Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1K-8-557-2008].doc
Bylos nr.: 1K-8-557/2008
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija                                                                                                                  2.1.15.1.2.2. (S)

 

          

 

          KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

 

        2008 m. sausio 29 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas,

sekretoriaujant Aurelijai Urbšaitytei,

dalyvaujant prokurorui Mariui Navickui, 

gynėjui Gintautui Daugėlai, 

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo D. Š. gynėjo adv. G. Daugėlos skundą dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo įtariamajam D. Š., ir

                                                     n u s t a t ė :

D. Š. įtariamas pagal BK 260 str. 1 d. tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su K. Ž. ir A. J., tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą platinti, įgijo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, po to, 2007 m. gruodžio 14 d. apie 23 val. automobiliu „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) atvažiavęs į namo, esančio (duomenys neskelbtini) kiemą, kartu su K. Ž. supakavo narkotines ir psichotropines medžiagas į paketą, kurį A. J. ir K. Ž. nuėję prie Šiaulių tardymo izoliatoriaus, esančio (duomenys neskelbtini), permetė per tvorą tikslu perduoti pakete esančias narkotines ir psichotropines medžiagas nenustatytiems asmenims, kalinamiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

                            D. Š. sulaikytas 2007-12-15, po to suimtas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2008-01-09 nutartimi suėmimo terminas pratęstas 1 mėnesiui.

              Skundu įtariamojo D. Š. gynėjas prašo šią nutartį panaikinti, prokuroro pareiškimą dėl suėmimo termino pratęsimo D. Š. atmesti, ir D. Š. iš suėmimo paleisti. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant ginamojo teises ir BPK normų reikalavimus.

BPK 127 str. nurodyta, kad prokuroras dėl suėmimo termino pratęsimo į teismą kreipiasi, likus ne mažiau kaip 5 dienoms. Tačiau D. Š. atveju prokuroras teismui pateikė prašymą ir bylos medžiagą 2008-01-09. Tokiu būdu teismas neturėjo galimybių objektyviai ir visapusiškai susipažinti su pareiškimu bei bylos medžiaga, jau nekalbant apie tai, kad D. Š. ir jo gynėjui su teismui pateikta medžiaga leista susipažinti teismo salėje, kas vyko taip pat labai skubotai. Teismas nesilaikė BPK 44 str. 7 d. reikalavimų.

Prokuroras dėl suėmimo termino pratęsimo turėjo nurodyti BPK 125 str. 2 d. išvardintus duomenis (BPK 127 str. 4 d.), o teismas šiuos duomenis patikrinti ir pagrįsti pateiktų įrodymų visuma. Prokuroro pareiškime nebuvo nei vieno pagrįsto argumento, įrodymo, kad jo ginamasis bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo, darys naujus nusikaltimus, trukdys procesui. Prokuroro pareiškimas neatitiko faktinės bylos medžiagos, prieštaravo BPK 119 str., 121 str. 2 d., 122 str., 123 str. 2 d., 125 str. reikalavimams.

Prokuroras ir teismas pažeidė esminį principą, kad suėmimas, kaip išimtinė kardomoji priemonė, gali būti skiriama, jeigu yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad D. Š. padarė nusikalstamą veiką. Susipažinus su prokuroro pateikta medžiaga matyti, kad D. Š. savo tėvo firmos automobiliu nuvežė 2 asmenis į Šiaulius, kurių vienas, nuėjęs prie tardymo izoliatoriaus, metė į jo teritoriją telefoną (telefonus), o galimai ir narkotines medžiagas. Kad D. Š. būtų susijęs su šiuo nusikaltimu, įrodymų nėra, arba įtarimas grindžiamas dokumentais, kurie turi klastojimo požymių. Prokuroras ir teismas teigia, kad D. Š. kaltę grindžia „įtariamųjų K. Ž. protokolas, įvykio vietą apžiūros protokolą, narkotinių medžiagų tyrimo specialisto išvada“. Šiuos įrodymus teismas vadina minimaliais, bet pakankamais. Gynybos prasme šie įrodymai yra niekiniai. Nutartyje nurodytas įrodymas, kurį teismas vadina „įtariamųjų K. Ž. protokolas“, negali būti leistinas įrodymas, nes šis įrodymas nieko neįrodo. K. Ž. pripažįsta, jog jis tik 2007 m. lapkričio mėnesį grįžo iš įkalinimo vietos Alytuje. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, jis yra narkotikus vartojantis asmuo, logiškai nepaaiškinamu būdu atsidūręs Plungėje, bendravęs ten ne su D. Š., o su tyrimo medžiagoje įvardintais kitais asmenimis. Šis asmuo yra pasakęs, kad D. Š. vairavo automobilį, jam davė pakelį. Teismas, būdamas vieninteliu teisingumą vykdančiu organu, pažeisdamas BPK 6-7 str., 44 str., 121-122 str., 125 str., 127 str. reikalavimus vadovaujasi teisto (nenustatyta kiek kartų) narkomano nepatikrintu ir kitais duomenimis nepagrįstu pasakymu, kad D. Š. davė paketą su tariama narkotine medžiaga. Tai ne tik nepagrįsta, bet prieštarauja elementariam teisingumui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-06-21 nutarimo Nr. 36 nuostatoms (3-4, 7-10, 13, 22 p.), Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimams (pvz., Smirnova prieš Rusiją, 2003-07-24 sprendimas, Garcia Alva prieš Vokietiją, 2001-02-13 sprendimas). Teismui pateiktoje medžiagoje matyti, kad 2007-12-15 apie 1 val. nuo Šiaulių izoliatoriaus daržovių stogo V. K. parnešė paketą su lipnia juosta, surišta juodais siūlais (medžiagos 19-21 lapai, apžiūros protokolas). Paimtas paketas, nenurodant, kada surastas, kas jame, iš ko paimtas į policiją. Tačiau iš medžiagoje esančios specialisto išvados matyti, kad specialistas tyrė paketą su raudonos spalvos juostele bespalviame maišelyje. Tai rodo, kad net K. Ž. prisipažįstant įmetus narkotines medžiagas ir telefoną į izoliatoriaus teritoriją, tirtas ne tas pakelis, kurį teigia supakavęs K. Ž.. Be to, iš apžiūros protokolų (2007-12-14 00.43 val. ir 2007-12-15 00.10 - 00.50 val.) matyti, kad abiem atvejais jo ginamasis tariamai dalyvavo apžiūrose ne tik tuo pačiu paros laiku, bet ir skirtingose miesto vietose. Tai dokumentai, kurie ne tik surašyti su aiškiomis klaidomis, bet ir turintys klastojimo požymių, kadangi D. Š. teigia kartu su policininkais ir K. Ž. bei A. J. nebuvęs teritorijos apžiūroje.

D. Š. suėmimo terminas tęsiamas ne pirmą kartą, tačiau iš 2007-12-21 teismo nutarties matyti, jog suėmimo terminas galimai buvo pratęstas tik todėl, kad nepateikti D. Š. charakterizuojantys duomenys. Šį kartą teismui buvo pateikti įrodymai, kad D. Š. nėra teistas, šeimoje ir visuomenėje gyvena tinkamai, turi pastovią gyvenamą vietą, darbą, mokosi, yra vienturtis sūnus ir gyvena su tėvais. Tarp D. Š. ir jo tėvų yra labai glaudūs ryšiai, tėvai juo rūpinasi ir teigia, kad netiki, jog sūnus galėjo įvykdyti inkriminuojamą nusikalstamą veiką. D. Š. labai išgyvena suėmimą, šio asmens laikymas suėmimo atlikimo vietose neabejotinai pakenks jam, kaip jaunam žmogui, o galimai turės neatitaisomų socialinių ir žmogiškų pasekmių. Atsižvelgiant į D. Š. asmenybę bei esamus duomenis byloje, jokiais motyvais negali būti pateisinamas suėmimo termino pratęsimas, kai šį asmenį galima kontroliuoti paskyrus kitokio pobūdžio kardomąsias priemones.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Gynėjas savo skunde teisingai pastebi, jog su pareiškimu dėl suėmimo termino pratęsimo prokuroras į ikiteisminio tyrimo teisėją kreipėsi, pažeisdamas BPK 127 str. 3 d. nustatytą 5 dienų terminą. Vienok ši aplinkybė pati savaime neduoda pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog dėl paminėto prokuroro padaryto pažeidimo buvo suvaržytos ikiteisminio tyrimo teisėjos galimybės įsigilinti į nagrinėjamo klausimo esmę. Priešingai, skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai leidžia teigti, jog suėmimo terminą pratęsusi teisėja buvo pakankamai susipažinusi su procesinio sprendimo priėmimui reikalinga bylos medžiaga. Gynėjas skunde pripažįsta, kad jam ir jo ginamajam taip pat buvo leista susipažinti su teismui pateikta bylos medžiaga, duomenų, jog šio susipažinimo laikas ar apimtis būtų buvę nepagrįstai ribojami, byloje nėra. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad gynėjo paršymu buvo padaryta posėdžio pertrauka gynėjui susipažinti su bylos medžiaga nuo 13.30 val. iki 14.20 val., pageidavimų šį terminą pratęsti įtariamasis ir jo gynėjas nepareiškė. Todėl gynėjo argumentai dėl BPK 44 str. 7 d. reikalavimų pažeidimo yra nepagrįsti.

Iš esmės nepagrįsti ir gynėjo argumentai dėl prokuroro pareiškimo turinio neatitikimo BPK 125 str. 2 d. reikalavimams. Prokuroro pareiškime dėl suėmimo termino pratęsimo yra detaliai nurodyti BPK 125 str. 2 d. 1, 2 ir 4 p. reikalaujami duomenys. Su gynėju galima sutikti tik toje dalyje, jog BPK 125 str. 2 d. 3 p. reikalaujami duomenys prokuroro pareiškime nurodyti pernelyg trumpai ir neinformatyviai, vienok šis prokuroro pareiškimo trūkumas yra ištaisytas skundžiamoje nutartyje, BPK 125 str. 2 d. 3 p. reikalaujamus duomenis patikslinant ir sukonkretinant.

Priimdama skundžiamą nutartį, ikiteisminio tyrimo teisėja pagrįstai konstatavo, kad byloje yra pakankamai duomenų (įtariamojo K. Ž. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada), duodančių pagrindą įtarti D. Š. inkriminuoto nusikaltimo padarymu, įtariamasis ir pats neneigia pranešime apie įtarimą nurodytus bendrininkus nurodytu laiku atgabenęs prie tardymo izoliatoriaus. Įtariamojo K. Ž. parodymus apie įvykdyto nusikaltimo aplinkybes patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, fiksuojantys bandymą neteisėtai perduoti į tardymo izoliatorių narkotines ir psichotropines medžiagas. Todėl įtariamojo K. Ž. parodymų nelaikyti duomenimis, leidžiančiais įtarti D. Š., vien todėl, kad K. Ž. yra teistas, narkomanas, o įtariamojo D. Š. gynėjui yra nesuprantamos, kaip jis pats teigia skunde, K. Ž. atsidūrimo Plungėje aplinkybės, teisėja neturėjo pagrindo. Gynėjas klaidina teismą, jog specialisto tyrimo metu buvo tirtas ne tas paketas, kuris buvo rastas Šiaulių tardymo izoliatoriaus teritorijoje aplinkybėse nurodytu laiku: šio paketo aprašas 2007-12-15 apžiūros protokole („paketas, apvyniotas lipnia skaidria juosta, perrištas juodu siūlu, apraizgytas žvejybiniu valu“) visiškai atitinka aprašą 2007-12-21 specialisto išvadoje („paketas, apklijuotas bespalve lipnia juostele, prie jau minėto paketo bespalve lipnia juostele priklijuotas plastikinis paketas, apklijuotas bespalve lipnia juostele. Abu paketai apvynioti mėlynos spalvos ir bespalviu valais bei juodos spalvos virvute“). Iš kitos pusės, bylos duomenų pripažinimas įrodymais yra teisiamajame posėdyje bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl bylos duomenų, duodančių pagrindą įtarti D. Š. inkriminuoto nusikaltimo padarymu, pripažinimo įrodymais įtariamojo kaltei patvirtinti klausimas nagrinėjant šį skundą detaliau nėra sprendžiamas. Už skundo dėl suėmimo termino pratęsimo nagrinėjimo ribų išeina ir gynėjo iškelti įtarimai dėl galimų nusikalstamų pareigūnų veikų, renkant ir fiksuojant ikiteisminio tyrimo duomenis – turėdami duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, įtariamasis ir jo gynėjas turi teisę BPK nustatyta tvarka atitinkamu pareiškimu kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, taip pat BPK nustatyta tvarka skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro procesinius veiksmus.

Apygardos teismas atskirai neapsistoja prie gynėjo skundo argumentų, kuriais ginčijamas skundžiamos nutarties atitikimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-06-21 nutarimo Nr. 36 nuostatoms, kadangi šiame nutarime išdėstytą savo poziciją baudžiamojo proceso įstatymo taikymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas yra pakeitęs 2004-12-30 nutarimu Nr. 50. Atkreiptinas dėmesys, jog gynėjo siūlymas sprendžiant suėmimo skyrimo klausimus vadovautis ne įstatymo raide, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo atitinkamuose punktuose išdėstytomis rekomendacijomis, Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimo kontekste apskritai vargu ar yra priimtinas. Tuo tarpu skundo argumentai, neva remdamasis įtariamojo K. Ž. parodymais, teismas ignoravo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus, yra aiškiai deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti. Gynėjo paminėtuose dviejuose Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose yra kalbama visai apie kitus dalykus, nei gynėjo keliamas skundžiamos nutarties atitikimo šiems sprendimams klausimas. Skunde minimame 2001-02-13 sprendime byloje Garcia Alva prieš Vokietiją yra akcentuojami proceso pažeidimai, varžant gynybos teisę susipažinti su bylos medžiaga (kaip jau aukščiau minėta, šios įtariamojo D. Š. ir jo gynėjo teisės suvaržymų nenustatyta). 2003-07-24 sprendime byloje Smirnova prieš Rusiją minimi proceso pažeidimai, susiję su pernelyg ilga paties baudžiamojo proceso bei jo metu taikyto suėmimo trukme ir pernelyg trumpa teismo sprendimų dėl suėmimo taikymo motyvacija, kas taipogi visiškai nėra susiję su gynėjo akcentuojamu įtariamojo K. Ž. parodymų vertinimo neatitikimu šiam Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimui. Kiti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, kuriems gynėjo skunde nurodytu aspektu galėtų prieštarauti skundžiama nutartis,  apygardos teismui nėra žinomi. Tokių sprendimų, matomai, ir nėra, nes priešingu atveju gynėjas, be abejonės, būtų juos nurodęs savo skunde.

D. Š. įtariamas tyčinio sunkaus ir savo pobūdžiu savanaudiško nusikaltimo padarymu, yra jauno amžiaus, savo šeimos dar nėra sukūręs, palaiko ryšius su narkotinių medžiagų platinimu besiverčiančiais asmenimis, ko ir pats neneigia. Taigi byloje surinkta medžiaga pagrįstai leidžia manyti, kad būdamas laisvėje, įtariamasis gali toliau daryti sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu narkotinių medžiagų platinimu, ir tokiu būdu pelnytis papildomų lėšų bei, vengdamas jam gresiančios griežtos realios laisvės atėmimo bausmės, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Todėl ikiteisminio tyrimo teisėja padarė byloje surinktais duomenimis visiškai pagrįstą išvadą, jog BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatyti suėmimo skyrimo pagrindai įtariamojo atžvilgiu ir šiuo metu nėra išnykę. Gynėjo skundo argumentai, apibūdinantys įtariamojo socialinę padėtį, šios skundžiamos nutarties išvados bei būtinumo taikyti D. Š. griežčiausią kardomąją priemonę nepaneigia. Nors įtariamasis dirba, mokosi ir, kaip teigiama gynėjo skunde, palaiko artimus ryšius su savo tėvais, šios savo pobūdžiu pozityvios aplinkybės akivaizdžiai nebuvo pakankamos sulaikyti D. Š. nuo galimo jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Siekiant užtikrinti BPK 119 str. numatytų tikslų įgyvendinimą bei atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, ikiteisminio tyrimo teisėja pagrįstai pratęsė įtariamajam suėmimo terminą 1 mėnesiui, nepažeisdama BPK 11 str. 1 d. įtvirtinto proporcingumo principo taikant procesines prievartos priemones.

Vadovaudamasis BPK 130 str., teisėjas

                                                      n u t a r ė :

įtariamojo D. Š. gynėjo adv. G. Daugėlos skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

 

Teisėjas                                                                   Linas Pauliukėnas