ATP byla Nr. II-685-426/2010
(Proceso
Nr. 4-61-3-00364-2010-0)
Procesinio sprendimo kategorija 44; 73
(S)
N U T A R T I S
2010 m. birželio
17 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos administracinio teismo teisėja
Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant
administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui N. M.,
nukentėjusiajai M. M., jos įstatyminiam atstovui R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio
teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal N. M. skundą dėl Administracinės
komisijos prie Varėnos rajono savivaldybės tarybos (Komisija) nutarimo
panaikinimo.
Teisėja, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos
komisariato Varėnos rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2010 m. sausio
15 d. N. M. surašė ATP protokolą už tai, kad 2009 m.
rugsėjo 27 d. apie 14 val. Varėnos mieste, (duomenys neskelbtini) viešoje
vietoje, lakstė be priežiūros ir antsnukio jos šuo, kuris užpuolė M. M., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri vedžiojo Jorkšyro terjero veislės
šunį, priklausantį jos motinai R. M. . N.
M. šuo išgąsdino M. M. ir apkandžiojo jos vedamą augintinį.
Konstatuota, kad N. M., palikdama savo šunį be priežiūros,
pažeidė Varėnos rajono savivaldybės tarybos (Taryba) 2009 m. sausio 27 d.
sprendimo Nr. T-VI-550 2 d. 17 ir 23 p. reikalavimus (b. l. 20). Komisija 2010
m. vasario 24 d. už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų
kodekso (ATPK) 110 str. 5 d., padarymą N. M. skyrė 500 Lt
baudą be gyvūno konfiskavimo (b. 1. 11-15).
M. M. su minėtu nutarimu nesutinka; prašo jį panaikinti.
Skunde ir jo patikslinime (b. l. 2, 74-77)
paaiškino, kad nutarimas yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant ATPK 257 str.,
suvaržant jos teises į gynybą, teisingą bylos nagrinėjimą, grubiai pažeidžiant
procesą, įrodymų rinkimo, įvertinimo procesines taisykles. Priimant nutarimą jos
veiksmai iš esmės buvo perkvalifikuoti į sunkesnius ir faktiškai neapibrėžtus.
Protokole buvo kaltinama Tarybos 2009
m. sausio 27 d. sprendimo Nr. T-VI-550 2 d. 17
ir 23 p. pažeidimais, nors Tarybos
2009 m. sausio 27 d. sprendimas tokių punktų iš viso neturi. Nutarime jai
inkriminuotas visiškai kito teisės akto - Tarybos patvirtintų Gyvūnų laikymo taisyklių - pažeidimas. Tvirtina, kad faktiškai yra nubausta ne už tai, kas nurodyta ATP
protokole. Jos padėtis neteisėtai apsunkinta, nes „Gyvūnų laikymo taisyklių“
pažeidimu nebuvo kaltinama.
Kategoriškai teigia, kad jokio šuns
neturi ir nėra atsakinga dėl įvykio. Pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo
įstatymo 2 str. 15 d. gyvūno savininkas - kiekvienas sukakęs 16 metų fizinis ar
juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną. Komisija netinkamai
įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai padarė išvadą, kad ji
laikytina šuns savininke. Atvirkščiai, byloje rašytiniais įrodymais - Varėnos
rajono savivaldybės Varėnos seniūnijos 2010 m. sausio 15 d. pažymėjimu,
registracijos Nr. 97, nustatyta, kad D. M. yra juodos
spalvos, neveislinės kalaitės savininkas. Šis pažymėjimas yra išduotas
oficialios tam įgaliotos institucijos, nėra nuginčytas ar pripažintas
neteisėtu. Be to, niekada nėra auginusi jokio šuns. Pasak N. M., liudytojas A.
V. net nenurodė, iš kur išbėgo šuo, todėl teigti, kad šuo yra jos, nėra
jokio pagrindo. Be to, ji kaip žemės sklypo, statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Varėnoje, savininkė, nėra ir negali
būti atsakinga už šunis, kurie įbėga į jos kiemą. Byloje yra prieštaravimų, kur
įvyko pats įvykis. Nors protokole nurodyta, kad viskas įvyko (duomenys neskelbtini), tačiau M. M. 2010 m. sausio 6 d. apklausoje nurodė, kad ji ėjo tarp
Vytauto gatvės ir Šilo gatvės tarp ūkinių pastatų ir namų einančiu keliu, t. y.
ne Vytauto gatve. Komisija šios aplinkybės netyrė. Šuns, kurio savininkas yra D. M., atpažinimas vyko pažeidžiant procesines taisykles. Šį
procesinį veiksmą galima pavadinti D. M. šuns atpažinimu
jo paties kieme, bet ne šuns, 2009 m. rugsėjo 27 d. užpuolusio M.
M. . Be to, net ir atpažįstant D. M. šunį, šis buvo
tinkamai laikomas. A. V. 2009 m. rugsėjo 27 d. jai
priklausančiame sklype iki įvykio ir faktiškai po jo jos sodyboje nematė jokio
be priežiūros lakstančio šuns. Kiti kaimynai byloje rašytiniais dokumentais yra
patvirtinę, kad niekada jokių pretenzijų dėl D. M. šuns
jam neturėję.
Teismo posėdyje N. M. skundą
palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais.
Nukentėjusioji
ir jos įstatyminis atstovas teisminio nagrinėjimo metu su pareiškėjos skundu
nesutiko.
Skundas netenkintinas.
ATPK 110
str. 1 d. nustato, kad gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo
ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose
vietovėse taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki 200 Lt. Pagal
šio straipsnio 2 d. agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo,
veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo
200 Lt iki 400 Lt su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. ATPK 110 str. 5
d. nustatyta, kad šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytos
veikos, padariusios žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą
nuo 500 Lt iki 1000 Lt su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.
Nagrinėjant ATP bylą būtina nustatyti, ar
buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu pareiškėjas
kaltinamas, ar pareiškėjas kaltas, ar jis trauktinas administracinėn
atsakomybėn. Taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai
teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad ATP byloje
įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku,
pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš
paminėtos teisės normos galima daryti išvadą,
kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje
surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai
reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų
nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo
aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima
daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas,
kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi
– vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas,
nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada,
kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai,
iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas
atskirai ir jų visuma.
N. M. buvo nubausta už tai, kad 2009 m. rugsėjo 27 d. apie
14 val. Varėnos mieste, (duomenys
neskelbtini) viešoje vietoje, lakstė be priežiūros ir antsnukio jos
šuo, kuris užpuolė M. M., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri
vedžiojo Jorkšyro terjero veislės šunį, priklausantį jos motinai R. M. . N. M. šuo išgąsdino M. M. ir apkandžiojo jos vedamą šunį
Pareiškėja neigia padariusi pažeidimą, tačiau jos
pozicija nėra pagrįsta faktinių duomenų visuma.
Iš ATP protokolo matyti, kad N. M.
buvo inkriminuotas Tarybos 2009 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T-VI-550
patvirtintų Varėnos rajono savivaldybės gyvūnų laikymo taisyklių 17 ir 23 p.
pažeidimas. Šių taisyklių 17 p. pasakyta, kad gyvūnų savininkai privalo
garantuoti, kad gyvūnai ar pavojingi gyvūnai nekels grėsmės žmonių ramybei,
sveikatai, gyvybei ar nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų
interesų, nesužeis kitų gyvūnų, o 23 p. - kad gyvūnų savininkai privalo užtikrinti,
kad gyvūnai viešosiose vietose nebūtų palikti be priežiūros, laikomi jiems
skirtuose narveliuose, šunys nebūtų palaidi. Nors N. M. akcentavo,
kad nutarimu administracinė nuobauda buvo paskirta už visiškai kito teisės aktų
reikalavimų nesilaikymą, tačiau tokia jos pozicija nėra teisinga. Tai, kad ATP
protokole nebuvo tiksliai įvardintas teisės akto, kurios reikalavimai buvo
pažeisti, pavadinimas, nėra esminis pažeidimas ATP teisenoje. Pareigūnas,
surašydamas pažeidimo protokolą, aiškiai įvardijo teisės aktą, kurio
reikalavimai buvo pažeisti, priėmusią instituciją, šio akto datą, numerį, todėl
N. M., turėdama pareigą žinoti teisės aktų reikalavimus
(nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės), pilnutinai galėjo imtis gynybos nuo
pareikšto kaltinimo veiksmų. Teismo vertinimu, jos procesinės teisės iš esmės
nebuvo suvaržytos.
Bylos medžiaga šiuo atveju patvirtina, kad M.
priklausantis šuo 2009 m. rugsėjo 27 d.
apie 14 val. Varėnoje užpuolė M. M., gimusią (duomenys neskelbtini),
kuri vedžiojo Jorkšyro terjero veislės šunį, priklausantį jos motinai R. M., bei išgąsdino M. M. ir
apkandžiojo jos vedamą šunį. Tai matyti iš M. M. duotų
paaiškinimų policijai (b. l. 24), A. V. paaiškinimų
policijai (b. l. 25), Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto
Alytaus poskyrio specialisto išvados Nr. G1028/09(06) (b. l. 31), išrašo iš
ligos istorijos (b. l. 33-34) ir kitos bylos medžiagos (b. l. 21-23, 43). Teisme
apklaustas A. V. kategoriškai patvirtino, kad šuo, 2009 m.
rugsėjo 27 d. užpuolęs M. M., priklauso būtent M. Byloje
nėra duomenų, kad šis liudytojas siektų apkalbėti M. administracinio teisės pažeidimo
padarymu, todėl, teismo vertinimo, A. V. parodymai
atitinka tiesą. Tai, kad kai kurie asmenys 2009 m. rugsėjo 27 d. vaikščiodami
savo kieme nematė jokio palaido šuns ir negirdėjo vaikos šauksmo (b. l. 45,
47-48 ir kt.), pareiškėjos atsakomybės neeliminuoja, kadangi dėl įvairių
aplinkybių jie galėjo dėmesį sukoncentruoti į kitus dalykus. A.
M. parodymai taip pat neleidžia tvirtinti, kad pareiškėja nubausta nepagrįstai,
kadangi A. M. įvykio dieną ištisai nebuvo prie šuns. Nors
ji nurodė, kad voljero varteliai buvo užkabinti, tačiau neatmestina, kad šiuos
vartelius, siekiant apsisaugoti nuo šuns keliamos grėsmės, galėjo užkabinti ir
kitas asmuo. Be to, A. M. ir pareiškėją sieja giminystės
ryšiai, todėl šios liudytojos parodymai kritiškai vertintini ir dėl šios
priežasties (gali siekti padėti N. M. išvengti
administracinės atsakomybės ir pan.). Itin tikslus pažeidimo vietos nurodymas ((duomenys neskelbtini) ar
prie jos) šiuo atveju nėra esminis dalykas ir pačio įvykio fakto (tuo pačio ir
pažeidimo fakto) nešalina, kadangi byloje surinkti įrodymai aiškiai patvirtina,
kad šuo buvo paliktas be reikiamos priežiūros ir sukėlė grėsmę kitiems
asmenims. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja yra atlyginusi Miškiniams
padarytą materialinę žalą.
Tam, kad fizinis asmuo būtų
pripažintas administracinio teisės pažeidimo subjektu, būtina nustatyti
atitinkamų teisinių pareigų pažeidimą. ATPK
110 str. apibrėžta administracinė atsakomybė už
gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais
taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietose taisyklių
ir agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo
ir prekybos jais taisyklių pažeidimą. Nei vienoje iš aptariamo straipsnio dalių
esančiose sankcijose neakcentuota, jog už vienų ar kitų taisyklių nepaisymą
administracinėn atsakomybėn traukiamas tik gyvūno savininkas. ATPK 110 str. yra blanketinė teisės norma, šiuo
konkrečiu atveju nukreipianti į Tarybos 2009 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T-VI-550 patvirtintas Varėnos rajono
savivaldybės gyvūnų laikymo taisykles, o būtent į 17 ir 23 p. Kaip jau buvo
minėta, pastarosiose teisės normose įtvirtinta gyvūnų savininkų pareiga
užtikrinti, kad gyvūnai nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei,
nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, nesužeis kitų gyvūnų bei
užtikrinti, kad gyvūnai viešosiose vietose nebūtų palikti be priežiūros, šunys
nebūtų palaidi, bet vartojama sąvoka „savininkas“ (nuosavybės turėtojas) nėra
aiškintina vien siaurąja prasme. Nėra ginčo, jog N. M. ir D. M. sutuoktiniai. Civilinio kodekso 3.88 str. 2 d. įtvirtinta
prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra
įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Duomenų, jog
pareiškėjos ir D. M. laikomas šuo įvykio metu, t. y. 2009
m. rugsėjo 27 d., buvo vieno iš sutuoktinio asmeninė nuosavybė, nėra. Šuns
savininku D. M. buvo nurodytas jau po įvykio (registracijos
data - 2010 m. sausio 15 d., b. l. 44). Tokiu būdu nėra pagrindo registracijos
dokumentą taikyti atgaline data ir vertinti, kad atsakomybė šiuo atveju tenka
kitam asmeniui. Taigi, pagal aukščiau
išdėstytas aplinkybes vertintina, kad pareiga rūpintis augintiniu, užkirsti
kelią negatyvių padarinių atsiradimui teko ir J. M. (jos
vardu registruota ir namų valda, b. l. 38-39), kuri 2009 m. rugsėjo 27 d. buvo
atsakinga už šuns veiksmus lauke.
Teismas vertina, kad N.
M. pateikė incidento situaciją iš jai palankios pusės. Tokie motyvai negali
būti pagrindas tenkinti skunde pateiktą prašymą. Pareiškėjos kaltė pilnai
įrodyta pažeidimo protokole nurodytais duomenimis, nukentėjusios paaiškinimais,
liudytojo A. V. parodymais, kita bylos medžiaga. Skunde ir
teismo posėdžio metu išsakyti argumentai iš esmės vertintini kaip gynybinė
taktika, siekiant išvengti administracinės nuobaudos.
Nuobaudos skyrimo taisyklės šiuo atveju
nepažeistos. Pareiškėjai buvo skirta minimali ATPK 110 str. 5 d. sankcijoje
numatyta bauda. Tokia skirta administracinė nuobauda atitinka pažeidėjos
asmenybę, pažeidimo pobūdį ir negali būti laikoma per griežta juridinės
atsakomybės priemone.
Komisijos priimtas nutarimas iš esmės
atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Nėra juridinio pagrindo jį
naikinti ar keisti.
Pažymėtina, kad panašią praktiką tokio
pobūdžio bylose formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2006
m. vasario 8 d. nutartis adm. byloje Nr. N17-220/2006).
Teisėja,
remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,
n u t a r ė :
N.
M. skundo netenkinti.
Administracinės komisijos
prie Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 24 d. nutarimą, kuriuo
N. M. pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 5 d., padarymą paskirta
500 Lt bauda be gyvūno konfiskavimo, palikti nepakeistą.
Nutartis per 10
dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per
Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Rūta
Miliuvienė