Civilinė byla Nr. 3K-3-378-701/2017

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07903-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.11; 3.2.6.12.2; 3.3.3.7.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos spauda“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žemaitijos spauda“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-2278 panaikinimo ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą ir papildomo teismo sprendimo (nutarties) priėmimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. DGKS-2278 (toliau – ir Sprendimas), priteisti iš atsakovės 15 929,10 Eur neturtinės žalos, 23,08 Eur gydymosi išlaidų atlyginimo 6607,82 Eur negautas pajamas, 5 proc. dydžio metines palūkanas.
3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, parengiamojo teismo posėdžio metu nustatęs, kad tame pačiame teisme nuo 2016 m. balandžio 20 d. yra nagrinėjamas analogiškas ieškovės V. S. ieškinys atsakovei UAB „Žemaitijos spauda“ dėl 15 929,10 Eur neturtinės žalos, 23,08 Eur gydymosi išlaidų atlyginimo, 6607,82 Eur negautų pajamų priteisimo, 2016 m. rugsėjo 7 d. protokoline nutartimi ieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei negautų pajamų priteisimo paliko nenagrinėtą.
4. Byla pradėta nagrinėti iš esmės pagal ieškovės ieškinio reikalavimą dėl Darbo ginčų komisijos 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. DGKS-2278 panaikinimo.
5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl ieškinio atsiėmimo ir ieškinį dėl Darbo ginčų komisijos Sprendimo panaikinimo paliko nenagrinėtą. Spręsdamas atsakovės atstovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo teismas nurodė, kad: pateikdama atsiliepimą į ieškinį atsakovė pateikė sutartį dėl teisinės pagalbos ir atstovavimo, taip pat 2016 m. liepos 25 d. mokėjimo nurodymą dėl 360 Eur mokėjimo; atsižvelgiant į tai, kad teismui nėra pateiktas tinkamai parengtas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo su patirtų išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, iš pateiktų duomenų nesant galimybės nustatyti, ar 2016 m. liepos 25 d. mokėjimo nurodyme nurodytos išlaidos už paslaugas mokėtos šioje byloje, atsakovės atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.
6. Atsakovės atstovas prašymu dėl papildomos nutarties priėmimo, teisme gautu 2016 m. rugsėjo 15 d., prašė priimti papildomą nutartį ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. priėmė papildomą nutartį, kuria tenkino atsakovės atstovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš ieškovės atsakovei priteisė 360 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą atlyginimo.
8. Teismas nurodė, kad priimdamas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartį klausimo dėl atsakovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo teismas neišsprendė ir nepriteisė iš ieškovės atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kadangi atsakovė nebuvo pateikusi prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas su patirtų išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
9. Teismas nurodė, kad atsakovė, pateikdama atsiliepimą į ieškinį, suformulavo prašymą priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė sutartį dėl teisinės pagalbos ir atstovavimo, taip pat 2016 m. liepos 25 d. mokėjimo nurodymą dėl 360 Eur mokėjimo, tačiau nepateikė duomenų, kad 360 Eur buvo sumokėti už teisines paslaugas šioje byloje. Kartu su prašymu dėl papildomos nutarties priėmimo atsakovė pateikė 2016 m. liepos 23 d. 360 Eur sumos sąskaitą už teisines paslaugas, atsakovei suteiktų teisinių paslaugų detalizaciją. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidų, teisinės pagalbos išlaidas ji apmokėjo 2016 m. liepos 25 d., t. y. iki ieškovei pareiškiant apie ieškinio atsiėmimą, be to, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovė buvo suformulavusi pateiktame atsiliepime, su kuriuo pateikė 2016 liepos 25 d. mokėjimo nurodymą, 2016 m. rugsėjo 15 d. pateikė prašymą, kuriame detalizavo patirtas išlaidas, taip pat įvertinęs, jog prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, byla baigta ieškovei atsiėmus ieškinį, teismas pripažino, jog prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstas, todėl jį tenkino.
10. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą, 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atsakovės prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo atmetė.
11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties motyvuojamosios dalies turinį, konstatavo, kad nurodyta nutartimi pirmosios instancijos teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, ir atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino. Dėl nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismas, atsakovei pateikus papildomus įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neturėjo pagrindo priimti papildomą nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo įrodymai turėjo būti pateikti teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, šiuo atveju iki nutarties palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtą priėmimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
12. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (šiuo atveju iki 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas, priėmimo dienos). Atsakovė nenurodo jokių motyvų, kodėl 2016 m. rugsėjo 7 d. detalizuotos užmokesčio už teisines paslaugas apskaičiavimo pažymos nepateikė bylos nagrinėjimo metu, todėl pirmosios instancijos teismas, 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atmetęs atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nepagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju, atsakovei pateikus naujus įrodymus, yra pagrindas priimti papildomą nutartį ir šia priteisti iš ieškovės atsakovei 360 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
13. Iš CPK 277 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad ieškovė turėjo būti informuota apie atsakovės prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo ir turėjo teisę pareikšti atsiliepimą, pateikti atsikirtimus nagrinėjamu klausimu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išsprendė papildomos nutarties priėmimo klausimą neinformavęs ieškovės.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 nutartį ir palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo papildomą 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 98 straipsnio 1 dalį, konstatuodamas, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, išskyrus, kai nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, jog asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovė turėjo galimybę pateikti prašymą dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju atsakovei, dalyvavusiai pirmosios instancijos teismo parengiamajame posėdyje, netikėtai ir nelauktai teismo buvo priimtas ieškovės prašymas dėl ieškinio atsiėmimo, bylos nagrinėjimas iš esmės buvo užbaigtas to paties teismo posėdžio metu, todėl atsakovė neteko galimybės pateikti detalesnių, papildomų įrodymų, pagrindžiančių turėtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus.
2. Pasisakydamas, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti papildomą nutartį, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 98 straipsnio 1 dalį, 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes šių straipsnių analizė suponuoja išvadą, kad papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).
15. Atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovės kasacinį skundą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties atsakovė atskiruoju skundu neskundė. Tokiu būdu atsakovė sutiko su teismo priimtu procesiniu sprendimu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu. Tuo tarpu papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo gali būti priimtas tik tuo atveju, kai teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo neišsprendė (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
2. Atsakovė buvo atstovaujama advokato, todėl turėjo žinoti ir suprasti, kad teismas bet kada gali patenkinti jos atsiliepime keliamus reikalavimus ir civilinę bylą palikti nenagrinėtą, juolab kad tokiam veiksmui atlikti CPK nenustatytas joks procesinis terminas. Atsakovė, rūpindamasi savo bylinėjimosi išlaidų atlyginimu, įrodymus, pagrindžiančius patirtas išlaidas, turėjo pateikti teikdama atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį arba 2016 m. rugsėjo 7 d. vykusiame teismo posėdyje.
3. Atsakovei atstovaujantis advokatas jai teikia teisines paslaugas kitose bylose. Atsakovės advokato pateikta 2016 m. liepos 23 d. sąskaita faktūra Nr. 97/16, kurioje nenurodyta, kokioje byloje teikiamos paslaugos, prieštarauja 2016 m. rugsėjo 7 d. pateiktai atsakovo advokato pažymai Nr. 97/19 dėl detalizuoto užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas – šioje pažymoje nurodoma, kad atsakovė patyrė 70 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, t. y. už pasirengimą bylos nagrinėjimui posėdžiuose, ir 290 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Tuo tarpu atsakovė parengė atsiliepimą ne į ieškovės ieškinį, bet į patikslintą ieškinį. Tai įrodo, kad atsakovės atstovo pateiktos patirtos išlaidos neturi jokio ryšio su šioje byloje patirtomis išlaidomis. Pažymėtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-7039-639/2016, kurioje buvo pateiktas atsakovės atsiliepimas į ieškovės ieškinį, todėl greičiausiai šios išlaidos susijusios būtent su šia nagrinėjama civiline byla.
4. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. papildoma nutartis buvo priimta nepranešus šalims apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime Švenčionienė prieš Lietuvą konstatavo, kad, siekiant užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, būtina šalis tinkamai informuoti apie apeliacinį procesą ir suteikti galimybę pasisakyti dėl pateiktų argumentų. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nei ieškovei, nei jos atstovams pranešimas apie bylos nagrinėjimą dėl papildomos nutarties priėmimo įstatymo nustatyta tvarka siųstas nebuvo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacinio nagrinėjimo dalyko

16. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus. Įsiteisėjusių procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai, kasaciniam skundui keliami reikalavimai nustatyti CPK 346, 347 straipsniuose. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai.
17. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kasacinis teismas yra saistomas kasacinio skundo ribų. Šios nuostatos teisėjų kolegija laikosi nagrinėdama atsakovės UAB „Žemaitijos spauda“ kasacinį skundą, nes nenustatyta pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnis).
18. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 277 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, padarė išvadas, kad ieškovė turėjo būti informuota apie atsakovės prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo ir turėjo teisę pareikšti atsiliepimą, pateikti atsikirtimus, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išsprendė papildomos nutarties priėmimo klausimą neinformavęs ieškovės. Atsakovė, nors kasaciniu skundu prašo panaikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo papildomą nutartį, skunde nenurodo jokio kasacijos pagrindo dėl pastarųjų apeliacinės instancijos teismo išvadų peržiūrėjimo kasacine tvarka. Dėl to teisėjų kolegija, saistoma kasacinio skundo ribų, nenagrinėja tokių apeliacinės instancijos teismo išvadų teisėtumo ir dėl jų nepasisako.
19. Kai kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu kasacijos pagrindu – teismo nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kasaciniame skunde turi būti nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys, kad teismas apskųstame sprendime (nutartyje) be teisinio pagrindo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasatoriaus keliamu teisės klausimu. Kasatorius turi nurodyti ne tik konkrečias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, jose pateiktus išaiškinimus aktualiais bylai teisės aiškinimo ir taikymo klausimais, bet ir argumentuotai pagrįsti galėjimą jomis remtis nagrinėjamoje byloje, jo nurodomų kasacinio teismo bylų ir nagrinėjamos bylų konkrečių faktinių aplinkybių esminį panašumą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
20. Šioje byloje kasaciniame skunde teigdama, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, atsakovė tik duoda nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, tačiau nepateikia CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą kasacijos pagrindą patvirtinančių teisinių argumentų. Dėl to toks atsakovės kasacinio skundo teiginys laikytinas netinkamai motyvuotu, neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų ir nesudarančiu kasacinio nagrinėjimo dalyko.
21. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada praktikoje reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo papildoma teismo nutartimi

22. Teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis (CPK 290 straipsnio 1 dalis). Rašytinė nutartis priimama sprendimų priėmimo kambaryje ir surašoma kaip atskiras procesinis dokumentas (CPK 290 straipsnio 2 dalis). Joje, be kita ko, turi būti nurodoma: motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi; teismo nutarimas (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktai).
23. Nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstomas faktinis ir teisinis teismo nutartimi padarytų išvadų pagrindimas. Joje teismas išanalizuoja byloje dalyvaujančių asmenų prašymus, nuomones, įvertina įrodymus ir jų pagrindu konstatuoja teisiškai reikšmingas aplinkybes, ir kt. Nutarties rezoliucinėje dalyje – teismo nutarime – turi būti tiksliai ir aiškiai išdėstomos teismo išvados dėl nutartimi sprendžiamo klausimo (sprendžiamų klausimų). Ši nutarties dalis turi remtis motyvuojamąja teismo nutarties dalimi, t. y. teismo išvados turi būti pagrįstos teismo nutarties motyvais. Teismo nutarties rezoliucinė dalis turi būti suformuluota aiškiai, suprantamai, trumpai ir nedviprasmiškai, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nekiltų abejonių dėl nutartimi išspręsto klausimo turinio.
24. Tais atvejais, kada pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, byla užbaigiama teismo nutartimi (CPK 297 straipsnio 1 dalis). Ja užbaigiamas procesas byloje. Tokia teismo nutartimi, be kitų, turi būti išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 94 straipsnis) ir jos rezoliucinėje dalyje išdėstytas teismo nurodymas dėl šių išlaidų paskirstymo. Jei CPK normose nustatyti klausimai teismo nutartimi neišsprendžiami, jie gali būti išsprendžiami papildoma nutartimi, pagal įstatymo analogiją taikant papildomo sprendimo institutą (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas pateiktas CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta galimybė priimti papildomą sprendimą, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
25. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl šių išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo bylos proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje teismo instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, jog papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).
27. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką). Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 22 punktas).
28. Šioje byloje atsakovė atsiliepimu į ieškinį, teisme gautu 2016 m. liepos 26 d., be kita ko, nurodžiusi, kad ieškovės tapatus ieškinys yra nagrinėjamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7039-639/2016, prašė: ieškinį palikti nenagrinėtą, o jeigu ieškinys būtų nagrinėjamas – jį atmesti; skirti ieškovei baudą už tapataus ieškinio pateikimą; priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pastarajam prašymui pagrįsti kartu su atsiliepimu į ieškinį teismui pateikė sutartį dėl teisinės pagalbos ir atstovavimo bei 2016 m. liepos 25 d. mokėjimo nurodymą dėl 360 Eur sumokėjimo (nors atsiliepime nurodyta, kad, nagrinėjamu aspektu, kaip jo priedai pateikiami teisinių paslaugų sutarties išrašas, sąskaita už teisines paslaugas). Dalis ieškinio palikta nenagrinėta teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. protokoline nutartimi, kita dalis – 2016 m. rugsėjo 13 d. rašytine nutartimi.
29. Atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimu į ieškinį pati atsakovė prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, taip pat atsižvelgiant ir į jos (atsakovės) atsiliepime nurodytą tokio prašymo pagrindimą, kaip nepagrįstas vertintinas kasacinio skundo argumentas, kuriuo teigiama, jog atsakovei netikėtai ir nelauktai teismo buvo priimtas ieškovės prašymas atsiimti ieškinį ir ieškinys paliktas nenagrinėtas. Spręstina, kad atsakovė tokią bylos proceso baigtį – ieškinio palikimą nenagrinėto – prognozavo, jai ruošėsi ir jos siekė, tokia bylos proceso baigtis neturėjo jokios įtakos atsakovės galimybei pateikti CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą ir įrodymus, kurie iki užbaigiančios bylos procesą teismo nutarties priėmimo nebuvo teismui pateikti dėl atsakovės neatidumo ir nerūpestingumo.
30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties motyvuojamosios dalies turinį, padarė išvadą, kad nurodyta nutartimi pirmosios instancijos teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, ir atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino. Atsakovė kasaciniame skunde nenurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada yra neteisėta, ir su tuo susijusių argumentų nepateikia. Teisėjų kolegija remiasi tokiu apeliacinės instancijos teismo nustatytu juridiškai reikšmingu faktu, kuris atitinka pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties motyvuojamosios dalies turinį. Tai, kad išvada dėl atsakovės prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinimo nėra išdėstyta pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties rezoliucinėje dalyje – teismo nutarime, neteikia pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nurodyta nutartimi neišsprendė atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes, kaip minėta, nutarties rezoliucinė dalis – teismo nutarimas – turi remtis motyvuojamąja teismo nutarties dalimi, t. y. teismo išvados turi būti pagrįstos teismo nutarties motyvais. Esant nurodytam juridiškai reikšmingam faktui, pagrįsta pripažintina apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovei pateikus papildomus įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, neturėjo teisinio pagrindo taikyti CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir juo remdamasis priimti papildomą nutartį priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nes šis klausimas jau buvo išspręstas teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, o, kaip jau minėta, CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo sąlyga – jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Atsakovei teigiant, kad jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi buvo išspręstas netinkamai, taikytinas teismo nutarties apskundimo institutas (CPK 334–339 straipsniai).
31. Kasacinio skundo argumentai vertintini kaip nepagrindžiantys skundo teiginių, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 98 straipsnio 1 dalį, 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
32. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad pagrindo ją naikinti arba pakeisti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 4,96 Eur tokių išlaidų. Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2016  m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos spauda“ (j. a. k. 142108236) valstybei 4,96 Eur (keturis Eur 96 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai              Gražina Davidonienė

              Antanas Simniškis

Vincas Verseckas