Civilinė byla Nr. e2-295-867/2023
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.6.8.4; 2.6.8.9.; 2.6.8.10; 3.2.3.1; 3.2.6.1.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 10 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,
sekretoriaujant Gabijai Norvilaitei, Neringai Dužinienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nero baldai“ direktoriui G. P., ieškovės atstovei advokatės padėjėjai Sandrai Balskuvienei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Navra“ atstovei J. L., atsakovės atstovei advokatei Linai Zamulskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nero baldai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Navra“ dėl avanso grąžinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 14 000,00 Eur skolą (sumokėtą avansą), 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad buvęs ieškovės vadovas N. P. 2016-02-02 su atsakovė pasirašė garantinį raštą, pagal kurį N. P. grynaisiais pinigais perdavė atsakovės vadovui M. L. 10 000,00 Eur kaip užstatą už naudojamas administracines patalpas, kurias ketino pirkti iš atsakovės už 17 000,00 Eur. Nurodo, kad 2016-02-01 tarp šalių buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų išperkamosios nuomos sutartis nuo 2016-02-01 iki 2017-07-31, kurioje nurodyta patalpų vertė 17 000,00 Eur. Išperkamosios sutarties pagrindu buvo perkamos patalpos be žemės sklypo, tačiau turėjo būti sudaryta nuomos sutartis ar nustatytas servitutas su žemės savininku UAB „Diametra“. 2016-02-29 tarp šalių sudaryta preliminari negyvenamųjų patalpų pirkimo – pardavimo sutartis, dėl administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) Po šios sutarties sudarymo ieškovės vadovas N. P. atsakovės vadovui grynais perdavė 4 000,00 Eur, tačiau kasos pajamų orderis nebuvo išduotas, nurodydamas, kad tai įnašą už išperkamos nuomos sutartį už administracines patalpas, tai yra viso atsakovei yra sumokėta 14 000,00 Eur už perkamas patalpas ir liko sumokėti tik 3 000,00 Eur. Žemės sklypas po perkamu pastatu priklausė UAB „Diametra“, todėl atsakovė pagal preliminarią sutartį įsipareigojo gauti bei pateikti servitutą naudojamai žemei aplink parduodamas patalpas, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. N. P. mirė 2020-11-24, įmonės veikla buvo sustabdyta nuo 2021-01-01. Atsakovė 2020-02-27 vienašališkai išrašė sąskaitą Nr. NAV 00307 už 9 800,00 Eur, nors buvo sumokėta 10 000,00 Eur , o 2021-12-22 išrašė dar vieną sąskaitą Nr. NAV 00331 4200,00 Eur sumai neva už patalpų nuomą. Šios sąskaitos nėra užregistruotos, nes ieškovė nesinuomojo patalpas, o ketino jas įsigyti pagal išperkamosios nuomos sutartį ir pagal 2026-02-29 preliminarią negyvenamųjų patalpų pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovė administracines patalpas 2020-03-12 pardavė UAB „Diametra“, o ne ieškovei, todėl prašo priteisti iš atsakovės sumokėtą avansą už ketinamas įgyti patalpas. Nurodo, kad 2020-06-04 J. L. siekė perimti už 2 000,00 Eur iš ieškovės skolininko UAB „Navra“ kreditorinį įsipareigojimą 4 000,00 Eur sumai, tačiau kreditorinių įsipareigojimų perleidimo sutartis nebuvo pasirašyta ir tada atsakovė 2021-12-22 išrašė sąskaitą Nr. KAV 00331-4200,00 Eur sumai, kas patvirtina, kad atsakovė elgesiai nesąžiningai ir siekia nepagrįstai užvaldyti iš ieškovės gautas lėšas, sumokėtas už perkamas administracines patalpas. Nurodo, kad neįvykus sandoriui pagal 2016-02-29 preliminarią negyvenamųjų patalpų pirkimo – pardavimo sutartį atsakovė negrąžino užstato ir įnašo, o tik vienašališkai išrašė sąskaitą už patalpų nuomą. Tikrasis N. P. ketinimas buvo ne nuomotis, o įsigyti patalpas, tuo pagrindu ir buvo sumokėtas avansas ir užstatas, tai yra 14 00,00 Eur. 2020-11-24, mirus UAB „Nero baldai“ vieninteliam akcininkui ir vadovui N. P., brolis G. P. 2021-03-29 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu paveldėjo visą palikėjo N. P. turtą, taip pat ir 100 vnt. UAB „Nero baldai“, juridinio asmens kodas 303245214, vardinių paprastųjų akcijų.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2016-02-01 ir 2016-02-29 su ieškove sudarė du atskirus sandorius ir šie sandoriai tarp šalių buvo sudaryti tuo metu, kai ieškovei vadovavo N. P., o ne G. P., kuris paveldėjo brolio akcijas ir jam nėra žinomos tikrosios šalių sandorių sudarymo aplinkybės bei šalių valia. Nesutinka su ieškovės teiginiu, kad 14 000,00 Eur buvo sumokėta pagal 2016-02-29 preliminarią sutartį. Nurodo, kad 2016-02-01 tarp šalių buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovei kaip nuomininkui buvo perduotos nuomos teise naudotis 382,79 kv. m bendrojo ploto administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2016-02-01 iki 2017-07-31. Sutarties 5 punkte numatyta, kad nuomininkas už patalpų nuomą nuomininkui moka po 1 000,00 Eur per mėnesį. 2016-02-01 patalpų priėmimo–perdavimo aktu ieškovei perdavė sutartyje aptartas patalpas. Sudarant nuomos sutartį ieškovės tikslas buvo nuomotis patalpas ir vykdyti joje veiklą ir tik pažiūrėjus kaip seksis galimai įsigyti šias patalpas, nes sudarant šią sutartį N. P. nežinojo ar jis norės pirkti patalpas. Tarp šalių buvo sutarta, kad bus sumokėtas 10 000,00 Eur užstatas grynais už numojamas patalpas, kuris bus įskaitytas į patalpų pirkimo kainą jei bus nuspręs pirkti patalpas, bet grynieji pinigai bus grąžinti tik atlikus pavedimą. Ir tai buvo paties N. P. prašymu, nes kaip suprato ieškovė tuo metu pinigų neturėjo ir tai nebuvo įmonės pinigai. Buvo sutarta, kad ieškovei atlikus pavedimą N. P. reikės grąžinti pinigus grynaisiais. Ieškovė pateikė prie ieškinio nepasirašytą avansinę apyskaitą, be to neaišku kad ir kieno jis sudaryta. Ieškovės finansinė padėtis 2016 m. nebuvo gera, be to matyti, kad buhalterinė apskaita nebuvo tvarkingai vedama. 2016-02-29 buvo sudaryta Preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, nes N. P. išreiškė norą įsigyti administracines patalpas ir šios sutartis 3.1 punkte buvo nustatyta, kad patalpos parduodamos už 17 000,00 Eur, šią sumą ieškovė privalėjo pervesti į pardavėjo banko sąskaitą per dešimt dienų nuo sutarties sudarymo dienos. Preliminariosios sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad sutartis įsigalioja ją pasirašius abiems šalims ir įvykdžius visus įsipareigojimus pagal sutartį. Nurodo, kad ieškovė nei per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, nei vėliau 17 000,00 Eur mokėjimo pagal Preliminariąją sutartį neatliko, todėl sutartis neįsigaliojo. Nurodo, kad N. P. informavo, kad pinigų neturi ir prašė palaukti ir 4 000,00 Eur buvo sumokėti ne pagal preliminarią sutartį, o pagal išperkamosios nuomos sutartį, nes taip nurodyta ir pakvitavime, o likusius pinigus pažadėjo sumokėti iki Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pabaigos. Nurodo, kad buvo kreiptasi į UAB „Geometra“, kad būtų parengtas servituto planas, kurio kopija buvo pateikta N. P., kad jis jį įvertintų, tačiau N. P. dingo, o 2017 m. pavasarį jis informavo, kad jis nusipirko butą ir tuokiasi, todėl neturi pinigų, įmonė taip pat neturi pinigų. Pasibaigus nuomos sutarties terminui patalpos nebuvo grąžintos, likusių pinigų nesumokėjo ir vėl N. P. dingo, todėl nebuvo baigtos procedūros dėl servituto. Tiek 2018 m., tiek 2019 m. N. P. prašė palaukti ir neparduoti patalpų kitiems, nes planavo gauti pinigų, tačiau 2020 m. vasario mėnesį su N. P. buvo sutarta, kad nebelauks ir patalpas parduos UAB „Diametra“, o N. P. sumokėti pinigai bus įskaityti kaip nuomos mokestis, sutarus, kad bus išrašytos dvi sąskaitos. N. P. gavęs sąskaitą jokių pretenzijų nereiškė, kas tik patvirtina susitarimą, kad tai buvo už nuomą. Pretenzijas reikšti pradėjo tik dabartinis vadovas, kuris paveldėjo įmonės akcijas iš N. P..
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas G. P. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad po brolio mirties paveldėjo brolio turtą, jis iš brolio žinojo apie sudarytą nuomos sutartį, taip pat žinojo savo brolio norą pirkti šias patalpas, bet pirkimo sandoris neįvyko, nes J. L. nesutvarkė žemės servituto. Nurodė, kad buvo sudarytos 2 sutartys ir mokėjimas atliktas per 2 kartus, buvo sumokėti 14 000,00 Eur, o likutis buvo tik 3 000,00 Eur. Mano, kad preliminari sutartis yra pagrindas nutraukti nuomos sutartį. Paaiškino, kad R. Š. yra jo draugas, turintis teisinį išsilavinimą ir suprantantis teisinius dalykus, todėl jie kartu važiavo atsakovę ir tada jam buvo pateikta sąskaita už nuomą – ji buvo išrašyta tik 2020 m. Paaiškino, kad 2019 m. jo brolis išvyko į užsienį, dirbo Norvegijoje.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja Sandra Balskuvienė nurodė, kad preliminarioji sutartis nebuvo vykdoma, nes sutarties 7.1 punkte atsakovė garantavo, kad parduodamos administracinės patalpos niekam neparduotos, neįkeistos, neareštuotos, neišnuomotos, niekam neperduotos nemokamai naudotis, nedovanotos ir servitutu nesuvaržytos. Atsakovė ieškovei nepateikė nei vienos sąskaitos pagal nuomos sutartį už patalpų nuomą, nereikalavo padengti skolos, neparuošė servituto projekto ir neperdavė patalpų. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad patalpos nebuvo perduotos pagal 2016-02-01 išperkamosios nuomos sutartį, ką patvirtina ir preliminariosios sutarties 7.1 punktas, kur nurodyta garantija, kad šitos patalpos niekam nėra išnuomotos. 2016-02-29 preliminariąją sutartį ruošė pati J. L., todėl visi neaiškumai turėtų būti aiškinami ieškovės naudai. Nurodė, kad ieškovė jokių nuomos santykių laikotarpiu nuo 2020-02-01 iki 2021-02-29 su atsakove neturėjo. Neįvykus sandoriui, pagal 2016-02-29 preliminarią sutartį atsakovė negrąžino užstato, o tik vienašališkai išrašė sąskaitą UAB „Nero baldai“ už neva nuomotas patalpas laikotarpiu nuo 2020-02-01 iki 2020-02-29. Preliminariojoje negyvenamųjų patalpų sutartyje nenurodytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl pagal CK nuostatas pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta po metų. Atsakovė iki šiol nėra grąžinusi ieškovei 14 000,00 Eur sumokėto avansinio mokėjimo. Dėl daugybės atsakovės veiksmų iš esmės nebuvo žinoma, kad tarp šalių yra sudaryti nuomos santykiai, kad buvo išrašytos ir pateiktos sąskaitos faktūros už neva suteiktą nuomą, kuri atsiranda tik 2020 metais, faktiškai nutrūkus nuomos santykiams, net jei tokie ir egzistavo. Apie patalpų pardavimą UAB „Diametra“ N. P. nebuvo informuotas. Todėl prašo tenkinti visą ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovės atstovė J. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad 2016-02-01 pasirašyta išperkamosios nuomos sutartis, pagal kurią N. P. įnešė 10 000,00 Eur ir vėliau pasirašė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią buvo nustatyta pervesti pinigus į UAB „Navra“ sąskaitą ir buvo nurodytas terminas, bet pinigai nebuvo pervesti, N. P. prašė palikti galioti išperkamosios nuomos sutartį ir prašė įneštų 10 000,00 Eur nerodyti, nes jo įmonė tokių pinigų neturi, tai yra jo asmeniniai pinigai. Pasirašė patalpų priėmimo–perdavimo aktą, nes patalpos jį tenkino, viskas buvo gerai, atidavė jam raktus. 2016 m. buvo užsakytas planas dėl servituto nustatymo, planą perdavė N. P., pasiėmęs dingo. Vėliau buvo atėjęs, pasakė, kad pinigų neturi, su žmona blogi santykiai ir kad važiuoja į Norvegiją užsidirbti ir prašė dar palaukti. Pastatas buvo neprižiūrėtas, jame išgriauta siena, pastatas buvo apgailėtinos būklės. UAB „Diametra“ savininkas pareiškė pretenzijas, kadangi nešildamos patalpos gali griūti. N. P. pranešė, kad išrašys sąskaitas už nuomą, nes pastatas nuvertėjo. Pagal išperkamosios nuomos sutartį galėjo reikalauti ir atlyginti nuostolius ir delspinigius, nes pastatas labai nuvertėjo, tačiau nereikalavo pinigų dėl nuostolių atlyginimo. Abi sutartis – nuomos sutartį ir preliminariąją sutartį – ruošė ji pati. Pas notarą net nebuvo tartasi, nes laukė pavedimo. Paaiškino, kad preliminari sutartis neįsigaliojo, liko galioti tik išperkamosios nuomos sutartis, pagal ją buvo sumokėti 4 000,00 Eur ir 10 000,00 Eur prie išperkamosios nuomos sutarties. N. P. sumokėti 14 000,00 Eur niekur nebuvo apskaityti ir buvo saugomi, nei vienos sąskaitos už patalpų nuomą neišrašė, nes jis pats to prašė.
Atsakovo atstovė advokatė Lina Zamulskienė teismo posėdžio metu prašo ieškinį atmesti, nurodė, kad abu sandoriai vyko 2016 vasario mėnesį, sudarytos 2 sutartys, 2016-02-01 ir 2016-02-29, tarp abiejų uždarųjų akcinių bendrovių, kurioms taikomi griežtesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, ir verslininkai supranta sudarytų sutarčių pasekmes. Šalys vasario 1 d. sudarė nuomos sutartį, pasirašė perdavimo–priėmimo aktą, kad patalpos yra perduodamos, o N. P., susipažinęs su patalpų būkle, jokių pretenzijų dėl patalpų būklės neturėjo. N. P. šios patalpos tenkino, o sudarydamas vasario 1 d. sutartį nežinojo, ar pageidaus įsigyti šias patalpas, todėl sutartyje buvo numatyta sąlyga, kad, jei nuomininkas vėliau sugalvos patalpas pirkti, tai 10 000 Eur bus įskaityti į pardavimo kainą. Dabartinis UAB „Nero baldai“ vadovas nežinojo sutarčių sudarymo aplinkybių, nežinojo šalių susitarimų ir pagal tuos dokumentus sukūrė visą ieškinio reikalavimą. Per 4 metus iki N. P. mirties atsakovė negavo nei vieno rašto, nei vienos pretenzijos dėl sumokėtų pinigų. N. P. buvo perduotas UAB „Geometra“ paruoštas servituto planas, buvo laukiama iš jo patvirtinimo, bet jis dingo. Jokie mokėjimai pagal preliminarią sutartį atlikti nebuvo. N. P. pranešus, kad savo veikos nevykdys, UAB „Navra“ šiuos pinigus įtraukė į savo buhalterinę apskaitą, nurodžiusi – „už nuomą“. Patalpos N. P. buvo perduotos 4 metus ir jos nebuvo grąžintos. Grąžinimo akto nėra. Ne nuomotojo reikalas, ar nuomininkas naudojasi tomis patalpomis, ar ne. Preliminarioji sutartis neįsigaliojo, nes lėšos turėjo būti sumokėtos pavedimu į UAB „Navra“ sąskaitą, o to nebuvo padaryta. Dėl 2 sąskaitų nurodo, jog jokio pažeidimo neįvyko, kadangi sąskaitas galima koreguoti per 3 metus ir tai buvo padaryta būtent po R. Š. vizito, J. L. teigimu, išsigandus jo įsikišimo. N. P. sudarė nuomos sutartį su kita įmone ir dėl kitų patalpų, todėl jis ir negalėjo nežinoti, kaip tas procesas vyksta, o būtent, kad, nesumokėjus bent vienos įmokos, tie pinigai nebus grąžinti.
Liudytoja I. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo N. P. žmona ir nuo 2014 m. dirbo UAB „Nero baldai“ direktore, o N. P. buvo akcininkas, vėliau buvęs vyras tapo direktoriumi. N. P. norėjo nupirkti tą pastatą ir davė 10 000,00 Eur avansą, bet negalėjo pabaigti sutvarkyti sandorio, nes ne iki galo buvo sutvarkyti žemės dokumentai. O atsakovė vis atidėliodavo sandorio sudarymo datą. Norėjo įrengti pobūvio salę, o antrame aukšte miegamuosius. Nurodė, kad nuomotis nereikėjo, nes nuomojosi kitą sandėlį bazės teritorijoje. Bazės sandėlį ėmė išsimokėtinai, iš įmonės pinigų. N. P. turėjo pinigų, nes ir butą išsimokėtinai nupirko. Prieš mirtį sakė, kad atsakovė žadėjo jam grąžinti tik 2 000,00 Eur, o kitus pinigus sakė pamiršti. Nežino, iš kokių pinigų, ar iš įmonės, ar iš asmeninių pinigų, sumokėjo. Įmonėje dirbo buhalterė, įmonė jokių skolų neturėjo. Kai nebuvo prekybos, N. P. sustabdė įmonės veiklą ir išvažiavo į Norvegiją, į žuvų fabriką, o vėliau į Islandiją.
Liudytoja K. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra G. P. žmona, dirba buhaltere vyro įmonėje. Apie sumokėtus pinigus UAB „Navra“ sužinojo, kai rado bazės sandėlyje ant stalo padėtus visas sutartis ir garantinius raštus 10 000,00 Eur ir 4 000,00 Eur sumoms. Paaiškino, kad šie pinigai nebuvo įtraukti į N. P. avansinę apyskaitą. Tarp įmonių dokumentų nebuvo sąskaitų už nuomą. 2016–2017 metais įmonė dirbo pelningai. 2016 m. pelnas buvo 12 000,00 Eur, o 2017m. netgi 33 000,00 Eur. Buvo išrašyta sąskaita sandėliui pirkti su grafikais, mokėjimai buvo atliekami per banką. Sutartis buvo sudaryta su įmone. Avansinę apyskaitą surašė pati pagal rastus dokumentus, pagal preliminariąją sutartį užskaitė 4 000,00 Eur, pati nusprendė, kur įtraukti pinigus. Paaiškino, kad tvarkyti buhalteriją įgaliojimų neturėjo, tik padėjo vyrui, pripažino, kad avansinės apyskaitos atgaline data sudaryti negalima.
Liudytojas T. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016 m. administracinis pastatas, esantis Klaipėdos rajone, priklausė UAB „Navra“, o šiuo metu priklauso jo įmonei. 2016 metais buvo apribotas patekimas į patalpas, nes buvo įrengti vartai, tik dieną galima buvo ten įeiti. Nežino, ar 2016 m. patalpos buvo išnuomotos, bet veikla nebuvo vykdoma. Su atsakove kalbėjo apie pastato pirkimą–pardavimą, nesutarė dėl kainos. Kažkada buvo kalbėta ir apie žemės servitutą, bet datos pasakyti negali. Nurodo, kad buvo kalbėta dėl servituto, bet, kad būtų patvirtintas servituto projektas, negali pasakyti.
Liudytoja L. C. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo įmonės veiklos pradžios dirbo UAB „Nero baldai“ buhaltere. Nurodė, kad 2016 m. ateidavo sąskaitos iš UAB „Mūsų laikai“, nežino, ar nuomodavosi, nes yra tik apskaitininkė ir tik įtraukdavo sąskaitas. Iš UAB „Navra“ nebuvo sąskaitų. Visais metais buvo gera finansinė padėtis. Apie 2016 m. avansinę apyskaitą nieko negali pasakyti, jeigu buvo sumokėtas avansas, tai metiniame balanse turėjo būti įtrauktas.
Liudytojas R. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad iki 2022 m. balandžio mėnesio nei G. P., nei J. L. nepažinojo. 2022 m. balandžio mėn. į jį kreipėsi G. P. dėl teisinio vertinimo ir pateikė 2016-02-01 garantinį raštą, kur neva M. L., UAB „Navra“ vadovas, gavo 10 000,00 Eur, taip pat pateikė preliminariąją sutartį dėl patalpų pirkimo, 4 000,00 Eur pakvitavimą už patalpų įsigijimą, 2020-06-04 kreditorinių įsipareigojimų perleidimo sutartį. Kartu su G. P. važiavo pas J. L. ir J. L. pateikė 2 sąskaitas: viena 9 800,00 Eur sumai, nors pagal garantinį raštą buvo sumokėta 10 000,00 Eur, o antra 4 200,00 Eur sumai, nors pagal pakvitavimą – 4 000,00 Eur. Sąskaitas išrašė 2020 metais už patalpų nuomą. Pirmoji sąskaita buvo išrašyta UAB „Diametra“, o antra sąskaita išrašyta po N. P. mirties. VMI sistemoje buvo deklaruota tik viena sąskaita – 9 800,00 Eur, o 2022-05-26 atliktas patikslinimas, ir 2020-02-27 9 800,00 Eur sumos sąskaita jau tapo 14 000,00 Eur, o antra 4 200,00 Eur sąskaita, dingo.
Teismas
konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių atstovų teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.
Iš 2016-02-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nustatyta, kad atsakovė UAB „Navra“ atstovaujama direktoriaus M. L., toliau vadinama Nuomotoju, ir ieškovė UAB „Nero baldai“, atstovaujama direktoriaus N. P., toliau vadinama Nuomininku, sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau -nuomos sutartį). Pagal nuomos sutartį atsakovė ieškovei laikotarpiui nuo 2016-02-01 iki 2017-07-31 išnuomojo 382,79 kv. m bendrojo ploto administracinės patalpas, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo patalpas). Ginčo patalpų vertė – 17 000,00 Eur. Nuomos sutarties 3 punkte nurodyta, kad ginčo patalpos perduodamos be žemės sklypo. Žemės sklypo savininkas yra UAB „Diametra“, su kuriuo nuomininkas privalės pasirašyti žemės nuomos sutartį arba nustatyti servitutus dėl žemės naudojimosi. Pagal nuomos sutarties 3.1. punktą atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip 2016-02-01 perduoti nuomininkui, tai yra ieškovei nuomos teise naudotis ginčo patalpas. Pagal nuomos sutarties 3.5 punktą, atsakovė įsipareigojo paruošti žemės nuomos sutartį ar tarpininkauti nustatant servitutus dėl žemės naudojimo. Pagal nuomos sutarties 4.6 punktą nuomininkas įsipareigoja pasirašyti sutartis su žemės savininku, elektros tiekėjais bei su visomis kitomis komunalines paslaugas teikiančiomis organizacijomis ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus, o pasibaigus nuomos sutarties galiojimo terminui, grąžinti patalpas tokios pat būklės, kokia nuomotojo buvo pateikta, atsižvelgiant į normalų jų susidėvėjimą, tai fiksuojant patalpų perdavimo–priėmimo akte (nuomos sutarties 4.7 punktas). Nuomos sutarties 5 punkte šalys susitarė, kad ieškovė už patalpų nuomą moka po 1 000,00 Eur per mėnesį ir ši suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos, o nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo 2016-02-01. Šalys nuomos sutarties 27 punktu susitarė, kad bet kokie sutarties pakeitimai ar papildymai galioja sudaryti tik raštu
Pateiktas 2016-02-01 pasirašytas ginčo patalpų perdavimo – priėmimo aktas patvirtinta, kad ginčo patalpos ieškovei buvo perduotos 2016-02-01 ir ieškovė perimdama ginčo patalpas, buvo informuota apie nuomojamų patalpų būklę, apžiūrėjo jas ir sutiko perimti ginčo patalpas tokios būklės, kokia buvo apžiūros metu, ir pretenzijų dėl patalpų kokybės ateityje nebereikšti, aktą pasirašė nuomotojo atstovas M. L., o nuomininko vardu – N. P..
Ieškovė prie ieškinio taip pat pateikė 2016-02-01 nuomos sutartį, tačiau su pataisymais, kurie yra atlikti ranka bei išbraukymais, nurodant, kad tai yra išperkamosios nuomos sutartis dėl ginčo patalpų. Pagal pataisytos nuomos sutarties nuostatų 3 punktą nuomininkas įsipareigojo nustatyti servitutus dėl žemės naudojimosi po pastatu. Išbraukti nuomos sutarties 4.3 , 4.6, 4.7, 13-14, 20 ir 23 punktai.
Ieškovė prie ieškinio taip pat pateikė 2016-02-01 ginčo patalpų perdavimo – priėmimo aktą, kuriame taip pat yra atlikti taisymai nurodant, kad nuomininkui išperkamosios nuomos teise naudotis perduodamos ginčo patalpos bei išbrauktas 5 punktas ir ranka atliktas įrašas dėl 5 punkto „Nuomotojas įsipareigoja sutvarkyti visus su po pastatu esančia žemė dokumentus ir perduoti. Abiejų sutarties šalių parašų po atliktais pataisymais nėra.
Iš ieškovės avansinės apyskaitos Nr. 16/2 nustatyta, kad 2016-02-01 atsakovei yra sumokėta 10 000,00 Eur, o 2016-02-29 – 4000,00 Eur.
Iš 2016-02-01 garantinio rašto nustatyta, kad UAB „Navra“, atstovaujama direktoriaus M. L., užstato gavėja, ir UAB „Nero baldai“, atstovaujama direktoriaus N. P., užstato davėja, pasirašė garantinį raštą, pagal kurį N. P. perdavė M. L. 10 000,00 Eur kaip užstatą už naudojamas patalpas. Garantiniame rašte nurodyta, kad, nuomotojui pageidaujant įsigyti nuomojamas patalpas, ši suma įskaitoma į bendrą negyvenamųjų patalpų kainą, kuri įvertinta 17 000,00 Eur.
Iš byloje esančio atsakovės rašto nustatyta, kad atsakovė patvirtina, kad iš N. P. gavo 4 000,00 Eur įnašą pagal išperkamosios nuomos sutartį už ginčo patalpas (rašte įvardintos kaip administracinis pastatas, esantį (duomenys neskelbtini)).
Iš Valstybinės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-02-01 išrašų nustatyta, kad atsakovei pagal 2005-03-05 sutartį Nr. 139 ir 2005-03-05 priėmimo – pardavimo aktą, priklausė ginčo patalpos, o UAB „Diametra“ nuosavybės teise pagal 2011-07-04 turto varžytinų aktą Nr. 1, įgijo pastatą – dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini)
Valstybinės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2022-05-06 išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, po ginčo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nuo 2011-06-01 pagal turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0004/10/02955 priklauso UAB „Diametra“ ir nuo 2020-03-03 žemės sklype yra servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudotis požemines, antžemines komunikacijas.
Valstybinės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2022-05-06 išrašas patvirtina, kad atsakovė ginčo patalpas 2020-03-13 pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. 1053 pardavė UAB „Diametra“.
Iš 2021-03-29 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo nustatyta, kad 2020-11-24 mirus N. P. jo turtą pagal įstatymą paveldėjo brolis G. P. ir paveldimą turtą, kuriam išduotas liudijimas, sudaro: 1) piniginės lėšos, esančios AB Šiaulių banko sąskaitoje; 2) 100 vienetų UAB „Nero baldai“ vardinių paprastųjų akcijų, juridinio asmens kodas 303245214, įmonės adresas Brožynų g. 2-1, Klaipėdos m., vienos akcijos nominali vertė – 100,00 Lt, kas atitinka 28,96 Eur.
Iš Valstybinės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2022-05-18 trumpojo išrašo apie UAB „Nero baldai“ nustatyta, kad ieškovė buvo įregistruota 2014-02-18, jos vadovas G. P..
Iš 2021-05-08 duomenis apie ieškovės akcininkus nustatyta, kad N. P. iki 2021-03-29 buvo vienintelis UAB „Nero baldai“ akcininkas, o nuo 2021-03-29 šios akcijos atiteko G. P..
Iš 2016-02-29 Preliminariosios negyvenamųjų patalpų pirkimo – pardavimo sutarties (toliau – preliminari sutartis) nustatyta, kad UAB „Navra“, kaip pardavėja, atstovaujama direktoriaus M. L., ir UAB „Nero baldai“, kaip pirkėja, atstovaujamo direktoriaus N. P. susitarė dėl ginčo patalpų pirkimo už 17 000,00 Eur. Pagal preliminarios sutarties 2.1.1 punktą atsakovė privalo nupirktas patalpas perduoti ieškovei per dešimt dienų nuo šios sutarties sudarymo bei gauti servitutą naudojamai žemei aplink pastatą (preliminarios sutarties 2.1.2 punktas). Pagal preliminarios sutarties 3.2 punktą ieškovė kaip pirkėja įsipareigojo pervesti atsakovei į sąskaitą per 10 dienų nuo sutarties sudarymo. Pagal preliminarios sutarties 4.1 punktą nuosavybės teisė pirkėjui, tai yra ieškovei pereina nuo nupirktų negyvenamųjų patalpų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo, o 4.2 punkte nurodyta, kad teisinė patalpų registracija galima išsprendus servituto klausimą dėl žemės aplink pastatą. Preliminarią sutartį pasirašė UAB „Navra“ direktorius M. L. ir UAB „Nero baldai“ direktorius N. P..
Iš pateiktos 2016-04-25 Paslaugų sutarties Nr. GKLG-2276 nustatyta, kad atsakovė su UAB „Geometra“ susitarė dėl servituto planą objektui, esančiam (duomenys neskelbtini) Iš pateikto plano nustatyta, kad žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatomi servitutai – teisė naudotis pėsčiųjų taku, teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė tiesti, techniškai prižiūrėti bei naudoti antžemines ir požemines komunikacijas.
Iš 2020-10-27 Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo išregistruoti iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų Nr. (17.26-40)RES-179943, nustatyta, kad PVM mokėtojas pateikė prašymą išregistruoti iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų ir bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą pateiktas prekes ir/ar suteiktas paslaugas suma per metus (per paskutinius 12 mėnesių) yra mažesnė kaip 45 000,00 Eur. Buvo nuspręsta nuo 2020-10-28 UAB „Nero baldai“ išregistruoti iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų, o UAB „Nero baldai“ buvo įpareigota pateikti išregistruojamo (likviduojamo) asmens paskutinio mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formą.
Iš pateikto teismui ieškovės atsakovei 2022-05-18 siųsto raginimo grąžinti užstatą ir įnašą dėl neįvykusio sandorio pagal preliminarią negyvenamųjų patalpų pirkimo–pardavimo sutartį bei negyvenamųjų patalpų išperkamosios nuomos sutartį nustatyta, kad 2020-04-20 susitikimo metu UAB „Navra“ vadovo mama J. L. perdavė nepasirašytą 2020-02-27 išrašytą 9 800,00 Eur sumos sąskaitą Nr. NAV 00370 ir 2021-12-22 išrašytą 4 200,00 Eur sumos sąskaitą Nr. NAV 00331, kurios išrašytos UAB „Nero baldai“ už neva administracinio pastato nuomą. Nurodo, kad šių sąskaitų nepripažįsta ir jas atmeta. Pažymi, kad buvęs UAB „Nero baldai“ vadovas N. P. pagal 2016-02-01 garantinį raštą grynais perdavė UAB „Navra“ vadovui M. L. 10 000,00 Eur sumą, kaip užstatą už naudojamas patalpas, pageidaudamas jas įsigyti, o pagal 2016-02-29 UAB „Navra“ vadovo M. L. patvirtinimą, perdavė 4 000,00 Eur sumą, kaip įnašą pagal išperkamosios nuomos sutartį. Pareikalavo, kad UAB „Navra“ per 7 dienas įvykdytų raginimą ir grąžintų UAB „Nero baldai“ 14 000,00 Eur sumą, kurį buvo sumokėta kaip užstatas ir įnašas už ketinamas įsigyti UAB „Navra“ administracines patalpas.
Iš atsakovės 2022-05-25 atsakymo į ieškovės raginimą nustatyta, kad 2016-02-01 tarp UAB „Navra“ ir UAB „Nero baldai“ buvo pasirašyta patalpų nuomos sutartis ir kaip užstatą už naudojamas patalpas N. P. perdavė 10 000,00 Eur. Buvo sutarta, kad, jei nuomininkas sugalvos patalpas pirkti, ši suma bus įskaityta į pardavimo kainą. N. P. prašymu pinigai buvo saugomi seife ir neįnešti į UAB „Navra“ kasą. 2016-02-29 UAB „Nero baldai“, atstovaujama N. P., išreiškė pageidavimą patalpas įsigyti ir buvo pasirašyta preliminarioji patalpų pirkimo–pardavimo sutartis. Sutartyje buvo numatyta, kad pirkėjas per 10 dienų į UAB „Navra“ sąskaitą perves 17 000,00 Eur. Pervedus pinigus, 10 000,00 Eur, sumokėtų grynaisiais, būtų grąžinti, tačiau pirkėjas šios sąlygos neįvykdė, informavo, kad turi sunkumų ir sutartu laiku patalpų nepirks, todėl sutartis neįsigaliojo, toliau iki 2017-07-31 galiojo nuomos sutartis. Vėliau (tikslios datos pasakyti negali) N. P. vėl informavo, kad patalpas įsigyti norėtų, prašė palaukti, neparduoti kitiems, palaikyti pinigus ir papildomai davė 4 000,00 Eur, kurių prašė neįtraukti į buhalterinę apskaitą. 2020 metais su N. P. buvo sutarta, kad jis patalpų nebepirks, jos gali būti parduotos kitam pirkėjui, ir UAB „Navra“ lėšas įskaitys kaip 2016-02-01 nuomos sutartyje sutartą nuomos mokestį.
Iš pateiktos teismui 2016-02-20 negyvenamųjų patalpų išperkamosios nuomos sutarties Nr. 16-01 nustatyta, kad ieškovė ir UAB „Senasis turgus“ buvo sudarę išperkamosios nuomos sutartį dėl 353,40 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpų esančių adresu (duomenys neskelbtini)ir sutartis sudaryta 24 mėnesiams.
Iš 2016-03-30 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 89-Š nustatyta, kad ieškovė sudarė nuomos sutartį su UAB „Mūsų laikas“ dėl 263,61 kv.m. negyvenamųjų patalų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos mokestį už 263,61 kv. m 1 845,00 Eur plius 21 proc. PVM – 387,45 Eur, iš viso 2 232,45 Eur., nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti ir mokėti nuo 2016-04-01 dienos. Iš negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 86-Š 2017-04-28 pakeitimo Nr. 4 2014-04-30 nustatyta, kad nuo 2017-05-01 4.1 ir 4.2 punktai pakeisti ir išdėstyti taip: už 140,00 kv. m mokama 980,00 Eur plius 21 proc. PVM – 205,80 Eur, iš viso 1 185,80 Eur, už 14,00 kv. m mokama 140,00 Eur plius 21 proc. PVM – 29,40 Eur, iš viso 169,40 Eur, už visą 154,00 kv. m. plotą mokama 1 120,00 Eur plius 21 proc. PVM – 235,20 Eur, iš viso 1 355,20 Eur; nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti ir mokėti nuo 2017-05-01.
Iš pateikto 2022-02-04 Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamos turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad 35340/106661 sandėlio tipo patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise, pagal 2018-05-30 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. LM-1236, priklauso UAB „Nero baldai“.
Iš 2020-06-04 nepasirašytos kreditorinių įsipareigojimų perleidimo sutarties matyti, kad N. P. ir J. L. norėjo sudaryti sutartį dėl kreditorinių reikalavimų perleidimo, kuria N. P. perleidžia J. L. visas iš UAB „Navra“ kylančias ar su ja susijusias kreditoriaus teises. Šio susitarimo 2 punktu N. P. – kreditorius pripažįsta, kad skolininko skola kreditoriui pagal pagrindinę sutartį sudaro 4 000,00 Eur (įnašas už išperkamosios nuomos sutartį) ir perleidžiama už 2 000,00 Eur, tačiau nei ši sutartis, nei parengtas pakvitavimas dėl 2 000,00 Eur nėra pasirašytas.
Iš 2020-02-27 PVM sąskaitos faktūros Nr. 00307 nustatyta, kad atsakovė ieškovei išrašė sąskaitą 9 800,00 Eur sumai už ginčo patalpų nuomą (sąskaitoje nurodyta administracinių pastato nuoma (duomenys neskelbtini)), o 2021-12-22 atsakovė ieškovei išrašė PVM sąskaitą – faktūrą serija NAV Nr. 00331 – 4 200,00 Eur sumai už ginčo patalpų nuomą (sąskaitoje nurodyta administracinių pastato nuoma (duomenys neskelbtini)).
Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapio nustatyta, kad 2022-05-06 buvo pataisyta 2020-02-27 PVM sąskaita – faktūra NAV 00307 (mokestinis laikotarpis nuo 2020-02-01 iki 2020-02-29 – 14 000,00 Eur sumai.
Iš 2020-02-27 PVM sąskaitos faktūros Nr. 00307 nustatyta, kad atsakovė ieškovei išrašė sąskaitą 14 00,00 Eur sumai už ginčo patalpų nuomą (sąskaitoje nurodyta administracinių pastato nuoma (duomenys neskelbtini)).
Iš atsakovės pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už laikotarpį nuo 2020-02-01 iki 2020-02-29 nustatyta, kad atsakovė deklaravo 14 000,00 Eur neapmokestinamą sandorį.
Iš viešai prieinamų duomenų internete apie ieškovę nustatyta, kad finansinė atskaitomybė už 2017 m. pateikta 2018-12-10, už 2016 m. 2018-12-11, už 2018-2019 nepateikta, už 2020 m. pateikta 2021-07-13, o už 2021 m. pateikta 2022-07-11.
Iš viešai prieinamų duomenų apie ieškovę nustatyta, kad N. P. direktoriumi paskirtas 2016-01-27, vienintelio akcininko sprendimu. 2016-01-27 UAB „Nero baldai“ akcininko sprendimas taip pat patvirtina, kad jis paskirtas direktoriumi atšaukus iš pareigų I. L..
Iš 2016-01-31 ieškovės kasos išlaidų orderio Nr. 003 nustatyta, kad I. L. kaip direktoriai atsiskaitymui su atskaitingais asmenimis už 2015m. 08 mėn. išduoti 3 529,28 Eur, nors pagal registro duomenis I. L. direktore nebebuvo nuo 2016-01-27.
Atsakovės pateikė 2016-11-16 elektroninį laišką, kuriuo ieškovės atstoviu N. P. siuntė namo brėžinius.
Iš pateikto 2019-05-17 elektroninio laiško, nustatyta, kad atsakovės atstovė J. L. bendravo su N. P., ir paruošė jam sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartį: „ kaip ir žadėjau paruošiau sutartį dėl skyrybų pasekmių, <....>.Tai, kad suderink viską su Irma ir informuok mane, kad galėsite pasirašyti sutartį ir pateikti kitus dokumentus.“
Iš pateiktų 2019-08-22 -27 , 2020-10-01 dienų susirašinėjimų nustatyta, kad atsakovės atstovė J. L. bendravo su N. P. ir padėjo jam dėl jo sumušimo, kuris įvyko 2020-06-07.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad dėl ginčo patalpų buvo sudarytos dvi rašytinės šalių sutartys, tai yra 2016-02-01 terminuota nuomos sutartis bei 2016-02-29 preliminari sutartis. Kaip patvirtina surinkti įrodymai šias abi sutartis su atsakove sudarė ieškovė, atstovaujama direktoriaus N. P., kuris mirė 2020-11-24. Abi šalys yra juridiniai asmenys. Šalys neginčija ir pripažįsta, kad pagrindinė sutartis dėl ginčo patalpų pardavimo tarp šalių nebuvo sudaryta, o nuo 2020-03-12 ginčo patalpos priklauso UAB „Diametra“. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 14 000,00 Eur skolos, nes ieškovė reikalauja šios sumos iš atsakovės motyvuodama tuo, kad nebuvo sudaryta ginčo patalpų pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis ir tvirtina, kad ši suma buvo sumokėta kaip užstatas ir įnašas pagal preliminarią sutartį, o atsakovė nesutikdama nurodo, kad ši suma atsakovei buvo sumokėta ne pagal preliminarią sutartį, o pagal šalių sudaryta ginčo patalpų nuomos sutartį.
Iš atsakovės atstovės J. L. teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, pateiktų rašytinių įrodymų, tai yra jos ir N. P. elektroninio susirašinėjimo, darytina išvada, kad tarp J. L. ir N. P. iki pat jo mirties buvo tam tikri pasitikėjimo santykiai, nes kaip matyti N. P. kreipėsi į J. L. dėl santuokos nutraukimo procesinių dokumentų rengimo, be to J. L. padėjo N. P., kai jis buvo sumuštas, nes būtent į ją N. P. kreipėsi dėl pagalbos.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (CPK 178 straipsnis). Vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, jog jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12, 178, 187 straipsniai).
Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviosios tiesos, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje. Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Į bylą buvo pateiktos dvi ginčo patalpų nuomos sutartys sudarytos tos pašios datos, tarp tų pačių šalių, tačiau viename sutarties egzemplioriuje yra atlikti sutarčių taisymai ranka ir ranka yra išbraukti tam tikri sutarčių punktai, tačiau ties pataisymais nėra abiejų sutarties šalių parašų, nors pagal nuomos sutarties 27 punktą abi sutarties šalys buvo sutarusios, kad bet kokie sutarties pakeitimai ar papildymai galioja sudaryti tik raštu.
Pagal nuomos patalų sutartį ieškovė atsakovei įsipareigojo kas mėnesį mokėti po 1 000,00 Eur nuomos mokestį už ginčo patalpas. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė kas mėnesį kaip numatyta nuomos sutartyje neišrašė sąskaitų ieškovei už ginčo patalpų nuomą bei tai, kad sudarant šią sutartį N. P. atsakovei grynaisiais sumokėjo 10 000,00 Eur kaip užstatą už naudojamas patalpas.
Tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kad ieškovės buvęs savininkas ketino įsigyti ginčo patalpas ir atsakovė buvo sutikusi, kad ginčo patalpas ieškovei parduos už 17 000,00 Eur, tačiau pagrindinė sutartis dėl ginčo patalpų nebuvo tarp šalių sudaryta. Ieškovė nurodo, kad pagrindinė sutartis dėl ginčo patalpų tarp šalių nebuvo sudaryta dėl to, kad atsakovė neparengė servitutų, kuriuos buvo įsipareigojusi atlikti, o atsakovė tvirtina, kad pagrindinė sutartis tarp šalių dėl ginčo patalpų nebuvo sudarytą dėl pačios ieškovės kaltės, nes ieškovė nesumokėjo pagal preliminarią sutartį jokių piniginių lėšų ir vis prašė atsakovės atidėti sutarties sudarymą ir neparduoti ginčo patalpų kitiems, motyvuojant tuo, kad neturi lėšų ginčo patalpų įsigijimui. Atsakovė nurodo, kad ieškovės buvusio vadovo N. P. prašymu 10 000,00 Eur gauti grynais nebuvo apskaityti atsakovės buhalterijoje, nes tarp šalių buvo susitarimas, kad kai ieškovė pagal preliminarią sutartį numatytas lėšas perves į atsakovės sąskaitą, atsakovė gautą 10 000,00 Eur sumą grynaisiais iš N. P. grąžins N. P. grynaisiais.
Ikisutartinius santykius reglamentuojančių CK 6.163 – 6.165 straipsnių sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad, pradėjus derybas, šalis sieja specifiniai – pasitikėjimo – teisiniai santykiai, kurie reikalauja abipusio sąžiningumo viena kitos atžvilgiu. Taigi derybose dėl sutarties sudarymo šalys, kaip ir vykdydamos sutartis, privalo elgtis sąžiningai, ir tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose. Šios pareigos pažeidimas yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę.
Pagal sutarčių aiškinimo taisykles, aiškinant sutartį, pirmiausiai turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodžiui sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 1–5 dalys). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimu svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3 120/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013; 2013 m. gruodžio 23 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3702/2013; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019, 79 punktas; ir kt.).
Tarp šalių sudarytoje preliminarioje sutartyje šalys susitarė dėl ginčo turto kainos, tačiau nėra aiškiai ir konkrečiai numatyta per kiek laiko turi būti sudaryta pagrindinė, tai yra notarinė ginčo pastato pirkimo pardavimo sutartis. Preliminarios sutarties 2.1.1 punktu šalys susitarė, kad atsakovė ieškovei nupirktas patalpas perduoda per dešimt dienų nuo šios sutarties sudarymo, atsakovė tai pat įsipareigojo gauti servitutą naudojamai žemei apilk ginčo pastatą (preliminarios sutarties 2.1.2 punktas), o ieškovė įsipareigojo sutartyje nurodytą sumą pervesti per šios sutarties 3.1 punkte nustatytą terminą. Tačiau preliminarios sutarties 3.1 punkte yra numatytas ne pinigų už ginčo pastatą sumokėjimo terminas, o ginčo pastato kaina. Preliminarios sutarties 3.2 punktu šalys susitarė, kad ieškovė pinigus už ginčo pastatą perveda į banko sąskaitą per 10 dienų nuo sutarties sudarymo. Atsakovė nurodo, kad 17 000,00 Eur suma turėjo būti sumokėta per 10 dienų nuo preliminarios sutarties sudarymo, tačiau iš preliminarios sutarties 3.2 punkto negalima vienareikšmiai tvirtinti, kad tai turėjo būti atlikta per 10 dienų nuo preliminarios sutarties pasirašymo, nes dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo turi būti notarinė sutartis, o tam, kad būtų sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis buvo būtina gauti servitutą, nes žemės po ginčo pastatu nepriklausė atsakovei.
Tai, kad atsakovė savo įsipareigojimus pagal preliminarią sutartį vykdė tinkamai iš esmės patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, nes atsakovė 2016-04-24 sudarė sutartį su UAB „Geometra“ dėl servituto plano parengimo ir planas buvo parengtas dar 2016-04-29. Atsakovė tvirtina, kad šį planą pateikė ieškovės buvusiam vadovui N. P., tačiau jis gavęs planą dėl servituto dingo ir ilgą laiką su ieškove nebendravo, todėl atsakovė nebeužbaigė procedūrų dėl servituto nustatymo, nes nebuvo tikra ar ieškovė ketina pirkti ginčo patalpas, o atsakovei servitutas nebuvo reikalingas. Liudytoju apklaustas UAB „Diametra“ vadovas taip pat patvirtino, kad jis su atsakove kalbėjo ir apie servitutą, tačiau tiksliai nepamena kada. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės nurodytoms aplinkybėms, nes jas patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra, tai, kad atsakovė kreipėsi į specialistus dėl servituto plano parengimo bei į žemės sklypo savininkę, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pagrindinė sutartis per protingą laiką nebuvo sudaryta tik dėl atsakovės kaltės. Liudytojos I. P. teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad pagrindinė sutartis dėl ginčo pastato nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė nebaigė sutvarkyti žemės servitutų ir N. P. ketino kreiptis į teismą, vertintinos kritiškai, nes šias nurodytas aplinkybes nepatvirtina jokie rašytiniai įrodymai. Be to, teismo vertinimu vargu ar N. P. būdamas konfliktiniuose santykiuose su atsakove ir ketindamas ją paduoti į teismą dėl pagrindinės sutarties nesudarymo ir piniginių lėšų negražinimo, vargu ar būtų kreipęsis į atsakovės atstovę dėl asmeninės pagalbos suteikimo, tai yra dėl skyrybų ir dėl jo sumušimo. Į bylą nėra pateikta jokių nenuginčijamų rašytinių įrodymų, kad N. P. būdamas ieškovės vadovu būtų raginęs atsakovę sudaryti pagrindinę sutartį ar būtų reikalavęs grąžinti sumokėtas lėšas, kurias atsakovei buvo perdavęs dar 2016-02-01 pagal garantinį raštą 10 000,00 Eur ir 4 000,00 Eur pagal pakvitavimą.
Ieškovė kaip įrodymą, kad pagal preliminarią sutartį buvo sumokėta 14 000,00 Eur suma pateikė ieškovės avansinę apyskaitą Nr. 16/2, kuri nėra pasirašyta N. P., nors nurodyta, kad jis ją sudarė, o kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu ši avansinė apyskaita buvo sudaryta po N. P. mirties ir ją sudarė G. P. sutuoktinė, o sudaryta tuo pagrindu, kad buvo rastos sutartys dėl ginčo patalpų nuomos ir preliminarioji sutartis bei garantinis raštas. Tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tiek ir liudytojos I. P. parodymų galima daryti išvadą, kad ieškovės buhalterija nebuvo vedama griežtai laikantis įstatymo keliamų reikalavimų, nes ji dirbant kartu su N. P. viską ką jie uždirbdavo dėdavo į vieną ir iš to gyveno, iš tų pinigų buvo perkamos ir staklės ir mokamos įmokos, negalėjo patvirtinti iš kokių lėšų buvo sumokėtas 10 000,00 Eur ar iš įmonės ar iš asmeninių N. P. lėšų. Nėra pateikta jokių buhalterinių dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovė 2016-02-01 turėjo 10 000,00 Eur ir ši suma buvo perduota atskaitingam asmeniui, bei kokiu pagrindu. Į bylą taip pat yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad liudytoja I. P. nebūdama direktore pasirašinėjo kaip direktorė ant kasos išlaidų orderio Nr. 003. Liudytoja I. P. negalėjo tiksliai paaiškinti kaip buvo tvarkoma ieškovės buhalterija, nes patvirtino, kad ji buvo tik formali direktorė, kuri tik užregistravo įmonę ir o visus iš įmonės veiklos gautus pinigus ji atiduodavo N. P., kuris viską tvarkė, be to buvo įmonėje buhalterė.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal preliminarią sutartį šalys susitarė, kad pinigai už ginčo patalpas turėjo būti pervesti į atsakovės sąskaitą ir ieškovė teismui nepateikė jokių nenuginčijamų įrodymų, kad ieškovė vykdydama preliminarios sutarties sąlygas į atsakovės banko sąskaitą būtų pervedusi pinigines lėšas pagal preliminarią sutartį, laikytina, kad ieškovė neįrodė, jog pagal preliminarią sutartį buvo atlikti kokie nors mokėjimai atsakovei. Kaip nustatyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais ieškovė atstovas N. P. sudarydamas preliminarią sutartį jau buvo grynaisiais atsakovei perdavęs 10 000,00 Eur ir galėjo šių piniginių lėšų panaudojimą nurodyti preliminarioje sutartyje, tačiau to nepadarė, todėl labiau tikėtina, kad būtent tarp atsakovės ir N. P. buvo susitarimas dėl to, kad 10 000,00 Eur nebūtų apskaitomi atsakovės buhalterijoje. Bylos nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti tikslios datos, kada buvo sumokėta 4 000,00 Eur suma, nes atsakovės raštiškas patvirtinimas dėl 4 000,00 Eur gavimo iš N. P. yra be datos, be to, rašte nurodyta, kad ši suma sumokama ne pagal preliminarią sutartį, o kaip įnašas pagal išperkamosios nuomos sutartį.
Atsakovė ir N. P., buvęs UAB „Nero baldai“ direktorius, yra įmonių vadovai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnis numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Vadinasi, įmonės vadovą ir pačią įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, t.y. vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais, būti sąžiningas, rūpestingas, protingas, apdairus, kvalifikuotas, veikti pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Pažymėtina, kad įmonės vadovui taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai negu eiliniam įmonės darbuotojui. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, privalo visiškai atlyginti padarytą žalą juridiniam asmeniui (CK 2.87 str. 7 d.). Eidamas tokias pareigas, N. P. turėjo teisę susitarti dėl jau sumokėtų pinigų įtraukimo į preliminariąją sutartį, tam, kad ateityje nekiltų nesusitarimų. Kaip patvirtintina byloje esantys rašytiniai įrodymai N. P. turėjo patirties sudarant sutartis, nes ieškovė buvo sudariusi ne vieną išperkamosios nuomos sutartį, todėl akivaizdu, kad N. P. suprato, kad pagrindinės sutarties nesudarymas ilgiau kaip 3 metai yra nepagrįstas terminas ir turėjo galimybę kreiptis į teismą ar į atsakovę jeigu manė, kad jo ar, jo įmonės interesai yra pažeisti, tačiau to nepadarė. Teismas nesutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad sudarius preliminarią sutartį, nuomos sutartis tapo negaliojanti, nes jei būtų nutraukta nuomos sutartis ieškovė privalėjo grąžinti atsakovei ginčo patalpas, tačiau byloje tokių duomenų nėra.
Nors ieškovė ir ginčija, kad atsakovė 2016-02-01 perdavė ginčo patalpas pagal nuomos sutartį, tačiau į bylą pateiktas 2016-02-01 ginčo patalpų perdavimo – priėmimo aktas, patvirtina, kad ginčo patalpos ieškovei kaip nuomininkui yra perduotos. Tai, kad ieškovė nurodo, kad ieškovė jokios veiklos nevykdė ginčo patalpose ir šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytojas T. B., tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė pagal 2016-02-01 priėmimo – perdavimo aktą nepriėmė ginčo patalpų iš atsakovės. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki ginčo pastatų perleidimo būtų naudojusi ginčo statinius, juos būtų pernuomojusi ir būtų gavusi pajamas už ginčo patalpas.
Nuoma yra atlygintinas sandoris, pagal kurį viena šalis perduoda, kitai šaliai laikinai valdyti ir naudotis daiktu už šalių sutartą nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis).
Pagal tarp šalių sudarytą nuomos sutartį, nustatyta, kad tai buvo terminuota rašytinė nuomos sutartis, tai yra atsakovė ieškovei išnuomojo ginčo patalpas metams ir penkeriems mėnesiams, pagal sutarties nuostatas atsakovė iš ieškovės pagal šią sutartį būtų gavusi 15 000,00 Eur, nes šalys buvo sutarusios, kad mėnesio nuoma yra 1 000,00 Eur.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nors tarp šalių ir buvo ketinimas sudaryti ginčo patalpų pagrindinę sutartį, galimai net išperkamosios nuomos būdu, tačiau nesudarius pagrindinės sutarties, laikytina, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai santykiai dėl ginčo patalpų nuomos ir atsakovė 14 000,00 Eur lėšas gavo už ginčo patalpų nuomą pagal šalių sudarytą nuomos sutartį. Teismas priimdamas sprendimą vadovaujasi rašytine šalių nuomos sutartimi, o pateikta šalių nuomos sutartis su ranka atliktais taisymais nelaikytina kaip šalių susitarimas, nes po atliktais taisymais nėra abiejų šalių parašų, tai yra šalių aiškios valios.
Pagal bendrąją taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidu.
Byloje yra susidariusių 33,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistino iš ieškovės, valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Nero baldai“ 33,20 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėja Inga Sakalauskaitė