Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-667-557/2016

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02975-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.3.;3.26.1.;2.1.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. V. atstovo adv. M. Martinaičio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimo, kuriuo R. V. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. 289 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams

Teismas

n u s t a t ė:

R. V. 2016-07-09 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-65730009-16 už tai, kad jis 2016-07-09 apie 09.10 val. Tilžės g. Klaipėdoje vairavo transporto priemonę „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,47 prom.). Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais R. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., jo veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 1 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimu R. V. pripažino kaltu padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Teismas motyvavo, jog nors R. V. atstovas prašė bylą nutraukti, kadangi nepašalintos abejonės dėl R. V. panaudoto alkoholio kiekio matuoklio naudojimo tinkamumo, tačiau į bylą pateikta alkotesterio Alcotest 6810, kurio Nr. ARZH-0076 instrukcija, jo panaudojimo registracijos žurnalo ir patikros sertifikato kopijos patvirtina, jog šis prietaisas tikrinant R. V. blaivumą buvo tinkamas naudoti, kadangi prietaiso patikra buvo atlikta 2016-03-14 ir prietaiso tinkamumo naudotis terminas būtų suėjęs 2016-09-14, be to, prietaisas per minėtą beveik keturių mėnesių laikotarpį panaudotas 250 kartų, duomenų, kad prietaisas būtų sugedęs tikrinimo metu taip pat nėra, prietaisas paimtas ir grąžintas į komisariatą geros būklės. Teismas taip pat pažymėjo, jog R. V. nei tikrinantiems pareigūnams, nei teisme neneigė išvakarėse vartojęs alkoholio, jį tikrinę pareigūnai pabrėžė, kad nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, alkotesteriu jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis 0,47 prom. su taikoma paklaida – 0,4699201 prom., taigi etilo alkoholio kiekis R. V. iškvėptame ore net su paklaida nors ir nedaug, tačiau viršijo leistiną normą (0,41 prom.). Įvertinęs visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, apylinkės teismas sprendė, jog R. V. automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis.

Apeliaciniu skundu R. V. atstovas prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, arba skirti švelnesnę nuobaudą. Nurodo, kad priimtas nutarimas keistinas ir administracinė nuobauda švelnintina dėl visumos atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ATPK 301 str.), nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai pat mano, jog esant įstatyme numatytiems pagrindams byla nutrauktina, kadangi nustatant galimą neblaivumą buvo naudotas įstatymo nustatyta tvarka nekalibruotas alkotesteris, nesant duomenų apie tai, ar patikrinimo metu nebuvo viršytas atliktų alkoholio patikros testų skaičius. Nurodo, jog teismas, priimdamas nutarimą, teisingai ir pagrįstai nusprendė, kad R. V. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. l d., tačiau netinkamai įvertino galimybę skirti švelnesnę nei sankcijos minimali bauda be teisės atėmimo vairuoti transporto priemones. Mano, jog reikia atkreipti dėmesį į tai, kad darbdavys pažeidėją charakterizuoja teigiamai, kaip atsakingą ir darbštų žmogų. Drausmine tvarka jis nebaustas, kolektyve draugiškas, mandagus. Darbo pobūdis susijęs su krovinių dokumentų tvarkymu ir vykimu į uostą. Praradęs galimybę vairuoti transporto priemonę, negali toliau vykdyti normalios darbinės veiklos, kadangi nėra asmens, kuris galėtų vairuoti jam priklausantį automobilį. Visa tai R. V. apsunkina galimybę tinkamai pasirūpinti ir visišką negalią turinčia mama, gim. 1936-07-03, kurios laikinu globėju yra paskirtas R. V.. Siekiant tinkamai pasirūpinti sunkiai segančiu šeimos nariu, reikia kiekvieną dieną ir keletą kartų nuvykti į vaistinę, pas šeimos gydytoją bei į parduotuvę, nupirkti būtiniausių priemonių ir maisto. Todėl neturėdamas teisės vairuoti automobilio, jis negali tinkamai pasirūpinti ir sunkiai sergančia mama. Be to, DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas raštiškai patvirtino, kad R. V. gyvena kartu su tėvais, pastaraisiais rūpinasi, kadangi abu yra senatvės pensininkai bei mama turi fizinę negalią, t. y. abu nuveža pas gydytojus bei kitokiu būdu jais rūpinasi. Dalyvauja bendrijos organizuojamose talkose ir susirinkimuose. Būtina įvertinti ir tai, kad asmuo iš karto pripažino savo pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi, policijos pareigūnams iš karto paaiškino visas jam žinomas aplinkybes bei vykimo su automobiliu priežastis (važiavo iš slaugos ligoninės, kurioje pamaitino mamą bei aprengė – garso įrašas pateiktas prie bylos).

Pažymi, jog remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V- 673 patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcija, patruliai turi būti susipažinę su techninių matavimo prietaisų naudojimo instrukcijomis ir mokėti šiais prietaisais naudotis. Pažymi, jog teismas apskritai neanalizavo aplinkybių, ar policijos pareigūnai vadovavosi alkotesterio naudojimosi instrukcija, ar buvo su jomis supažindinti, ar mokėjo šiuo prietaisu naudotis, o netyrus šių nurodytų aplinkybių, alkotesteriu užfiksuoti duomenys negali būti pripažinti gautais teisėtai ir negali būti vertinami kaip teisėti, neginčijami ir patikimi įrodymai byloje. Nagrinėjamu atveju R. V. buvo nustatytas 0,47 prom. girtumas, tačiau alkotesteriui „Drager Alcotest 6810“ taikoma ± 0,017 % paklaida iki 1 prom. ir pritaikius patikros sertifikate nurodytą paklaidą 0,017 procentų, rezultatas atitinka 0,45 prom. girtumą. Pažymėtina, kad ši procentinė paklaida yra kintamas dydis ir jos skaitinė išraiška priklauso nuo nustatyto pradinio neblaivumo įvertinimo. Minėta paklaida reiškia, kad alkotesteriu nėra absoliučiai tiksliai nustatomas neblaivumo lygis, o leidžiamas kintamas svyravimas į didesnę ar mažesnę pusę 0,017 proc. amplitude.

Nurodo, kad pagal Tarptautinės teisinės metrologijos organizacijos dokumentą ID5, reglamentuojantį matavimų sieties schemas, matavimų vienovė užtikrinama kalibravimo būdu perduodant fizikinio dydžio vienetą sieties seka nuo aukščiausio lygmens etalonų iki matavimo priemonių (tarp jų ir tų, kurioms taikoma patikra). Tokiu būdu patikra sieties sekoje užima patį žemiausią lygmenį, todėl ne patikros, o kalibravimo būdu užtikrinama matavimų vienovė. Remiantis „Drager Alcotest 6810“ alkotesterio tiekėjų pateikiamu aprašymu, šiam matavimo prietaisui turi būti atliekamas kalibravimas kas 6 mėnesius (instrukcijos 25 lapas). Instrukcijos 4 lape, skyriuje-paruošimas, yra imperatyviai nurodyta, kad įrenginys kalibravimui pateikiamas „Drager Service“ ar jo įgaliotai organizacijai (UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgaliotas atstovas Lietuvoje). Tai suponuoja, kad metrologinis matavimo prietaisas turi turėti galiojantį kalibravimo liudijimą, tačiau byloje toks liudijimas nėra pateiktas. Nekalibruota matavimo priemone gauti duomenys negali būti laikomi atitinkantys imperatyvius įstatymo reikalavimus, todėl vadovaujantis ATPK 256 str., negali būti laikomi tinkama ir teisėta įrodinėjimo priemone. Mano, jog gamintojo nustatytu intervalu privalomo kalibravimo neatlikimas matavimo prietaiso duomenis daro negaliojančiais, kadangi prietaisas naudojamas ir aptarnaujamas ne pagal gamintojo reikalavimus. Aplinkybę, kad „Drager Alcotest 6810“ alkotesterio kalibravimas nėra atliktas, patvirtina byloje pateiktas patikros sertifikatas Nr. 0275811, išduotas 2016-03-14, kuriame nėra nurodytas alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ kalibravimo liudijimo numeris, kaip tai numato įstatymų reikalavimai bei prietaiso gamintojo instrukcija. Metrologijos įstatymo 2 str. 9 p. nurodyta, jog matavimo priemonės kalibravimas – visuma veiksmų, kuriais nurodytomis sąlygomis nustatomas kalibruojamos matavimo priemonės ar matavimo sistemos rodomų dydžių verčių sutapimas arba skirtumas, palyginti su darbinio etalono arba etaloninės matavimo priemonės rodomomis vertėmis. Šio straipsnio 10 p. nurodyta, kad matavimo priemonės patikra – kitokia negu matavimo priemonės tipo patvirtinimo procedūra, kuri apima tyrimą bei ženklinimą ir (arba) patikros sertifikato išdavimą ir kuria konstatuojama bei patvirtinama, kad matavimo priemonė atitinka teisės aktų reikalavimus. Aptariamu atveju buvo atlikta tik periodinė šio prietaiso patikra (Įstatymo 2 str. l0 p. 4 p. p.), o ne kalibravimo darbai atkuriant/patikrinant gamintojo nustatytus parametrus.

Alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore matavimo rezultatai įrodinėjimo prasme pripažįstami kaip greita tyrimo priemonė, asmens blaivumo testas (tai nurodoma ir paties aparato išduodamame rezultate). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V- 505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 10.4 p. imperatyviai nustatyta, jog greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas. Tyrimo rezultatams patvirtinti būtina taikyti 10.3 p. nurodytus metodus. Teigiami rezultatai, gauti atliekant imuninę analizę, taip pat turi būti patvirtinti 10.3 p. nurodytais tyrimo metodais. Šios metodikos 10.3 p. nurodyti privalomi taikyti cheminės analizės metodai, kuriais patvirtinami ar paneigiami pirminio testo rezultatai - dujų chromatografija, skysčių chromatografija, masių spektrometrija, plonasluoksnė chromatografija ir kiti metodai, identifikuojantys specifinę medžiagą ir atmetantys klaidingai „teigiamus“ pirminio tyrimo rezultatus. Atkreipia dėmesį į tai, kad vien jau ta aplinkybė, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintoje metodikoje yra konstatuojamas faktas, kad greitų tyrimo priemonių rezultatai gali būti klaidingai „teigiami“, sudaro pagrindą laikyti alkoholio matuoklio testo rezultatą (0,46 prom.) nepakankamai tiksliu nustatant tikrąjį neblaivumo laipsnį.

Nurodo, jog Kauno apskrities ligų centro gydytojos V. P. publikacijoje „Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo praktiniai aspektai“ yra nurodoma, kad alkoholio koncentracija organizmo skysčiuose skiriasi nuo alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore; alkotesterio parodymai gali įvairuoti net nuo -30 proc. iki +60 proc., nes pūtimo metu įkvėptas ir iškvepiamas oras maišosi nevienodai. Gydytoja, remdamasi įvairių mokslinių medicininių tyrimų palyginimais konstatavo, kad „tik tuo atveju, kai alkotesteris rodo ne mažiau kaip 0,65 prom. kraujyje, yra didesnė kaip 0,41 prom. alkoholio koncentracija“. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teismo priimtame procesiniame sprendime nebūtina detaliai atsakyti į kiekvieną pateiktą argumentą, tačiau teismai privalo išsakytus argumentus (ypač turinčius esminę reikšmę tiesos nustatymui) įvertinti ir bent jau išreikšti kokią nors savo poziciją, t. y. sutikimą ar nesutikimą su šiais argumentais.

Pažymi, jog paskirta nuobauda jau sukėlė neigiamas pasekmes ginamojo sveikatai, t. y. jis neužmiega, jaučia nerimą ir baimės jausmą, nepasitiki savo jėgomis. Jis labai pergyvena dėl to, kad neteko teisės vairuoti transporto priemones ir artimiausiu metu gali prarasti vienintelį pragyvenimo šaltinį bei galimybę tinkamai pasirūpinti savimi bei sunkiai sergančia mama. Mano, jog svarstant nuobaudos pagrįstumo pagrindus, reikia įvertinti padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ir kt. aplinkybes. R. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, padėjo išaiškinti pažeidimą, anksčiau ATPK tvarka už analogiška pažeidimą nebaustas (ATPK 31 str. 1 d. 1 ir 3 p.). Laiko, jog ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai (auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų) R. V. atžvilgiu yra pasiekti. Pažymi ir tai, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą — tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. 11-587-342/2010). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą, elgesį po pažeidimo padarymo, darytina išvada, kad nuobauda, atimanti pagrindinį pragyvenimo šaltinį, nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė. Todėl darytina išvada, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 301 str. nuostatas (LAT nutartys 2AT- 4-2011, 2 AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014; Klaipėdos apygardos teismo nutartys Nr. ATP-617-382/2014, ATP -702-361/2014, ATP-644-380/2014), svarstant galimybę atimti teisę vairuoti transporto priemones iki dviejų mėnesių, ir arba nutraukti bylą dėl to, kad alkotesterio duomenys buvo nepakankamai tikslūs dėl nekalibruoto įrenginio panaudojimo.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nors apeliantas nurodo, jog teismas, priimdamas nutarimą, teisingai ir pagrįstai nusprendė, kad R. V. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. l d., tačiau skundo argumentai atskleidžia, jog apeliantas iš esmės neigia, kad R. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., nesutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu, mano, kad netinkamai buvo įvertintos faktinės bylos aplinkybės bei netinkamai pritaikytas įstatymas, todėl prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, kad R. V. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus (lengvo girtumo laipsnio), šiais savo veiksmais padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. V. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje pažeidėjas pareigūnų buvo tikrintas vien alkotesteriu. 2016-07-09 sustabdžius R. V. vairuojamą automobilį ir 09.10 val. patikrinus jo blaivumą alkotesteriu „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARZH-0076, buvo nustatytas lengvas (0,47 prom.) neblaivumo (girtumo) laipsnis (b. l. 15, 16). Apeliaciniame skunde kvestionuojami alkotesterio parodymai, teigiama, kad alkotesteriu neblaivumą tikrino juo dirbti neapmokyti ir tinkamai neinstruktuoti pareigūnai, be to, greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas, tačiau jomis gautais rezultatais negali būti grindžiama asmens kaltė, taip pat teigiama ir tai, jog alkotesteris buvo nekalibruotas, o nekalibruota matavimo priemone gauti duomenys negali būti laikomi atitinkantys imperatyvius įstatymo reikalavimus.

Visų pirma pastebėtina, jog nors apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodoma, kad byloje neanalizuotos aplinkybės, ar policijos pareigūnai vadovavosi alkotesterio naudojimosi instrukcija, ar buvo su ja supažindinti, ar mokėjo šiuo prietaisu naudotis, o netyrus šių nurodytų aplinkybių, alkotesteriu užfiksuoti duomenys negali būti pripažinti gautais, tačiau apygardos teismas pažymi, jog apeliantas nepateikia jokių konkrečių pareigūno padarytų alkotesterio naudojimosi taisyklių, nurodytų alkotesterio naudojimo instrukcijoje pažeidimų, kurie galėjo sąlygoti klaidingų rezultatų gavimą naudojantis alkotesteriu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad klausimas, ar policijos pareigūnas, tikrinantis pažeidėjo blaivumą, yra susipažinęs su prietaiso naudojimo techninėmis instrukcijomis, kilo tik motyvuojant apeliacinio skundo teiginius, t. y. šie klausimai nebuvo kelti viso proceso metu, šio klausimo pažeidėjo atstovas nekėlė ir 2016-08-03 prašyme Klaipėdos apskrities VPK, kuriuo prašė pateikti informaciją ir dokumentų kopijas dėl policijos pareigūnų darbo grafiko, spec. priemonių išdavimo žurnalų ir alkotesterio naudojimo instrukcijos. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolų (b. l. 52-53, 59) bei minėto prašymo Institucijai, nei R. V., nei jo atstovas neprašė teismo išsireikalauti policijos pareigūnų tarnybinių instrukcijų ar susipažinimo su alkotesterio „Alcotest 6810“ naudotojo instrukcija akto, iš kurių būtų galima spręsti apie pareigūnų kompetencijos ribas. Nekilus pagrįstoms abejonėms ar ginčui dėl pareigūnų kompetencijos, tokie dokumentai paprastai prie bylos medžiagos nėra pridedami preziumuojant, kad pareigūnai turi teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą bei naudoti jiems suteiktas darbo priemones – šiuo atveju alkoholio koncentracijos matuoklį. Akivaizdu, jog šiuo atveju, apeliaciniame skunde nepateikiant jokių argumentų, kokiais konkrečiais veiksmais policijos pareigūnai galėjo pažeisti alkotesterio panaudojimo instrukciją, ir nenurodant, kaip jie galėjo įtakoti alkotesterio parodymų teisingumą, apelianto teiginys apie neįrodytą policijos pareigūnų kompetenciją tikrinti asmenų blaivumą technine priemone alkotesteriu laikytinas deklaratyviu pasirinktos gynybinės versijos nulemtu prašymu, nekeliančiu abejonės pareigūnų veiksmų teisėtumu.

Didelė dalis apeliacinio skundo argumentų skiriama techninėms alkotesterio savybėms, nurodant, jog remiantis „Drager Alcotest 6810“ alkotesterio tiekėjų pateikiamu aprašymu, šiam matavimo prietaisui turi būti atliekamas kalibravimas kas 6 mėnesius, ir tai neva suponuoja, kad metrologinis matavimo prietaisas turi turėti galiojantį kalibravimo liudijimą, tačiau byloje toks liudijimas nėra pateiktas, todėl nekalibruota matavimo priemone gauti duomenys negali būti laikomi atitinkantys imperatyvius įstatymo reikalavimus. Apygardos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 2 str. 10 d. inter alia numatyta, jog matavimo priemonės patikra – procedūra, kuri apima tyrimą bei ženklinimą ir (arba) patikros sertifikato išdavimą ir kuria konstatuojama bei patvirtinama, kad matavimo priemonė atitinka teisės aktų reikalavimus. Minėto straipsnio 27 d. numatyta, jog patikros sertifikatas – dokumentas, patvirtinantis, kad matavimo priemonės patikros rezultatas patenkinamas, o 2 str. 15 d. įtvirtinta, jog matavimo sietis – matavimo rezultatų verčių ryšys su matavimo vieneto etalono vertėmis, nustatytas nenutrūkstamuoju lyginamuoju metodu. Metrologijos įstatymo 5 str. 2 d. numato, jog teisinėje metrologijoje matavimų sietis laiduojama matavimo priemonių patikra, matuojant kalibruotų etalonų perduodamas matavimo vieneto vertes. Iš byloje esančio patikros sertifikato Nr. 0275811 (b. l. 16) matyti, jog alkotesteriui Alcotest 6810 Nr. ARZH-0076 patikra buvo atlikta ir sertifikatas išduotas 2016-03-14, jis galiojo iki 2016-09-14, taigi R. V. blaivumo tikrinimo metu – 2016-07-09 (b. l. 15) - patikra buvo galiojanti, iš ko seka, matavimo priemonė atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus, ir ja buvo galima atlikti atitinkamus tyrimus. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog remiantis alkotesterio tiekėjų pateikiamu aprašymu, šiam matavimo prietaisui turi būti atliekamas kalibravimas kas 6 mėnesius, tačiau iš byloje esančios alkotesterio naudojimo instrukcijos matyti, jog toks reikalavimas joje nenurodomas – skunde minimame 25 instrukcijos lape nurodoma, kad matavimo priemonei kas šešis mėnesius turi būti atliekamas ne kalibravimas, o kalibravimo patikra. Būtent tokia patikra alkotesteriams ir atliekama vadovaujantis Metrologijos įstatymo 5 str. 2 d., kuomet periodinės patikros metu (Metrologijos įstatymo 19 str. 2 d.) matuojamos kalibruotų etalonų perduodamos matavimo vieneto vertės. Iš byloje esančio patikros sertifikato matyti, jog 2016-03-14 atliekant alkotesterio patikrą, buvo naudotas Alkotesterių patikros įrenginys „Alcocal“ Nr. ARW-0001 ir etaloniniai etanolio tirpalai. Remiantis išvardytu matyti, jog alkotesteris, kuriuo 2016-07-09 buvo tikrinamas R. V. blaivumas, buvo tinkamai patikrintas, jo patikra atitiko tiek gamintojų, tiek ir teisės aktuose nustatytus reikalavimus, todėl nėra pagrindo abejoti šiuo matavimo prietaisu gauta R. V. blaivumo testo rezultato verte.

Testo rezultato verte neleidžia abejoti ir apeliaciniame skunde pateikiama apelianto minimos gydytojos publikacijoje išdėstyta nuomonė apie apskritai visų alkotesteriais atliktų matavimų rezultatų patikimumą, neva tik tuo atveju, kai alkotesteris rodo ne mažiau kaip 0,65 prom., kraujyje yra didesnė kaip 0,41 prom. alkoholio koncentracija. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog įprasta, kad medikų bendruomenės nariai įvairiais klausimais rašo publicistinio ar mokslinio pobūdžio straipsnius, polemizuoja su kitais šios specialybės atstovais, pateikia savo argumentuotas nuomones įvairiais klausimais ir taip iššaukia mokslinio pobūdžio diskusijas, kuriose aptariami įvairūs medicininiai klausimai, tačiau tokio pobūdžio publikacijos jokiu būdu nereiškia absoliutaus jose pateikiamos informacijos teisingumo. Akivaizdu, jog iš medikų bendravimo erdvės išskyrus straipsnyje išsakytą profesinę vienos gydytojos nuomonę ir jos asmeninius vertinimus, kurie atitinka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinę versiją, negalima konstatuoti, jog tokios pat nuomonės laikosi ir jai pritaria visa likusi medikų bendruomenė, jog ji yra besąlygiškai teisinga ir joje pateikiami duomenys yra nekvestionuojami – mokslinėje literatūroje galima aptikti ir kitokių argumentuotų medikų nuomonių, kurios remiasi kitų mokslinių tyrimų rezultatais. Vienok, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus ir susiformavusią teismų praktiką, metrologiškai patikrintos specialiosios techninės priemonės, nustatančias girtumą pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją (alkotesteris) ir jų rodmenys yra pripažįstami tinkamais ir pakankamais asmens neblaivumo įrodymais, todėl iš šis apeliacinio skundo argumentas neleidžia abejoti apylinkės teismo nustatyta aplinkybe, jog R. V. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija) 2.3 p. inter alia nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Šių Taisyklių 3 p. inter alia numato, jog policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, kuris įtariamas esantis neblaivus, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklių 29 p. be kita ko įtvirtina, jog tuo atveju, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Iš išvardyto matyti, jog transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais – tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jeigu dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių, ir pažeidėjas kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Taigi tiek policijos pareigūnų atliktas patikrinimas, tiek ir medicininės apžiūros atlikimas yra alternatyvūs metodai, kurių pagalba galima nustatyti asmens neblaivumą, ir kiekvienas iš jų yra pakankamas asmens blaivumo ar neblaivumo fakto konstatavimui. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – Metodika) 10.4 p. imperatyviai nustatyta, jog greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas, o tyrimo rezultatams patvirtinti būtina taikyti 10.3 p. nurodytus metodus. Pažymėtina, jog šios Metodikos 1 p. inter alia nurodyta, jog ji reglamentuoja transporto priemonių vairuotojų patikrinimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, taigi ji nenustato policijos pareigūnų kelyje atliekamo neblaivumo tikrinimo tvarkos, ir nenurodo, kokiomis priemonėmis policijos pareigūnai turi tikrinti blaivumą. Kaip jau minėta, taisyklę, jog policijos pareigūnai tikrinimo metu naudoja būtent metrologiškai patikrintas specialiąsias technines priemones, nustatančias girtumą pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją (alkotesteris), įtvirtina Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2.3 p.

Iš bylos duomenų matyti, jog R. V. 2016-07-09 sertifikuotu ir metrologiškai patikrintu alkotesteriu nustatytas lengvas (girtumo) laipsnis (0,47 prom.), R. V. po patikros alkotesteriu savanoriškai nenuvyko į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti, R. V. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą jis pasiaiškinime pripažino, jog iš vakaro gėrė degtinę, policijos pareigūnės V. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuo R. V. sklido stiprus alkoholio kvapas (b. l. 11), iš byloje esančio garso įrašo girdėti, kad pareigūnas, tikrinęs R. V. nurodė, kad nuo jo sklinda alkoholio kvapas, pareigūnė pridūrė, kad sklinda stipriai (b. l. 50), todėl skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog R. V. 2016-07-09 apie 09.10 val. Tilžės g. Klaipėdoje vairavo transporto priemonę „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (girtumo) laipsnis. Visi apelianto skunde aptariami bylos duomenys, kurių vertinimas yra ginčijamas, teismo buvo motyvuotai įvertinti, nurodant tai, kokias reikšmingas aplinkybes jie patvirtina ar paneigia. Teismo pripažintos įrodytos faktinės pažeidimo padarymo aplinkybės buvo nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus ir tiesiogiai teisme ištirtus duomenis, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai, patikrinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus ir kitą pateiktą medžiagą visų bylos duomenų kontekste, todėl nėra pagrindo abejoti teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kaip įrodymų vertinimo rezultato, patikimumu, kaip ir nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo motyvu, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Įvertinęs bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą, jog R. V. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta.

Apeliaciniu skundu taip pat prašoma R. V. atžvilgiu taikyti ATPK 301 str. ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 126 str. 1 d., nustatant papildomos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 2 mėnesių. Apygardos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. V. nuobaudą, įvertino visas nuobaudos skyrimui svarbias aplinkybes ir konstatavo, kodėl šiuo atveju nėra galimybės pažeidėjo atžvilgiu taikyti ATPK 301 str. nuostatas. Su tokia apylinkės teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. R. V. padarytas ATPK 126 str. 1 d. numatytas pažeidimas yra itin šiurkštus – jis sėdo už vairo būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik atsitiktinumo dėka jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. R. V. ir iki pažeidimų padarymo žinojo, kad teisė jam vairuoti transporto priemones yra reikalinga atliekant tiesiogines darbo pareigas, nes darbo pobūdis susijęs su krovinių dokumentų tvarkymu ir vykimu į uostą, rūpinantis šeima, visišką negalią turinčia mama, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo, jis sėdo už vairo neblaivus, tokiu savo elgesiu parodydamas itin atsainų požiūrį į savo darbą, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis, ir motiną, kuria rūpinantis jam taip pat reikalinga teisė vairuoti.

Skunde taip pat pažymima, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas ir darbštus žmogus, drausmine tvarka nebaustas, kolektyve draugiškas, mandagus, be to, namo bendrijos pirmininkas raštiškai patvirtino, kad R. V. gyvena kartu su tėvais, pastaraisiais rūpinasi, kadangi abu yra senatvės pensininkai bei mama turi fizinę negalią, t. y. abu nuveža pas gydytojus bei kitokiu būdu jais rūpinasi, dalyvauja bendrijos organizuojamose talkose ir susirinkimuose. Nekyla abejonių, jog šioms R. V. asmenybę teigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms buvo suteikta pakankamai didelė reikšmė, kadangi teismas jam paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą, teisė vairuoti transporto priemones atimta taip pat minimaliam laikotarpiui. Kartu pažymėtina, jog į šias aplinkybes bei gyvenimiškai įprastas pažeidėjo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (yra darbštus ir pareigingas, išlaiko šeimą, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbe, pasirūpinant ligotais tėvais) atsižvelgiama individualizuojant skiriamą nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų tikrai nepakanka, kad būtų galima taikyti ATPK 301 str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Be to, kaip matyti iš pažymos apie asmens baustumą (b. l. 5-8), R. V. ir praeityje yra ne kartą baustas už kelių eismo pažeidimus (nustatyto greičio viršijimą, važiavimą be saugos diržų, kelio ženklų nesilaikymą).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. R. V. nors ir žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe (pastebėtina, jog atliekant ne tiesiogines darbines atstovo-ekspeditoriaus pareigas, o vykstant į darbą uoste), kas leidžia jam gauti pajamas ir išlaikyti savo šeimą, tinkamai pasirūpinti savo sergančia motina, nepaisydamas to jis girtavo ir sėdo neblaivus už vairo. R. V. privalėjo iš anksto numatyti tokio neatsakingo ir lengvabūdiško savo veikimo neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas – galimybė prarasti darbą, nebegalėjimas pasirūpinti savo motina – nelaikytinas išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti jam paskirtą nuobaudą. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. V. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas teisėtai ir pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl R. V. kaltės, tinkamai individualizavo nuobaudą, todėl priėmė pagrįstą nutarimą, apeliacinio skundo argumentai R. V. kaltės ir nuobaudos individualizavimo klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Apeliacinio skundo ribose nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

R. V. atstovo adv. M. Martinaičio apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                      Linas Pauliukėnas