno išlaikytinio atsiradimą ir taip diskriminavo ieškovo ir trečio asmens
sūnų M. L.. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso
tvarka.
IV.
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai
argumentai ir išvados
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir
teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio
2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės
instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Trečiasis asmuo M. L. teismui
pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašė bylą nagrinėti žodinio proceso
tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį
apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322
straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso
tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas
yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad
žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas
bylai išspręsti, trečiasis asmuo turėjo galimybę išdėstyti savo atsiliepime į
apeliacinį skundą.
Nagrinėjamoje
byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-02-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-332-810/2009
buvo nutraukta ieškovo D. L. ir atsakovės B.
L. santuoka bendru abiejų sutuoktinių sutarimu. Šiuo sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių,
kurios 5 ir 6 punktuose numatyta, kad D. L. nepilnamečio
sūnaus K. L. ir nepilnametės dukters G.
L. išlaikymui mokės periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų
pilnametystės.
CK 3.53
straipsnio 3 dalis numato, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio
sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų
gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų
pakeitimo. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko,
jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar
prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po
teismo sprendimo, kuriuo buvo
priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad pagrindas
reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios
aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar
pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio
ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas
esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą
aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes,
vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo,
teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais.
Pažymėtina, kad pagal CK 3.193 straipsnio 1 dalį,
nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu, sudaro sutartį,
kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius
vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas, šią sutartį tvirtina
teismas, prieš tai patikrinęs, ar ji nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų
ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnis). Dėl to
atmestini bet kokie apelianto argumentai dėl 2009-02-25 Šiaulių miesto
apylinkės teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų dėl išlaikymo priteisimo
ydingumo ar ieškovo interesų pažeidimo. Ieškovas, nutraukdamas santuoką bendru
sutuoktinių sutarimu, pats geranoriškai prisiėmė tokio dydžio išlaikymo
prievolę, susitardamas dėl jos vykdymo sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl
santuokos nutraukimo padarinių, kurią teismas patvirtino, taigi jis iš esmės
įvertino savo turtinę padėtį kaip pakankamą tokio dydžio prievolei vykdyti.
Ieškovas, prašydamas sumažinti iš jo priteistą
išlaikymą, turėjo įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti
išlaikymą, t. y. esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą
arba vaikų poreikių sumažėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje
3K-7-24/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovas apeliacinį skundą grindžia
teiginiais, jog išlaikymo dydis turi būti sumažintas nuo 400 Lt iki 270 Lt,
nes, apelianto teigimu, pasikeitė esminės aplinkybės, t. y. ieškovui gimė dar
vienas vaikas, buvo sumažintas gaunamas darbo užmokestis, pablogėjo apelianto sveikatos
būklė. Apeliantas pateikė duomenis apie savo dabartines gaunamas pajamas, ir
išlaidas kurios, apelianto manymu, sudaro pagrindą sumažinti išlaikymo dydį.
Visų pirma, teismas pažymi, kad aplinkybė, jog
ieškovas privalo mokėti už studijas nagrinėjamu atveju neturi reikšmės
išlaikymo pakeitimui, kadangi ši aplinkybė egzistavo patvirtinant sutartį dėl santuokos
nutraukimo pasekmių (1 t., 9 b. l.).
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas dirba, gauna
nuolatines pajamas (vidutiniškai apie 1262 Lt kas mėnesį (2012 m. 6 mėn., 2012
m. 7 mėn., 2012 m. 8 mėn. pajamos pagal pateiktą pažymą (1 t., 204 b. l.)), nekilnojamojo
turto bei registruotų transporto priemonių neturi (1 t., 70, 71 b. l.). Kasacinis
teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį,
vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių
priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines
galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Pažymėtina, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti
savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal
subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos,
noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius,
sveikata ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti
laikomas už jas atsakingu. Nagrinėjamu atveju apeliantas yra darbingas, jauno
amžiaus asmuo, paskutinio kurso teisės studentas. Teisėjų kolegijos manymu,
dabartinė ieškovo padėtis suteikia jam galimybes dirbti ir užsidirbti. Nors
apeliantas teigia, kad teismas neįvertino bylos įrodymų, kad jis turi sveikatos
problemų, tačiau jokių jo sudėtingą sveikatos būklę patvirtinančių įrodymų
ieškovas pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikęs, išskyrus medicininius
pažymėjimus (1 t., 67, 68 b. l.), kuriuose nurodomos diagnozės – odos chroninė
liga – žvynelinė, sausų akių konjunktyvitas. Byloje nenustatyta, kad ieškovas
būtų neįgalus, būtų praradęs dalį darbingumo.
Neišgalėjimą mokėti priteistą išlaikymą dėl
pablogėjusios finansinės padėties paneigia ir ta aplinkybė, kad 2009-02-25
priteisto išlaikymo ieškovas nemoka jau nuo 2009-09-01, kai pats ieškovas pripažįsta
tuo metu gaudavęs didesnį darbo užmokestį. Svarbu ir tai, kad nors ieškovas
nurodo „į rankas“ gaunantis 600 Lt atlyginimą (1 t., 211 b. l.), teismui kyla
pagrįstų abejonių dėl tikrosios ieškovo turtinės padėties. Ieškovas pats
pateikė teismui duomenis, kad pirko sūnui K. L. kelionės
bilietus, kurių kaina 665 Lt (1 t., 149 b. l.), ieškovas pirmosios instancijos
teisme naudojosi advokato ir advokato padėjėjos teikiama teisine pagalba,
kuriai išleido 800 Lt. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių
dėl tikrosios tėvo (motinos) turtinės padėties, jo(s) gaunamų pajamų, galėjimo
teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias minėtas aplinkybes turi
vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad ieškovo materialinė padėtis
leidžia jam mokėti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
Sutiktina su apelianto teiginiais, jog vaiko gimimas
kitoje santuokoje turi įtakos ieškovo turtinei padėčiai. Vis dėlto, vertinant
visas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, tai nesudaro pakankamo pagrindo
konstatuoti, kad ieškovo turtinė padėtis pasikeitė tiek, kad jis nebegali
mokėti nepilnamečiams vaikams ankstesniu teismo sprendimu nustatyto išlaikymo. Aplinkybę, kad ieškovo turtinė padėtis
pablogėjo dėl gimusio dar vieno vaiko kitoje apelianto šeimoje, paneigia vien
tai, kad ieškinys teismui buvo paduotas (2012-04-06) dar net negimus M. L. (gim. (duomenys
neskelbtini)). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia
dėmesį, kad apelianto nurodomos aplinkybės – naujos šeimos sukūrimas ir
pagausėjimas, yra numatomi ir planuojami įvykiai, pagal kuriuos turėtų būti
planuojamos ir pajamos bei išlaidos, todėl tokiais atvejais neigiamų
materialinių padarinių atsiradimo rizika tenka būtent tėvams, o ne jų vaikams.
Ieškovo dabartinė sutuoktinė M. L., kaip ir ieškovas,
dirba, gauna nuolatines pajamas (1 t., 94, 95 b. l.), turi nekilnojamojo turto
(2 t., 1–5 b. l.), ir jai taip pat tenka įstatyminė pareiga prisidėti prie sūnaus M. L. išlaikymo, juo labiau
kad pati M. L. pateiktame teismui atsiliepime į apeliacinį
skundą nurodė, kad ištekėdama žinojo, jog ieškovas turi tris nepilnamečius
vaikus ir pareigą juos išlaikyti. Todėl apelianto argumentai, kad dėl G. ir K. L. teiktino išlaikymo dydžio nukentės kito jo vaiko
interesai, atmestini. Be to, būtina atsižvelgti ir į individualius kiekvieno iš
vaikų poreikius. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad mokyklinio amžiaus K. L. (gim. (duomenys
neskelbtini)) ir darželį lankančios G. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) poreikiai ženkliai
didesni nei M. L., gimusio (duomenys neskelbtini).
Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad,
atsižvelgiant į atsakovės pajamas, atsakovė nevykdo teismo sprendimu nustatytos
pareigos skirti kiekvienam vaikui po 400 Lt dydžio išlaikymą. Pažymėtina, kad
atsakovė rūpinasi ne tik G. ir K. L., bet ir nepilnamete R. L., gim. (duomenys
neskelbtini), kuriai išlaikymas iš ieškovo priteistas konkrečia suma –
44400 Lt. Ši suma įskaityta kaip atsakovės kompensacija ieškovui už B. L. santuokos nutraukimo metu tekusią didesnę turto dalį –
butą, tuo metu įvertintą 114300 Lt, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad šiuo
metu šio turto rinkos vertė tėra tik 69500 Lt, o pareiga išlaikyti nepilnametę R. L. išliko nepakitusi (2 t., 55–56 b. l.). Apeliacinės
instancijos teismas konstatuoja, kad su atsakove likus trims ieškovo ir
atsakovės nepilnamečiams vaikams, atsakovei neišvengiamai tenka didesnis
aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu
aprūpinimo užtikrinimu. Įvertinus ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, laikytina,
kad šiuo metu ieškovo turtinė padėtis iš esmės yra geresnė negu atsakovės, dėl
to jis gali didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo.
Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes
apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto sveikatos būklę, jo jauną
amžių, atsakovės turtinę padėtį bei šalių nepilnamečių vaikų poreikius
(mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus, turi sveikatos problemų, nori lankyti
būrelius), nurodytus atsakovės, o ieškovo nepaneigtus (CPK 178 str.), daro išvadą, kad apeliantas pagal savo
galimybes yra pajėgus teikti 400 Lt dydžio išlaikymą G. ir K.
L.. Išlaikymo dydžio sumažinimas iki 270 Lt pažeistų šalių nepilnamečių
vaikų interesus, o įrodymų, jog ieškovo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, apeliantas
nepateikė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad
ieškovas neįrodė CK 3.201 str. 1 d. numatytų pagrindų pakeisti ankstesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį.
Teismas pažymi, kad CK 3.201 straipsnio 1
dalyje nustatyta, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba
valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti
arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės
pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taigi, atsiradus aplinkybėms, patvirtinančioms
tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių
pasikeitimą, kurie turi būti esminiai, šalys galės vėl kreiptis į teismą dėl
išlaikymo dydžio pakeitimo.
Pagal CPK 329 str. 1 d., procesinės teisės normų
pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti
tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą
ir pagrįstą sprendimą, apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos
teismo sprendimo neatitikimo CPK 270 str. reikalavimams atmestini kaip
nepagrįsti.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti
suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl
teismas nepasisako dėl kitų ieškovo apeliacinio skundo argumentų dėl išlaikymo
pakeitimo kaip teisiškai nereikšmingų ir nesudarančių CPK 329 straipsnyje
nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai
priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš
antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į
valstybės biudžetą.
Atsiliepime
į apeliacinį skundą atsakovė prašė priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi
išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį
skundą pateikta 2012-12-11 atstovavimo sutartis Nr. 77-12 (2 t., 47 b. l.),
2012-11-27 pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 630427 (48 b. l.). Iš šių
rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovė B. L. už
atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatei Dianai Oseckienei sumokėjo 700,00
Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas
priimtas iš esmės atsakovės naudai bei į LR teisingumo ministro 2004 m.
balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse
bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, įvertinusi pateiktus
dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti,
atsakovės B. L. naudai iš ieškovo D. L. priteisia
atsakovės patirtas 700,00 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos
teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Atsižvelgiant
į tai, kas išdėstyta, darytina išvada,
kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes,
teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo
motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl to apelianto D. L. apeliacinis
skundas dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25
d. sprendimo atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių miesto
apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo D. L., a. k.
(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovės B. L., a.
k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 700 Lt (septynių šimtų litų)
advokato atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
|
Kolegijos
pirmininkė
|
Danutė Burbulienė
|
|
Teisėjai
|
Vytautas Kursevičius
|
|
|
Birutė Simonaitienė
|