Civilinė byla Nr. e2-853-254/2021

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00606-2020-2

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 2.6.29.4; 3.1.7.6; 3.2.6.5.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

GALUTINIS  SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m.  liepos 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

sekretoriaujant Vaidai Litvaitei, Danutei Nekraševičienei,

dalyvaujant ieškovės ir trečiųjų asmenų R. G. K. ir UAB „RGK Invest“ atstovui advokatui N. K.,

atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Omina Bona“ atstovams advokatams L. D. ir G. Č., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymo ir investicijų grupė“ ieškinį atsakovui R. J. dėl negrąžintos paskolos priteisimo, tretieji asmenys R. G. K., uždaroji akcinė bendrovė „RGK Invest“ ir uždaroji akcinė bendrovė UAB „Omina Bona“.

Teismas  

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė” kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama jį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, ir priteisti iš atsakovo R. J. 65 000 Eur negrąžintos paskolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2015 m. balandžio 30 d. atsakovas R. J. ir trečiasis asmuo R. G. K. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu trečiasis asmuo suteikė atsakovui 15 000 Eur paskolą, kurią šis įsipareigojo grąžinti iki 2015 m. birželio 30 d. Ši paskola nebuvo grąžinta. 2016 m. vasario 3 d. atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė dar vieną paskolos sutartį, kuria trečiasis asmuo atsakovui suteikė 50 000 Eur paskolą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2019 m. vasario 3 d., tačiau ir ši paskola nebuvo grąžinta. 2020 m. rugsėjo 2 d. trečiasis asmuo ir ieškovė sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovą, kylančias iš minėtų 2015 m. balandžio 3 d. ir 2016 m. vasario 3 d. paskolos sutarčių. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. spalio 9 d. pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimo faktą ir pareikalavo iš atsakovo kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, grąžinti pagal nurodytas paskolos sutartis paskolintus 65 000 Eur, tačiau atsakovas nustatytu terminu paskolos ieškovei negrąžino.

2.       Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 20 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Turto valdymo ir investicijų grupė“ iš atsakovo R. J. 65 000 Eur negrąžintos paskolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (65 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 600 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3.       Atsakovas R. J. prieštaravimuose dėl 2020 m. lapkričio 20 d. preliminaraus teismo sprendimo prašė panaikinti priimtą preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Atsakovas prieštaravimuose ir bylą nagrinėjant teisme atsakovas ir jo atstovai nurodė šiuos argumentus:

3.1.       Atsakovas 2015-04-30 paskolos sutartimi jam suteiktą 15 000 Eur paskolą grąžino 2017 metais grynais pinigais trečiajam asmeniui R. G. K. ir paskolos sutartyje kreditorius padarė įrašą ranka apie paskolos grąžinimą. Trečiasis asmuo R. G. K. 2018-02-07 elektroniniame laiške atsakovui rašė: „2015-04-30 Sia data buvo sudaryta paskolos sutartis, 15000 euru sumai Ant jos, Tavo egzemplioriaus, mano ranka yra padarytas irasas apie atsiskaityma Gal galetum permesti Linkejimai r“ (Atsakovo 2020-12-18 prieštaravimų Priedas Nr. 1). Taigi, trečiasis asmuo raštu pripažino, kad paskola buvo grąžinta ir kad ant atsakovo sutarties egzemplioriaus jis yra padaręs įrašą apie grąžinimą.

3.2.       Trečiasis asmuo R. G. K., apklausiamas 2021-02-03 teismo posėdžio metu, pripažino, kad 2017 metų rudenį jis pats savo ranka ant 2015-04-30 paskolos sutarties padarė įrašą „Grąžinta“, kadangi manė, jog paskola grąžinta ir, tik kilus nesutarimams su atsakovu R. J. dėl kitų bendrų projektų, tuo suabejojo (posėdžio garso įrašas 1:46:23 – 1:47:25). 2021-04-07 posėdžio metu jis paaiškino, kad visos R. J. suteiktos asmeninės paskolos visuomet būdavo grąžintos, o jų buvo daug ir pavedimais, ir grynaisiais pinigais (posėdžio garso įrašas 01:44:10). 2021-02-03 teismo posėdžio metu paklaustas, kodėl ant 2015-04-30 paskolos sutarties savo ranka padarė įrašą “Grąžinta“, paaiškino, kad „net abejonių nebuvo“ (posėdžio garso įrašas 02:03:03). Aplinkybė, bei tai, kad daugiau nei du metus iki kilusių nesutarimų trečiasis asmuo R. G. K. buvo įsitikinęs, kad paskola yra grąžinta, tik patvirtina, kad paskolos grąžinimo neigimas galimai yra tik nepasitenkinimo, kilusio iš tarpusavio nesutarimų, išraiškos pasekmė.

3.3.       Trečiasis asmuo R. G. K. nurodė, kad įrašas ant paskolos sutarties iš „Grąžinta“ į „Negrąžinta“ buvo padarytas tuomet, „kai atsirado daugiau problemų“ (posėdžio garso įrašas 02:07:00). 2021-02-03 posėdžio metu (posėdžio garso įrašo 01:59:18 – 01:59:30). Į klausimą kada ir kodėl padarė ant 2015-04-30 paskolos sutarties papildomą įrašą „Ne“, jis nurodė: „supykau ir užrašiau“. Trečiojo asmens nenuoseklius parodymus dėl paskolos grąžinimo patvirtina ir 2021-04-07 posėdžio metu duoti paaiškinimai (01:34:53 – 01:38:45; 01:39:47 – 01:41:12). Jis kelis kartus nuolat maišėsi, negalėdamas tiksliai pasakyti, kada sugalvojo, kad 15 000 Eur paskola, kuri visuomet manė, jog yra grąžinta, vis tiktai tapo „negrąžinta“, bei painiojosi, ar ši paskola, ar kita 50 000 Eur suma buvo grąžinta picerijoje Jazz 2017 metais. Taip pat 2021-02-03 posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad nuo 2012 m. nė viena paskola nebuvo grąžinta grynais pinigais (posėdžio garso įrašas 01:58:02), nors jau 2021-04-07 posėdyje apklausiamas teigė, kad vis tiktai buvo grąžintų ir grynais pinigais (posėdžio garso įrašas 01:44:07 – 01:44:46).

3.4.       Atsakovas R. J. su 2021-02-19 prašymu pateikė papildomus įrodymus ( priedas Nr. 1) – trečiojo asmens R. G. K. 2018-12-28 elektroninį laišką, kuriame jis pats nurodo: „Taip, man R. is tikro dave pinigu, 15t eur padengdamas praterminuota 15t.eur beprocentine paskola, suteikta 2015m balandzio men“. Tai patvirtina, kad pats trečiasis asmuo jau po 3 metų nuo paskolos suteikimo, pripažino, kad atsakovas R. J. jam grąžino paskolą. Taip pat, kadangi minėtame elektroniniame laiške nurodoma, kad „dave“, o ne pervedė, suprantama, kad pinigai buvo grąžinti grynais, o ne banko pavedimu. Tai, kad 15 000 Eur paskola buvo grąžinta, patvirtina ir paties trečiojo asmens R. G. K. rengtos atsakovo paskolų apskaitos lentelės, kurias jis derino su atsakovu 2017-11-13 ir 2018-05-04 elektroniniais laiškais, pagal kurias matyti, kad 2017-11-13 duomenimis 15 000 Eur paskola yra apskaityta, o 2018-05-04 šios sumos prie paskolų jau nėra (priedas Nr. 2 ir priedas Nr. 3). Kad trečiasis asmuo R. G. K. pats vedė tokią asmeninių R. J. paskolų apskaitos lentelę, jis patvirtino, apklausiamas 2021-04-07 posėdžio metu (posėdžio garso įrašas 01:38:47). Apklausiamas liudininkas E. M. 2021-04-07 posėdžio metu nurodė, kad, jeigu 15 000 Eur paskolos atsakovas būtų negrąžinęs, tai ji neabejotinai būtų buvusi įtraukta į sudaromus sandorius dėl verslų atskyrimo, todėl, jeigu nebuvo įtraukta, reiškia buvo grąžinta (03:04:07). Apklausiamas liudininkas D. V. 2021-04-07 posėdžio metu taip pat patvirtino, kad yra girdėjęs iš atsakovo, jog 15 000 Eur paskola yra grąžinta (03:22:57). Paskolą atsakovas grąžino ne pavedimu per banką, o grynais pinigais, dar tuomet, kai abiejų darbo vieta ir kabinetai buvo Taikos pr. 141, Kaune, Plaza centre. Todėl trečiasis asmuo R. G. K. visiškai be pagrindo ir pats neturėdamas tam reikalavimo teisės, 2020-09-02 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pardavė reikalavimo teises ieškovei į paskolą, kuri jau seniai buvo grąžinta. Be to, į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad pagal ieškovės ir trečiojo asmens 2020-09-02 sudarytą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį dėl ginčo skolų perleidimo, ieškovė yra sumokėjusi 50 000 Eur trečiajam asmeniui, kaip tai numatyta šios sutarties 3.1. punkte, kas leidžia numanyti, jog tai buvo apsimestinis sandoris. Kadangi atsakovo paskolos sutarties egzempliorius yra dingęs, o ieškovė į bylą yra pateikusi paskolos sutarties su įrašu kopiją, tai atsakovas mano, kad galimai tai ir bus jo sutarties egzempliorius.

3.5.       Dėl 2016-02-03 sudarytos 50 000 Eur paskolos sutarties atsakovas nurodė, kad jis buvo vienintelis UAB „Omina Bona“ akcininkas, o trečiasis asmuo – vienintelis  UAB „RGK Invest“ akcininkas. Šios bendrovės buvo po ½ dalį ieškovės UAB “Turto valdymo ir investicijų grupė” akcininkėmis. 2019-05-31 UAB „Omina Bona“ akcijų pirkimo– pardavimo sutartimi perleido UAB „RGK Invest“ savo dalį turėtų UAB “Turto valdymo ir investicijų grupė” akcijų. Vykdant šį sandorį, šalys susitarė, kad, nustatant akcijų pardavimo kainą, bus padaryti visų buvusių (įmonių ir asmeninių) tarpusavio rašytinių ir žodinių įsiskolinimų užskaitymai. Šias sąlygas ir sumas jie tarpusavyje derinosi elektroniniu paštu, kas taipogi matyti iš daugelio susirašinėjimų tarp atsakovo ir trečiojo asmens (pridedame sąrašą el. laiškų). Iš 2019-05-28 el. laiško su priedais matosi, kad šalys tarpusavyje suderino ne tik sutartis, tačiau ir mokėtinas bei įskaitomas sumas. Šio laiško priede „TVIG_OMINA_RGK moketinos_iskaitomos sumos 19.05.23.xlsx“ buvo suderinta lentelė, kurioje matyti, kad sutarta kaina už UAB “Turto valdymo ir investicijų grupė” akcijas buvo 1,969,058 Eur, o galutinė kaina, atmetus visus įskaitymus, kuri ir buvo nurodyta 2019-05-31 Akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje – 1,264,953 Eur, lentelėje įvardinta kaip APPS1 TVIG. Atsakovas vertina, kad tai reiškia, jog UAB „RGK Invest“ įsigijo iš UAB „Omina Bona“ ½ dalį ieškovės akcijų sumažinta kaina, kadangi buvo įskaityta šios bendrovės akcininko (atsakovo) skolos UAB „RGK Invest“ akcininkui (trečiajam asmeniui).

3.6.       Iš lentelės duomenų matyti, kad akcijų pardavimo kaina buvo nustatyta iš sutartos akcijų kainos 1969058 Eur atmetus ½ rentinio (teismo priteista suma,), t. y. – 108,750.00 Eur, taip pat atmetus UAB „Omina Bona“ paskolą su palūkanomis, t. y. – 176,239.30 Eur, bei lentelės eilutėje „Kauko sumos + palūkanos“ nurodytą sumą, t. y. – 419,115.94 Eur, kurios sudėtyje ir buvo įtraukta ieškovės reikalaujama priteisti 50000 Eur paskolos suma. Tai, kad 50000 Eur skola buvo įtraukta į galutinės akcijų pirkimo–pardavimo sutarties įskaitymus, patvirtina ir atsakovo 2019-02-26 elektroninis laiškas trečiajam asmeniui, kuriame teigiama, kad ši asmeninė paskola bus įtraukta į bendrus atsiskaitymus bei kiti elektroniniai laiškai, kuriuose aiškiai nurodytos 2016-02-03 ir 2016-02-04 pavedimais pervestos paskolos įtraukimas į Kauko projekto išlaidas. Būtent, trečiasis asmuo 2019-03-04 ir 2019-04-24 elektroniniais laiškais siuntė atsakovui priedus prie susitarimo, kuriuose buvo numatytos šios lėšos ir prašoma suderinimo. Ši lentelė buvo siunčiama ir ieškovei, nes tai patvirtina jos siųstas 2019-05-07 el. laiškas trečiajam asmeniui ir atsakovui. Esant tokiam nepagrįstam ieškiniui, atsakovas prašo ieškovei ir trečiajam asmeniui skirti 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu.

4.       Trečiasis asmuo UAB „Omina Bona“ palaikė atsakovo prieštaravimus bei nurodė, kad 2019-05-31 UAB „Omina Bona“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui R. G. K. priklausančiai bendrovei UAB „RGK Invest“ savo dalį UAB “Turto valdymo ir investicijų grupė” akcijų. Todėl UAB „RGK Invest“ tapo vieninteliu UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ akcininku. Būtent UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi tretieji asmenys UAB „Omina Bona“, UAB „RGK Invest“, R. G. K. ir atsakovas R. J. atliko įvairius tarpusavio įskaitymus, su tikslu trečiajam asmeniui R. G. K. ir atsakovui R. J. pasidalinti visus bendrus projektus ir atsiskaityti vienas su kitu pagal visas buvusias prievoles, tame tarpe, ir ginčo 50000 Eur paskolą, kuri buvo panaudota Kauko projektui.

5.       Atsakovas R. J., veikdamas tiesiogiai ir/ar per savo pilnai kontroliuojamą įmonę trečiąjį asmenį UAB „Omina Bona“ su trečiuoju asmeniu R. G. K., veikiančiu tiesiogiai ir/ar per jo pilnai kontroliuojamą įmonę trečiąjį asmenį UAB „RGK Invest“ bendrai investavo į eilę bendrų projektų: per UAB „Omina Bona“ ir UAB „RGK Invest“ R. J. ir R. G. K. bendrai valdė UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ – abu po 50 proc. akcijų; UAB „Pajūrio vilos“ – 75 proc. akcijų UAB „RGK Invest“, 25 proc. akcijų R. J. ir E. J.; UAB „City Plaza“ – 33 proc. akcijų UAB „RGK Invest“, 67 proc. akcijų UAB „Omina Bona“ (atsiliepimo 3 lentelė). Trečiajam asmeniui R. G. K. ir atsakovui R. J. nusprendus pasidalinti verslus, verslo atskyrimo eigą patvirtina teismui pridedami dokumentai, tame tarpe, ir 2019-05-31 tarp šalių pasirašyti susitarimai: 2019-05-31 Akcijų pirkimo– pardavimo sutartis, pasirašyta tarp UAB „Omina Bona“ ir UAB „RGK Invest“, kuria UAB „Omina Bona“ už 1.264.953 Eur pardavė UAB „RGK Invest“ 50 proc. UAB “Turto valdymo ir investicijų grupė“ akcijų (atsiliepimo priedas Nr. 1).

6.       Ieškovė UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus prašė palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 20 d. preliminarų teismo sprendimą. Dėl atsakovo prieštaravimų dėl 15 000 Eur skolos pagal 2015-04-30 paskolos sutartį  ieškovė ir jos pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, R. G. K. ir UAB „RGK Invest“ atstovas atsiliepime nurodė ir teisme paaiškino, kad : 

6.1.       Trečiasis asmuo R. G. K. ieškovei perleido galiojančią reikalavimo teisę; 

6.2.        2015-04-30 paskolos sutartis buvo sudaryta rašytine forma, todėl ir jos grąžinimas turi būti patvirtintas šalių parašais. Bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovas R. J., tiek jo atstovas G. Č. teikė paaiškinimus, kad byloje esantis 2015-04-30 Paskolos sutarties egzempliorius yra R. G. K. egzempliorius, tačiau CK 6.65 str. numato, kad įrašas apie pakvitavimą turi būti daromas skolininko egzemplioriuje. R. G. K. byloje ne vieną kartą pateikė nuoseklius paaiškinimu, kad savo egzemplioriuje įrašą apie paskolos grąžinimą padarė suklaidintas atsakovo ir vėliau šį įrašą panaikino.

6.3.       Jokie sutartyje ranka padaryti prierašai, kuriuose nėra nei datos, nei tekstą įrašiusio asmens vardo ir pavardės, o juo labiau parašo, nedaro tokio prierašo sukeliančiu teisines pasekmes ir reiškiančiu paskolą suteikusio asmens patvirtinimą, kad paskola buvo grąžinta; 

6.4.       Trečiojo asmens 2018-02-07 elektroniniame laiške nėra konkrečiai nurodyta, jog paskola yra grąžinta, taip pat nėra nurodyta, kad pagal paskolos sutartį yra atsiskaityta, tuo tarpu frazė „įrašas apie atsiskaitymą“ gali apimti tiek įrašą, kad yra atsiskaityta, tiek įrašą, kad atsiskaityta nėra, taip pat ir įrašą, kad paskola pagal sutartį buvo suteikta, t. y. atsiskaitęs yra paskolos davėjas, juo labiau, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo sutarties egzemplioriuje yra būtent trečiojo asmens įrašas, ir/ar įrašas, patvirtinantis būtent paskolos grąžinimo faktą;

6.5.       Atsakovas nepateikė savo turimo paskolos sutarties egzemplioriaus, nurodydamas, kad jo egzempliorius yra dingęs, tačiau tai kelia abejonių tokios atsakovo pozicijos sąžiningumu, nes turėdamas įrašą, patvirtinantį paskolos grąžinimo faktą, kaip vienintelį paskolos grąžinimo grynaisiais pinigais įrodymą, jo neišsaugojo ir dabar neturi jokių privalomos rašytinės formos įrodymų, kurie patvirtintų, kad yra grąžinęs jam suteiktą 15 000 Eur paskolą; 

6.6.       Atsakovo pozicija byloje buvo nenuosekli, nes prieštaravimuose nurodydamas, kad jam niekada net nebuvo kilusi mintis, kad reikia imtis kažkokių atsargumo priemonių ir ypatingai fiksuoti šį paskolos grąžinimo faktą, taip pat nurodo, kad paskolos grąžinimo faktas yra užfiksuotas įrašu paskolos sutartyje. Atsakovas bei jo advokatas G. Č. skirtingai nurodė tiek paskolos grąžinimo laiką, tiek vietą. Atsakovas 2021-02-03 teismo posėdyje (garso įrašas nuo 43:01) nurodė, kad paskola buvo grąžinta 2016 vasario mėnesį, o jo advokatas 2021-03-02 teismo posėdyje (garso įrašas nuo 2:30:00) nurodė, kad paskola buvo grąžinta 2017 metų pabaigoje, 2018 metų pradžioje. Atsakovas 2021-03-02 teismo posėdyje nurodė, kad paskola buvo grąžinta Plazza office (garso įrašas nuo 30:05, nuo 46:58), o jo advokatas 2021-03-02 teismo posėdyje (garso įrašas nuo 2:30:00 ir nuo 2021-06-03) nurodė, kad paskola buvo grąžinta Pizza JAZZ. Tai leidžia daryti išvadą, kad paskola buvo negrąžinta.

6.7.        Bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovas R. J., tiek trečiasis asmuo R. G. K. paaiškino, kad per paskutinius metus buvo susiklosčiusi tarp šalių praktika, kad R. G. K. ,suteikdamas R. J. maždaug 10 paskutinių paskolų, pinigus visada pervesdavo pavedimu į R. J. atsiskaitomąją sąskaitą, o pastarasis paskolas grąžindavo taip pat pavedimu į R. G. K. sąskaitą. Esant tokioms aplinkybėms, visiškai nelogiškais laikytini atsakovo R. J. paaiškinimai, kad 15 000 Eur paskolą pagal 2015-04-30 paskolos sutartį jis nusprendė grąžinti grynais pinigais.

6.8.        Atsakovas 15 000 Eur paskolos grąžinimą grindė 2018-12-28 R. G. K. elektroninio pašto žinute, kurioje, anot atsakovo, jis pripažino paskolos grąžinimo faktą, tačiau su tuo sutikti negalimą, nes žinutėje buvo rašoma apie skirtingų paskolų grąžinimą/negrąžinimą Piza JAZZ patalpose. Tuo tarpu, atsakovas prieštaravimuose nurodė, kad 15 000 Eur paskola buvo grąžinta darbo vietoje kabinete ir ši pozicija nebuvo pakeista.

7.       Dėl atsakovo prieštaravimų, susijusių su 50 000 Eur paskolos grąžinimu pagal 2016-02-03 paskolos sutartį, ieškovė ir jos pusėje byloje dalyvaujantys tretieji asmenys nurodė, kad atsakovas nėra pateikęs į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo prievolė grąžinti 50 000 Eur paskolą pagal 2016-02-03 paskolos sutartį būtų pasibaigusi bendraisiais prievolių pasibaigimo pagrindais, tačiau iš esmės įrodinėja, jog prievolė grąžinti paskolą pasibaigė trečiųjų asmenų – UAB „Omina Bona“ ir UAB „RGK Invest“ įskaitymu, atliktu derinant akcijų pardavimo kainą. Tačiau jokie konkrečių prievolių perleidimo, jų įskaitymo dokumentai į bylą nėra pateikti, o atitinkamas įskaitymas iš esmės yra įrodinėjamas elektroniniais laiškais, kuriais trečiųjų asmenų buvo derinama ieškovės akcijų pardavimo kaina. Bet atsakovo į bylą pateikti elektroniniai laiškai ir 2019-05-31 sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis neįrodo atsakovo prievolės grąžinti 50 000 Eur paskolą pasibaigimo:

7.1.       Tam, kad UAB „Omina Bona“ ir UAB „RGK Invest“ būtų galėjusios įskaityti reikalavimus, tame tarpe, reikalavimą į 50 000 Eur paskolos grąžinimą pagal 2016-02-03 paskolos sutartį, UAB „RGK Invest“ privalėjo turėti 50 000 Eur reikalavimą į UAB „Omina Bona“, kylantį iš 2016-02-03 paskolos sutarties. Savo ruožtu, UAB „Omina Bona“ turėjo turėti 50 000 Eur piniginę prievolę uždarajai akcinei bendrovei „RGK Invest“ pagal 2016-02-03 paskolos sutartį.

7.2.       Ginčo situacijoje prievolę grąžinti 50 000 Eur paskolą pagal 2016-02-03 paskolos sutartį turėjo atsakovas trečiajam asmeniui R. G. K., o ne akcijų pirkimo– pardavimo sutartį sudariusioms UAB „Omina Bona“ ir UAB „RGK Invest“. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų (reikalavimo perleidimo sutarčių), patvirtinančių, kad reikalavimo teisė į 50 000 Eur skolą būtų buvusi perleista dar iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, kurios pagrindu reikalavimo teisę į atsakovą perėmė ieškovė, dėl ko, pastarosios bendrovės negalėjo įskaityti joms nepriklausančios reikalavimo teisės į 50 000 Eur piniginę prievolę, kurią turėjo atsakovas.

7.3.       Atsakovas turėjo teisės aktų nustatyta tvarka būti perkėlęs savo turimą skolą trečiajam asmeniui R. G. K. UAB „Omina Bona“, o R. G. K. turėjo būti perleidęs savo turimą reikalavimo teisę į atsakovą UAB „RGK Invest“. Pažymėtina, jog jokių tokias faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra, kas reiškia, jog ginčo situacijoje nėra įvykusi novacija, kurios pagrindu prievolės šalimis būtų tapusios neva įskaitymą atlikusios UAB „Omina Bona“ ir UAB „RGK Invest“, dėl ko nėra ir jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo išvadai, jog atsakovo prievolė grąžinti 50 000 Eur paskolą pagal 2016-02-03 paskolos sutartį yra pasibaigusi.

7.4.       Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta 2019­-02-27 advokato N. K. elektroninio pašto žinutė, kurioje nurodoma 10 punktų su skirtingais sandoriais, kuriuos yra būtina įvykdyti, atsidalinant verslą. Vertinant atsakovo pozicijos nepatikimumą reikia atkreipti dėmesį, jog 8 punkte yra nurodoma apie 50 000 Eur ginčo paskolos pratęsimo sandorį, o 5 punkte yra nurodoma apie TVIG akcijų perleidimo sandorį, t. y. šie du sandoriai, kuriuos atsakovas bylos nagrinėjimo metu interpretavo kaip vieną ir įrodinėjo kaip 50 000 Eur paskolos grąžinimą, yra įvardijami kaip du atskiri sandoriai ir, priešingai nei įrodinėjo atsakovas, nesiejami su paskolos grąžinimu. Bylos nagrinėjimo metu 2021 m. balandžio 7 d. teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas E. M., kuris dalyvavo sudarant UAB „Turto ir Investicijų grupės“ akcijų pardavimo sandorį. Šis liudytojas patvirtino, kad 2019­-02-27 advokato N. K. elektroniniame pranešime nurodyti sandoriai faktiškai ir buvo įgyvendinti (garso įrašas nuo 3:11:00, 3:11:49). Taip pat patvirtino (garso įrašas nuo 3:03:15 ir nuo 3:04:22), kad, sudarant juridinių asmenų sandorius, asmeninių R. G. K. ir R. J. paskolų klausimai nebuvo įtraukiami, o jei būtų kokie nors susitarimai dėl asmeninių paskolų grąžinimo, tai šie susitarimai tikrai būtų nurodyti dokumentuose.

7.5.       Atsakovas pateikė 2019-05-02 UAB „Omina Bona“ Vienintelio akcininko sprendimą nurodydamas, kad būtent šio sprendimo pagrindu bendrovei UAB „Omina Bona“ buvo perkelta 50 000 Eur R. J. skola. Su tokia interpretacija ieškovė nesutiko: atsakovas veikė ne kaip fizinis asmuo, o kaip juridinio asmens organas, t. y. ne atsakovas su savo sutuoktine ir UAB „Omina Bona“; skolos perkėlimui nebuvo kreditoriaus sutikimo.

7.6.       Vertinant 2019-05-28 advokato N. K. elektroninio laiško priedo „TVIG_OMINA_RGK moketinos_iskaitomos sumos 19.05.23.xlsx“ turinį pažymėjo, kad atsakovas 2021-02-03 teismo posėdžio metu patvirtino, jog šį priedą sudarė jo atstovas advokatas D. V.. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad R. G. K. būtų sutikęs ar pritaręs minėto priedo duomenims. Kad būtų kam nors suteikęs įgaliojimus derėtis dėl jo asmeninės 50 000 Eur R. J. suteiktos ginčo paskolos. Bylos nagrinėjimo metu tiek pats R. G. K., tiek UAB „RGK Invest“ direktorė R. S. ne vieną kartą patvirtino, kad R. G. K. įgaliojimų derėtis dėl savo asmeninių paskolų nebuvo suteikęs. Be to, net jei ir teismas laikytųsi pozicijos, kad aptariamo laiško priedo duomenys gali liudyti apie susitarimo egzistavimą, tai jokiu būdu negali būti laikoma, kad šis susitarimas apima 50 000 Eur R. G. K. ginčo paskolos skolininkui R. J. grąžinimą, nes šie asmenys nėra 2019-05-28 elektroninio laiško prieduose nurodytų sandorių šalimis ir/ar tokių susitarimų nėra patvirtinę.

7.7.       Nagrinėjant bylą trečiasis asmuo UAB „Omina Bona“ pateikė tris sutartis, kurios patvirtina, kaip šalys įtvirtino susitarimą, kad R. G. K. kitos paskolos, kurios suma buvo padidinta UAB „Pajūrio vilos“ akcijų kaina, mažinama atskirų įmonių įsigijimo kaina. Atsakovas visos bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokio paaiškinimo, kuo šiais trimis sandoriais įtvirtintas susitarimas skiriasi nuo to susitarimo, kurį atsakovas įrodinėjo 2019-05-28 elektroninio laiško priedu „TVIG_OMINA_RGK moketinos_iskaitomos sumos 19.05.23.xlsx“, taip pat nepaaiškino, kas trukdė sudaryti identiškus sandorius dėl 50 000 Eur ginčo paskolos.

7.8.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovai nuolat kalbėjo apie „investicijas į Kauko projektą“, tačiau R. G. K. jokių investicijų į Kauko projektą, kaip tai pristatinėjo atsakovo atstovai, neatlikinėjo. Byloje yra 2019-05-31 tarp R. J. ir UAB „RGK Invest“ sudaryta Preliminarioji sutartis, kurios pagrindu UAB „RGK Invest“ buvo sumokėjusi ženklias sumas. Atsakovas pažeidė šią sutartį ir turtą perleido tretiesiems asmenims. Tarp R. J. ir UAB „RGK Invest“ neįvyko pirkimo–pardavimo sandoris, kuriame R. G. K. jokia šalis, todėl minėti santykiai negalėjo niekaip paveikti šio asmens teisių ar pareigų.

7.9.       Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad R. J. iš R. G. K. pasiskolintus pinigus panaudojo savo ir sutuoktinės vardu nuosavybės teise įsigydamas žemės sklypą. Atsakovo atstovai bylos nagrinėjimo metu bandė laikytis pozicijos, kad 2016-02-03 Paskolos sutartis, neva tai, laikytinas apsimestiniu sandoriu, kuriuo buvo bandoma pridengti menamas R. G. K. investicijas, tačiau atsakovas nėra pareiškęs reikalavimo dėl 2016-02-03 paskolos sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu. Be to, vertindama atsakovo pozicijos nenuoseklumą, ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad Paskolos sutartis, iš kurios yra kildinami reikalavimai šioje byloje, buvo sudaryta 2016-02-03, o Preliminarioji sutartis tarp UAB “RGK Invest” ir atsakovo buvo sudaryta beveik po trijų mėnesių, t. y. 2019-05-31. Dėl šių priežasčių šiuos sandorius gretinti ir interpretuoti kaip vieną sandorį yra visikai nelogiška.

8.       Trečiasis asmuo UAB „RGK Invest“ sutiko ir palaikė ieškovės 2020-12-28 atsiliepime į atsakovo prieštaravimų argumentus. Nurodė, kad  UAB „RGK Invest“ neperėmė 50 000 Eur reikalavimą, kylantį iš R. G. K. ir atsakovo sudarytos 2016-02-03 paskolos sutarties, jokių žodinių ir/ar rašytinių susitarimų pagrindu. Atitinkamai, atsakovui, kaip skolininkui, ir nesiuntė imperatyviai reikalaujamų pranešimų apie reikalavimo teisės perleidimą, kadangi paprasčiausiai toks sandoris niekuomet nebuvo sudarytas.

9.       Trečiasis asmuo UAB „RGK Invest“ atsiliepime nurodė, jog neturi duomenų ir jai nėra žinoma, kad atsakovo 50 000 Eur skola R. G. K. būtų buvusi perkelta trečiajam asmeniui UAB „Omina Bona“, esant kreditoriaus sutikimui. Pažymėjo, jog UAB „RGK Invest“ jokiais nei vienašaliais, nei dvišaliais sandoriais nėra atlikusi jokių veiksmų, kuriais būtų išreiškusi valią įskaityti trečiojo asmens R. G. K. 50 000 Eur reikalavimą į atsakovą ar trečiąjį asmenį UAB „Omina Bona“, t. y. nėra siuntusi nei vienam iš šių asmenų pranešimo dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kaip reglamentuota LR CK 6.131 str. 1 d., nėra sudariusi dvišalių sutarčių, kuriose būtų aptartas atitinkamas įskaitymas. Pažymėtina, jog 2019-05-31 su UAB „Omina Bona“ sudarytoje Akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje taip pat nėra numatyta nei užuominų apie perimtas reikalavimo teises, nei apie abiejų šalių valią atlikti tam tikrus įskaitymus. Tokių sąlygų Akcijų pirkimo– pardavimo sutartyje ir negalėjo būti numatyta, kadangi trečiasis asmuo UAB „RGK Invest“ nebuvo perėmęs jokių reikalavimų, į kuriuos būtų galėjęs atlikti atsakovo prieštaravimuose nurodytus įskaitymus. Todėl UAB „RGK Invest“ vertinimu ieškovo ieškinys yra pagrįstas, o Kauno apygardos teismo 2020-11-20 preliminarus spendimas turėtų būti paliktas nepakeistas.

Teismas

n u s t a t ė:

10.       Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo R. G. K. 2020 m. rugsėjo 2 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido ieškovei UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ (toliau – TVIG) visas reikalavimo teises į atsakovo R. J. prievoles, kylančias iš 2015 m. balandžio 3 d. ir 2016 m. vasario 3 d. paskolos sutarčių (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodo, kad atsakovas suteiktų 15 000 Eur ir 50 000 Eur paskolų negrąžino. Ieškovė įsitikinusi, kad trečiasis asmuo perdavė jai galiojančias reikalavimo teises, todėl kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.

Dėl 2015 m. balandžio 30 d. paskolos

11.       Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo R. G. K. ir atsakovas R. J. 2015 m. balandžio 30 d. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu trečiasis asmuo suteikė atsakovui 15 000 Eur paskolą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2015 m. birželio 30 d. (CK 6.870 straipsnis). Šios sutarties 4.1. punkte nurodyta, kad paskola yra neatlygintinė ir palūkanos už paskolintas lėšas neskaičiuojamos. Trečiasis asmuo 2015 m. balandžio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 39762 paskolintą pinigų sumą pervedė atsakovui ir dėl to byloje nėra ginčo. Byloje kilo ginčas dėl prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymo. Ieškovė teigia, kad atsakovas paskolos negrąžino, o atsakovas byloje įrodinėjo, kad paskolą jis grąžino pradiniam kreditoriui – trečiajam asmeniui R.G. K. dar iki 2020 m. rugsėjo 2 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo, todėl trečiasis asmuo perleido ieškovei reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas.

12.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos ir novacijos teisinių santykių, taikytinos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos specialiosios taisyklės. Paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis). Bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, pvz. skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis), todėl kreditorius, norėdamas šią prielaidą nuginčyti, turi įrodyti, kad yra priešingai. Tačiau tam tikrų aplinkybių preziumavimas įstatyme nepakeičia bendrųjų įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, o tik atitinkamai palengvina įrodinėjimo procesą šaliai, kurios naudai prezumpcija nustatyta. Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006). 

13.       Įstatymas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą teisiškai reikšmingas išvadas dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimo arba neegzistavimo daryti laikantis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų. Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas, – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

14.       Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė rašytinės formos dokumento, kuris patvirtintų paskolos sutarties įvykdymo dvišalį sandorį, nes sandorio įvykdymo faktą patvirtinantis rašytinis įrodymas – paskolos sutartis su kreditoriaus įrašu (pakvitavimu) apie įvykdymą yra prarasta. Tačiau, teismo vertinimu, byloje yra kitų rašytinių, nors ir netiesioginių, sandorio įvykdymo įrodymų, kurie suformavo teismo įsitikinimą, kad 15 000 Eur paskola buvo grąžinta pradiniam kreditoriui.  

15.       Teismas pažymi, kad ieškovė prie ieškinio pridėjo 2015 m. balandžio 30 d. paskolos sutartį, kurios viršuje yra trečiojo asmens padarytas įrašas „NEGrąžinta“. Trečiasis asmuo R. G. K. 2021-02-03 teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuos įrašus padarė savo ranka. Pirmiau buvo padarytas įrašas „Grąžinta“, nes trečiasis asmuo buvo įsitikinęs, kad paskolą atsakovas grąžino. Po kurio laiko (2017 m. ar 2019-2020 m.) šį įrašą pakeitė į „NEGrąžinta“, nes atsiradus kitų problemų, paskolos grąžinimu trečiasis asmuo suabejojo. Tai, kad įrašą ant paskolos sutarties padarė trečiasis asmuo, patvirtina atsakovo pateiktas trečiojo asmens 2018-02-07 elektorinis laiškas, kuriame nurodyta „2015-04-30. Šia diena sudaryta paskolos sutartis, 15 000 eurų sumai. Ant jos, tavo egzemplioriaus, mano ranka yra padarytas įrašas apie atsiskaitymą. Gal galėtum permesti Linkėjimai r“.

16.       Trečiojo asmens atstovas vertino, kad 2018-02-07 elektroniniame laiške nėra konkrečiai nurodyta, jog paskola yra grąžinta, taip pat nėra nurodyta, kad pagal paskolos sutartį yra atsiskaityta, tuo tarpu frazė „įrašas apie atsiskaitymą“ gali apimti tiek įrašą, kad yra atsiskaityta, tiek įrašą, kad atsiskaityta nėra, taip pat ir įrašą, kad paskola pagal sutartį buvo suteikta, t. y. atsiskaitęs yra paskolos davėjas, juo labiau, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo sutarties egzemplioriuje yra būtent trečiojo asmens įrašas, ir/ar įrašas, patvirtinantis būtent paskolos grąžinimo faktą. Pastebėtina, kad byloje nebuvo ginčo, kas padarė minėtą įrašą ant Paskolos sutarties. Teismas taip pat mano, kad nėra jokios logikos teigti, kad įrašas galėjo būti ir apie neatsiskaitymą, ar įrašas apie paskolos suteikimą, kai pinigai buvo pervesti į atsakovo sąskaitą mokėjimo pavedimu. Teismas vertina, kad 2018-02-07 elektroninis laiškas teikia pagrindą nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad trečiasis asmuo pripažįsta, jog dar iki šio laiško siuntimo ant atsakovo paskolos sutarties egzemplioriaus buvo padaręs įrašą apie atsiskaitymą. Šią išvadą pagrindžia ir kiti į bylą pateikti  rašytiniai įrodymai.

17.       Trečiasis asmuo R. G. K. neneigė, kad vedė atsakovui suteiktų paskolų apskaitą ir sudarė prie atsakovo 2021-02-19 prašymo su 2017-11-13 ir 2018-05-04 elektroniniais laiškais pateiktas lenteles (priedai Nr. 2 ir Nr. 3) (gavėjas/mokėtojas R. J., R. paskolų apskaita), iš kurių matyti, kad 2017-11-13 duomenimis atsakovui 2015-04-30 suteikta 15 000 Eur paskola yra apskaityta, o 2018-05-04 duomenimis – ši paskola jau nenurodoma.

18.       Atsakovas R. J. su 2021-02-19 prašymu teismui pateikė trečiojo asmens R. G. K. 2018-12-28 elektroninį laišką, kuriame nurodyta „Taip, man R. is tikro dave pinigu, 15t eur padengdamas praterminuota 15t. eur beprocentine paskola, suteikta 2015m balandzio men“. Trečiojo asmens atstovas pažymėjo, kad 2018-12-28 elektroninio pašto žinutėje buvo kalbama apie skirtingas paskolas. Tačiau teismas neturi duomenų apie kitą 2015 m. balandžio mėn. suteiktą dar vieną 15 000 Eur beprocentinę paskolą, kurios grąžinimo laikas būtų 2015-06-30, todėl negali sutikti su trečiojo asmens 2018-12-28 elektroninio laiško vertinimu.    

19.       Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, ir kt.). 

20.       Teismas pažymi, kad byloje dalyvaujantys asmenys savo paaiškinimuose akcentavo, jog paskolos šalių santykiai ilgą laiką buvo draugiški, šalis siejo bendro verslo santykiai, šalys viena kita pasitikėjo. Paskolos sutarties šalys nenurodė, kad jų tarpusavio nesutarimai, privedę ir prie verslo pasidalinimo, atsirado dėl ginčo 2015-04-30 paskolos (ne)vykdymo aplinkybių. Todėl byloje surinktus ir pirmiau aptartus įrodymus teismas vertina kaip pakankamus ir teikiančius pagrindą išvadai, kad atsakovas 2015-04-30 paskolos sutartimi jam suteiktą 15 000 Eur paskolą grąžino dar iki 2020 m. rugsėjo 2 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties su ieškove UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ sudarymo.

21.       Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, arba reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.102 straipsnio 1, 3 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo negalima įgyvendinti. Tai reiškia, kad susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008).

22.       Teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 2 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovei UAB “Turto valdymo ir investicijų grupė” buvo perleistas toks reikalavimas, kurio pradinis kreditorius R. G. K. jau neturėjo, t. y. kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, todėl ši sutartis nesukelia tų teisinių padarinių, kurių siekė jį sudariusios šalys (CK 6.102 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas konstatuoja, jog ieškinį dėl skolos pagal 2015 m. balandžio 30 d. paskolos sutartį, kuria atsakovui pradinis kreditorius suteikė 15 000 Eur paskolą, pareiškė asmuo, neturintis reikalavimo teisės, todėl galutiniu teismo sprendimu ieškovės ieškinys šioje dalyje atmestinas.    

Dėl 2016 m. vasario 3 d. paskolos sutarties

23.       Byloje nustatyta, kad atsakovas R. J. ir trečiasis asmuo R. G. K. 2016 m. vasario 3 d. sudarė paskolos sutartį, kuria trečiasis asmuo suteikė atsakovui 50 000 Eur paskolą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2019 m. vasario 3 d. Kaip jau minėta pirmiau,  šis trečiasis asmuo ir ieškovė 2020 m. rugsėjo 2 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria trečiasis asmuo perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovą, kylančias iš 2016 m. vasario 3 d. paskolos sutarties.

24.       Byloje nustatyta, kad UAB “Turto valdymo ir investicijų grupė” akcijos po ½ priklausė UAB „Omina Bona“, kurios vienintelis akcininkas buvo R. J., ir UAB „RGK Invest“, kurios vienintelis akcininkas buvo trečiasis asmuo R. G. K.. 2019-05-31 akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Omina Bona“ perleido UAB „RGK Invest“ savo ½ dalį UAB “Turto valdymo ir investicijų grupė” akcijų. Todėl UAB „RGK Invest" tapo vienintele UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė" akcininke, o trečiasis asmuo R. G. K. yra vienintelis ieškovės UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ akcininkas, savo reikalavimo teisę į atsakovą dėl 50 000 Eur perleidęs ieškovei 2020-09-02 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi.

25.       Atsakovas prieštaravimuose ir bylos nagrinėjimo teisme metu 50 000 Eur paskolos grąžinimą siejo su trečiojo asmens R. G. K. atliktu reikalavimo teisės į ginčo paskolą perleidimu jo valdomai bendrovei UAB „RGK Invest“ ir atsakovo skolos perkėlimu jo valdomai bendrovei UAB „Omina Bona“, kas buvo pagrindu UAB “Omina Bona” parduodant turimas ieškovės TVIG  akcijas UAB “RGK Invest” 2019-05-31 akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi, atlikus tarpusavio priešpriešinius įskaitymus, sumažinti sandorio kainą 50 000 Eur suma, panaudota Kauko projektui. 

26.       Atsakovas nurodė, kad 50 000 Eur suma yra trečiojo asmens investicija į Kauno projektą. Tačiau pagal į bylą pateiktą 2016-05-31 Preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį su jos pakeitimais ir papildymais, kuri atsakovo įvardijama kaip Kauko projektas,  buvo sudaryta tarp atsakovo R. J. ir UAB „RGK Invest“ dėl ½ dalies 4 žemės sklypų pardavimo pastarajai bendrovei iki 2018-12-31. Šios sutarties šalys 2.2 punkte šalys susitarė dėl atsiskaitymo, sudarant pagrindinę sutartį, tvarkos. Pastebėtina, kad šioje sutartyje neminimas trečiasis asmuo, neminima, kad kaina bus sumokama įskaitymu ar kitu būdu. Teismas pastebi, kad jeigu 50 000 Eur yra trečiojo asmens R. G. K. dalis, apiforminta atsakovui suteikta paskolos sutartimi, ar ši suma yra investicija į Kauko projektą, apiforminta 2016-05-31 Preliminariąja nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi, tai dėl šių sandorių  apsimestinumo turėtų būti priimtas teismo sprendimas, tačiau tokio reikalavimo atsakovas nepareiškė. Atsakovas neneigė aplinkybės, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, 2019-05-31 ieškovės pareiškimas patvirtina, kad atsakovas ir sutuoktinė grąžino viską, ką gavo pagal preliminariąją sutartį.

27.       Atsakovas prieštaravimus grindė 2019-05-28 el. laišku su priedais. Šio laiško priede „TVIG_OMINA_RGK moketinos_iskaitomos sumos 19.05.23.xlsx“ yra suderinta lentelė, kurioje matyti, kad sutarta kaina už UAB “Turto valdymo ir investicijų grupė” akcijas buvo 1,969,058 Eur, o galutinė kaina, atmetus visus įskaitymus, kuri ir buvo nurodyta 2019-05-31 akcijų pirkimo pardavimo sutartyje – 1,264,953 Eur, lentelėje įvardinta kaip APPS1 TVIG. Ši kaina nustatyta iš sutartos akcijų kainos atmetus ½ rentinio (teismo priteista suma,), t. y. –108,750.00 Eur, taip pat atmetus UAB „Omina Bona“ paskolą su palūkanomis, t. y. – 176,239.30 Eur, bei lentelės eilutėje „Kauko sumos + palūkanos“ nurodytą sumą, t. y. 419,115.94 Eur, kurios sudėtyje ir buvo įtraukta ieškovo minima 50000 Eur paskolos suma. Būtent čia ir yra nurodyta trečiojo asmens 2016-02-03 pavedimu atsakovui pervesta 30000 Eur ir 2016-02-04 pavedimu atsakovui pervesta 20000 Eur, kas sudaro pagal 2016-02-03 Paskolos sutartį paskolintą 50000 Eur sumą, ir šios sumos yra įskaičiuotos į 419,115.94 Eur sumą, kuria yra mažinama akcijų pardavimo kaina UAB „RGK Invest“.

28.       Ieškovės ir trečiųjų asmenų jos pusėje pusėje atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad 2021-06-03 teismo posėdžio metu R. G. K. patvirtino, jog 2019-05-28 elektroninio laiško priedo „TVIG_OMINA_RGK moketinos_iskaitomos sumos 19.05.23.xlsx“ turinio su juo niekas nederino ir jam jis niekada nėra pritaręs, o minėto priedo siuntimo dieną jis net nebuvo Lietuvoje. Pastebėtina, kad atsakovas R. J. 2021-02-03 teismo posėdžio metu patvirtino, jog aptariamo laiško priedą sudarė jo atstovas advokatas, kuris buvo apklaustas byloje liudytoju, D. V.. Todėl teismas turi pagrindo manyti, kad 2019-05-28 elektroninio laiško priedo „TVIG_OMINA_RGK moketinos_iskaitomos sumos 19.05.23.xlsx“ duomenys nebūtinai turi būti  R. G. K. ar jo įgalioto asmens valios išraiška.

29.       Teismas pažymi, kad atsakovas, laikydamasis savo pozicijos dėl prievolės grąžinti 50 000 Eur paskolą įvykdymo, sumažinant akcijų kainą, nevertino 2019­-02-27 advokato N. K., kuris atskiriant verslą atstovavo trečiuosius asmenis, elektroninio laiško turinio. Jame nurodoma 10 punktų su skirtingais sandoriais, kuriuos yra būtina įvykdyti. Šios žinutės 8 punkte yra nurodoma apie 50 000 Eur ginčo paskolos pratęsimo sandorį, o 5 punkte yra nurodoma apie TVIG akcijų perleidimo sandorį, t. y. šie du sandoriai buvo įvardijami kaip du atskiri sandoriai ir, priešingai nei įrodinėjo atsakovas, nesiejami su paskolos grąžinimu. Byloje yra pateiktas 2019-02-22 R. G. K. laiškas advokatui N. K., nuorašas siųstas ir atsakovui, kuriame be atsakovo paryškintos eilutės dėl susitarimo pasidalinti verslus, trečiasis asmuo pabaigoje nurodė, kad Kauko klausimas bus sprendžiamas vėliau, uždarius verslo pasidalinimo klausimą. Byloje yra 2019-02-21 susitarimo projektas, kurį rengė R. G. K.. Jame nurodytos bendros su R. ir asmeninės R. lėšos, panaudotos Kauko projekte, tačiau trečiasis asmuo paaiškino, kad atsakovas šio susitarimo nepasirašė ir priešingų aplinkybių atsakovas neįrodė.  Byloje taip pat yra 2019-03-01 elektroninis laiškas, kuriame R. G. K. nurodė savo/bendras išlaidas, susijusias su Kauko sklypu. Taigi, teismas turi pagrindo manyti, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu R.G. K. derino aplinkybes ne tik dėl jų valdomų juridinių asmenų, tačiau ir dėl asmeninių prievolių pasidalinimo, tačiau jokių tarpusavyje sudarytų įstatymų reikalavimus atitinkančių sandorių į bylą nepateikė nei vienas suinteresuotas asmuo.    

30.       Atsakovas 50 000 Eur paskolos grąžinimą siejo su trečiojo asmens reikalavimo teisės perleidimu jo valdomai UAB „JGK Invest“ (100 proc. akcijų) ir atsakovo skolos perkėlimu jo valdomai valdomai UAB „Omina Bona“ (100 proc. akcijų).  Teismas sutinka su ieškovės, trečiųjų asmenų R. G. K. ir UAB „RGK Invest“ argumentais, kad tam, jog UAB „Omina Bona“ ir UAB „RGK Invest“ būtų galėjusios įskaityti priešinius reikalavimus, tame tarpe, reikalavimą į 50 000 Eur paskolos grąžinimą pagal 2016-02-03 paskolos sutartį, ir taip galėjusios sumažinti UAB “Omina Bona” parduodamų ieškovės TVIG akcijų kainą, UAB „RGK Invest“ privalėjo turėti 50 000 Eur reikalavimą į UAB „Omina Bona“, kylantį iš 2016-02-03 paskolos sutarties, savo ruožtu, UAB „Omina Bona“ turėjo turėti 50 000 Eur piniginę prievolę uždarajai akcinei bendrovei „RGK Invest“ pagal 2016-02-03 paskolos sutartį.

31.       Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Pagal CK 6.103 straipsnio normą reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 47 punktas; 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019, 29 punktas). 

32.       Nagrinėjamu ginčo atveju teismas konstatuoja, kad į bylą nebuvo pateiktas rašytinės formos sandoris, kuriuo trečiasis asmuo R. G. K. perleido UAB “RGK Invest” savo reikalavimo teises į atsakovą pagal 2016-02-03 paskolos sutartį dėl 50 000 Eur paskolos suteikimo ir byloje liko neaišku, kokį dokumentą atsakovas laiko turinčiu reikalavimo perleidimo sandorio galią (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.103 straipsnis). Teismas tokiu dokumentu negali pripažinti 2019-05-28 elektroninio laiško priedo „TVIG_OMINA_RGK moketinos_iskaitomos sumos 19.05.23.xlsx“, nes jis nėra pasirašytas trečiojo asmens R. G. K. ir UAB „RGK Invest“. Pastebėtina, kad atsakovui ir trečiajam asmeniui pasidalinant verslą, buvo sudarytos šios reikalavimo perleidimo sutartys: 2019-05-31 tarp R. G. K. ir UAB „RGK Invest“, kurios pagrindu R. G. K. perleido bendrovei UAB „RGK Invest“ reikalavimo teisę į 109 887 EUR bendrovės UAB „Pajūrio vilos“ skolą; 2019-05-31 tarp UAB „Omina Bona“ ir UAB „RGK Invest“, kurios pagrindu UAB „RGK Invest“ perleido bendrovei UAB „Omina Bona“ reikalavimo teisę į UAB „Pajūrio vilos“ skolą R. G. K.. Be to, 2019-05-31 tarp UAB „Omina Bona“ ir UAB „RGK Invest“ buvo sudaryta Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurios nuostatas UAB „Omina Bona“ įgijo nuosavybes teises į UAB „Pajūrio vilos“ akcijas tik UAB „Omina Bona“ pilnai atsiskaičius pagal 2019-05-31 tarp UAB „Omina Bona“ ir UAB „RGK Invest“ sudarytą Reikalavimo teisės perleidimo sutartį (5.1.2. punktas). Todėl sutiktina su ieškove, kad šios sutartys patvirtina, jog esant susitarimui, jog tam tikra paskolos suma bus mažinama atskirų įmonių įsigijimo kaina, tokie susitarimai buvo įtvirtinami įstatymo nustatyta tvarka.

33.       CK 6.116 str. 1 d. reglamentuota, jog perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka, jeigu kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose finansų įstaigų ir finansų įstaigų sistemos stabilumą ir patikimumą, nenustatyta kitaip. Sutikimas pareiškiamas tik po to, kai skolininkas ir skolos perėmėjas praneša kreditoriui apie numatomą skolos perkėlimą. Kasacinis teismas išaiškino, kad įstatymas nenustato, kokia forma turi būti išreiškiamas kreditoriaus sutikimas dėl skolos perkėlimo. Tačiau bet kuriuo atveju kreditoriaus sutikimas turi būti aiškus, apibrėžtas (angl. definite) ir nedviprasmiškas (angl. unequivocal). Todėl turi būti laikomasi analogiškos akceptui taisyklės, kai tylėjimas ar neaktyvumas patys savaime negali būti prilyginti akceptui (CK 6.173 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-611/2020).

34.       Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad 2019-05-02 UAB „Omina Bona“ vienintelio akcininko sprendimu buvo nuspręsta, padarant įskaitymus, t. y. ir 416 731 Eur suma, į kurią įeina ir ginčo paskolos suma. Tačiau UAB “Omina Bona” gali spręsti apie įskaitymus, tik turėdama ar reikalavimo teisę, ar galiojančią ir vykdytiną prievolę. Teismas nenustatė, kad atsakovas savo skolą perkėlė šiai bendrovei, gavęs kreditoriaus sutikimą, taip pat nenustatė, kad apie skolos perkėlimą jis pranešė kreditoriui. Kadangi teismas neturi pagrindo nustatyti, jog pradinis kreditorius perleido savo reikalavimo teisę UAB „RGK Invest“, tai atsakovas neįrodė savo prieštaravimų, kad jo prievolė grąžinti paskolą pagal 2016-02-03 paskolos sutartį galėjo pasibaigti priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, sudarytu tarp UAB „RGK Invest“ ir  UAB „Omina Bona“.   

35.       Civilinių teisinių santykių dalyviai, palyginus su kitomis teisės šakomis, turi plačias elgesio laisvės ribas, jie gali įgyti teises tiek įstatymo pagrindu, tiek įstatyme specialiai nenumatytais, tačiau jam neprieštaraujančiais pagrindais (CK 1.136 straipsnis). Įstatyme vienodai pripažįstamos tiek įstatymo pagrindu, tiek jam neprieštaraujančiais pagrindais įgytos teisės ir garantuojama teisminė pažeistų civilinių teisių gynyba (CK 1.138 straipsnis). Kartu pažymėtina, kad bendrieji įstatyminiai civilinių teisinių santykių principai: teisingumo, protingumo, sąžiningumo principas (CK 1.5 straipsnis), negalėjimo turėti naudos iš įstatymo nežinojimo principas (ignorantia legis nocet) ( CK 1.6 straipsnis), ir kt. sukuria civilinių teisinių santykių dalyvių pareigą įgyjant ir įgyvendinant civilines teises ir pareigas elgtis pakankamai apdairiai, rūpestingai, t. y. patiems rūpintis savo teisių ir interesų apsauga, kad būtų išvengta nepageidautinų neigiamų pasekmių, ir nepasunkėtų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tam tikra šių civilinių teisinių santykių principų išraiška yra ir CK normose, nustatančiose reikalavimus sandorio formai ir įrodinėjimo ypatumus iš paskolos ir novacijos teisinių santykių kilusiuose ginčuose. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

36.       Teismas, apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad atsakovas įgyvendinant civilines teises ir pareigas nesielgė pakankamai apdairiai, rūpestingai, kad būtų išvengta nepageidautinų neigiamų pasekmių, ir nepasunkėtų jo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovas įvykdė prievolę grąžinti 50 000 Eur skolą pagal 2016 m. vasario 3 d. paskolos sutartį, remdamasis tik atsakovo paaiškinimais apie tai, kad R. G. K. savo reikalavimo teises, kilusias iš šios paskolos sutarties, perleido UAB „RGK Invest“ (CK 6.101 straipsnio 1 dalis), ar reikalavimo teisė perėjo šiai bendrovei kitais pagrindais (CK 601 straipsnio 4 dalis). Taip pat neturi pagrindo vien atsakovo paaiškinimais ir į bylą pateiktais elektroniniais laiškais pripažinti, kad atsakovas perkėlė savo skolą su kreditoriaus sutikimu UAB „Omina Bona“ (CK 6.116 straipsnio 1 dalis), ar trečiasis asmuo UAB „Omina Bona“ pagal sutartį su kreditoriumi perėmė atsakovo skolą. Laikantis atsakovo pozicijos, teismas turėtų pripažinti, kad paminėti juridiniai asmenys 2019-05-31 akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi įskaitė priešpriešinius reikalavimus, kilusius iš 2016 m. vasario 3 d. paskolos sutarties (CK 6.130 straipsnis). Tačiau byloje nėra nei vienos rašytinės sutarties, galėjusios patvirtinti iki 2019-05-31 sudarytos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo įvykusius juridinius faktus, to nenurodyta ir akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje. Iš atsakovo į bylą pateikto 2019-05-28 elektroninio laiško priedo „TVIG_OMINA_RGK moketinos_iskaitomos sumos 19.05.23.“ –  lentelės teismas negali nustatyti pirmiau nurodytų juridinių faktų ir jų sekos. Dėl atsakovo argumentų dėl trečiojo asmens R. G. K. asmeninių investicijų teisinės reikšmės plačiau pasisakyta šio galutinio sprendimo 26 punkte. Tik pažymėtina, kad teisiniai santykiai dėl Kauko projekto siejo ne trečiąjį asmenį, o UAB „RGK Invest“. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovo prieštaravimų aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai neteikia pagrindo atmesti ieškovės ieškinio dalį dėl 50 000 Eur skolos priteisimo pagal 2016-02-03 paskolos sutartį.    

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

37.       LR CPK 95 str. 1 d. reglamentuota, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. <...>. Tuo tarpu, remiantis to paties straipsnio 2 d., teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

38.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019, 24 punktas).

39.       Teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį atsakovui, ir trečiasis asmuo R. G. K., dalyvaudamas bylos nagrinėjime, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, ar jų procesinis elgesys nagrinėjant bylą buvo netinkamas. Ieškovės ieškinys yra tenkinamas iš dalies, todėl nėra pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį dėl 50 000 Eur skolos priteisimo. Ieškinio reikalavimas dėl 15 000 Eur atmestas teismui įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir padarius labiau tikėtiną išvadą, kad šią paskolą atsakovas grąžino. Todėl atsakovo prašymas skirti ieškovei ir trečiajam asmeniui teismo baudą atmetamas.

Dėl bylos procesinės baigties

40.       Teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje iš esmės, priima galutinį teismo sprendimą, kuriuo pakeičiamas Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 20 d. preliminarus sprendimas ir ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovei 50 000 Eur negrąžintos paskolos ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41.       CPK 430 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. 

42.       Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies –77 proc., o atmetamas 23 proc. (50 000 Eur x 100 : 65 000 Eur).

43.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad byla buvo sudėtinga dėl vertinamų teisinių santykių ir juos įrodinėjamų aplinkybių apimties, todėl byloje dalyvaujančių asmenų pateiktas bylinėjimosi išlaidas nepripažįsta neatitinkančias Rekomendacijose maksimalių dydžių ir nenustato pagrindo jas mažinti.

44.       Ieškovė turėjo 600 Eur žyminio mokesčio išlaidų. 2021 m. vasario 3 d. prašymu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 726,00 Eur, 2021 m. balandžio 7 d. prašymu – 2783 Eur ir 2021 m. birželio 3 d. prašymu – 726 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą, atsiliepimą į prieštaravimus, prašymų rengimą, ieškovės atstovavimą teisme. Iš viso ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 4 235 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (77 proc.) ieškovė turi teisę į 462 Eur žyminio mokesčio ir 3 260,95 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, iš viso  3722,95 Eur.

45.       Atsakovas R. J. 2021 m. balandžio 6 d. prašymu prašė priteisti iš ieškovės 4331,80 Eur, o 2021 m. gegužės 5 d. prašymu prašė priteisti 1234,20 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, arba iš viso prašė priteisti 5 566 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys buvo atmestas 23 proc. dalyje, tai iš ieškovės atsakovui priteistina 1280,18 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis).

46.       Atlikus vienarūšių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina suma sumažinama atsakovui priteistina suma ir ieškovei iš atsakovo priteisiamas 2 442,77 Eur (3722,95 Eur – 1280,18 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

47.       Trečiasis asmuo UAB „RGK Invest“ 2021 m. balandžio 7 d. prašymu prašė priteisti iš atsakovo 605 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, palaikė ieškinį, todėl iš atsakovo jam priteistina 77 proc. šio trečiojo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų, arba 465,85 Eur (CPK 98 straipsnis).

48.       Trečiasis asmuo UAB „Omina Bona“ 2021 m. balandžio 6 d. prašymu prašė priteisti iš ieškovės 1560,90 Eur, o 2021 m. gegužės 5 d. prašymu – 1016,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 2577,30 Eur. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, palaikė atsakovo prieštaravimus, todėl jam priteistina iš ieškovės 23 proc. arba 592,78 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis).

49.       Teismas patyrė byloje 10,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), kurios išieškotinos iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (23 proc. ir 77 proc.). Kadangi ieškovės dalis (2,39 Eur) yra mažesnė už išieškotiną sumą valstybei (5 Eur), tai šios išlaidos priteisiamos tik iš atsakovo, proporcingai atmestų ieškovės reikalavimų daliai – 7,98 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 263–270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 8 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 20 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Turto valdymo ir investicijų grupė“, juridinio asmens kodas 300153981, iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančius eurų) negrąžintos paskolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (50 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2442,77 Eur (du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt du eurus 77 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „RGK Invest“, juridinio asmens kodas 303234214, 465,85 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 85 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymo ir investicijų grupė“, juridinio asmens kodas 300153981, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Omina Bona“, juridinio asmens kodas 135791365, 592,78 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt du eurus 78 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) 7,98 Eur (septynis eurus 98 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

         Galutinis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                             Dalė Burdulienė