VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 (S)

NUTARIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. G.,

jos atstovei advokatei Audronei Rimienei,

nukentėjusiajam T. K.,

vertėjai Ritai Nasalytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, nukentėjusysis T. K.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

T. G. teismo prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Vilniaus apskr. VPK KPV) 2010-10-12 nutarimą Nr. F 501390 ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą bei grąžinti sumokėtą baudą.

Vilniaus apskr. VPK KPV 2010-10-12 nutarimu Nr. F 501390 T. G. nubausta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 100 Lt bauda už tai, kad ji 2010-10-09, 12.04 val., Žalgirio – Geležinio Vilko g., Vilniuje, vairuodama automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį „Audi 80“. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau- KET) 132 punkto reikalavimus.

Skunde T. G. neigė pažeidusi KET 132 punkto reikalavimus, nes priekyje jos važiavęs automobilis sustojo, ji sustojo už šio automobilio, staigiai nestabdydama ir nedarydama jokių išskirtinių veiksmų. Kai į jos automobilį trenkėsi iš paskos važiavęs automobilis, T. G. jau buvo visiškai sustojusi. Jos automobilis buvo nublokštas į priekį dėl smūgio. Tokius paaiškinimus ji duoda nuo pažeidimo padarymo momento, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Todėl T. G. nuomone, administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta nevisapusiškai, neatsižvelgiant į jos paaiškinimus, ir neanalizuojant eismo įvykio aplinkybių.

Teismo posėdyje T. G. palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir neigė padariusi pažeidimą. Nurodė, kad jos automobilis, prie sankryžos privažiavęs raudoną šviesoforo signalą, sustojo ir tada į jos sustojusį automobilį trenkėsi kitas automobilis.

T. G. atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti. Teigia, kad byloje nėra surinkta T. G. kaltę patvirtinančių įrodymų. T. G. nepažeidė KET 132 punkto reikalavimų. Kadangi T. G. sumokėjo nutarimu paskirtą baudą, ją prašė grąžinti.

Nukentėjusysis T. K. paaiškino, kad dienos tiksliai nepamena, sustojo sankryžoje užsidegus raudonam šviesoforo signalui. Jam sustojus iš galo pajuto smūgį. Stipriai paspaudė stabdžių pedalą ir maždaug po sekundės dar kartą pajuto antrą smūgį į užpakalinę automobilio dalį.

Liudytoja J. V. teismo posėdyje parodė, kad užsidegus raudonam šviesoforo signalui, ji sustojo, įjungusi laisvą pavarą ir nusisuko rankinėje ieškoti mobiliojo telefono. Jo beieškodama pajuto smūgį, išlipusi iš automobilio pamatė tris susidūrusius automobilius. Nežino kaip susidūrė automobiliai.

Liudytoja L. P. teismo posėdyje parodė, kad ji yra T. G. dukra ir su ja važiavo automobiliu pažeidimo dieną. Sustojo prie sankryžos, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Susidūrimas įvyko, kai iš galo važiavęs automobilis trenkėsi.

Skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskr. VPK KPV Kelių patrulių rinktinės patrulis J. P. 2010-10-09 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 501390 T. G. už tai, jog ji 2010-10-09, 12.04 val., Žalgirio – Geležinio Vilko g., Vilniuje, vairuodama automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį „Audi 80“. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tuo ji pažeidė KET 132 punkto reikalavimus (b. l. 10). Vilniaus apskr. VPK KPV 2010-10-12 nutarimu Nr. F 501390 už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymą, T. G. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 100 Lt bauda (b. l. 4, 9).

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

T. G. veika kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį dėl to, kad ji pažeidė KET 132 punkto reikalavimus. KET 132 punkte nustatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

T. G. kaltė grindžiama administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 10), eismo įvykio vietos schema (b. l. 15), patrulio J. P. tarnybiniu pranešimu (b. l. 20), nukentėjusiojo T. K. paaiškinimu (b. l. 16).

Taip pat byloje pateiktas 2010-10-09 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas J. V. dėl to, kad ji vairuodama automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Žalgirio – Geležinio Vilko g., nekreipė dėmesio, elgėsi neatsargiai, paspaudusi akseleratoriaus pedalą, atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį „Toyota“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio atsitrenkė į automobilį „Audi“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apgadino tris automobilius (b. l. 12). Vilniaus apskr. VPK KPV 2010-10-12 nutarimu Nr. F 501389 už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymą, J. V. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 110 Lt bauda (b. l. 13).

Tam, kad būtų pagrindas patraukti T. G. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, reikalinga nustatyti faktą, kad ji nesilaikė saugaus atstumo nuo priekyje važiavusio automobilio.

ATPK 9 straipsnyje pateikiama administracinio teisės pažeidimo sąvoka, kur nurodoma, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 256 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų.

T. G. kaltinama nesilaikiusi saugaus atstumo, tačiau byloje nėra surinkta įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jos kaltę. T. G. nuo pažeidimo padarymo momento teigia, kad buvo pilnai sustojusi, iki mašinos stovėjusios priekyje buvo apie 2 metrus atstumas (b. l. 19). Parodymų tapatumą nuo pirmų paaiškinimų davimo patvirtina patrulio J. P. tarnybinis pranešimas (b. l. 20). Tas pačias aplinkybes patvirtina ir kartu su ja važiavusi L. P. Teismo posėdyje apklausus su T. G. važiavusią L. P., ji patvirtino, kad T. G. vairuojamas automobilis buvo sustojęs, kai pajuto smūgį į automobilį. Kita eismo dalyvė J. V. nematė, ar iki jai atsitrenkiant į T. G. automobilį, T. G. ir T. K. automobiliai buvo susidūrę (b. l. 18). Skundžiamas nutarimas T. G. atžvilgiu priimtas įvertinus vien T. K. paaiškinimus, tačiau, teismo vertinimu, šis įrodymas nėra pakankamas kaltei nustatyti.  T. K. 2010-10-09 paaiškinime nurodė, kad į savo automobilį pajuto du smūgius, kitą po 1-2 sekundžių. Šių paaiškinimų vienareikšmiai negalima vertinti kaip patvirtinančių dviejų automobilių smūgio buvimą. T. K. negalėjo pasakyti, ar į jo automobilį atsitrenkė du automobiliai, ar vienas. Automobilių susidūrimas vertintina kaip stresą keliantis situacija, dėl ko galimos klaidos.

Iš eismo įvykio schemos matyti, kad T. K. ir T. G. vairuojami automobiliai yra susiglaudę, o tarp T. G. ir J. V. automobilių yra 0,9 m. atstumas. Tokiu atveju, jei J. V. būtų atsitrenkusi į T. G. automobilį po to, kai T. G. buvo atsitrenkusi į T. K. automobilį, tai visi trys automobiliai turėtų būti susiglaudę. Automobiliai susidūrimo metu stovėjo prie sankryžos degant raudonam šviesoforo signalui. T. G. ir T. K. aiškino, kad jie buvo sustoję. Tą patį teigė ir J. V., kuri teigė sustojusi prie sankryžos paliko laisvą pavarą. Tai rodo, kad automobiliai nevažiavo ir galėjo tik riedėti, kas sumažina atatrankos jėgą. Iš to, kad tarp T. G. automobilio ir J. V. automobilio yra likęs atstumas, o faktas, kad J. V. atsitrenkė į T. G. vairuojamą automobilį nėra ginčijamas, galima daryti išvadą, kad T. G. automobilis atsitrenkė į T. K. automobilį po to, kai jį atsitrenkdamas pastūmė J. V. automobilis. Nutarime dėl J. V. nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį konstatuota, kad J. V. vairuodama automobilį buvo neatidi, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį „Toyota Corrola, nuo ko šis atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį „Audi 80“ (b. l. 13).      

 Iš to daroma išvada, kad T. G., priverstinai dėl kito eismo įvykio dalyvio neatsargumo, atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį „Audi 80“. Šioje situacijoje ji nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kadangi taisyklės tokių vairuotojo veiksmų nereglamentuoja. Visi byloje esantys neaiškumai, kurie negali būti teismo pašalinti, vertintini T. G. naudai. Nenustačius T. G. kaltės, skundžiamas nutarimas naikinamas ir byla jos atžvilgiu nutraukiama (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

T. G. prašo grąžinti sumokėtą baudą. Byla dėl administracinio teisės pažeidimo byloje priimto nutarimo panaikinimo nagrinėjama vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis bei Administracinių bylų teisenos įstatymu. ATPK nenumato, kad teismas priimdamas sprendimą dėl nutarimo pagrįstumo kartu spręstų ir sumokėto baudos grąžinimo klausimą. ATPK 301 straipsnyje išdėstyta, kokie veiksmai turi būti atlikti tada, kai apeliacine tvarka panaikinamas nutarimas ir byla nutraukiama. Tarp šių veiksmų nėra nuorodų į tai, kad būtų sprendžiamas sumokėtos baudos grąžinimo klausimas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnyje, numatančiame teismo sprendimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo klausimus, taip pat nekalba apie sumokėtos baudos grąžinimo klausimų sprendimą. Iš to daroma išvada, kad toks prašymas  nenagrinėtinas administraciniame teisme, o pateiktinas Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

T. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010-10-12 nutarimą Nr. F 501390 ir nutraukti T. G. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Nutarimas per dešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                        Jūra Marija Strumskienė