Civilinė byla Nr. 2S-1713-945/2019

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01609-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4;

 (S)

3.3.2.4; 3.3.2.5

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. D. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. D. ieškinį atsakovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl viešo konkurso rezultatų pripažinimo negaliojančiais.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1–2), kuriuo prašė pripažinti viešo konkurso rezultatus laisvai viešosios įstaigos (toliau – VŠĮ) Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro direktoriaus pareigybei užimti negaliojančiais, įpareigoti Alytaus miesto savivaldybės administraciją nesudaryti sutarties su konkursą laimėjusia Alytaus miesto savivaldybės administracijos vyresniąja specialiste (savivaldybės gydytoja) I. M..

2.       Alytaus apylinkės teismas 2019 m. liepos 8 d. nutartimi (b. l. 3–4) nustatė ieškovui 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

3.       2019 m. liepos 12 d. ieškovas pateikė pareiškimą (b. l. 8–9) dėl ieškinio trūkumų šalinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Alytaus apylinkės teismas 2019 m. liepos 22 d. nutartimi (b. l. 10–11) ieškinį laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas pripažino, kad ieškovas, nors ir pašalino didžiąją dalį 2019 m. liepos 8 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, tačiau neįvykdė pareigos sumokėti už ieškinį 100 Eur žyminį mokestį. Teismas konstatavo, kad ieškovas nėra darbuotojas, o tik pretendentas užimti tam tikras pareigas, todėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta pareigos mokėti žyminį mokestį išimtis jam netaikoma.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5.       Atskiruoju skundu (b. l. 15–16) ieškovas prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas klaidingai interpretavo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 41 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi ieškovas siekė užimti vadovaujančias pareigas viešo konkurso būdu, o Alytaus miesto savivaldybės administracija leido ieškovui dalyvauti viešame konkurse ir taip sudarė sąlygas atsirasti sutartiniams santykiams, todėl ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

                Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

7.       Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškinį laikė nepaduotu nepašalinus nustatytų trūkumų ir grąžino jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8.       Įvertinęs civilinės bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovui pareigą sumokėti žyminį mokestį ir, ieškovui šios pareigos neįvykdžius, ieškinio nepriėmė.

9.       Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teismas, spręsdamas asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių ieškiniui priimti. Nustatęs, kad ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, teismas turi nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti CPK nustatyta tvarka (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

10.       CPK 80 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas teismui teikiamas ieškinys turi būti apmokėtas įstatymo nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Už teisme reiškiamus neturtinio pobūdžio reikalavimus mokamas 100 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami darbuotojai bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių. Nurodytos normos paskirtis – sudaryti silpnesnei darbo santykių šaliai teisę efektyviai ginti savo pažeistas teises teisme. 

11.       Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl viešo konkurso rezultatų laisvai direktoriaus pareigybei užimti pripažinimo negaliojančiais. Ieškovas dalyvavo viešame konkurse, siekdamas užimti direktoriaus pareigybę VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centre, konkurso nelaimėjo, nesutinka su konkurso rezultatais. Nurodytos aplinkybės atskleidžia, kad ginčas inicijuojamas dėl DK 41 straipsnio 3 dalyje aptartų ikisutartinių darbo santykių. Kad ieškovo reiškiamas reikalavimas pripažįstamas individualiu darbo ginču, patvirtina ir DK 105 straipsnio 2 dalies nuostata, kad ginčai dėl atsisakymo priimti į darbą juridinio asmens vadovą yra nagrinėjami tiesiogiai teisme. Ši taisyklė vertintina kaip bendrosios normos, apibrėžiančios darbo ginčus nagrinėjančių organų kompetencijos ribas, pagal kurią visi iš darbo santykių kylantys ginčai pirmiausia nagrinėjami darbo ginčų komisijoje (DK 220 straipsnio 1 dalis), išimtis. Kitaip tariant, į vadovo pareigas nepriimto asmens ieškiniu inicijuojamas darbo ginčas, o ginčą inicijuojantis asmuo prilyginamas darbuotojui, nors darbo sutartis su juo ir nebuvo sudaryta.

12.       Tokią išvadą papildomai pagrindžia ir DK 213 straipsnio 3 dalimi kuriamas teisinis reglamentavimas, pagal kurį individualaus ginčo šalimis pripažįstami darbdavys iš vienos pusės ir darbuotojas ar kitas darbo santykių dalyvis iš kitos pusės. Įstatymo leidėjo pasirinkta plečiama darbuotojo sąvoka leidžia spręsti, kad, teisės inicijuoti darbo ginčą tikslais, darbuotoju yra pripažįstamas ne tik asmuo, su kuriuo yra sudaryta darbo sutartis, bet ir toks asmuo, kurį su darbdaviu sieję darbo santykiai yra nutrūkę, ar asmuo, kuris nesėkmingai siekė sudaryti darbo sutartį ir ginčija darbdavio atsisakymo tą padaryti teisėtumą. Toks aiškinimas yra nulemtas DK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės reikalauti pašalinti su ikisutartiniais darbo santykiais siejamus pažeidimus, užtikrina DK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto į pareigas pretenduojančių asmenų lygybės ir nediskriminavimo principo įgyvendinimą, taip pat sukuria prielaidas DK 41 straipsnio 3 dalies reikalavimus atitinkančio viešo konkurso dalyviams inicijuoti individualų darbo ginčą dėl konkurso organizavimo teisėtumo.

13.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad žyminio mokesčio nesumokėjimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškinio trūkumu. Ši aplinkybė yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a :

        Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

        Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Marius Bartninkas