Administracinė byla Nr. eA-5177-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01681-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Kamineros krovinių terminalo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Kamineros krovinių terminalo skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. T. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Kamineros krovinių terminalas (toliau – ir pareiškėjas, UAB Kamineros krovinių terminalas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos (toliau – ir Kanceliarija) Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją (ankstesnis pavadinimas – Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija) (toliau – ir atsakovas, Komisija) pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. kovo 7 d. raštu Nr. 3/KKT-11 pateiktą prašymą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams pagal ankstesniais prašymais (2018 m. sausio 11 d. Nr. 3/KKT-03 ir 2018 m. vasario 14 d. Nr. 3/KKT-08) pateiktą medžiagą; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl Lietuvos Respublikos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) (iki 2018 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui svarbių įmonių įstatymas) 11 straipsnio 4 punkte įtvirtintos normos dalies, kuria nustatyta, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, dėl tokio nusikaltimo padarymo vykdomas šio asmens baudžiamasis persekiojimas, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 31 straipsnio 1 daliai; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
1. Pareiškėjas paaiškino, jog 2018 m. kovo 7 d. raštu Nr. 3/KKT-11 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją prašydamas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos pakartotinai išnagrinėti prašymą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams pagal ankstesniais jo prašymais (2018 m. sausio 11 d. Nr. 3/KKT-03 ir 2018 m. vasario 14 d. Nr. 3/KKT-08) pateiktą medžiagą. Vyriausybės kanceliarija 2018 m. kovo 26 d. raštu Nr. S-948 informavo, kad Komisija išnagrinėjo pareiškėjos prašymą atlikti pakartotinį jo atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą ir įvertino, kad sąlygos, nustatytos Komisijos 2018 m. vasario 26 d. sprendime, tebėra nepakitusios, todėl nėra pagrindo atlikti pakartotinį pareiškėjo vertinimą. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 3/KKT-14 paprašė atsiųsti sprendimą, sukėlusį jam teisines pasekmes, kad ir po pakartotinio prašymo pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Kanceliarija 2018 m. balandžio 17 d. raštu Nr. S-1217 atsakė, kad Komisija neatliko pakartotinio pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo, o teisines pasekmes sukėlęs sprendimas yra Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos sprendimas, priimtas 2018 m. vasario 26 d. posėdyje.
2. Pareiškėjo teigimu, jo atitiktis nacionalinio saugumo interesams yra būtina sąlyga jam dalyvaujant VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos organizuojamuose Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklypo, esančio Perkėlos gatvėje, skirto su uosto veikla susijusiai paskirčiai ir uosto funkcinę paskirtį atitinkančiai veiklai (sklypo plotas – 2 819 kv. m ir sklypo plotas – 2 674 kv. m) nuomos konkursuose, kadangi šie žemės sklypai siejasi su dabar pareiškėjo valdomu 84 112 kv. m žemės plotu, nuomojamu iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, ir reikalingu išplėsti siekiant gerinti krovos efektyvumą, diegiant naujas technologijas, t. y. suprojektuoti papildomą geležinkelio atšaką, siekiant sudaryti galimybes priimti didesnius krovinių srautus į jau nuomojamą plotą. Šiuo tikslu pareiškėjas 2018 m. sausio 11 d. raštu Nr. 3/KKT-03 kreipėsi į Kanceliariją ir Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisiją su prašymu atlikti potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą. Kanceliarijai 2018 m. vasario 9 d. raštu Nr. S-460 paprašius pateikti papildomą informaciją, pareiškėjas 2018 m. vasario 14 d. raštu Nr. 3/KKT-08 pateikė informaciją apie savo akcininkus ir jų ryšį. Atsižvelgusi į pareiškėjo 2018 m. vasario 21 d. prašymą, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2018 m. vasario 26 d. raštu Nr. UD-7.2.11.45-561 pratęsė terminą pateikti konkurso komisijai dokumentus dėl atitikimo konkurso sąlygose nurodytiems reikalavimams, taikytiniems vadovaujantis nacionalinį saugumą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Kanceliarija 2018 m. kovo 1 d. raštu Nr. S-662 pateikė Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos 2018 m. vasario 26 d. posėdžio protokolo išrašą Nr. PD-3, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo A. T. turi tiesiogiai 19,23 proc. ir netiesiogiai 26 proc. pareiškėjo akcijų, tačiau jis neatitinka Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui svarbių įmonių įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 5 punkte nustatyto kriterijaus (dėl jo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba 2014 m. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 str. 4 d., 182 str. 2 d., 208 str. 1 d. ir 209 str.) ir nutarė, kad pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 28 d. išteisinamuoju nuosprendžiu išteisino A. T. visų inkriminuotų nusikalstamų veikų atžvilgiu, nustatęs, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taigi pareiškėjas 2018 m. kovo 7 d. pakartotinai kreipėsi į Kanceliariją ir Komisiją dėl pareiškėjo įvertinimo, vadovaudamasis pasikeitusio Įstatymo nuostatomis (kad investuotojai, iki 2018 m. vasario 28 d. kaip potencialūs dalyviai pripažinti neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų, įsigaliojus naujam Įstatymui, nepaisant Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų išimčių, norėdami įgyti Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytas teises, taip pat įsigyti turtą arba vykdyti veiklą apsaugos zonoje ar nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, pakartotinai turi kreiptis į Komisiją dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams) ir nesant informacijos, kad akcininkas A. T. turi teistumą dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymo, bei dėl to paprašė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pratęsti terminą dokumentams pateikti arba sustabdyti konkursą, tačiau direkcija 2018 m. kovo 12 d. raštu Nr. UD-7.2.11.45 informavo, kad nusprendė terminų pateikti dokumentus nepratęsti ir priėmė sprendimą konkursus laikyti neįvykusiais.
3. Pareiškėjo vertinimu, iš Kanceliarijos 2018 m. kovo 26 d. rašto Nr. S-948, kuriuo ji informavo pareiškėją, kad kadangi 2018 m. vasario 28 d. išteisinamąjį nuosprendį A. T. atžvilgiu Kauno apygardos prokuratūra apskundė apeliacine tvarka, o teisiniu pagrindu gali būti tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis, šiuo metu nėra pagrindo atlikti pakartotinį pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą, nes sąlygos, nustatytos Komisijos 2018 m. vasario 26 d. sprendime, tebėra nepakitusios, viena vertus, galima suprasti, kad Komisija nagrinėjo pareiškėjo prašymą atlikti pakartotinį jo atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą, tačiau pateis sprendimo atsisakyti atlikti pakartotinį pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą neatsiuntė. Kita vertus, jeigu Komisija sprendė, kad sąlygos nepakitusios, tai ji tokį vertinimą atliko. Pareiškėjui paprašius atsiųsti sprendimą, sukėlusį jam teisines pasekmes, kad ir po pakartotinio prašymo pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, Kanceliarija atsakė, jog Komisija neatliko pakartotinio pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą 2018 m. vasario 28 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-01021-14 Kauno apygardos prokuratūra apskundė apeliacine tvarka.
4. Pareiškėjo nuomone, atsakovo veiksmai nesvarstyti pareiškėjo prašymo pakartotinai, nors taip numato nuo 2018 m. kovo 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo redakcija (pakeista 2018 m. sausio 12 d. įstatymu Nr. XIII-992 (TAR, 2018, Nr. 2018-01004), pažeidžia pareiškėjo teises, nes Įstatymas numato investuotojų pareigą kreiptis dėl pakartotinio vertinimo, todėl Komisija privalėjo svarstyti pakartotinį pareiškėjo prašymą, o ne atsisakyti svarstyti prašymą dėl pakartotinio vertinimo. Be to, tokią pareigą suponuoja ir pasikeitę investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijai. Nuo 2018 m. kovo 1 d. įsigaliojusiame Įstatyme numatyta, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu yra nurodytos sąlygos – įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo požymius, ar dėl tokio nusikaltimo padarymo vykdomas šio asmens baudžiamasis persekiojimas ir už padarytą nusikaltimą nėra išnykęs ar panaikintas investuotojo teistumas.
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisijos sprendimais, nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, pareiškėjui užkirstas kelias išsinuomoti žemės sklypus, kurių bendras plotas sudaro tik 4,2 proc. nuo viso dabar nuomojamo ir naudojamo veikloje ploto, ir kurie reikalingi ne naujai veiklai, o gerinti krovos efektyvumą, diegiant naujas technologijas. Šių žemės sklypų nuomos tikslas ne sukurti naują terminalą, o užtikrinti esamo terminalo veikimą didėjant krovinių srautams – t. y. suprojektuoti papildomą geležinkelio atšaką, siekiant sudaryti galimybes priimti didesnius krovinių srautus į jau nuomojamą plotą. Tokiais veiksmais daroma nepataisoma žala ne tik pareiškėjo, trečiojo suinteresuoto asmens dalykinei reputacijai, verslo interesams, tačiau prarandamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės mokestis (daug didesnis už įprastai mokamą kitos paskirties žemės mokestį), be to, neišnuomota žemė neatneša ir kitų pajamų, nes uosto žemės nuoma privalomomis teisės aktų nuostatomis neatsiejama nuo kitų įsipareigojimų – t. y. perkrauti tam tikrą kiekį krovinių ar / ir vykdyti tam tikrą apyvartą vykdymo.
6. Pareiškėjo teigimu, teismui nusprendus, kad atsakovui nebuvo pagrindo iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą, nes sąlygos nepasikeitė, reikštų, kad Komisija, vadovavosi nuo 2018 m. kovo 1 d. įsigaliojusio Įstatymo 11 straipsnio 4 punkte įtvirtinta norma ir laikė, kad investuotojas laikomas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, kai dėl nusikaltimo padarymo vykdomas šio asmens baudžiamasis persekiojimas. Tai akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai, nes asmeniui taikomos sankcijos už nusikalstamos veikos padarymą, nors jis dar nėra pripažintas kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nurodyta Įstatymo 11 straipsnio 4 punkto norma sudaro palankią galimybę konkursuose dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai šalinti konkurentus iš konkursų, paprasčiausiai kreipiantis į ikiteisminio tyrimo įstaigas su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo konkurento atžvilgiu, nurodant, jo manymu, padarytą nusikaltimą (pvz., kyšio davimą, sukčiavimą ir pan.), net ir nesant jokių realių įrodymų. Ši norma prieštarauja ir Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, kuriuo užtikrinama, kad nebūtų sudaromos galimybės kitiems asmenims piktnaudžiauti įstatymais ir užtikrinti visų asmenų lygias teises. Todėl teismas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėtos normos dalies atitikties Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai.
2. Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
1. Teigė, kad Komisijos 2018 m. vasario 26 d. sprendimo (pareiškėjas jį gavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. kovo 1 d. raštu Nr. S-662), kuriuo nutarta, kad pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, pareiškėjas teismine tvarka neginčijo, tuo pripažindamas šio sprendimo pagrįstumą. Vietoje to, keliskart besikreipdamas į Komisiją siekė, kad jo atžvilgiu būtų atliktas pakartotinis atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas, pagal ankstesnius jo prašymus, argumentus grindė painiodamas tiek Komisijos 2018 m. vasario 26 d. sprendimo faktinius priėmimo pagrindus, tiek klaidingai aiškindamas Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 pakeitimo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) bei Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatas.
2. Atkreipė dėmesį į tai, kad Komisijos 2018 m. vasario 26 d. sprendimas buvo priimtas galiojant Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui svarbių įmonių įstatymo redakcijai, kurio 7 straipsnio 10 dalies 5 punkte buvo nustatyta, jog potencialus dalyvis atitinka nacionalinio saugumo interesus, jeigu jis nėra padaręs BK specialiojoje dalyje nurodytų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų ar dėl jo neatliekami procesiniai veiksmai. Taigi, procesinių veiksmų atlikimas dėl BK specialiojoje dalyje nurodytų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, be kita ko, buvo pagrindas potencialų dalyvį (pareiškėją) laikyti neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. Be to, Komisijos sprendimas buvo priimtas 2018 m. vasario 26 d., o Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis – 2018 m. vasario 28 d. Taip pat Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2018 m. kovo 22 d. raštu Nr. 17.2-1685 nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą neįsiteisėjusį 2018 m. vasario 28 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-01021-14, kuriuo A. T. išteisintas, Kauno apygardos prokuratūra 2018 m. kovo 20 d. apskundė apeliacine tvarka. Tuo pagrindu 2018 m. kovo 22 d. Komisijos posėdyje buvo konstatuota, kad kol vyksta teisminiai procesai, laikoma, jog išteisinamasis nuosprendis nėra įsiteisėjęs ir priežastys, dėl kurių asmuo neatitiko nacionalinio saugumo interesų neišnyko. Komisija šiame posėdyje pasiūlė Kanceliarijai raštu informuoti pareiškėją, išdėstant Komisijos posėdyje nustatytas aplinkybes ir priežastis, dėl kurių tuo metu Komisija neatliko pakartotinio vertinimo dėl pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams. Tai Kanceliarija padarė 2018 m. kovo 26 d. raštu Nr. S-948. Taigi akivaizdu, kad Komisija nematė pagrindo atlikti pakartotinį pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimą, kol sąlygos, nustatytos 2018 m. vasario 26 d. Komisijos sprendime yra nepakitusios.
3. Pabrėžė, kad sprendimas neatlikti pakartotinio pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo pagrįstas ir nuo 2018 m. kovo 1 d. galiojančio Įstatymo 12 straipsnio 14 dalies, 14 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jog naujas sprendimas dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams gali būti priimamas išnykus aplinkybėms, kurių pagrindu investuotojas buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. Nesuprantamas pareiškėjo Įstatymo 11 straipsnio 4 punkto aiškinimas, kad nuostatai „ar dėl tokio nusikaltimo padarymo vykdomas šio asmens baudžiamasis persekiojimas“ reikėtų taikyti sąlygą „ir už padarytą nusikaltimą nėra išnykęs ar panaikintas investuotojo teistumas“, kadangi turinčiais teistumą, pagal BK 97 straipsnį laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl asmens teistumas negali būti siejamas su baudžiamojo persekiojimo vykdymu už tam tikro nusikaltimo padarymą. Be to, pareiškėjas klaidingai nurodo, kad Įstatyme nustatyti investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijai yra pasikeitę. Jie iš esmės atitinka anksčiau galiojusio Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui svarbių įmonių įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 2-6 punktuose nustatytus kriterijus, atlikus tam tikrus patikslinimus. Galiausiai pagal Įstatymo 12 straipsnio 13 dalį galutinį teisiškai ir faktiškai pagrįstą sprendimą dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams priima Vyriausybė.
4. Pažymėjo, kad kreipimasis į Konstitucinį Teismą yra netikslingas, užvilkintų sprendimo priėmimą nagrinėjamoje byloje, sukurtų teisinį neapibrėžtumą dėl Įstatymo normų taikymo kitais atvejais. Įstatymo 11 straipsnio 4 punkto nuostatos suformuluotos aiškiai, jokių prieštaravimų kitiems teisės aktams nėra. Be to, pareiškėjas nenurodė jokių svarių argumentų, kurie keltų abejones dėl Įstatymo atitinkamų nuostatų konstitucingumo.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jo dalį dėl įpareigojimo Komisiją atlikti pareiškėjo pakartotinį atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą atmesti kaip nepagristą.
1. Nurodė, kad atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo procese Kanceliarija tik vykdo Komisijos aptarnavimo funkciją (Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos darbo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1540 (Vyriausybės 2018 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 266 redakcija), (toliau – ir Aprašas) 4 p.; Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos darbo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1540 (2015 m. lapkričio 18 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1208 redakcija), 5 p.). Pagal susiklosčiusią praktiką visi Komisijos priimti sprendimai perduodami Kanceliarijos raštais, kadangi Komisija savo specialaus blanko neturi. Šiuo atveju Kanceliarija savo 2018 m. kovo 26 d. raštu Nr. S-948 ir 2018 m. balandžio 17 d. raštu Nr. S-1217 ir informavo pareiškėją apie Komisijos posėdžių metu konstatuotas aplinkybes. Todėl atmestini pareiškėjo argumentai, neva Kanceliarija sudarė painią situaciją neatsiųsdama Komisijos sprendimo. Tai, kad Kanceliarija savo raštais persiunčia Komisijos sprendimus, pareiškėjas žinojo ir iš ankstesnių susirašinėjimų su Komisija. Kanceliarijos raštas, kaip informacinio pobūdžio dokumentas, nelaikytinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-23-143/2017).
2. Pažymėjo, kad kreipimasis į Konstitucinį Teismą yra netikslingas, kadangi užvilkintų sprendimo priėmimą byloje, sukurtų teisinį neapibrėžtumą dėl Įstatymo normų taikymo kitais atvejais. Įstatymo 11 straipsnio 4 punkto nuostatos suformuluotos aiškiai, jokių prieštaravimų kitiems teisės aktams nėra. Be to, pareiškėjas savo skunde nenurodė jokių svarių argumentų, kurie keltų abejones dėl Įstatymo atitinkamų nuostatų konstitucingumo.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. T. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-319-935/2018 paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo A. T. visiškai išteisintas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatomis, nustatė, kad Komisija 2018 m. vasario 26 d. nusprendė, jog pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, remdamasi aplinkybe, kad pareiškėjo akcininkas neatitinka Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui svarbių įmonių įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2018 m. kovo 1 d.) 7 straipsnio 10 dalies 5 punkte nustatyto kriterijaus (nėra padaręs BK specialiojoje dalyje nurodytų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų ir dėl jo neatliekami procesiniai veiksmai dėl nurodytų nusikaltimų padarymo), o ši Komisijos nustatyta aplinkybė išnyko tik 2018 m. birželio 15 d., kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-319-935/2018 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-01021-2014-9), kuria paliktas galioti Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendis, kuriuo pareiškėjo akcininkas A. T. buvo išteisintas dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, todėl atsakovas iki šios nutarties priėmimo pagrįstai atsisakė pakartotinai vertinti pareiškėjo atitiktį nacionalinio saugumo interesams ir dėl to priimti naują sprendimą, nes pagal VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktą viešojo administravimo subjektui ši pareiga kyla tik tuomet, kai yra pateikiami nauji su nagrinėtinu klausimu susiję faktiniai duomenys. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas abiem atvejais, prieš atsisakydamas atlikti pareiškėjo vertinimą, pirmiausia imdavosi veiksmų, siekdamas išsiaiškinti, ar 2018 m. vasario 26 d. sprendime nurodytos aplinkybės nėra pasikeitusios ir tik nustatęs, kad jokie pasikeitimai nėra įvykę, atsisakė atlikti pakartotinį vertinimą.
7. Teismas pažymėjo, kad po įvykusių Komisijos 2018 m. kovo 22 d. ir 2018 m. balandžio 12 d. posėdžių, Kanceliarija išsamiai informavo pareiškėją apie vykusiuose posėdžiuose priimtus sprendimus dėl pakartotinio pareiškėjo prašymo nenagrinėjimo, aiškiai nurodydama to priežastį – aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas neatitiko nacionalinio saugumo interesų, neišnykusios. Be to, pareiškėjas nei vieno iš Kanceliarijos jam pateiktų raštu neginčijo, taip pat neskundė ir 2018 m. vasario 26 d. sprendimo.
8. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju vien tik ta aplinkybė, jog Įstatyme (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. kovo 1 d.) nurodoma, kad investuotojai, iki 2018 m. vasario 28 d. kaip potencialūs dalyviai pripažinti neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų, įsigaliojus Įstatymui, nepaisant 10 straipsnyje nustatytų išimčių, norėdami įgyti Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytas teises, taip pat įsigyti turtą arba vykdyti veiklą apsaugos zonoje ar nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, pakartotinai turi kreiptis į Komisiją dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams, nereiškia, kad Komisijai kilo pareiga visus jai pateiktus prašymus, neatsižvelgiant į tai, ar pakito aplinkybės, dėl kurių potencialūs dalyviai pripažinti neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų, nagrinėti iš naujo ir iš naujo įvertinti minėtų dalyvių atitiktį nacionalinio saugumo interesams.
9. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad pasikeitus aplinkybėms, jis turi teisę vėl kreiptis į atsakovą su prašymu dėl jo atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo, kadangi tokią galimybę nustato Įstatymo 14 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodyta, kad balsavimo teisė ir kitos neturtinės teisės vėl laikomos įgytomis tą dieną, kai Vyriausybė pagal šiame įstatyme nustatytas procedūras priima sprendimą, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus, išnykus aplinkybėms, kurių pagrindu investuotojas buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. Siekdamas įrodyti, kad išnyko šioje dalyje nurodytos aplinkybės, investuotojas pakartotinai kreipiasi į Komisiją dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams.
10. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai atsisakė pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. kovo 7 d. raštu Nr. 3/KKT-11 pateiktą prašymą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams pagal ankstesniais prašymais (2018 m. sausio 11 d. Nr. 3/KKT-03 ir 2018 m. vasario 14 d. Nr. 3/KKT-08) pateiktą medžiagą.
11. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. kovo 1 d.) 11 straipsnio 4 punkte įtvirtintos normos dalies, kuria nustatyta, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, dėl tokio nusikaltimo padarymo vykdomas šio asmens baudžiamasis persekiojimas, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai, teismas pažymėjo, kad ši pareiškėjo nurodoma nuostata nagrinėjamam ginčui nėra taikytina, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas.
12. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam nepriteisiamas.

III.

13. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Kamineros krovinių terminalas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimą ir iš motyvuojamosios dalies pašalinti motyvus: „konstatuotina, kad atsakovė iki šios nutarties priėmimo pagrįstai atsisakė pakartotinai vertinti pareiškėjos atitiktį nacionalinio saugumo interesams ir dėl to priimti naują sprendimą, nes kaip jau minėta, pagal VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktą viešojo administravimo subjektui ši pareiga kyla tik tuomet, kai yra pateikiami nauji su nagrinėtinu klausimu susiję faktiniai duomenys.“ bei „Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju vien tik ta aplinkybė, kad Įstatyme (redakcija galiojanti nuo 2018 m. kovo 1 d.) nurodoma, kad investuotojai, iki 2018 02 28 kaip potencialūs dalyviai pripažinti neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų, įsigaliojus Įstatymui, nepaisant 10 straipsnyje nustatytų išimčių, norėdami įgyti Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytas teises, taip pat įsigyti turtą arba vykdyti veiklą apsaugos zonoje ar nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, pakartotinai turi kreiptis į Komisiją dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams, nereiškia, kad Komisijai kilo pareiga visus jai pateiktus prašymus, neatsižvelgiant į tai, ar pakito aplinkybės, dėl kurių potencialūs dalyviai pripažinti neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų, nagrinėti iš naujo ir iš naujo įvertinti minėtų dalyvių atitikti nacionalinio saugumo interesams.“. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Tik pareiškėjui kreipusis į teismą atsakovas, teikdamas byloje atsiliepimą į skundą, pateikė 2018 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. PD-5 ir 2018 m. balandžio 12 d. Komisijos sprendimą Nr. PD-6, todėl, priešingai nei nustatė teismas, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovas ne atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2018 m. kovo 7 d. prašymą Nr. 3/KKT-11, o visgi nagrinėjo jį ir priėmė sprendimus dėl jo, tačiau dėl pareiškėjui nesuprantamų priežasčių Kanceliarija jų nepersiuntė pareiškėjui. Tokiu būdu bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo skundo reikalavimas – įpareigoti išnagrinėti jo prašymą – neteko prasmės. Dėl to šiuo atveju nėra pagrindo prašyti panaikinti teismo sprendimą, tik jį pakeisti – teismo motyvus, kad atsakovas pagrįstai atsisakė pakartotinai nagrinėti prašymą. Tokia teismo išvada gali turėti prejudicinę reikšmę nagrinėjant pareiškėjo skundą kitoje administracinėje byloje dėl 2018 m. kovo 22 d. Komisijos sprendimo ir 2018 m. balandžio 12 d. Komisijos sprendimo panaikinimo, kadangi teismas šiuo atveju iš esmės pasisakė dėl jų teisėtumo, nors konstatavo, kad pareiškėjo 2018 m. kovo 7 d. prašymas išvis neturėjo būti iš naujo nagrinėjamas ir neturėjo būti priimti jokie nauji sprendimai. Be to, teismo sprendimas netenkinti skundo dėl to, kad atsakovas, teismo nuomone, neturėjo nagrinėti pareiškėjo 2018 m. kovo 7 d. prašymo, o ne dėl to, kad neliko ginčo objekto, nes paaiškėjo, kad atsakovas visgi išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, tik nepateikė pastarajam sprendimų, turi įtakos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimui (ABTĮ 40 str. 2, 4 d.), kadangi būtent atsakovo elgesys – atsisakymas pateikti sprendimus ir klaidingos informacijos pateikimas, kad sprendimai išvis nebuvo priimti, lėmė paties teisminio proceso ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Kadangi teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo prašymo (nors iš tikrųjų nagrinėjo), tokiais motyvais užkirto kelią pareiškėjui reikalauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
2. Teismas neįsigilino į skundo įpareigoti nagrinėti prašymą esmę, kadangi atsakovui pateikus 2018 m. kovo 22 d. Komisijos sprendimą ir 2018 m. balandžio 12 d. Komisijos sprendimą tapo aišku, jog pareiškėjo prašymas visgi buvo išnagrinėtas ir jo atžvilgiu buvo priimti sprendimai, t. y. paaiškėjus naujoms aplinkybėms skundas turėjo būti atmestas, nes atsakovas buvo atlikęs veiksmus, nurodytus skunde. Teismas į šiuos sprendimus neatsižvelgė.
3. Teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtinta norma, kad viešojo administravimo subjektui pareiga pakartotinai nagrinėti prašymą kyla tik tuomet, kai yra pateikiami nauji su nagrinėtinu klausimu susiję faktiniai duomenys. Ši norma netaikoma, nes 2018 m. kovo 1 d. įsigaliojo naujas Įstatymas, kuris laikytinas specialiu įstatymu VAĮ atžvilgiu. Pakeitimo įstatyme buvo nustatyta Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo įsigaliojimo tvarka, t. y. kad nepriklausomai nuo to, ar paaiškėjo naujos aplinkybės, ar ne, tačiau įsigaliojus naujam įstatymui asmuo privalo pakartotinai kreiptis į Komisiją. Tokiu būdu pareiškėjas ne savo iniciatyva 2018 m. kovo 7 d. pateikė Komisijai prašymą, o vykdydamas naujai priimtame Įstatyme įtvirtintą įpareigojimą. Pagal šią tvarką ir Komisija nepriklausomai nuo to, ar po ankstesnio 2018 m. vasario 26 d. priimto sprendimo paaiškėjo naujų aplinkybių, ar ne, privalėjo iš naujo nagrinėti prašymą dėl pakartotinio asmens atitikties nacionaliniam saugumui vertinimo, t. y. turėjo būti pradėta nauja procedūra, nesusijusi su ankstesnio sprendimo motyvais. Aplinkybė, kad Komisija visgi priėmė sprendimus dėl prašymo, patvirtina Komisijos pareigą nagrinėti asmenų pakartotinius prašymus, įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai.
4. Kadangi Įstatymas yra specialus VAĮ atžvilgiu, teismas nepagrįstai ir neargumentuotai padarė išvadą, jog „vien tik ta aplinkybė, kad Įstatyme nurodoma, kad investuotojai <...> pakartotinai turi kreiptis į Komisiją dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams, nereiškia, kad Komisijai kilo pareiga visus jai pateiktus prašymus, neatsižvelgiant į tai, ar pakito aplinkybės, dėl kurių potencialūs dalyviai pripažinti neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų<...> nagrinėti iš naujo ir iš naujo įvertinti minėtų dalyvių atitikti nacionalinio saugumo interesams“. Priešingai, įstatymas numatė pareigą investuotojams pakartotinai kreiptis į Komisiją, nes pasikeitė įstatyminis reglamentavimas, todėl Komisija kiekvienu konkrečiu atveju turėjo iš naujo nagrinėti prašymą. Įstatymas nenumatė investuotojams pareigos kreiptis į Komisiją tik, jeigu buvo pasikeitusios aplinkybės.
14. Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo sprendimas yra priimtas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjus faktines bylos aplinkybes ir jas grindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs proceso dalyvių išdėstytas pozicijas, gali tiesiog pritarti vieno ar kito proceso dalyvio nuomonei bei argumentams dėl klausimo neišsiplečiant papildomai. O tai, jog proceso dalyvių pozicija nagrinėjamu klausimu skiriasi nuo teismo daromų išvadų, savaime nereiškia, kad teismas netinkamai aiškina įstatymus ir / ar pažeidžia teisės normas. Nesuprantami pareiškėjo prašymai iš teismo sprendimo pašalinti tam tikrus (t. y. viso labo du) motyvus. Vadovaujantis teismo sprendimo vientisumo principu, teismo sprendimas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į jo visumą, o ne į atskiras jo dalis (ABTĮ 87 str.). šiuo atveju teismo sprendimas yra aiškus ir pakankamai motyvuotas bei atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus, šis sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl nėra jokio pagrindo šį sprendimą kaip nors keisti, t. y. šalinti iš jo tam tikrus motyvus. Tam tikrų motyvų šalinimas iš konstatuojamosios dalies, paliekant jo rezoliucinę dalį, niekaip nekeis paties sprendimo esmės, tačiau gali padaryti patį sprendimą painiu ir ne visai pagrįstu, nes visi teismo motyvai in corpore pagrindžia rezoliucinę dalį.
2. Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde klaidina teismą, neva Komisijai buvo kilusi pareiga pakartotinai vertinti pareiškėją, net ir nelaukiant, kada aplinkybė, dėl kurios jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų pasikeis. Pareiškėjo nurodoma Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostata turėtų būti sistemiškai aiškinama kartu su Įstatymo 10 straipsnyje numatytomis išimtimis, kuriomis tam tikri investuotojai pačiu Įstatymu yra pripažįstami kaip atitinkantys nacionalinio saugumo interesus ir šiems investuotojams netaikoma pareiga kreiptis į Komisiją dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo, nes jų patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams nėra atliekama. Tokie investuotojai yra nustatyti Įstatymo 10 straipsnio 4–6 dalyse. Todėl Pakeitimo įstatymo nuostata jokiu būdu nesukėlė teisinių pasekmių visiems investuotojams laikyti jų iki tol atliktus atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimus, kuriais jie pripažinti kaip neatitinkantys nacionalinio saugumo interesų, niekiniais ir nieko nelaukiant pakartotinai vėl kreiptis į Komisiją dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo. Minėta nuostata skirta tiems investuotojams, kurie nurodyti Įstatymo 10 straipsnio 4–6 dalyse ir kurie ankstesnės Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos buvo pripažinti neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų: taigi įsigaliojus Įstatymui, nurodyti investuotojai negalėtų būti laikomi atitinkančiais nacionalinio saugumo interesus, t. y. jie turi pakartotinai kreiptis į Komisiją dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo. Jeigu būtų pritarta pareiškėjo pozicijai dėl minėtos Pakeitimo įstatymo nuostatos traktavo, būtų paneigti Konstitucijoje įtvirtinti teisinio tikrumo, teisinio stabilumo principai ir tokiu būdu Komisija turėtų peržiūrėti visas iki 2018 m. vasario 28 d. Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos priimtas išvadas, kuriomis investuotojai buvo pripažinti kaip neatitinkantys nacionalinio saugumo interesų.
3. Teismas tinkamai motyvavo savo išvadą, kad „nagrinėjamu atveju vien tik ta aplinkybė, kad Įstatyme (redakcija galiojanti nuo 2018 m. kovo 1 d.) nurodoma, kad investuotojai, iki 2018 02 28 kaip potencialūs dalyviai pripažinti neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų, įsigaliojus Įstatymui, nepaisant 10 straipsnyje nustatytų išimčių, norėdami įgyti Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nurodytas teises, taip pat įsigyti turtą arba vykdyti veiklą apsaugos zonoje ar nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, pakartotinai turi kreiptis į Komisiją dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams, nereiškia, kad Komisijai kilo pareiga visus jai pateiktus prašymus, neatsižvelgiant į tai, ar pakito aplinkybės, dėl kurių potencialūs dalyviai pripažinti neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų, nagrinėti iš naujo ir iš naujo įvertinti minėtų dalyvių atitikti nacionalinio saugumo interesams.“ tiek Įstatymo, tiek Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad balsavimo teisės ir kitos neturtinės teisės vėl laikomos įgytomis tą dieną, kai Vyriausybė pagal Įstatyme nustatytas procedūras priima sprendimą, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus išnykus aplinkybėms, kurių pagrindu investuotojas buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. Siekdamas įrodyti, kad išnyko aplinkybės, kurių pagrindu investuotojas buvo pripažintas kaip neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, investuotojas pakartotinai turėtų kreiptis į Komisiją dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams. Būtent tokia Komisijos pozicija buvo kaskart ir nurodoma pareiškėjui, kai šis kelis kartus kreipėsi į Komisiją, siekdamas gauti pakartotinį jo (nors aplinkybė, kurios pagrindu jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, išnykusi nebuvo) atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai pasirėmė ir VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu. Pažymėtina, kad aplinkybė, nurodyta Komisijos 2018 m. vasario 26 d. sprendime, pasikeitė tik 2018 m. birželio 15 d., kuomet Vilniaus apygardos teismas nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-319-935/2018 atmetė Kauno apygardos prokuratūros apeliacinį skundą ir Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. išteisinamąjį nuosprendį paliko galioti.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo sprendimas yra priimtas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjus faktines bylos aplinkybes ir jas grindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs proceso dalyvių išdėstytas pozicijas, gali tiesiog pritarti vieno ar kito proceso dalyvio nuomonei bei argumentams dėl klausimo neišsiplečiant papildomai. O tai, jog proceso dalyvių pozicija nagrinėjamu klausimu skiriasi nuo teismo daromų išvadų, savaime nereiškia, kad teismas netinkamai aiškina įstatymus ir / ar pažeidžia teisės normas. Vadovaujantis teismo sprendimo vientisumo principu, teismo sprendimas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į jo visumą, o ne į atskiras jo dalis (ABTĮ 87 str.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas yra aiškus ir pakankamai motyvuotas, bei atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl nėra jokio pagrindo šį sprendimą kaip nors keisti, t. y. šalinti iš jo tam tikrus motyvus. Tam tikrų motyvų šalinimas iš konstatuojamosios dalies, paliekant jo rezoliucinę dalį, niekaip nekeis paties sprendimo esmės, tačiau gali padaryti patį sprendimą painiu ir ne visai pagrįstu, nes visi teismo motyvai in corpore pagrindžia rezoliucinę dalį.
2. Atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo procese Kanceliarija tik vykdo Komisijos aptarnavimo funkciją (Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos darbo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1540 (Vyriausybės 2018 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 266 redakcija), 4 p.; Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos darbo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1540 (2015 m. lapkričio 18 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1208 redakcija), 5 p.). Pagal susiklosčiusią praktiką visi Komisijos priimti sprendimai perduodami Kanceliarijos raštais, kadangi Komisija savo specialaus blanko neturi. Kanceliarija šiuo atveju, atsižvelgdama į Komisijos sprendimą, tinkamai (išsamiai) 2018 m. kovo 26 d. raštu Nr. S-948 ir 2018 m. balandžio 17 d. raštu Nr. S-1217 informavo pareiškėją apie jo atžvilgiu Komisijos posėdžiuose nustatytas aplinkybes. Tai, kad Kanceliarija savo raštais persiunčia Komisijos sprendimus, pareiškėjas žinojo ir iš ankstesnių susirašinėjimų su Komisija. Todėl tiek Kanceliarija, tiek Komisija nepateikė jokios klaidingos informacijos bei neatsisakė pateikti tam tikrą informaciją. Tiek Komisija, tiek Kanceliarija elgėsi teisėtai, pagrįstai ir tinkamai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

16. Nagrinėjamoje byloje administracinis ginčas kilo dėl pareiškėjo UAB Kamineros krovinių terminalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai 2018 m. kovo 7 d. paduoto prašymo, vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu (2018 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. XIII-992 nauja redakcija) (iki 2018 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui svarbių įmonių įstatymas). Pareiškėjo prašymas buvo paduotas dėl to, kad pagal Įstatymo reikalavimus turėjo būti atlikta pareiškėjo įmonės, kaip investuotojo, patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, nes pareiškėjas dalyvavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklypo nuomos konkurse. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, esminiu Komisijos veiklos neteisėtumo motyvu nurodė tai, kad Komisija neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo, nors tai privalėjo padaryti, t. y. Komisija privalėjo priimti administracinį sprendimą, todėl pareiškėjas prašė įpareigoti Komisiją atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas kreipėsi į Komisiją ir iki 2018 m. kovo 7 d. prašymo padavimo, t. y. 2018 m. sausio 11 d. Pareiškėjas Komisijos prašymu 2018 m. vasario 14 d. pateikė papildomą informaciją. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2018 m. vasario 26 d. priėmė sprendimą, kuriuo nutarta, kad UAB Kamineros krovinių terminalas neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Sprendimas priimtas, vadovaujantis Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui svarbių įmonių įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 5 punktu, būtent, nustatyta, kad pareiškėjo akcininkas A. T. neatitinka minėtoje normoje nustatyto kriterijaus (nėra padaręs BK specialiojoje dalyje nurodytų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų ir dėl jo neatliekami procesiniai veiksmai dėl nurodytų nusikaltimų padarymo). Komisija 2018 m. vasario 26 d. sprendimo faktiniu pagrindu nurodė tai, kad dėl UAB Kamineros krovinių terminalo akcininko A. T. atžvilgiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba 2014 m. pradėjo ikiteisminis tyrimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas), 208 straipsnio 1 dalį (skolininko nesąžiningumas) ir 209 straipsnį (nusikalstamas bankrotas); viena iš minėtų veikų atitinka Įstatyme nustatytą kriterijų; A. T. tiesiogiai ir netiesiogiai turi daugiau kaip 2/3 balsų suteikiančių UAB Kamineros krovinių terminalas akcijų. Pareiškėjas Komisijos 2018 m. vasario 26 d. sprendimo teismui neskundė.
18. 2018 m. kovo 7 d. pareiškėjas pateikė Komisijai prašymą, kuriuo prašė pakartotinai išnagrinėti prašymą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams pagal ankstesniais prašymais (2018 m. sausio 11 d. ir 2018 m. vasario 14 d.) pateiktą medžiagą. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. I-140-1017/2018 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-01021-2014-9), kuriuo A. T. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 208 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
19. 2018 m. kovo 26 d. Kanceliarija raštu informavo pareiškėją, kad Komisija išnagrinėjo jo prašymą atlikti pakartotinį pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą pagal ankstesniuose jo prašymuose pateiktą medžiagą. Pažymėjo, kad 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. I-140-1017/2018 nėra įsiteisėjęs, Kauno apygardos prokuratūra apskundė jį apeliacine tvarka. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog teisiniu pagrindu gali būti tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis, šiuo metu nėra pagrindo atlikti pakartotinį pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą, nes sąlygos, nustatytos Komisijos 2018 m. vasario 26 d. sprendime, tebėra nepakitusios.
20. Be minėtų aplinkybių, kurios buvo nustatytos nagrinėjant pareiškėjo prašymus Komisijoje, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-319-935/2018 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-01021-2014-9) atmetė Kauno apygardos prokuratūros apeliacinį skundą ir Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. išteisinamąjį nuosprendį paliko galioti, t. y. nuosprendis įsiteisėjo.

V.

21. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui svarbių įmonių įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 5 punkte buvo nustatyta, kad potencialus dalyvis pripažįstamas atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus, jeigu jis atitinka visas šias sąlygas: <...> nėra padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų ar dėl jo neatliekami procesiniai veiksmai dėl nurodytų nusikaltimų padarymo, taip pat juos atitinkančių veikų užsienio valstybėse.
22. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (2018 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. XIII-992 nauja redakcija) 11 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo požymius, ar dėl tokio nusikaltimo padarymo vykdomas šio asmens baudžiamasis persekiojimas ir už padarytą nusikaltimą nėra išnykęs ar panaikintas investuotojo teistumas.
23. Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui svarbių įmonių įstatymo Nr. XI-1132 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-992, kuriuo Įstatymas išdėstytas nauja redakcija, 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2018 m. kovo 1 d. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad investuotojai, iki 2018 m. vasario 28 d. kaip potencialūs dalyviai pripažinti neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų, įsigaliojus šiam įstatymui, nepaisant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 10 straipsnyje nustatytų išimčių, norėdami įgyti Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytas teises, taip pat įsigyti turtą arba vykdyti veiklą apsaugos zonoje ar nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, pakartotinai turi kreiptis į Komisiją dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams.
24. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, taip pat valstybės valdomos bendrovės atitinka nacionalinio saugumo interesus ir jų patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams nėra atliekama (Įstatymo 10 str. 4 d.). Europos Sąjungos valstybės narės, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai ar Europos laisvosios prekybos asociacijai priklausančios valstybės, taip pat akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės teisinę formą atitinkantys ribotos atsakomybės juridiniai asmenys, kuriuose šių valstybių centrinės, regioninės ir (ar) vietos valdžios institucijoms priklauso daugiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių šių juridinių asmenų vertybinių popierių ar dalių, išreiškiančių kapitalą, tarptautinės finansų organizacijos, kurių narė yra Lietuvos Respublika, taip pat kitos tarptautinės finansinės institucijos ar organizacijos, kurių tikslai, investavimo politika ir veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, atitinka nacionalinio saugumo interesus ir jų patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams nėra atliekama (Įstatymo 10 str. 5 d.). Lietuvos Respublikos ar užsienio investuotojai, vykdantys ilgalaikę veiklą Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai ar Europos laisvosios prekybos asociacijai priklausančioje valstybėje ir turintys patirties atitinkamoje srityje bei realias galimybes įgyvendinti veiksmus, numatytus šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos ar užsienio investuotojas, valstybė, kurioje jis įsteigtas ar kuri jį kontroliuoja, arba trečioji valstybė, su kuria toks investuotojas siejamas, veikia taip, kad kyla rizikos veiksnių, pavojų ar grėsmių nacionalinio saugumo interesams, atitinka nacionalinio saugumo interesus ir jų patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams nėra atliekama (Įstatymo 10 str. 6 d.).
25. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 1 straipsnyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XI-2779 straipsnio redakcija) nustatyta, kad šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XI-2779 straipsnio redakcija), reglamentuojančio prašymų ir skundų nagrinėjimą, 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
26. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė sudaro Komisiją ir tvirtina Komisijos darbo tvarkos aprašą. <...> Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo pagrindu viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. <...> Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1540 (nauja redakcija nuo 2018 m. kovo 27 d.) patvirtintas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos darbo tvarkos aprašas. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad komisijos paskirtis – atlikti investuotojų, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ketinamo sudaryti ar sudaryto sandorio, transliuotojų ir (ar) retransliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjų, pareiškėjų, norinčių gauti transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licenciją, asmenų, ketinančių įsigyti transliavimo ar retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą), ir su jais susijusių asmenų patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams ir atlikti kitas Įstatyme nustatytas funkcijas. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad Komisiją ūkiškai ir techniškai aptarnauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija.

VI.

27. Komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis sprendimus Įstatymo pagrindu, vadovaujasi šiame Įstatyme ir Apraše įtvirtintomis normomis, reglamentuojančiomis nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos teisinius santykius, nagrinėjamai bylai aktualius investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijus. Komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis sprendimus Įstatymo pagrindu, privalo vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymu tiek, kiek jis neprieštarauja Įstatymui. Komisijos minėtų raštų turinys ir teismui pateiktų procesinių dokumentų turinys patvirtina, kad Komisija ginčijamu atveju faktiškai vadovavosi Viešojo administravimo įstatymu, nors tai ir nebuvo įvardyta minėtuose raštuose. Būtent Komisijos raštuose yra faktiškai remiamasi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, nustatančiu galimybę nenagrinėti prašymo tuo pačiu klausimu, kuris jau yra išnagrinėtas institucijoje ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti priimtą sprendimą. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad Komisija turėjo taikyti VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktą, tačiau teismas padarė neteisingą išvadą, kad Komisijos atsisakymas priimti sprendimą, vadovaujantis šiuo pagrindu, yra teisėtas.
28. Minėta, kad Komisija pareiškėjui nepalankų sprendimą (dėl neatitikimo nacionalinio saugumo interesams) 2018 m. vasario 26 d. priėmė, vadovaudamasi tuo, kad UAB Kamineros krovinių terminalo akcininko atžvilgiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą. Minėta, kad Komisija nenagrinėjo pareiškėjo 2018 m. kovo 7 d. prašymo dėl to, kad kartu su minėtu prašymu Komisijai pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. I-140-1017/2018 nėra įsiteisėjęs. Šis motyvas nurodytas kaip atsisakymo atlikti pakartotinį vertinimą pagrindas, akcentuota, kad sąlygos, nustatytos Komisijos 2018 m. vasario 26 d. sprendime, tebėra nepakitusios. Pareiškėjas pateikė naują rašytinį įrodymą – neįsiteisėjusį teismo nuosprendį, t. y. pareiškėjas pateikė Komisijai naujus faktinius duomenis. Be to, po Komisijos 2018 m. vasario 26 d. sprendimo priėmimo pasikeitė ir aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimtas šis sprendimas, t. y. pareiškėjo prašymo 2018 m. kovo 7 d. nagrinėjimo metu nevyko ikiteisminis tyrimas. Dėl to Komisija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pateikta naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu, nes minėti duomenys buvo pateikti.
29. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, viešojo administravimo subjektas, kuris jau yra priėmęs administracinį sprendimą tuo pačiu klausimu, gavęs naujų faktinių duomenų, turėtų svarstyti, ar šie duomenys leidžia abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu ar ginčyti priimtą sprendimą. Taigi turėtų būti sprendžiama, ar konkrečiu atveju yra pateikti nauji faktiniai duomenys, ar šie duomenys leidžia abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu ar ginčyti priimtą sprendimą. Iš Komisijos pareiškėjui pateiktų lakoniškų atsakymų matyti, kad minėti klausimai nebuvo nagrinėjami ir pareiškėjui nebuvo pateiktas nei teisės normomis (minėtomis šio sprendimo 21, 22, 25 punktuose ar kitomis normomis) ir faktais pagrįstas atsisakymas priimti sprendimą, nei buvo priimtas sprendimas pakartotinai išnagrinėti prašymą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams. Komisija netinkamai taikė VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktą, todėl yra įpareigojama išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo (ABTĮ 92 str.).
30. Pažymėtina, kad Komisijos akcentuotas motyvas dėl pareiškėjo pateikto neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio nekeičia šio sprendimo 29 punkte pateikto vertinimo dėl Komisijos neveikimo neteisėtumo. Minėta, kad nauji faktiniai duomenys, akivaizdžiai susiję su nagrinėjamu klausimu ir galintys turėti reikšmės šio klausimo išsprendimui, Komisijai buvo pateikti, t. y. Komisijai buvo pateikti nauji faktiniai duomenys, leidžiantys abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu, kaip tai yra suprantama pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktą. Tai, ar minėti nauji pateikti faktiniai duomenys sudarė pagrindą Komisijai pradėti ir užbaigti klausimo nagrinėjimą ir priimti administracinį sprendimą, yra susiję su kitais administracinio proceso klausimais (pvz., nustatytų terminų pratęsimu, bylos sustabdymu ar kitokio tarpinio sprendimo priėmimu, jeigu yra nustatoma, kad klausimas institucijoje negali būti išnagrinėtas per nustatytus terminus).
31. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliacinio skundo pagrindu nurodė kitus motyvus, negu yra paminėti šio sprendimo 27 – 30 punktuose, dėl kurių yra tenkinamas apeliacinis skundas. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 2 d.). Nagrinėjama byla yra susijusi su teisiniais santykiais, kai reikšmingai gali būti pažeistos ūkio subjektų teisės (ūkinės veiklos laisvė), t. y. priimtas administracinis sprendimas gali būti vertinamas kaip ribojantis laisvo kapitalo judėjimą, kaip tai yra suprantama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63 straipsnį. Taigi nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingas yra kuo greitesnis administracinio sprendimo priėmimas ir jo galima patikra administraciniame teisme, jeigu pareiškėjas nesutinka su tokiu administraciniu sprendimu.
32. Neturi reikšmės šios bylos išsprendimui apeliacinio skundo motyvai, jog bylos nagrinėjimo teisme metu pasikeitė faktinė padėtis. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys ir pareiškėjo apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. rugpjūčio 27 d. yra iškelta byla Nr. eI-3975-473/2018, kurioje pareiškėjas ginčija 2018 m. vasario 26 d. sprendimą, reiškia kitus reikalavimus, susijusius su nagrinėjama byla, nes pareiškėjas gavo naujus Komisijos raštus (ar sprendimus), kurių neturėjo, kai kreipėsi į teismą nagrinėjamoje byloje. Administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu (ABTĮ 3 str.). Administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu, patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1865/2013, 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014, 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-1207/2014, 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1172-602/2015, 2016 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-465-602/2016). Taigi pasikeitusi faktinė padėtis byloje nekeičia administraciniame teisme nagrinėjamos bylos dalyko ir teismo vykdomos viešojo administravimo subjektų kontrolės apimties, jeigu pareiškėjas neatsisako skundo ar neatsiranda kiti ABTĮ nustatyti pagrindai (procesinio pobūdžio aplinkybės), dėl kurių toliau negali vykti pradėtas teismo procesas.
33. Nepagrįsti yra pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai pasisakė dėl Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje Komisija neprivalėjo taikyti šios normos. Minėta, kad Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog investuotojai, iki 2018 m. vasario 28 d. kaip potencialūs dalyviai pripažinti neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų, įsigaliojus šiam įstatymui, nepaisant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų išimčių, norėdami įgyti Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytas teises, taip pat įsigyti turtą arba vykdyti veiklą apsaugos zonoje ar nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, pakartotinai turi kreiptis į Komisiją dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams. Įstatymo (2018 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. XIII-992 nauja redakcija) 10 straipsnio 4-6 dalyse išvardyti subjektai, kuriems patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams nėra atliekama, nes pagal Įstatymą yra preziumuojama, kad jie atitinka nacionalinio saugumo interesus. Pareiškėjas nėra priskirtas prie subjektų, kurie yra išvardyti Įstatymo 10 straipsnio 4-6 dalyse, todėl pareiškėjui netaikytina Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis. Taigi Komisija neturėjo pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti minėtos normos ir jos pagrindu pakartotinai atlikti vertinimą dėl jo atitikties nacionalinio saugumo interesams.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Kamineros krovinių terminalo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Kamineros krovinių terminalo skundą tenkinti iš dalies. Įpareigoti atsakovą Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją Įstatyme ir Apraše nustatytais terminais išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. kovo 7 d. raštu Nr. 3/KKT-11 pateiktą prašymą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams.

Kitą pareiškėjo apeliacinio skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai              Artūras Drigotas

                                                                      Ramūnas Gadliauskas

                                                                      Veslava Ruskan