Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-805-2009].doc
Bylos nr.: 2-805/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr. 2-805/2009

Procesinio sprendimo kategorijos: 72; 94.1(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. rugpjūčio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Žirono (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria civilinė byla pagal pareiškėjo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prašymą atsakovui akcinei bendrovei ,,Smiltynės perkėla“ dėl rinkliavų išieškojimo perduota pagal teismingumą nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė:

pareiškėjas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir patikslintu prašymu prašė priteisti iš atsakovo AB ,,Smiltynės perkėla“ 61 068,85 Lt jūrų uosto rinkliavų. 2008 m. rugsėjo 11 d. šalys sudarė taikos sutartį ir kreipėsi į teismą su prašymu perduoti bylą Klaipėdos miesto apylinkės teismui spręsti taikos sutarties tvirtinimo klausimą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinę bylą Nr. I-136-386/2008 pagal pareiškėjos VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos patikslintą prašymą atsakovui AB „Smiltynės perkėla“ dėl rinkliavų išieškojimo perdavė pagal teismingumą Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad LR Administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau - ABTĮ) nenumato galimybės šalims administraciniame procese sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartys yra tvirtinamos LR CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teisme.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinę bylą pagal VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir AB „Smiltynės perkėla“ prašymą patvirtinti taikos sutartį perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Nurodė, kad taikos sutartis sudaryta dėl 277 367,78 Lt skolos, todėl byla pagal teismingumą nagrinėtina apygardos teisme.

2009 m. kovo 3 d. AB ,,Smiltynės perkėla“ pateikė prašymą netvirtinti taikos sutarties, kadangi ji yra pasirašyta be valdybos sprendimo, kas prieštarauja AB „Smiltynės perkėla“ įstatų 48.9 punktui ir valdybos darbo reglamento 8.8. punktui.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi atsisakė tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą pagal teismingumą perdavė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Nurodė, kad atsakovas nesutinka su sutarties sąlygomis, dėl ko taikos sutartis, vadovaujantis LR CPK 42 straipsnio 1 dalimi, negali būti tvirtinama. Bylos dėl rinkliavų išieškojimo yra teismingos administraciniams teismams, todėl net ir tuo atveju, jeigu šalys susitarė dėl įsipareigojimų vykdymo ar atsakovas pripažino atitinkamo dydžio įsiskolinimą, bylos teismingumas nesikeičia.

Apeliantas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Klaipėdos apygardos teismas nutartyje nenurodė išsamių motyvų, kodėl atsisakoma tvirtinti taikos sutartį, todėl buvo pažeisti LR CPK 140 straipsnio 4 dalies reikalavimai.

2. Teismas, atsisakydamas tvirtinti taikos sutartį, nenustatė LR CK 6.984 straipsnyje nustatytų taikos sutarties negaliojimo pagrindų.

3. AB „Smiltynės perkėla“ įstatymų nustatyta tvarka neginčijo 2008 m. rugsėjo 11 d. sudarytos taikos sutarties, ši sutartis taip pat nėra pripažinta negaliojančia teismo sprendimu. Todėl AB „Smiltynės perkėla“ negali vienašališkai atsisakyti ją vykdyti, o teismas negali atsisakyti tvirtinti tokią taikos sutartį.

4. Teismas, perduodamas civilinę bylą pagal teismingumą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, pažeidė LR CPK 34 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors ji vėliau taptų teisminga kitam teismui.

5. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl 2008 m. rugsėjo 11 d. tarp šalių sudaryto susitarimo tvirtinimo ir šio susitarimo vykdymo, todėl šis ginčas toliau turėtų būti nagrinėjamas ne administraciniame, bet atitinkamame bendrosios kompetencijos teisme. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti 2006 m. rugpjūčio 30 d. ir 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartyse konstatavo, kad jei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsakovo prievolę sumokėti uosto rinkliavas kildina iš tarpusavio susitarimo, darytina išvada, jog keliamas ginčas pagal savo teisinę prigimtį yra ginčas dėl sutartinės prievolės netinkamo vykdymo ir nelaikytinas ginču dėl mokesčių, kitų privalomųjų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, ir toks ginčas nagrinėtinas atitinkamame bendrosios kompetencijos teisme.

Atsakovas AB „Smiltynės perkėla“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad taikos sutartis pasirašyta be bendrovės valdybos sprendimo, prieštarauja įstatų ir darbo reglamento nuostatoms, todėl yra negaliojanti (prieštaraujanti imperatyvioms normoms) ir negali būti tvirtinama.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Apeliantas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atskiruoju skundu ginčija Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti ginčo šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą pagal pareiškėjo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prašymą atsakovui AB „Smiltynės perkėla“ dėl rinkliavų išieškojimo pagal bylų priskyrimo teismams taisykles perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Atskirojo skundo pagrindą sudaro apelianto argumentai dėl materialinės ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių taikos sutarties tvirtinimo tvarką (LR CK 6.984 str., 6.986 str., LR CPK 140 str. 4 d.), o taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių bylų priskirtinumą ir savo žinion priimtos bylos perdavimą kitam teismui (LR CPK 34 str. 1 d.), pažeidimų.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėja VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu atsakovui AB „Smiltynės perkėla“ dėl 61 068,58 Lt rinkliavų išieškojimo. Vadovaujantis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, šios bylos yra priskirtinos apygardų administraciniams teismams. Dėl bylų, kuriose valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija reikalauja priteisti iš laivų valdytojų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavas, numatytas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme bei jį konkretizuojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose, priskirtinumo yra pasisakyta Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 20 d. nutartyje, priimtoje byloje valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. akcinė bendrovė „Smiltynės perkėla“; 2005 m. lapkričio 25 d. nutartyje, priimtoje byloje valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. akcinė bendrovė „Smiltynės perkėla“. Šiose nutartyse Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, kad santykiai tarp valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir laivų valdytojų dėl įstatyme bei poįstatyminiuose teisės aktuose numatytų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų mokėjimo yra administracinio teisinio pobūdžio ir kad ginčai dėl šių rinkliavų priteisimo iš laivų valdytojų yra priskirtini administraciniam teismui.

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir AB „Smiltynės perkėla“ 2008 m. rugsėjo 11 d. pasirašė taikos sutartį, kuria, atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas administracines bylas, atsakovas pripažino savo 277 367,78 Lt skolą VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ir įsipareigojo ją sumokėti dalimis iki 2012 m. lapkričio 1 d. pagal sutartyje numatytą grafiką (2 t., b.l. 5).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 13 d. nutartimi perdavė administracinę bylą Nr. I-136-386/2008 Klaipėdos miesto apylinkės teismui, nes sprendė, kad ABTĮ nenumato galimybės šalims administraciniame procese sudaryti taikos sutarties, o taikos sutartys yra tvirtinamos LR CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (2 t., b.l. 8-9).

Pagal įstatyme pateiktą taikos sutarties sampratą šalys gali tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą, užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (LR CK 6.983 str. 1 d.). Taikos sutartis gali būti sudaryta tiek kreipusis į teismą dėl kilusio teisminio ginčo išsprendimo, tiek nesikreipus. Jeigu šalių ginčas jau buvo priimtas nagrinėti teisme, taikos sutartis gali būti teismo patvirtinta bet kurioje proceso stadijoje. Šalims sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, byla teismo nutartimi nutraukiama (LR CPK 293 str. 3 d.). Galimybė sudaryti taikos sutartį reiškia sutarties laisvės principo užtikrinimą ir įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į taikos sutarties procese reikšmę ir prasmę tuo atveju, kai jau yra kilęs teisminis ginčas, t.y. kai teisme dėl ginčo iškelta civilinė byla, ginčo šalių sudaryta ir teismui pateikta tvirtinti taikos sutartis laikytina procesine priemone dėl kilusio teisminio ginčo taikaus išsprendimo tarpusavio nuolaidomis. Ja užtikrinamas šalių teisės užbaigti bylą taikos sutartimi ir dispozityvumo principo civiliniame procese įgyvendinimas (LR CPK 13 str., 42 str. 1 d.). Tokia taikos sutartis negali būti prilyginama materialinėms sutartims dėl civilinių teisinių santykių sukūrimo, pakeitimo ar nutraukimo. Materialinėms sutartims taikomas sutarties privalomumo ir vykdytinumo ( pacta sunt servanda) principas (LR CK 6.189 str. 1 d.). Tuo tarpu procesinė taikos sutartis, kaip teisme kilusio ginčo taikaus išsprendimo galimybė ir ginčo šalių teisių civiliniame procese įgyvendinimo išraiška, savo esme yra dispozityvi – ginčo šalys bet kurioje proceso stadijoje gali pasinaudoti teise baigti bylą taikos sutartimi arba atsisakyti šios teisės. Todėl sutartis dėl taikaus ginčo teisme išsprendimo sukelia teisines pasekmes ir yra privalomai vykdytina tik tuo atveju, jeigu ji yra patvirtinta teismo ir šis procesinis teismo sprendimas įsiteisėja.

Nagrinėjamoje byloje teismui pateikta tvirtinti taikos sutartis vertintina ne kaip materialinė, bet kaip procesinė taikos sutartis dėl taikaus teisme kilusio ginčo išsprendimo. Pateikus prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, pareikšto prašymo dalykas (reikalavimas dėl rinkliavų išieškojimo), liko nepakitęs. Ginčo šalių prašymo patvirtinti taikos sutartį byloje pareiškimas vertintinas ne kaip prašymo, kurio pagrindu buvo iškelta administracinė byla, dalyko ir pagrindo pakeitimas, bet kaip ginčo šalių procesinių teisių realizavimas, pasinaudojant galimybe taikiai užbaigti teisme kilusį ginčą. Todėl bet kuri iš ginčo šalių, pasinaudojusi savo teise užbaigti bylą taikos sutartimi, iki to momento, kol ši sutartis nėra patvirtinta teismo, gali atsisakyti šios savo teisės. Tai dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška (LR CPK 13 str., 42 str. 1 d.). Tokiu atveju teismas turi atsisakyti tvirtinti ginčo šalių sudarytą taikos sutartį ir tarp šalių kilusį ginčą nagrinėti toliau pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Atsižvelgiant į tai, apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas neturėjo pagrindo atsisakyti tvirtinti taikos sutartį. Apelianto nurodyti taikos sutarties negaliojimo pagrindai, numatyti LR CK 6.984 ir 6.986 straipsniuose, tikrinami tik tuomet, kai sudaroma materialinė taikos sutartis ne teismo procese ir kai vėliau iškeliama byla dėl tokios sutarties galiojimo ar dėl ja nustatytų teisinių santykių nuginčijimo.

 

 

Dėl ginčo priskirtinumo

 

Apeliantas, ginčydamas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį, kuria byla pagal pareiškėjos VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prašymą atsakovui AB „Smiltynės  perkėla“ dėl rinkliavų išieškojimo perduota pagal bylų priskyrimo teismams taisykles nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, vadovaujasi LR CPK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors ji taptų teisminga kitam teismui. Apeliantas nurodo, jog Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl 2008 m. rugsėjo 11 d. tarp VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir AB „Smiltynės perkėla“ sudaryto susitarimo tvirtinimo ir šio susitarimo vykdymo, todėl šis ginčas toliau turėtų būti nagrinėjamas ne administraciniame, bet atitinkamame bendrosios kompetencijos teisme.

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs bylos priskirtinumo administraciniams ar bendrosios kompetencijos teismams klausimas. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus dėl skundžiama nutartimi Klaipėdos apygardos administraciniam teismui perduotos bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos teismams. Kaip minėta, nagrinėjamos bylos dalykas – reikalavimas dėl rinkliavų išieškojimo. Byloje nėra ginčo dėl to, jog tarp VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir uostu besinaudojančių laivų valdytojų atsirandantys teisiniai santykiai dėl uosto rinkliavų apskaičiavimo ir sumokėjimo yra laikytini administraciniais teisiniais santykiais, kadangi viena iš šalių, t. y.VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, yra subjektas, kuriam pavesta vykdyti viešojo administravimo funkcijas, o šių santykių šalių teisės ir pareigos yra imperatyviai apibrėžtos teisės aktais – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu, LR Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 226 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 3-322 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių“. Šalims 2008 m. rugsėjo 11 d. sudarius taikos sutartį, kurioje, be kita ko, buvo aptartas ir įsiskolinimo dėl rinkliavų, dėl kurių išieškojimo nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas reikalavimas, mokėjimo klausimas, administraciniai santykiai nagrinėjamoje byloje nesitransformavo į civilinius teisinius santykius, susiklosčiusius sandorio pagrindu (prašymo dalykas ir pagrindas nepasikeitė), kadangi teisinių santykių vertinimui nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi pareiškėjo reikalavimo dėl rinkliavų išieškojimo atsiradimo pagrindas. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių santykiai susiklostė ir pareiškėjo reikalavimo teisė atsirado teisės aktų, o ne sandorio pagrindu. Kaip minėta, ginčo šalių sudaryta taikos sutartis nagrinėjamos bylos kontekste vertinama tik kaip procesinė galimybė taikiai išspręsti kilusį teisminį ginčą.

Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas, vadovaudamasi ABTĮ 70 straipsnio 3 dalimi, 2008 m. lapkričio 13 d. nutartimi nepagrįstai perdavė, o Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai priėmė savo žinion administracinę bylą Nr. I-136-386/2008 kaip priskirtiną bendrosios kompetencijos teismui. Išvadą dėl bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos teismui Klaipėdos apygardos administracinis teismas padarė nepagrįstai nustatęs, kad nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą išsprendžianti ginčo šalių pasirašyta 2008 m. rugsėjo 11 d. taikos sutartis turėtų būti tvirtinama LR CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismuose ir kad tai pakeičia bylos priskirtinumą.

Pagal LR CK 6.983 straipsnio 1 dalyje pateikiamą taikos sutarties sampratą gali būti išskirtos taikos sutartys, kuriomis šalys išsprendžia kilusį teisminį ginčą, ir taikos sutartys, kuriomis siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo kilimo. Priklausomai nuo taikos sutarties rūšies, skiriasi ir jų tvirtinimo civiliniame procese tvarka. Tuo atveju, kai yra kilęs teisminis ginčas, t.y. kai teisme dėl ginčo yra iškelta civilinė byla, šis ginčas gali būti išsprendžiamas bet kurioje proceso stadijoje tarp proceso šalių sudaryta taikos sutartimi. Tokiu atveju teismas dėl taikos sutarties patvirtinimo sprendžia LR CPK 140 straipsnio nustatyta tvarka ir, ją patvirtinęs, bylą nutraukia (LR CPK 293 str. 5 p.). LR CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka gali būti patvirtintos tik tos taikos sutartys, kuriomis siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo.

Atsižvelgiant į tai¸ kad nagrinėjamoje byloje ginčo šalių pasirašyta 2008 m. rugsėjo 11 d. taikos sutartis pagal savo pobūdį priskirtina taikos sutarčiai, kuria siekiama išspręsti teisminį ginčą, ji negalėjo būti perduota nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui LR CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, o pati byla pagal administracinėje byloje pareikšto prašymo dėl rinkliavų išieškojimo dalyką netapo priskirtina bendrosios kompetencijos teismui.

Pripažinus, jog Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartimi bendrosios kompetencijos teismui perduota administracinė byla Nr. I-136-386/2008 buvo ir išliko priskirtina administraciniam teismui, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo remtis LR CPK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata dėl draudimo teismui savo žinion priimtą bylą perduoti kitam teismui, kadangi ši norma taikytina tik sprendžiant bylų teismingumo klausimus tarp bendrosios kompetencijos teismų.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis paliekama nepakeista, o apelianto VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

              Teisėjai                                                        Virginija Čekanauskaitė             

                                                                                    Artūras Driukas             

                                                                                    Egidijus Žironas