Administracinė byla Nr. I-84-621/2016

     Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02930-2014-7

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija:1.16.5; 3.21

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 5 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,

sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,

dalyvaujant pareiškėjui R. B., pareiškėjo atstovo Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovei I. R.,

dalyvaujant atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui D. K.,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. prašymą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. spalio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 86-IS-51 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo R. B. sveikatos sutrikdymo tarnybos metu“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) prašymu (2–10 b. l.) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. spalio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 86-IS-51 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo R. B. sveikatos sutrikdymo tarnybos metu“; įpareigoti atsakovą siųsti pareiškėją į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicininės ekspertizės komisiją dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad ginčijamoje Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. spalio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 86-IS-51 neteisėtai ir nepagrįstai konstatuota, kad jo tarnybos metu patirtas sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei bei sveikatai ar su jo statusu vykdant tarnybines pareigas, bei nuspręsta kompensacijos nemokėti. Paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d. apie 15.19 val., atliekant tarnybą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate (toliau – ir Mažeikių rajono PK), paskambino S. R. į tarnybinį mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir pranešė, kad prieš ją smurtauja buvęs jos sugyventinis G. P.. Apie tai informavo tiesioginį vadovą A. B.. A. B. davė nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kartu vyko Prevencijos poskyrio tyrėjas G. P.. Apie 15.40 val. nuvykus minėtu adresu, pareiškėjas ir kolega G. P. įėjo į namo vidų (virtuvę) ir pamatė, kad S. R. verkdama plauna indus. S. R. paklausė, kas nutiko bei kur yra jos sugyventinis, pastaroji atsakė, kad jis guli kitame kambaryje. Nukentėjusioji nurodė, kad jos sugyventinis G. P. sukinėjo (laužė) jai rankas. Ant rankų matėsi paraudimai ir kraujosruvos. Tuo metu iš kambario į virtuvę atėjo G. P. rėkdamas: „Sonata, ką tu čia nusišneki?“. Kadangi pastarasis artėjo prie akivaizdžiai smurtą patyrusios aukos nedelsdamas pastūmė G. P. nuo savęs, atitolindamas jį nuo S. R.. G. P. atsidūrė kambaryje, iš paskos įėjo pareiškėjas. G. P. liko virtuvėje su S. R.. Kadangi S. R. buvo sužalotomis rankomis, t. y. patyrusi smurtą, siekdamas apsaugoti nukentėjusiąją nuo galimų smurtinių G. P. veiksmų, stumtelėjo jį atgal į kambarį iš virtuvės. Tai matė ir jo kolega. G. P. buvo agresyvus, pareikalavo, kad šis apsiramintų. G. P. paklausė, ar veš jį į Mažeikius. Atsakė, kad jis bus pristatytas į policijos komisariatą. Tada rankomis gestikuliuodamas ėmė pakeltu tonu sakyti, kad jis nieko nėra padaręs, bei niekur nevažiuos. Kadangi minėtas asmuo į teisėtus reikalavimus nusiraminti nereagavo, po pakartotinio perspėjimo jo atžvilgiu buvo panaudoti koviniai savigynos veiksmai bei specialiosios priemonės – atrankiai. Uždėjus antrankius ant vienos rankos, G. P. ėmė muistytis, stumdytis ir neduoti antros rankos antrankiams uždėti, vengė sulaikymo. G. P. pradėjus muistytis, pareiškėjas panaudojo kovinius imtynių veiksmus ir liepė nesimuistant duoti antrą ranką antrankiams uždėti. Tokiu būdu G. P. buvo nuramintas ir jam uždėti antrankiai. Kadangi visi G. P. judesiai buvo greiti ir nenuspėjami, pareiškėjas nė nespėjo pasikviesti kolegos į pagalbą. Grumtynių garsus bei pareiškėjo reikalavimą duoti rankas girdėjo virtuvėje likęs kolega bei S. R., kadangi jie vėliau net užėjo pažiūrėti, kas darosi jam sulaikant G. P.. Kadangi tarnybinis automobilis neturi atskiro skyriaus sulaikytiems asmenis, o sulaikyti asmenys vežami panaudojus antrankius ir spec. diržą, kuris yra pritvirtintas prie galinės sėdynės, todėl buvo nuspręsta panaudoti spec. priemonę – antrankius. Uždėjus antrankius G. P. buvo išvedamas iš namo, tačiau pastarasis ėjo vis muistydamasis, priešinosi, todėl jį reikėjo vesti panaudojant jėgą. Kolegos pagalbos neprašė, nes matė, kad susitvarko ir vienas pats. Nuvedus G. P. į tarnybinį automobilį, šis aprimo. Antrankių ir specialaus diržo, esančio tarnybiniame automobilyje, pagalba G. P. buvo prirakintas automobilyje. G. P. alkotesteriu buvo nustatytas 3,66 promilės girtumas. S. R. užpildė pareiškimą, buvo surinkti kiti reikiami dokumentai. G. P. buvo pristatytas į Mažeikių rajono PK. Vedant G. P. į tarnybinį automobilį pajuto, kad skauda kairės rankos plaštaką. Kadangi G. P. sulaikymo metu visą dėmesį buvo sukoncentravęs į sulaikomąjį, tad negali tiksliai pasakyti, kada ir kaip jam buvo sužalota ranka. Dar įvykio vietoje, pasodinus G. P. į tarnybinį automobilį, susisiekė su savo tiesioginiu vadovu A. B. ir informavo, kad įvykio vietoje užtruks ilgiau, bei, kad jaučia skausmą kairėje rankoje, kuris atsirado po G. P. sulaikymo. Grįžę į Mažeikių rajono PK nuvedė G. P. pas budėtoją J. P., o budėtojas ar jo padėjėjas (kuris iš jų – tiksliai pasakyti negali) G. P. nuvedė į laikinojo sulaikymo kamerą. Apie skaudančią ranką bei tokio skausmo priežastį taip pat informavo ir tuo metu l. e. budėtojo pareigas J. P.. Tai girdėjo ir jo kolega G. P.. J. P. patarė palaukti ryto ir tada, jei rankos skausmas neaprims, parašyti tarnybinį pranešimą dėl traumos darbe. 2014 m. rugpjūčio 21 d. ryte pabudus pamatė, kad kairė ranka sutinusi. Prieš tarnybą informavo Prevencijos poskyrio viršininką A. B., kad dėl sutinusios ir skaudančios rankos dirbti negalės ir, gavęs leidimą, išvyko į VšĮ Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių, kur pareiškėjui buvo diagnozuotas kairės rankos plaštakos raiščių trauminis plyšimas. 2014 m. spalio 20 d. buvo surašyta ir patvirtinta Telšių apskrities VPK tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 86-IS-51 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo R. B. sveikatos sutrikdymo tarnybos metu“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), kuria buvo pripažinta, jog pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu, tačiau šis sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai ar jo statusu vykdant tarnybines pareigas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pažymėta, jog patirtas sveikatos sutrikdymas atsirado ne dėl G. P. veiksmų, o dėl paties pareiškėjo neatsargumo sulaikant asmenį. Dėl to buvo nuspręsta, jog aptariamas atvejis yra nelaimingas atsitikimas tarnyboje ir atitinkamai Tarnybinio patikrinimo išvados siūlomosios dalies 3 punkte buvo įtvirtintas sprendimas kompensacijos nemokėti. Su šiuo Tarnybinio patikrinimo išvados sprendimu nesutinka, kadangi mano, jog jo sveikatos sutrikdymas atitinka 2003 m. balandžio 29 d. įstatytu Nr. IX-153 8 patvirtino Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 40 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas, todėl pareiškėjui priklauso minėtoje teisės normoje nustatyta kompensacija. Nurodė, jog pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta jam vykdant tiesiogiai iš Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 punktų kylančius policijos uždavinius, t. y. sulaikant asmenį, galimai įvykdžiusį baudžiamosios teisės pažeidimą (kadangi su kolega atvyko reaguodami į iškvietimą dėl agresyviai besielgiančio asmens) ir policijos pareigūnų atvykimo metu kėlusį tiesioginę grėsmę aplinkiniams pilnamečiams bei nepilnamečiams asmenims bei besipriešinusį sulaikymui. Būtent dėl šių aplinkybių, t. y. esant būtinybei apginti nepilnamečių ir pilnamečių asmenų teises nuo gresiančio jų teisių pažeidimo, taip pat siekiant išaiškinti galimai jau padarytą teisės pažeidimą ir sulaikyti jį padariusį asmenį, aktyviais veiksmais vengusį sulaikymo, buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai bei specialioji priemonė – antrankiai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad G. P. 2014 m. liepos 19 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo skirti įpareigojimai laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie smurtą patyrusios S. R. (pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d. 8 p.). Dėl to bei dėl paraudusių ir kraujosruvų nusėtų rankų kilo pagrįstas įtarimas, kad G. P. naudojo smurtą artimoje aplinkoje. Be to, kaip jau minėta, pati S. R. pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje, dėl to pareigūnai ir atvyko į įvykio vietą. Taigi, susidariusioje situacijoje pareiškėjas, kaip policijos pareigūnas, turėjo pareigą padėti nukentėjusiesiems: sulaikyti teisės pažeidimą padariusį asmenį, siekiant nutraukti neteisėtą veiką bei pristatyti į policijos komisariatą kaltininką. Tačiau G. P. į žodinius jo perspėjimus nereagavo ir daromo teisės pažeidimo nenutraukė, nesutiko savo noru vykti į policijos komisariatą, taip pat aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui ir trukdė vykdyti pareigas. Minėtas asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, be to, buvo nusiteikęs gana agresyviai, buvo sunku prognozuoti jo elgesį. Dėl to baiminosi, kad jis gali prieš virtuvėje buvusią savo sugyventinę arba jo kolegą ir jį patį pradėti naudoti stalo įrankius ar kitus aštrius virtuvėje buvusius namų apyvokos daiktus. Mano, kad šiuo atveju kovinių imtynių veiksmų panaudojimas, kuriuo buvo siekiama sulaikyti teisės pažeidimus įvykdžiusį asmenį bei apginti asmenų teises, savaime sudarė padidėjusio pavojaus jo gyvybei ir sveikatai situaciją, kurioje jau nebegalėjo numatyti sulaikomo asmens veiksmų ar kitų išorinių aplinkybių. Todėl, nepriklausomai nuo to, dėl kurio konkretaus veiksnio ir kuriuo konkrečiu G. P. sulaikymo metu plyšo pareiškėjo kairės plaštakos raiščiai, jų plyšimo situacija, pareiškėjo nuomone, vertintina kaip atitinkanti visus Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytus kriterijus kompensacijai skirti. Todėl mano, jog Tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas susižalojo dėl savo paties neatsargumo, laikytina nepagrįsta, neteisėta ir naikintina.

Pareiškėjas R. B. palaiko prašymą ir prašo jį tenkinti.

Pareiškėjo atstovo Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovė I. R. palaiko pareiškėjo prašymą ir prašo jį patenkinti. 

Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą (59–62 b. l.) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsikirtimą grindžia argumentais, kad šiuo atveju pareiškėjo patirtas sužalojimas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau šių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika pareigūno sveikatai. Padidėjęs pavojus ar padidėjusi rizika atsiranda policijos pareigūnų tiesioginio darbo metu realaus užpuolimo ar gynimosi metu. Paprastai padidėjęs pavojus ir padidėjusi rizika gyvybei ar sveikatai kyla tuomet, kai yra tam tikros neįprastos aplinkybės ar yra sąveika su padidėjusio pavojaus šaltiniu (persekiojamas ar sulaikomas nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą padaręs asmuo pasipriešina ir dėl to pareigūnas patiria sveikatos sutrikdymą, sprogsta nukenksminamas sprogmuo, užsikrečiama liga atliekant sergančio asmens kratą, policijai priskirtos funkcijos vykdomos ore ar po vandeniu ir dėl to patiriamas sveikatos sutrikdymas ir pan.). Šiuo atveju pareiškėjas susižalojo sulaikydamas asmenį. Teisės aktai neapibrėžia, kokių tarnybinių pareigų atlikimas laikytinas susijusiu su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Todėl, atliekant tarnybinį patikrinimą, kiekvienas sveikatos sutrikdymas įvertinamas atskirai, atsižvelgiant į esamas aplinkybes, kurios tam tikrais atvejais leidžia konstatuoti padidėjusį pavojų ar padidėjusią riziką pareigūno gyvybei ar sveikatai, o kitais atvejais ne. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, pareiškėjo sveikatos sutrikdymas tarnyboje negali būti laikomas susijusiu su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei, nėra pakankamai įrodymų, jog įtariamasis tikrai priešinosi panaudodamas fizinę jėgą prieš policijos pareigūną ir nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Pareiškėjo patirta trauma priskirtina nelaimingiems atsitikimams tarnyboje pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintas Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygas. Todėl pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į Valstybinio socialinio   draudimo   fondo   valdybos   Mažeikių skyrių dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir išmokos apskaičiavimo.

Atsakovo atstovas D. K. atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindų ir teismo posėdžio metu prašo pareiškėjo prašymą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą (34–36 b. l.) į pareiškėjo R. B. prašymą, prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo R. B. prašymas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. spalio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 86-IS-51 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo R. B. sveikatos sutrikdymo tarnybos metu“ (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvada) teisėtumo ir pagrįstumo. Išvadoje atsakovas nustatė, kad pareiškėjo sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika gyvybei ar sveikatai ar su statusu vykdant tarnybines pareigas ir siūlė kompensacijos, numatytos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje, jam nemokėti.

Ginčydamas tarnybinio patikrinimo išvadą pareiškėjas siekia gauti Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas), 40 straipsnio 3 dalyje numatytą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dėl jų sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo kompensaciją.

Pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą, vidaus tarnybos pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (Statuto 3 straipsnio 7 dalis). Vidaus tarnybos statute numatytas tarnybos ypatumų kompensavimo principas įgyvendinamas įstatymu (Vidaus tarnybos statutu) nustatytomis sąlygomis, kurių įgyvendinimo tvarką detalizuoja atitinkami šio Statuto įgyvendinamieji teisės aktai. Padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai yra vienas iš vidaus tarnybos ypatumų, tačiau tai savaime nėra pagrindas mokėti statutiniam valstybės tarnautojui kompensaciją kiekvienu sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo atveju. Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą šio straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos gali būti mokamos, jei teisės aktų numatyta tvarka yra nustatoma (Statuto 40 straipsnio 5 dalis), kad vidaus tarnybos sistemos pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas priskirtinas vienam iš šio Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų ir nėra aplinkybių, numatytų Statuto 40 straipsnio 6 dalyje, kurioms esant kompensacijos nemokamos.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį, pareigūnui kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo gali būti mokama nustačius, jog atitinkama konkreti situacija priskirtina vienam iš šių atvejų: 1) pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso.

Pasisakydama dėl nurodytų alternatyvų tarpusavio išskyrimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1509/2010 pažymėjo, kad pirmosios alternatyvos dalis „kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas“ yra panaši į trečiąją alternatyvą „kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso“, t. y. ir vienu, ir kitu atveju pareigūno sveikatos sutrikdymas yra siejamas su jo tarnybinių pareigų atlikimu, todėl lingvistinio teisės aiškinimo požiūriu šios nuostatos galėtų būti suprastos panašiai. Tačiau, kita vertus, šių nuostatų skirtingas suformulavimas bei priskyrimas prie skirtingų alternatyviai nurodytų paminėtos kompensacijos išmokėjimo sąlygų suponuoja, kad įstatymų leidėjo joms yra suteikta skirtinga prasmė. Aiškindama šį skirtumą, teisėjų kolegija pažymėjo, kad trečiosios iš nurodytų alternatyvų suformulavimas (kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso) leidžia ją suprasti taip, kad joje nurodyti tarnybinių pareigų atlikimas bei pareigūno statusas savaime yra priežastis, kuri lėmė pareigūno sveikatos sutrikdymą. Šiems atvejams gali būti priskirtos situacijos, kai nustatoma, jog tretieji asmenys sutrikdo vidaus tarnybos sistemos pareigūno sveikatą dėl atitinkamų jo atliktų veiksmų vykdant tarnybos pareigas (pavyzdžiui, sulaikymo už padarytą nusikaltimą ir pan.) ar atitinkamo statuso (Statuto 2 str. 5 d.) vidaus tarnyboje. Tuo tarpu pirmosios iš anksčiau nurodytų alternatyvų paminėta dalis (kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas) pagal savo prasmę nukreipia į laiką, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, siejant jį (laiką) su tarnybinių pareigų atlikimu. Ši teisės normos dalis turi būti suprantama ir aiškinama taip, kad laikas, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, yra jo tarnybinių pareigų atlikimo metas. Kalbėdama apie antrąją iš nurodytų alternatyvų (kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai), kolegija pažymėjo, kad ji yra adresuota situacijai, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas buvo patirtas laiko požiūriu nors ir ne tarnybinių pareigų atlikimo metu, tačiau jam atliekant savo kaip vidaus tarnybos (policijos) pareigūno pareigas, kurias jis turi atlikti pagal pareigūno statusą.

Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl aptariamo Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo, yra būtina išsiaiškinti: pirma, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas, arba šių būklių (sužalojimas, susižalojimas, sveikatos sutrikdymas) atsiradimas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu; antra, ar tarnybos pareigos, kurias pareigūnas atliko šių būklių (sužalojimas, susižalojimas, sveikatos sutrikdymas) atsiradimo metu, buvo atliekamos padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai sąlygomis.

Ar pareigūno susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, nustatoma vidaus reikalų ministro patvirtinta tvarka (Statuto 40 straipsnio 5 dalis). Įgyvendinant šią Vidaus tarnybos statuto nuostatą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138 patvirtino Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisykles (toliau – ir Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklėmis statutinėje įstaigoje turi būti atliktas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareigūno susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas priskirtinas kuriam nors iš Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų, pareigūnas siunčiamas į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir CMEK) sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti (Statuto 40 straipsnio 8 dalis). Taigi Taisyklėse numatyta tarnybinio patikrinimo išvada lemia, ar pradedama administracinė procedūra dėl kompensacijos skyrimo (pareigūnas siunčiamas į CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti ir kt.). Tuo atveju, jei tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatoma, kad pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar jo sveikatos sutrikdymas neatitinka Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų gauti kompensaciją, kompensacijos skyrimo procedūra galima tuo atveju, jei tarnybinio patikrinimo išvada teisės aktų nustatyta tvarka yra pakeičiama arba panaikinama.

Pareiškėjas nagrinėjamu atveju pasinaudojo teise apskųsti teismui jam nepalankią Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. spalio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 86-IS-51 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo R. B. sveikatos sutrikdymo tarnybos metu“. Nurodė, kad jo tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, taip siekdamas, kad būtų pradėta kompensacijos skyrimo administracinė procedūra.

Ginčijamoje tarnybinio patikrinimo išvadoje (11–14 b. l.) nustatyta, kad Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas, atliekantis Viešosios policijos skyriaus viršininko funkcijas, A. B. 2014 m. rugpjūčio 22 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 86-PR5-5606 „Dėl sužalojimo tarnybos metu“ informavo, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d. apie 15.25 val. pas A. B. į kabinetą atėjo Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas R. B., kuris informavo, kad jam į tarnybinį telefoną paskambino S. R., kuri skundėsi dėl sugyventinio netinkamo elgesio. Kadangi 2014 m. liepos 19 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi G. P. buvo skirti įpareigojimai laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie smurtą patyrusios S. R. ir 2014 m. rugpjūčio 7 d. buvo priimtus procesinis sprendimus bylą baigti baudžiamuoju įsakymu, todėl A. B. liepė R. B. vykti nedelsiant ir kartu nurodė vykti Prevencijos poskyrio tyrėjui G. P., po kurio laiko tyrėjas R. B. informavo, kad sulaikant G. P. susižalojo ranką. 2014 m. rugpjūčio 21 d. apie 07.40 val. tyrėjas R. B. atėjės į tarnybinį kabinėtą informavo A. B., kad jam yra sutinusi ranka ir važiuos į VšĮ Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių. Po apžiūros R. B. papildomai informavo, kad jam buvo diagnozuota kairės rankos plaštakos raiščių trauminiai plyšimai ir šeimos gydytoja išrašė nedarbingumo pažymą.

Viešosios įstaigos Mažeikių ligoninės 2014 m. rugpjūčio 21 d. išduotoje pažymoje Nr. P6-469 „Pažyma apie traumos sunkumą“ nurodoma, kad R. B., gim. 1980 m., į VšĮ Mažeikių ligoninę atgabentas 2014 m. rugpjūčio 21 d. 7.55 val., diagnozė: kairės plaštakos raiščių trauminis plyšimas. Gydymo įstaigos VšĮ Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro 2014 m. rugpjūčio 21 d. išduotame nedarbingumo pažymėjime pažymėtas 6 punktas „Nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje į (iš) darbą (o)“. R. B. gydėsi nuo 2014-08-21, nedarbingumo priežasties kodas 6, ką patvirtina gydymo įstaigų VšĮ Mažeikių pirminės sveikatas priežiūros centro išduoti nedarbingumo pažymėjimai EE Nr. 0016979, EE Nr. 0052409, EE Nr. 0092377, EE Nr. 0139013, EE 0182988.

Nagrinėjamojoje byloje aplinkybė, kad pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta atliekant pareiškėjui tarnybines pareigas, nėra kvestionuojama. Šalys pripažįsta, kad tyrėjas R. B. sveikatos sutrikdymą patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, tai yra sulaikant asmenį, o tai reiškia, jog pirmoji Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga (pareigūnas susižalojo atlikdamas tarnybines pareigas) bei priežastinis ryšys tarp tarnybos ir sveikatos sutrikdymo yra nustatyta.

Iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad atsakovas atlikęs tarnybinį patikrinimą padarė išvadą, kad pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 20 d. patirtas sveikatos sutrikdymas nėra susijęs Statuto 40 straipsnio 3 dalies numatyta sąlyga – su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, todėl šį atvejį vertino kaip nelaimingą atsitikimą tarnyboje.

Pažymėtina, kad Statuto 49 straipsnio 1 dalis numato, jog pareigūnų sveikata ir gyvybė visam jų tarnybos laikui valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tiek Statuto 40 straipsnio 3 dalis, tiek 49 straipsnio 1 dalis nustato atitinkamas vidaus tarnybos pareigūnų socialines garantijas, jų taikymas siejamas su tarnybinių pareigų (tarnybos) atlikimu, taikant Statuto 40 straipsnio 3 dalį, skirtingai nei taikant Statuto 49 straipsnio 1 dalį, taikytinas papildomas kriterijus – tarnybinių pareigų atlikimo susiejimas su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (žr., pvz., LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1098/2010).

Taigi ginčas tarp šalių kilo dėl skirtingo antrosios Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos – ar pareiškėjas tarnybos pareigas sveikatos sutrikdymo atsiradimo metu atliko padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai sąlygomis, aiškinimo.

Atsakovas Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodė, jog 2014 m. rugpjūčio 20 d. dėl G. P. pradėtas ikiteisminis tyrimas (bylos numeris 73-1-00951-14) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui ikiteisminio tyrimo medžiagoje niekur neužsimenama. Administracinė teisena dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui nepradėta. 2014 m. rugpjūčio 21 d. surašytame įtariamojo apklausos protokole G. P. apie jokias grumtynes su policijos pareigūnu neužsimena. R. B. kolega tyrėjas G. P. taip pat teigia, kad R. B. nekvietė G. P. ateiti į kambarį, neprašė pagalbos. G. P. atliekant kitus procesinius veiksmus, R. B. išsivedė iš kambario G. P. ir nusivedė į namo kiemą. Atsakovas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis, padarė išvadą, jog policijos pareigūno R. B. susižalojimas tarnyboje nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai arba su jo statusu vykdant tarnybines pareigas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dirba Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėju. Iš tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas 2014-08-21 tarnybiniame pranešime Nr. 86-73-PR5-11378 nurodė, jog dirbant Mažeikių rajono PK 2014 m. rugpjūčio 20 d. apie 15.19 val. į tarnybinį telefoną paskambino S. R., gyv. (duomenys neskelbtini), ji pasakė, kad iš namų negalinti išvaryti buvusio sugyventinio G. P.. Po to pasakė, kad nori padiktuoti G. P. telefono numerį, padėjo telefono ragelį ir daugiau nepaskambino. Prevencijos poskyrio viršininko A. B. nurodymu į įvykį R. B. išvyko kartu su G. P.. Pareigūnai nuvyko apie 15.40 val., įėję į namo vidų (į virtuvę) pamatė, kad S. R. verkdama plauna indus. R. B. teigia paklausęs, kur yra sugyventinis, ir ji atsakė, kad kambaryje guli. Tada su S. R. liko bendrauti G. P., o R. B. nuėjo į kambarį. Tuo metu iš lovos atsikėlė G. P. ir bandė pulti į virtuvę (R. B. bandydamas nustumti) ir šaukdamas: „Sonata, ką tu čia nusišneki“. Kad G. P. neprileistų prie S. R., R. B. nuo savęs G. P. nustūmė į kambario pusę. Kadangi jis buvo agresyvus, R. B. pasakė, kad jis yra sulaikomas. Suėmė G. P. už rankos ir ėmė dėti antrankius. Tada G. P. aktyviais veiksmais ėmė priešintis, todėl jie susistumdė, panaudojus kovinius imtynių veiksmus G. P. buvo nuramintas ir uždėti antrankiai. Tuo metu tyrėjas G. P. bendravo su nukentėjusiąja S. R.. Vedant G. P. iš namo, pro duris nenorėdamas eiti, jis vis priešinosi, bet nusivedus į tarnybinį automobilį, nurimo. Antrankių ir spec. diržo, esančio tarnybiniame automobilyje, pagalba G. P. buvo prirakintas automobilyje. Tada buvo paimta iš S. R. pareiškimas dėl įvykio bei užpildyti kiti reikalingi dokumentai. G. P. alkotesteriu buvo nustatytas 3,66 prom. girtumas. Jau vedant G. P. į automobilį R. B. juto, kad stipriai skauda kairės rankos plaštaką. Manė, kad ranka buvo sužalota, kai susistumdė ir sulaikinėjo G. P.. Apie galimai sužalotą ranką informavo tiesioginį vadovą bei grįžęs policijos komisariato budėtoją, bet manydamas, kad ranką yra tik susitrenkęs į medikus iš karto nesikreipė ir išvyko namo. 2014 m. rugpjūčio 21 d. iš ryto atsikėlęs namuose R. B. pamatė, kad minėta kairės rankos plaštaka yra ištinusi, todėl atsiprašęs iš darbo nuvyko į VšĮ Mažeikų ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo diagnozuota kairės rankos plaštakos raiščių trauminiai plyšimai, šeimos gydytoja išrašė nedarbingumo pažymą.

Liudytojas G. P. 2015 m. spalio 19 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog dirba Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėju. Nurodė, jog iš vadovo gavo nurodymą vykti į kaimą, kur galimai vyko konfliktas tarp sugyventinių ir naudojamas fizinis smurtas. Nuvykus namo viduje, virtuvėje, sutiko moterį, ji buvo išsigandusi, verkė, aiškino, kad ją sumušė sugyventinis, liko smurto žymės. Besikalbant išgirdo jos sugyventinis ir atėjo į virtuvę. Siekdamas išsiaiškinti aplinkybes R. B. jį nusivedė į kambarį, o jis pasiliko virtuvėje ir aiškinosi situaciją. Besiaiškinant išgirdo triukšmą, garsiai kalbant, šūkaujant. Šūkavo vyriškis, R. B. davė nurodymus paklusti. Kažkas vyko ne taip, kaip turi būti, todėl nuėjo pasižiūrėti. Įėjęs su moterimi į kambarį, pamatė, kad vyriškiui buvo uždėjęs antrankius, o jis tuo metu muistėsi, nenorėjo pasiduoti. Su moterimi pasitraukė į šoną, kolega R. B. vyriškį išvedė iš kambario, išėjo į lauką. Vyriškį pasodino į automobilį. Nepamena, kokiu metu, bet R. B. buvo susiėmęs už rankos. Jis paaiškino, kad priešinosi vyriškis, muistėsi, nenorėjo būti sulaikomas. Po to ar pasitempė, ar susižalojo ranką nepamena, tačiau jam skaudėjo ranką. Tarnybiniame pranešime galbūt praleido tą epizodą parašyti. Kitą dieną matė, kad ranka buvo sutinusi. Antrankius buvo būtina dėti, jis galėjo pabėgti.

Liudytojas G. P. 2015 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėją pažįsta, kaip pareigūną. 2014 m. rugpjūčio mėnesį jis buvo atvažiavęs ir jį išvežė į policijos komisariatą. Jam liepė iš karto išeiti į lauką, uždėjo antrankius ir prirakino mašinoje. Kiek atsimena, kontakto su pareigūnu nebuvo. Nurodė, jog buvo išgėręs alaus, girtumas buvo nustatytas, tačiau neatsimena koks. Nesipriešino, neatsimena, ar koridoriuje, ar lauke buvo uždėti antrankiai, nebuvo agresyvus, prieš jį nebuvo panaudotas fizinis smurtas.

Teismas liudytojo G. P. parodymus vertina kritiškai, nes visų pirma G. P. būtų davęs parodymus prieš save apie savo galimai padarytą teisės pažeidimą dėl pasipriešinimo. 2014 m. rugpjūčio 21 d. įtariamojo apklausos protokole G. P. nurodė aplinkybes, buvusias dar iki atvykstant pareigūnams (106–108 b. l.).

Teismas pažymi, kad administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos įvertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nurodytas ABTĮ 57 straipsnyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 dalis); minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 dalis). Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Iš tarnybinio patikrinimo metu ir liudytojų parodymų nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas veikė siekdamas jo tarnybos funkcijomis apibrėžto tikslo, t. y. sulaikyti teisės pažeidimu įtariamą asmenį, atvykimo metu kėlusį grėsmę asmenims bei besipriešinantį sulaikymui. Adekvačiai susidariusiai situacijai, t. y. esant būtinybei apginti asmenį nuo gresiančio teisės pažeidimo, taip pat siekiant išsiaiškinti galimai jau padarytą teisės pažeidimą ir sulaikyti padariusį asmenį, vengusį sulaikymo, buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai bei specialioji priemonė – antrankiai. Atsakovo argumentai, kad pareiškėjas susižalojo dėl savo neatsargumo nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei teisme nebuvo pagrįsti ir įrodyti.

Pažymėtina, kad vertinant, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, būtina nustatyti, ar padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai (kurie ir nulėmė pareigūno susižalojimo atsiradimą arba jo sveikatos sutrikdymą) gali būti siejami su tiesioginiu Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnyje nurodytų uždavinių vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-193/2010). Įstatymas pagrindiniais policijos uždaviniais įvardija žmogaus teisių ir laisvių apsauga (5 straipsnio 1 dalies 1 punktas); viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas (5 straipsnio 1 dalies 2 punktas); nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija (5 straipsnio 1 dalies 4 punktas);  nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas (5 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Taigi aptariamu atveju pareigūnas (pareiškėjas) vykdė jam priskirtas tarnybines funkcijas bei Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytus uždavinius, vertino situaciją, ją suvokė, sprendžiant pagal įvykio aplinkybes, kaip iškilusią grėsmę asmenų (visuomenės) saugumui ar kaip įvykdytą teisei priešingą veiką ir ėmėsi veiksmų, siekdamas sulaikyti teisės pažeidimus padariusį asmenį bei pristatyti į policijos įstaigą dėl aplinkybių išaiškinimo bei tokiu būdu padidindamas rizikos faktorių savo sveikatai, kas ir pasitvirtino.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog apie G. P. pasipriešinimą niekur neužsimenama. Pažymėtina, jog 2014 m. rugpjūčio 21 d. R. B. tarnybiniame pranešime Nr. 86-73-PR5-11378 „Dėl sužalojimo tarnybos metu“ nurodyta, kad „G. P. aktyviais veiksmais ėmė priešintis, todėl susistumdėme ir panaudojus kovinius imtynių veiksmus G. P. buvo nuramintas ir uždėti antrankiai“ (15 b. l.). Be to, ir 2014 m. rugpjūčio 20 d. R. B. surašytame tarnybiniame pranešime „Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto“ nurodė, kad G. P. elgėsi agresyviai (102–105 b. l.). Todėl Tarnybinio patikrinimo išvadoje pateikti argumentai, jog  „dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui ikiteisminio tyrimo medžiagoje niekur neužsimenama“, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nustatyta, jog G. P. apie pasipriešinimą niekas neklausinėjo, todėl šios aplinkybės neužfiksuotos. Pažymėtina, jog atsakovas neinicijavo (nepradėjo) tyrimo dėl pasipriešinimo, o tai buvo atsakovo pareiga pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau to neatliko. Atsakovas patvirtino, kad tai galėjo turėti reikšmės nustatant, ar buvo padidėjusi grėsmė pareigūnui R. B.. Todėl nustatytos aplinkybės vertintinos pareiškėjo naudai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas, ar pareigūno susižalojimas tarnyboje yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei, ar yra nelaimingas atsitikimas darbe, nesusijęs su minėtomis sąlygomis, yra nurodęs, kad pareigūno susižalojimas tarnyboje nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei, kai nėra situacijos, kurioje pareigūnas turėtų padėti kitam asmeniui, persekioti galimą teisės pažeidėją ar pats gintis nuo užpuolimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1987/2008).

Pažymėtina ir tai, kad įvertinus byloje konstatuotas aplinkybes, jog G. P. vengė sulaikymo, muistėsi, darytina išvada, jog tokiomis aplinkybėmis paprastai negalima numatyti visų išorinių nuo pareigūno valios nepriklausančių veiksnių, todėl pareiškėjas sulaikydamas G. P. veikė ekstremaliomis normalioms gyvenimo sąlygomis neįprastomis (nebūdingomis) aplinkybėmis ir tai jam kėlė padidėjusį pavojų ar padidėjusią riziką sveikatai ir/ar gyvybei. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas vykdydamas savo tarnybines funkcijas, turėjo galimybę imtis kitokių nei koviniai veiksmai, priemonių, tam kad sulaikytų agresyviai besielgiantį teisės pažeidimu įtariamą asmenį ir taip išvengtų susižalojimo.

Dėl atsakovo tiek Tarnybinio patikrinimo išvadoje, tiek teismui pateiktame atsiliepime nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas susižalojo ne dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto, o dėl savo neatsargumo akcentuotina, kad ši atsakovo nurodyta aplinkybė nėra esminė nustatant, ar pareigūno pareigos sveikatos sutrikdymo atsiradimo metu buvo atliekamos padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai sąlygomis. Ši aplinkybė galėtų lemti tik pareigūno būklės, tai yra ar jis buvo sužalotas, ar susižalojo, ar kitaip sutriko sveikata, nustatymui. Atsakovo argumentą, kad pareiškėjas patyrė traumą dėl neatsargumo, teismas pripažįsta taip pat nepagrįstu. Neatsargumo sąvokos Vidaus tarnybos statutas neapibrėžia. Didelis neatsargumas teisine prasme apibrėžiamas kaip paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai asmuo numato ar gali numatyti savo veiksmų žalingas pasekmes, tačiau lengvabūdiškai tikisi jų išvengti. Byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjas, sulaikydamas agresyviai besielgiantį asmenį, ignoravo elgesio standartus, galėjo numatyti pasekmes, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog Tarnybinio patikrinimo išvada, kad pareiškėjo susižalojimas nesusijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūno gyvybei ar sveikatai vykdant tarnybines pareigas, yra nepagrįsta. Tarnybinio patikrinimo metu atsakovas Statuto 40 straipsnio 6 dalies išvardytų atvejų, kuriuos nustačius šiame straipsnyje nustatytos kompensacijos nemokamos, taip pat nenustatė. Nagrinėjama situacija pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalį kvalifikuotina kaip pareiškėjo susižalojimas vykdant tarnybos pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Išanalizavus nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. spalio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 86-IS-51 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo R. B. sveikatos sutrikdymo tarnybos metu“ yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.

Teismo sprendimu panaikinus tarnybinio patikrinimo išvadą ir konstatavus, kad pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atitinka Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytas kompensacijos skyrimo sąlygas, vidaus tarnybos statutinei įstaigai sukuriama pareiga siųsti pareigūną (pareiškėją) į CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, t. y. sukuriama pareiga vykdyti administracinę procedūrą dėl kompensacijos skyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-1489/2012). Todėl nėra teisinių prielaidų teismo procesiniame sprendime atskirai atsakovą įpareigoti atlikti veiksmus, kuriuos pareiga vykdyti kyla iš teismo sprendimo, kuriuo panaikinama kaip neteisėta tarnybinio patikrinimo išvada. 

Teismas, remdamasis tuo, kas aukščiau išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 86–87 straipsniais, 

n u s p r e n d ė :

Pareiškėjo R. B. prašymą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. spalio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 86-IS-51 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo R. B. sveikatos sutrikdymo tarnybos metu“.

Kitą pareiškėjo prašymo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas                                                                                                Žanas Kubeckas