Civilinė byla Nr. e3K-3-337-403/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02434-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.2.2.3.1.10; 2.4.2.9.1; 2.4.2.12.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. R., M. M.-R., D. T., J. T. ir trečiojo asmens A. M. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. R., M. M.-R., D. T. ir J. T. ieškinį atsakovams Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijai, M. T., M. T., R. Ž., I. U., I. U., N. A. dėl bendrijos narių ir butų savininkų visuotinio susirinkimo protokolo ir kitų protokolų panaikinimo, įpareigojimo pašalinti neteisėtus statybos padarinius; tretieji asmenys L. M., D. B., G. S., V. Č., P. Č., D. B., J. S., G. S., A. D., A. D., A. B., A. B., I. G., E. G., M. G., A. M., A. D., R. B., R. L. V., J. K., I. S., uždaroji akcinė bendrovė „Žemės matavimai“, uždaroji akcinė bendrovė „Boker“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bendraturčių teisę valdyti žemės sklypą, kuriame yra daugiabučio namo savininkų bendrijos valdomas daugiabutis namas, naudotis tokiu sklypu bei ginti nuosavybės teisę į jį, įpareigojant statytojus nugriauti bendraturčių daugumos nutarimais leistus statyti sklype statinius, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovai M. R., M. M.-R., D. T. ir J. T. teismo ieškiniu prašė:

2.1.                      pripažinti negaliojančiais Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) žemės ir butų savininkų bendrijos susirinkimo 2015 m. kovo 3 d., 2015 m. gruodžio 20 d. nutarimus, 2017 m. gruodžio 23 d. nutarimo 3 dalį dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos nustatymo, terasų, pastogių, sandėliukų ir tvorų įsirengimo, automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo, naudojimosi aikštele tvarkos ir vietų paskirstymo;

2.2.                      įpareigoti atsakovus per 20 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius žemės sklype, o atsakovams neįvykdžius sprendimo per teismo nustatytą terminą, pripažinti ieškovams teisę atlikti tuos veiksmus patiems, kartu išieškoti iš atsakovų reikiamų išlaidų atlyginimą, t. y. įpareigoti atsakovus M. T., M. T., N. A. pašalinti prie jiems nuosavybės teise priklausančių butų Nr. 2 ir Nr. 3 savavališkai pastatytą 4,6 m pločio, 4,30 m ilgio terasą su stogu ir išardyti terasos pamatus, pašalinti įrengtą tvorą ir medelius, kuriais užtverta žemė prie gyvenamojo namo; įpareigoti atsakovus I. U. ir I. U. pašalinti prie jiems priklausančio buto Nr. 12 savavališkai pastatytą terasą; įpareigoti atsakovę R. Ž. pašalinti prie jai priklausančio buto Nr. 14 savavališkai pastatytą 2,4 m aukščio pertvarą (tvorą) bei sklypo vidinėje dalyje savavališkai pasodintus medelius, kuriais užtvertas apėjimas aplink gyvenamąjį namą;

2.3.                      įpareigoti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininką M. T. įleisti ieškovus įvažiuoti jiems su transporto priemonėmis į žemės sklypą bei į aikštelės vartų GPS sistemą įvesti ieškovų duomenis, užtikrinant nenutrūkstamą galimybę patekti į jiems priklausantį sklypą; atsakovui neįvykdžius sprendimo per teismo nustatytą terminą ar ateityje vėl užblokavus įvažiavimą, pripažinti ieškovams teisę atlikti tuos kliūčių pašalinimo veiksmus patiems, kartu išieškoti iš atsakovų reikiamų išlaidų atlyginimą;

2.4.                      įpareigoti atsakovus Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendriją ir M. T. netrukdyti ir leisti ieškovams M. R., M. M.-R., D. T. ir J. T. naudotis žemės sklype įrengta automobilių stovėjimo aikštele pagal atsakovų pateiktą Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos automobilių stovėjimo aikštelės plano schemą M. R., M. M.-R. pažymėtomis vietomis Nr. 9, o ieškovams D. T. ir J. T. – pažymėtomis vietomis Nr. 11.

3.       Ieškovai teigė, kad jie yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai kartu su atsakovais ir trečiaisiais asmenimis. Ieškovai sklype esančio daugiabučio namo bendrijai yra sumokėję už automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo vietas, jiems nuosavybės teise priklauso ir atitinkamos žemės sklypo dalys prie daugiabučio namo. Ieškovų teigimu, bendrijos susirinkimų nutarimai pažeidžia jų teises.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino negaliojančiais Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir butų savininkų 2017 m. gruodžio 23 d. visuotinio susirinkimo nutarimo 3 dalį, 2015 m. gruodžio 20 d. ir 2015 m. kovo 3 d. bendrijos susirinkimo nutarimus; įpareigojo atsakovus M. T. ir M. T., N. A. pašalinti prie jiems nuosavybės teise priklausančių butų (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą 4,6 m pločio, 4,30 m ilgio terasą su stogu ir išardyti terasos pamatus bei pašalinti įrengtą tvorą ir medelius, kuriais užtverta žemė prie gyvenamojo namo, o atsakovus I. U. ir I. U. – pašalinti prie jiems priklausančio 12-o buto savavališkai pastatytą terasą, atsakovę R. Ž. įpareigojo pašalinti prie jai priklausančio 14-o buto savavališkai pastatytą 2,4 m aukščio pertvarą (tvorą) bei sklypo vidinėje dalyje savavališkai pasodintus medelius, kuriais užtvertas apėjimas aplink gyvenamąjį namą; nustatė atsakovams 3 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neteisėtos statybos padariniams (duomenys neskelbtini) pašalinti; atsakovams neįvykdžius sprendimo per 3 mėnesių terminą, pripažino ieškovams teisę atlikti tuos veiksmus patiems, kartu išieškoti iš atsakovų reikiamų išlaidų atlyginimą; įpareigojo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininką M. T. įleisti ieškovus įvažiuoti jiems su transporto priemonėmis į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir į aikštelės vartų GPS sistemą įvesti ieškovų duomenis, užtikrinant nenutrūkstamą galimybę patekti į jiems priklausantį sklypą; atsakovui neįvykdžius sprendimo per 20 dienų terminą ar ateityje vėl užblokavus įvažiavimą, pripažino ieškovams teisę atlikti tuos kliūčių pašalinimo veiksmus patiems, kartu išieškoti iš atsakovų reikiamų išlaidų atlyginimą; įpareigojo atsakovus Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendriją ir M. T. netrukdyti ir leisti ieškovams M. R., M. M.-R., D. T. ir J. T. naudotis žemės sklype įrengta automobilių stovėjimo aikštele – pagal atsakovų pateiktą Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos automobilių stovėjimo aikštelės plano schemą ieškovams M. R., M. M.-R. – pažymėtomis vietomis Nr. 9 ir 9, o D. T. ir J. T. – pažymėta vieta Nr. 11.

5.       Teismas nustatė, kad 2015 m. kovo 3 d. žemės ir butų savininkų bendrijos susirinkimo metu priimtas nutarimas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos nustatymo. Susirinkime nutarta, kad namo gyventojai neprieštarauja, jog pirmų aukštų gyventojai ties butų langais įsirengtų terasas, pastoges, sandėliukus ir tvoras. Antrų, trečių ir ketvirtų aukštų gyventojai naudojasi bendra 2 arų ploto žeme, skirta poilsio zonai. 2015 m. kovo 3 d. susirinkimo protokole nurodyta, kad visi bendrijos nariai sutinka su tokia naudojimosi tvarka ir jai neprieštarauja. Atsakovai nepateikė rašytinių įrodymų, kad dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pritarė visi žemės savininkai. Susirinkime dalyvavo 21 narys, o nedalyvavo 3 žemės savininkai – A. M., M. G. ir UAB „Boker“.

6.       Bendrijos susirinkime 2015 m. gruodžio 20 d. priimtas nutarimas įrengti 20 vietų automobilių stovėjimo aikštelę visų pageidaujančių asmenų ja naudotis bendromis lėšomis, prisidedant savo darbu, atskirai pirkti medžiagas, samdyti pavienius asmenis darbams atlikti. Sutarta, kad asmenys, pageidaujantys statyti automobilius įrengtoje aikštelėje, sumoka pradinį įnašą šiems darbams už vieną vietą 600 Eur, už dvi vietas – 900 Eur, o po darbų atlikimo patvirtina bendra darbų sąmata. Galutinis mokestis už atliktų darbų sąmatą bus mokamas išdalijant investuotų pinigų sumą lygiomis dalimis iš 20 vnt. Iš byloje pateikto 2015 m. gruodžio 20 d. dalyvių sąrašo nustatyta, kad susirinkime dalyvavo 13 dalyvių. Atsakovės atstovo paaiškinimu, name yra 25 butai, susirinkime dalyvavo 13 dalyvių, o nei ieškovų, nei trečiųjų asmenų, kuriems nuosavybės teise priklauso ginčo žemės sklypo dalis, pritarimo šiuo klausimu nėra.

7.       Žemės sklypas pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą priklauso taip pat ir tiems savininkams, kurie nėra bendrijos nariai, bei asmenims, kurie žemės sklype gyvenamajame name neturi butų ir kitų negyvenamųjų patalpų, ir šie asmenys neišreiškė pritarimo ir valios žemės sklypo naudojimui, kuris nustatytas 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkimų nutarimuose.

8.       Priimant 2015 m. kovo 3 d. nutarimą dėl bendros žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, ieškovai dar nebuvo buto savininkai. 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkime ieškovai nedalyvavo, apie tokį susirinkimą jiems nebuvo pranešta, nėra įrodymų, kad ieškovai buvo supažindinti su šio susirinkimo nutarimu. Todėl teismas atmetė atsakovų prašymą taikyti ieškinio senatį, taip pat atmetė atsakovų argumentą, kad ieškovai praleido vienerių metų terminą pretenzijoms reikšti dėl neteisėtos statybos.

9.       Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą atsakovai neypatingų I grupės statinių (terasų, tvorų) statybai žemės sklype privalėjo gauti visų žemės sklypo bendraturčių sutikimus. Iš pateiktų 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkimų protokolų dalyvių sąrašų matyti, kad visų žemės sklypo savininkų pritarimo šiems nutarimams nėra.

10.       Bendrijos susirinkime, įvykusiame 2017 m. gruodžio 23 d., svarstytas klausimas dėl bendrijos narių naudojimosi automobilių aikštele taisyklių patvirtinimo ir vietų nustatymo. Šiame susirinkime 3 punktu nutarta, kad 4-o ir 19-o butų savininkai naudojosi stovėjimo vietomis, galutinai nepadengę sąmatos, todėl nutarta 4-o ir 19-o butų aikštelės vietas perleisti naudotis 9-o ir 11-o butų savininkams, nes 9-o ir 11-o butų savininkai padengė išlaidas už įrengtas stovėjimo vietas. Pradiniai įnašai – 19-o buto 600 Eur ir 4-o buto 900 Eur – bus grąžinami butų savininkams į jų nurodytas banko sąskaitas. 2017 m. gruodžio 23 d. namo savininkų bendrijos susirinkime dalyvavo 16 daugiabučio namo savininkų ir bendrijos narių, ieškovai šiame susirinkime nedalyvavo.

11.       Ieškovai D. T. 2016 m. kovo 25 d. bendrijai už vieną automobilio stovėjimo vietą sumokėjo 600 Eur, o M. R. 2016 m. kovo 25 d. už dvi automobilio vietas sumokėjo 900 Eur. Atsakovė neįrodė aplinkybės, kad dėl automobilio aikštelės reikėjo primokėti papildomai, jog pagal sąmatą vienos automobilio vietos kaina – 937 Eur, o ieškovai nurodė, kad jokio pranešimo apie papildomą sumokėjimą nėra gavę. Nesant nustatytai žemės sklypo naudojimosi tvarkai ir nesant bendraturčių sutikimo, atsakovė neturėjo teisės perleisti automobilių stovėjimo vietų kitiems.

12.       Teismas padarė išvadą, kad 2015 m. kovo 3 d., 2015 m. gruodžio 20 d. ir 2017 m. gruodžio 23 d. bendrijos susirinkimo nutarimai neužtikrina bendraturčių teisės nevaržomai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, akivaizdžiai paneigia ieškovų teisę laisvai patekti į valdomą turtą, tuo prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, dėl to teismo pripažinti negaliojančiais.

13.       Naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatyta nėra, todėl nė viena iš bendro žemės sklypo dalių nėra priskirtina išimtinai vienam ar keliems bendraturčiams naudotis. Dėl to visi su žemės sklypo naudojimu ir valdymu susiję klausimai privalo būti sprendžiami visų bendraturčių sutarimu.

14.       2017 m. rugpjūčio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 106-17-49 antstolė R. Stašenienė konstatavo faktines aplinkybes, kad sklypas aptvertas žalios spalvos metalinio tinklo tvora. Nuo namo pietrytinio kampo iki tvoros, juosiančios sklypą, ant kurio stovi namas, užtverta metalinio tinklo tvora su vartais. Kitoje užtvaros pusėje pasodintos tujos. Prie šiaurinės namo sienos pastatyta įstiklinta terasa. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2015 m. gegužės 5 d. rašte nurodė, kad viso sklypo perimetru 2015 m. pastatyta tvora su 5 m pločio įvažiavimo į sklypą vartais, tvoros aukštis yra nuo 1,60 m iki 1,80 m. Prie 14-o buto pirmame aukšte R. Ž. įrengė 25 kv. m ploto, 2,5 m aukščio stoginę ir 15 kv. m ploto medžio lentų aikštelę su 2,4 m aukščio pertvara. M. T. įrengė 4,6 m pločio, 4,30 m ilgio balkoną su stogu, pamatus terasai prie 3-io buto. Tvora, stoginė, pertvara, balkonai priskiriami I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai, kurių statybai neprivaloma rengti projekto, tačiau privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą – žemės savininkų rašytinį pritarimą pagal tuo metu galiojusį Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

15.       2015 m. kovo 3 d. susirinkime priimtam nutarimui nebuvo gauti visų žemės savininkų sutikimai dėl bendros žemės naudojimosi tvarkos nustatymo. Susirinkime nedalyvavo žemės savininkai A. M., I. S. (M.) ir UAB „Žemės matavimai“. Atsakovai neturėjo teisės bendrame žemės sklype užimti jiems nepriklausančią žemės sklypo dalį ir prie gyvenamojo namo įsirengti terasas su stoginėmis, apsitverti žemės sklypo dalis. Tokiu būdu atsakovai iš dalies užstatė bendraturčių bendrai naudojamo žemės sklypo dalį, o dėl tokių jų veiksmų buvo apsunkinta ir pažeista kitų bendraturčių teisė naudotis žemės sklypu. Atsakovų įrengtos terasos pirmame aukšte yra žymiai išdidintos (nuo 20 kv. m iki 25 kv. m) ir neatitinka namo projekto reikalavimų. Todėl teismas tenkino ieškovų reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovus pašalinti savavališkai pastatytos statybos padarinius, nustatydamas ilgesnį, nei prašė ieškovai, 3 mėnesių terminą sprendimui įvykdyti.

16.       Ieškovų teisės patekti į ginčo žemės sklypą negali būti apsunkintos, todėl teismas tenkino ieškinio reikalavimą įleisti ieškovus įvažiuoti jiems su transporto priemonėmis į žemės sklypą bei į aikštelės vartų GPS sistemą įvesti ieškovų duomenis, užtikrinant nepertraukiamą galimybę patekti į jiems priklausantį sklypą.

17.       Ieškovai visiškai sumokėjo už tris automobilio stovėjimo vietas, todėl teismas pripažino ieškovų teisę naudotis automobilių stovėjimo vietomis pagal atsakovų pateiktą bendrijos automobilių stovėjimo aikštelės plano schemą.

18.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. kovo 10 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir ieškinį atmetė.

19.       Kolegija rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio 9 dalimi, kurioje nustatyta, kad buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.

20.       Kolegija nustatė, kad ieškovai nurodytame 2015 m. kovo 3 d. visuotiniame susirinkime nedalyvavo, nes nebuvo daugiabučio namo butų ir žemės sklypo bendraturčiai. Ieškovai M. R. ir M. M.-R. įsigijo butą ir dalį žemės sklypo 2015 m. spalio 23 d. Ieškovai J. T. ir D. T. įsigijo butą ir dalį žemės sklypo 2015 m. gruodžio 8 d. Apie 2015 m. gruodžio 20 d. visuotinį susirinkimą butų savininkams buvo pranešta skelbimu, susirinkime dalyvavo visi bendrijos nariai (13 narių). Apie kviečiamus visuotinius susirinkimus pranešta nustatytu laiku, viešai paskelbiant pirmosios ir antrosios laiptinės skelbimų lentoje (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.; bendrijos įstatų, galiojusių iki 2017 m. lapkričio 9 d., 10.1 punktas).

21.       Kolegija nusprendė, kad pirkimo–pardavimo sutartimis ieškovai, įsigydami turtą, būdami atidūs ir rūpestingi, matė ir turėjo matyti, kad prie gyvenamojo pastatyti ginčo statiniai, pasodinti augalai. Todėl senaties terminas 2015 m. kovo 3 d. susirinkimo nutarimui ginčyti prasidėjo nuo pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo dienos. Apie 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkime priimtą nutarimą ieškovai turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2016 m. kovo 25 d., kai mokėjo pradinius įnašus automobilių aikštelės statybai. Ieškinį teismui ieškovai pateikė tik 2018 m. vasario 14 d., taigi praleidę šešių mėnesių ieškinio senaties terminą.

22.       Kolegija nurodė, kad byloje nenustatyta svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas atmetė ieškinio reikalavimus dėl bendrijos susirinkimo 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. nutarimų.

23.       Pasisakydamas dėl ginčo esmės teismas nurodė, kad ieškovai, kaip dalies žemės sklypo bendraturčiai, gindami savo pažeistas teises, pareiškė negatorinį ieškinį, reikalaudami pašalinti bet kuriuos pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Ieškovai turėjo įrodyti, kad jie yra žemės sklypo dalies, kurioje yra atsakovams priklausantys statiniai, savininkai, ir tokių statinių buvimas šioje žemės sklypo dalyje, atsakovams neturint teisės naudotis ta sklypo dalimi, pažeidžia ieškovų teises.

24.       Pastatas (duomenys neskelbtini) buvo rekonstruotas į gyvenamąjį namą. 2008 m. gruodžio 19 d. išduotas statybos leidimas. Projekte buvo nustatyta galimybė įrengti terasas, lodžijas, balkonus, kurių atramų pamatai iškeliami virš grunto, ir antžeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. liepos 24 d. rašte savavališkos statybos fakto nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų įrengtos terasos pirmame aukšte yra žymiai išdidintos (nuo 20 kv. m iki 25 kv. m) ir neatitinka namo projekto reikalavimų, nėra pagrįsta byloje surinktais įrodymais.

25.       CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąlygą sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų gali priimti ne tik bendrijos narių, bet ir jai nepriklausančių butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose sprendžianti balsų dauguma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-687/2017).

26.       2015 m. kovo 3 d. susirinkime dalyvavo ir butų Nr. 4 bei Nr. 19 savininkai (ieškovai), ir žemės sklypo bendraturčiai (V. G. ir MB RLTA atstovas T. P.), jie taip pat sutiko, kad būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, o pirmų aukštų gyventojai ties butų langais įsirengtų terasas, pastoges, sandėliukus ir tvoras. Pirkdami butus ieškovai perėmė iš pardavėjų nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, ši sąlyga įrašyta į pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovai, įsigydami turtą, žinojo apie nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, matė jau pastatytus ginčo statinius, todėl, būdami pakankamai rūpestingi ir atidūs, turėjo suprasti ir suprato, kokį turtą įsigyja, ir nereiškė pretenzijų nuo pat turto įsigijimo momento atsakovams dėl pastatytų statinių ir pasodintų augalų.

27.       Žemės sklypo bendraturčiai A. M., I. S. (M.) ir UAB „Žemės matavimai“ atstovas nedalyvavo bendrijos narių ir butų savininkų susirinkime, įvykusiame 2015 m. kovo 3 d. Aktuali tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostata, įtvirtinusi, kad žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienerius metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Ginčo statiniai pastatyti 2015 m., tačiau jokių pretenzijų nei bendrijai, nei pirmų aukštų savininkams nurodyti asmenys nereiškė. Nė vienas kitas žemės sklypo bendraturtis (tarp jų ir I. S., UAB „Žemės matavimai“), išskyrus ieškovus ir A. M., pretenzijų dėl ginčo statinių nereiškė.

28.       Bendrijos 2015 m. kovo 17 d. bendru sutarimu nutarta, kad namo gyventojai aplinką gražina, sodina medelius, užsėja žole žaliąsias zonas, aptveria sklypą segmentine tvora, sumontuoja automatinius vartus, įėjimo vartelius. Susirinkime dalyvavo butų Nr. 4 ir Nr. 19, kurie nagrinėjamu metu priklauso ieškovams, savininkai V. G. ir MB RLTA atstovas T. P. Ieškovai šio susirinkimo nutarimo dėl medelių sodinimo neginčijo, taip pat neįrodinėjo, kad tokia statyba ir augalų sodinimas šiame sklype nėra galima, kad dėl pastatytų statinių, užtvertos tvoros sumažėjo ieškovams nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalys ar pasikeitė jų paskirtis. Iš ieškovų pateiktame antstolės R. Stašenienės 2017 m. rugpjūčio 29 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 106-17-49 esančių nuotraukų matyti, kad apeiti aplink namą galima įrengtais takeliais, praeinant pro įrengtus vartelius, praėjimai neužsodinti augalais.

29.       Taigi, ieškovai neįrodė savo teisių pažeidimo, nes byloje nėra įrodymų, kad statiniai pastatyti pažeidžiant kitus imperatyvius statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimą turėti teisę statyti žemės sklype statinį), kad statytojai buvo nesąžiningi, todėl įpareigojimas nugriauti ginčo statinius (terasas, išardyti terasos pamatus, pertvarą (tvorą), pašalinti įrengtą tvorą) bei pašalinti medelius nebūtų proporcinga priemonė ir jos taikymas pažeistų teisingumo principą, kadangi nebūtų išlaikytas teisingas balansas, reikalaujantis užtikrinti maksimalią ne tik žemės sklypo bendraturčių, bet ir sąžiningų statinių statytojų teisių apsaugą.

30.       Dėl naudojimosi žemės sklypu ir įrengta stovėjimo aikštele – ieškovai byloje nėra pateikę jokių įrodymų, kad stovėjimo vietos kainą (937 Eur), įskaitant ir pradinius įnašus, visiškai sumokėjo po 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 23 d. ar vėliau, iki jiems buvo grąžinti pradiniai įnašai. Ieškovų įmokėti pradiniai įnašai yra nepakankami. Ieškovai nesumokėjo automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo kainos, todėl negali būti laikomi įgijusiais naujai pagaminto daikto (trinkelių dangos) dalį su kitais bendraturčiais, o bendrijos narių susirinkimas turėjo teisę perleisti stovėjimo vietas butų Nr. 9 ir Nr. 11 savininkams (tretiesiems asmenims D. B. ir D. B.), visiškai padengusiems stovėjimo vietų įrengimo išlaidas. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad dėl priimto bendrijos narių susirinkimo nutarimo ir įrengtų automobilių stovėjimo vietų perleidimo tretiesiems asmenims būtų sumažėjusios ar kitaip pakitusios ieškovams priklausančios žemės sklypo dalys ar būtų apribota galimybė jiems naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje nėra įrengtos dangos. Jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas po 2018 m. vasaros trukdo naudotis žemės sklypu, užblokuodamas vartų GPS paslaugą ieškovų telefonų numeriams, kad ieškovai iki šiol negali naudotis žemės sklypu, byloje nepateikta, dėl to ieškovai neįrodė, jog jiems trukdoma įvažiuoti į aikštelę. Todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovų reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

31.       Kasaciniu skundu ieškovai M. R., M. M.-R., D. T. ir J. T. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 10 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

31.1.                      Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, netinkamai aiškino CK 4.72, 4.75, 4.81, 4.83 straipsnius, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymą, naudojimą ir disponavimą. Ginčijamu teismo sprendimu paneigiamos ieškovų ir trečiųjų asmenų, kaip žemės sklypo bendraturčių, teisės nevaržomai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, ieškovams įstatymų suteikta teisė laisvai patekti į valdomą turtą. Keletas bendrijos narių susirinkimo metu (ginčijamais protokolais byloje) nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką, nepaisydami nuosavybės turimų dalių.

31.2.                      Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčiu sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016).

31.3.                      Ne daugiabučio gyvenamojo namo bendrija, o tik visi žemės sklypo bendraturčiai arba teismas be visų žemės sklypo savininkų bendro sutarimo turi teisę nustatyti tam tikrus kitų bendraturčių bendrosios nuosavybės ribojimus (nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, suteikti leidimą sklype statyti statinį), tačiau apeliacinės instancijos teismas daugiabučio gyvenamojo namo bendrijai priskyrė teismo teises. Taip teismas pažeidė teisės normas –Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto, aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.1 punkto nuostatas, reglamentuojančias daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos narių teisę vykdyti statybas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype tik turint visų žemės sklypo savininkų sutikimus. Žemės sklypo naudojimosi tvarka gali būti nustatoma tik notarine tvarka arba teismo sprendimu. Tačiau to nepaisydami bendrijos nariai 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. nutarimuose nusprendė dėl žemės sklypo tvarkos ir naudojimosi tvarkos nustatymo bei automobilių aikštelės įrengimo. Ieškovai neišreiškė sutikimo nustatyti sklypo naudojimosi tvarką, taip pat sutikimo neišreiškė ir tretieji asmenys A. M., I. S. (M.), UAB „Boker“. Ginčijami statiniai pastatyti be visų bendraturčių sutikimo, todėl jų statyba neteisėta. 2014 m. spalio 7 d. įstatymu Nr. XII-1194 patvirtinta Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostata, kad visų bendraturčių sutikimas tampa nebeprivalomas, jeigu per vienerius metus bendraturtis nereiškė pretenzijų dėl statinio statybos, nebegalioja, todėl ją apeliacinės instancijos teismas taikė nepagrįstai.

31.4.                      Ieškovai pirkimo–pardavimo sutartimis perėmė naudojimosi žemės sklypu tvarką. Tačiau 2015 m. spalio 23 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartyse nustatyta, kad pirkėjai su kitais bendraturčiais naudosis, valdys ir disponuos jiems priklausančiomis žemės sklypo dalimis bendrai vadovaudamiesi įstatymų reikalavimais bei sąžiningumo (lot. bona fides) principu; įgyvendindamos savo teises, šalys bendradarbiaus ir dės visas pastangas susitarti visais su žemės sklypo dalies bendru naudojimu susijusiais klausimais. Taigi pirkimo–pardavimo sutartimis ieškovai neperėmė bendrijos nutarimuose nustatytos žemės naudojimosi tvarkos. Kelių bendrijos narių protokolu nustatyta nauja žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra patvirtinta notarine tvarka, nėra išviešinta Nekilnojamojo turto registre ir, svarbiausia, prieštarauja notarine tvarka patvirtintai žemės sklypo naudojimosi tvarkai. Ieškovai, įsigiję žemės sklypą, perėmė tik notaro patvirtintą žemės sklypo naudojimosi tvarką, bet negalėjo perimti ir neperėmė niekur neregistruotos 2015 m. kovo 3 d. bendrijos nutarimu nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nes ji neatitiko CK 4.81 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad žemės sklypo naudojimosi tvarkos susitarimas tarp bendraturčių yra privalomas asmenims, vėliau įgijusiems nekilnojamąjį turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, tik tuo atveju, jeigu susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre.

31.5.                      Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino viešame registre įregistruotų atsakovų turimų žemės nuosavybės dalių, iš kurių akivaizdu, kad nė vienam daugiabučio namo pirmų aukštų butų savininkui nepriklauso tokios žemės sklypo dalys, jog jie galėtų įsirengti terasas, apsitverti kiemus ir dar įsirengti po dvi automobilių stovėjimo vietas. Daugiabutis namas yra apstatytas priestatais ir tvoromis, bendraturčiams ribojančiais patekimą prie namo, įrengtų terasų dydžiai viršija namo statybos projekte nustatytus terasų dydžius. Teismas nepagrįstai netaikė aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto STR „Gyvenamieji pastatai“ 2.02.01:2004 nuostatų, kuriose įtvirtinti saugos reikalavimai priėjimams prie pastatų, privažiavimams, gaisrinės saugos reikalavimai (141, 178, 179 punktai), draudžiantys tokių priestatų ar tvorų statybą prie daugiabučių.

31.6.                      Apeliacinės instancijos teismas netyrė ieškovų argumentų, kad 2015 m. gruodžio 20 d. nutarimai naikintini ir tuo pagrindu, kad juos priimant ieškovai jau buvo butų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) savininkai, tačiau nei apie organizuojamą susirinkimą, nei apie priimtą protokolą ieškovai nebuvo informuoti prieš dvi savaites iki susirinkimo, apie susirinkimą nebuvo pranešta nei daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėse ir juolab tokie pranešimai nebuvo įdėti į pašto dėžutes kiekvienam buto savininkui, ieškovai nedalyvavo susirinkime ir niekada su protokolu nebuvo supažindinti, taip pažeidžiant bendrijos įstatų 5.2 punktą, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, CK 4.85 straipsnio 4 dalyje nustatytą pranešimų apie šaukiamą visuotinį susirinkimą informavimo tvarką.

31.7.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Bendrasis CK įtvirtintas 10 metų senaties terminas galioja reikalavimui dėl neteisėtai pastatytų statinių pašalinimo. Teismas neįvertino, kad atsakovų U. statiniai prie jiems priklausančio 12-ojo buto buvo pastatyti tik 2017 m. vasarą, dėl to 2017 m. ieškovai R. ir kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybų inspekciją. Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nustatytas vienerių metų terminas pretenzijoms reikšti dėl statinių statybos nepraleistas, nes vienas iš bendraturčių R. V., nepraleidęs termino, pateikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, ši 2015 m. liepos 24 d. atliko žemės sklypo patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą dėl tų pačių atsakovų savavališkos statybos padarinių. CK 4. 85 straipsnio 9 dalis nustato, kad buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. CK 2.82 straipsnio 4 dalis nustato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismas senaties pradžios momentą nepagrįstai siejo ne su ieškovų sužinojimo momentu apie priimtų ginčijamų bendrijos 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. protokolų turinį, o nuo ieškovų nuosavybės teisių įgijimo momento. Ieškovai apie 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. bendrijos nutarimų priėmimą sužinojo tik iškėlus bylą teisme, t. y. tik atsakovams pateikus atsiliepimą į ieškinį šioje byloje 2018 m. kovo 28 d., todėl ieškinio senaties terminas šiems protokolams ginčyti yra nesuėjęs. Reikalavimas dėl 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. bendrijos nutarimų panaikinimo pareikštas patikslintame ieškinyje 2018 m. gegužės mėnesį.

31.8.                      2017 m. gruodžio 23 d. įvykusiame namo savininkų bendrijos susirinkime dalyvavo 16 daugiabučio namo savininkų ir bendrijos narių, ieškovai šiame susirinkime nedalyvavo, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jiems buvo tinkamai pranešta apie susirinkimą ir apie sprendimus, susijusius su jų dalinės nuosavybės teisės disponavimu, taip pat ieškovai nedavė sutikimo bendrijos susirinkimo nutarimui dėl naudojimosi automobilių aikštele taisyklių patvirtinimo ir vietų nustatymo. Nesant nustatytai žemės sklypo naudojimosi tvarkai ir nesant visų žemės sklypo bendraturčių sutikimui, atsakovė bendrija neturėjo ir teisės perleisti automobilių stovėjimo vietų kitiems bendraturčiams ir apriboti ieškovų teisę patekti į ginčo žemės sklypą.

32.       Kasaciniu skundu trečiasis asmuo A. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 10 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasacinis skundas, be jau nurodytų argumentų ieškovų kasaciniame skunde, grindžiamas šiais esminiais argumentais:

32.1.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 75 straipsnio 1 dalį, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas visų, o ne daugumos bendraturčių sutarimu. Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis dėl bendraturčių sutikimo neprivalomumo, jei per vienerius metus nepareikšta pretenzijų statytojams, taikytina statybai gretimuose žemės sklypuose, bet ne statybai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Teismas, spręsdamas, kad bendrijos nutarimais buvo teisėtai nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, nelaikė reikšminga aplinkybe, kad atskiriems gyventojams priskirtos žemės sklypo dalys neatitinka bendraturčių nuosavybės teise valdomų nuosavybės dalių. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).

32.2.                      Nė vienam iš daugiabučio namo pirmo aukšto butų savininkų, susitarusių dėl naudojimo tvarkos nustatymo, nepriklausė ir iki šiol nepriklauso tokio dydžio žemės sklypo dalis, kuri yra jų sprendimu jiems priskirta. Neužstatytų 6 arų, kurie priklauso trečiajam asmeniui proporcingai turimo daugiabučio namo patalpų daliai, žemės sklype nėra. Dėl tokių atsakovų veiksmų jo turima nuosavybė yra apribota, jis negali įgyvendinti žemės sklypo savininko teisių. Iš byloje esančių susirinkimų protokolų dalyvių sąrašų matyti, kad visų žemės sklypo savininkų pritarimo šiems nutarimams nėra. Bendrija ir jos nariai, nepaisydami išimtinės žemės sklypų savininkų teisės ir neturėdami tokios kompetencijos, priėmė sprendimą už visus žemės sklypo savininkus jiems priklausančios nuosavybės disponavimo ir naudojimo klausimais.

33.       Atsakovų M. T., M. T., R. Ž., I. U., I. U. ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos atsiliepimuose į kasacinius skundus atsakovai prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 10 d. sprendimą. Atsiliepimuose nurodyti esminiai argumentai:

33.1.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, disponavimo teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu kitos savininko teisių turinį sudarančios teisės (valdymo, naudojimo) įgyvendinamos bendraturčių balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis Nr. e3K-3-482-1075/2017). CK 4.85 straipsnio 1 dalyje daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams nustatyta išimtis iš bendrosios taisyklės, kad bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Šiuo konkrečiu atveju skundžiamuose bendrijos sprendimuose nebuvo sprendžiamas klausimas, susijęs su bendrosios nuosavybės teise valdomo objekto disponavimu, todėl nebuvo reikalingas visų žemės sklypo savininkų sutikimas.

33.2.                      Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Statybos įstatymo norma, kuri nustatė, kad rašytiniai sutikimai neypatingiems statiniams neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienerius metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos nepateikė pretenzijų (Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis), šią teisės normą pagrįstai taikė apeliacinės instancijos teismas. Byloje šalys neginčijo tos aplinkybės, kad žemės sklypo bendraturčiai A. M., I. S. (M.) ir UAB „Žemės matavimai“ atstovas nedalyvavo bendrijos narių ir butų savininkų susirinkime, įvykusiame 2015 m. kovo 3 d., kuriame spręstas klausimas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo ir sutikimo pirmų aukštų gyventojams ties butų langais įsirengti terasas, pastoges, sandėliukus ir tvoras. Jokių pretenzijų nei bendrijai, nei pirmų aukštų savininkams M. T., M. T., I. U., I. U., N. A., R. Ž. nuo 2015 m. nebuvo pareikšta.

33.3.                      Ieškiniams dėl juridinio asmens organo priimtų nutarimų (sprendimų), tarp jų ir dėl nutarimų suformuoti valdymo organus, apskundimo įstatyme yra nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis). Dėl daugiabučių namų savininkų bendrijos narių susirinkimo nutarimams apskųsti taikytino sutrumpinto trijų mėnesių ieškinio senaties termino yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2010). Kauno apygardos teismas nustatė, kad apie 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkime priimtą nutarimą ieškovai turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2016 m. kovo 25 d., kai mokėjo pradinius įnašus automobilių aikštelės statybai. Ieškinį teismui ieškovai pateikė tik 2018 m. vasario 14 d., taigi praleido ieškinio senaties terminą bendrijos 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. nutarimams ginčyti.

33.4.                      Teisę apskųsti teismui bendrijos narių susirinkimo nutarimus (sprendimus) turi tiek bendrijos nariai, tiek ir kiti asmenys, kurių teisėms ir teisėtiems interesams toks nutarimas (sprendimas) daro poveikį (Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 35 straipsnis, CK 1.138 straipsnio 8 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2010). Ieškovai skundžiamų sprendimų priėmimo dieną nebuvo bendrijos nariai, todėl sprendimus turėtų teisę skųsti tik tuo atveju, jei būtų pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai. Sprendimai jų priėmimo metu niekaip negalėjo pažeisti ieškovų teisių ir teisėtų interesų. Teiginiai, kad ieškovai negali prieiti prie pastato sienų, apeiti aplink namą, yra nepagrįsti. Atsakovai yra pateikę įrodymą (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą), kuriuo patvirtinta, kad aplink namą apeiti galima laisvai ir tam nėra jokių kliūčių. Įvairioms tarnyboms, remonto darbus atliekančioms įmonėms, gaisrinėms pasiekti namo konstrukcijas ir sienas nėra kliūčių dėl naudojamų priemonių, mechanizmų ir įrankių. Ieškovų butų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu ginčijami bendrijos nutarimai buvo ne tik priimti, bet ir įgyvendinti, t. y. įrengtos terasos, susodinti augalai, egzistavo tokia pati galimybė apeiti aplink namą ir prieiti prie pastato sienų, tačiau šios aplinkybės arba ieškovams netrukdė, arba nesudarė kliūčių įsigyti nekilnojamąjį turtą. Pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta, kad šalių nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra neterminuota ir privaloma būsimiems sklypo savininkams.

33.5.                      Ginčijamu bendrijos nutarimu nebuvo nuspręsta ir nustatyta, kad konkretūs bendraturčiai naudojasi konkrečiomis daikto dalimis. Nustatant konkrečią naudojimosi daiktu tvarką yra reikalinga ją registruoti viešame registre ir notarine tvarka patvirtinti nustatytą naudojimosi tvarką. Bendrijos nutarimu jos nariai ir butų savininkai didinasi terasų plotą, o likę namo gyventojai naudojasi didesne dalimi likusio sklypo ploto, kurio nėra nustatyta ir nurodyta konkrečiu ploto vienetu kieme.

33.6.                      Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-248/2018).

33.7.                      Ieškovai nepagrįstai nurodė, kad atsakovai skundžiamų bendrijos sprendimų pagrindu suformavo atskirus sklypo plotus. Todėl ieškovai nepagrįstai teigė, kad tam privalomas visų sklypo bendraturčių sutikimas. Ieškovai klaidingai nurodo kasaciniame skunde, teigdami, kad atsakovai įvykdė savavališką statybą arba savavališkai įsirengė terasas, nes statybos yra teisėtos, o savavališką statybą gali konstatuoti tik teismas sprendimu arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atlikdama patikrinimą ir užfiksuodama savavališką statybą akte. Tačiau inspekcija, atlikusi patikrinimą, nenustatė savavališkos statybos.

33.8.                      Ieškovai visiškai neatsiskaitė už automobilių stovėjimo vietas, todėl bendrijos nutarimu vietos perleistos kitiems bendraturčiams. Ieškovai gali naudotis sklypu, statytis automobilius neįrengtose vietose, o neįrengtas vietas taip pat gali įsirengti pagal savo pageidavimus, jokių kliūčių atsakovai nesudaro.

33.9.                      Trečiasis asmuo A. M. nuo 2009 m. niekada nesikreipė dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės arba nesiekė savo turimos dalies suformuoti kaip atskiro ir savarankiško nekilnojamojo turto vieneto ir atidalyti kaip atskiro sklypo, taip pat jokiais kitais būdais niekada neįgyvendino savo kaip savininko nuosavybės teisės turinio. Jis per vienerius metus nuo statybos pradžios nepareiškė atsakovams jokių pretenzijų, todėl jo rašytinis sutikimas tapo neprivalomas. Trečiasis asmuo detaliai nenurodė, kokios jo konkrečiai teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami. Jis nepateikė matavimų, kokio dydžio likęs neužstatytas sklypo plotas, ir nepagrindė, kad jis negali suformuoti žemės sklypo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

        Dėl bendraturčių teisės valdyti žemės sklypą, kuriame yra daugiabutis namas, naudotis tokiu sklypu ir kurti jame naujus objektus

34.       CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.

35.       Pagal CK 4.85 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija.

36.       Vadinasi, sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais butų ir kitų patalpų savininkai gali priimti ir bendrijos valdymo organo sušauktame susirinkime.

37.       Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją nustato, taip pat bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas.

38.       Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą pastato bendrojo naudojimo objektai yra ne tik bendrosios pastato konstrukcijos, bendrosios pastato inžinerinės sistemos, pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys, vietiniai inžineriniai tinklai, bet ir bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

39.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog daugiabutis namas, kuriame yra butai, taip pat gali būti ir kitos nei butai patalpos, nuosavybės teise priklauso butų (kai name yra ir kitos patalpos – butų ir kitų patalpų) savininkams, kurie, būdami butų ir kitų patalpų savininkai, kartu yra ir visų kitų daugiabutį namą sudarančių objektų bendraturčiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-403/2019 27 punktą).

40.       Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Šiuo atveju visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos.

41.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, prieina prie išvados, kad daugiabučio namo savininkai (daugiabučiame name esančių butų, o kai name yra ir kitos patalpos – butų ir kitų patalpų savininkai) balsų dauguma turi teisę priimti sprendimus dėl žemės sklypo, kuriame yra daugiabutis namas, valdymo, naudojimo ir dėl naujų bendrojo naudojimo objektų jame sukūrimo. Šią teisę daugiabučio namo savininkai gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu sklypas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise arba yra naudojamas ir (ar) valdomas kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Be to, ši teisė gali būti įgyvendinama tik į bendrojo naudojimo žemės sklypą ir jame gali būti kuriami tik bendrojo naudojimo objektai.

42.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.85 straipsnio 1 dalyje daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams nustatyta išimtis iš CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, kad bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia išimtis grindžiama tuo, kad tokiais atvejais paprastai būna daug bendraturčių, kas apsunkina bendro sutarimo pasiekimą. Šiems bendraturčiams skirtingas sprendimų, kuriais įgyvendinama nuosavybės teisė į bendrą turtą, priėmimo būdas nustatytas atsižvelgiant į savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimo padarinius. Kadangi disponavimo teisės įgyvendinimas gali lemti bendrosios dalinės nuosavybės teisės netekimą, jos įgyvendinimui nustatyta sudėtingesnė susitarimo forma – visų bendraturčių sutikimas, maksimaliai užtikrinantis įstatymo garantuotą savininko teisių apsaugą (CK 4.93 straipsnis). Dėl kitų teisių (valdymo, naudojimo) įgyvendinimo sprendimai gali būti priimami ir nepasiekus bendro bendraturčių sutarimo, esant balsų daugumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017 22 punktą).

43.       Teisėjų kolegija pažymi, kad specialų reguliavimą, susijusį su bendrojo naudojimo žemės sklypo, kuriame yra daugiabutis namas, valdymu, naudojimu ir naujų bendrojo naudojimo objektų jame kūrimu, suponuoja ir tai, kad dėl specifinės tokio sklypo paskirties (galimybės daugiabučio namo savininkams įgyvendinti asmeninės nuosavybės teises į name esančius butus ar (ir) kitas patalpas bei bendrosios dalinės nuosavybės teisę į šia teise priklausančius objektus) jis gali būti naudojamas tik su daugiabučiu namu susijusiems bendriems poreikiams tenkinti, bet ne kurio nors iš namo bendraturčių asmeniniams poreikiams tenkinti.

44.       Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad sprendimas dėl bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimo, kuriuo kai kuriems bendraturčiams (bendraturčiui) suteikiama daugiau bendrojo naudojimo žemės sklypo tam tikros dalies naudojimo teisių dėl to, kad jie (jis) savo sąskaita įsipareigoja rūpintis ta sklypo dalimi, ar dėl kitų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus atitinkančių priežasčių, nepaneigiant kitų bendraturčių teisės naudotis, nors ir mažesne apimtimi, ta bendrojo naudojimo žemės sklypo dalimi, negali būti vertinamas kaip bendrojo naudojimo sklypo dalies suteikimas kurio nors iš namo bendraturčių asmeniniams poreikiams tenkinti ir kitų bendraturčių teisių pažeidimas.

        Dėl bendraturčių teisės ginti nuosavybės teisę į žemės sklypą, kuriame yra daugiabutis namas, įpareigojant statytojus nugriauti bendraturčių daugumos nutarimais leistus statyti sklype statinius, įgyvendinimo

45.       CK 4.85 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.

46.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta šios nutarties 34–41 punktuose, nagrinėjamoje byloje prieina prie išvados, kad pagal CK 4.85 straipsnio 9 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą per 6 mėnesių ieškinio senaties terminą gali būti skundžiami daugiabučio namo savininkų balsų dauguma priimti sprendimai dėl bendrojo naudojimo žemės sklypo, kuriame yra daugiabutis namas, valdymo, naudojimo ir dėl naujų bendrojo naudojimo objektų jame sukūrimo.

47.       Nagrinėjamoje byloje ieškovai gina savo teises, pirma, ne kaip daugiabučio namo savininkai, bet kaip žemės sklypo bendraturčiai, antra, teigdami, kad ginčijamais sprendimais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuriame yra daugiabutis namas, buvo leista sukurti ne naujus bendrojo naudojimo, bet kai kuriems namo ir sklypo bendraturčiams asmeniniam naudojimui skirtus objektus.

48.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pripažino, kad ieškovai kaip dalies žemės sklypo bendraturčiai, gindami savo pažeistas teises, pareiškė negatorinį ieškinį, reikalaudami pašalinti bet kuriuos pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Teismas teisingai pažymėjo, kad žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismas taip pat pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl CK 4.98 straipsnyje įtvirtintos teisės normos aiškinimo ir taikymo, kurioje konstatuota, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

49.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, prieina prie išvados, kad apeliacinės instancijos teismas, nors nagrinėjamoje byloje ir pripažino, kad ieškovai kaip dalies žemės sklypo bendraturčiai, gindami savo pažeistas teises, pareiškė negatorinį ieškinį, neteisingai nusprendė, kad ieškovai reikalavimams, susijusiems su atsakovų statinių (terasų, pastogių, sandėliukų ir tvorų) įsirengimu prie daugiabučio namo, taip pat automobilių stovėjimo aikštelės įrengimu, pareikšti yra praleidę 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, todėl tai yra savarankiškas pagrindas atmesti šią ieškinio dalį.

50.       Atsižvelgiant į tai, kad savininko reikalavimams pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, ieškinio senatis apskritai netaikoma, kadangi tokiu ieškiniu kreipiamasi dėl tęstinio savininko teisių pažeidimo, t. y. pažeidimo, kuris nėra pasibaigęs kreipimosi į teismą dieną, nagrinėjamoje byloje teismai privalėjo spręsti, ar atsakovai nepažeidė ieškovų, kaip žemės sklypo bendraturčių, teisių.

51.       Teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas teisėtai nusprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimus, susijusius su atsakovų – fizinių asmenų statinių (terasų, pastogių, sandėliukų ir tvorų) įsirengimu prie daugiabučio namo, nes ieškovai neįrodė, kad buvo pažeistos jų teisės. Kadangi teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais, kuriais teismas rėmėsi konstatuodamas, kad ieškovai neįrodė, jog dėl atsakovų veiksmų, susijusių su terasų, pastogių, sandėliukų ir tvorų įrengimu prie daugiabučio namo, pažeistos jų, kaip namo ir žemės sklypo bendraturčių, teisės, šių motyvų nekartoja.

52.       Teisėjų kolegija atmeta kasaciniuose skunduose nurodomus argumentus, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto STR „Gyvenamieji pastatai“ 2.02.01:2004 nuostatų, kuriose įtvirtinti saugos reikalavimai priėjimams prie pastatų, privažiavimams, gaisrinės saugos reikalavimai (141, 178, 179 punktai), draudžiantys tokių priestatų ar tvorų statybą prie daugiabučių. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pirma, ieškovai neįrodė, jog pažeisti minėtame teisės akte nustatyti reikalavimai, kartu ir ieškovų, kaip bendraturčių, teisės, antra, ieškovai, kaip fiziniai asmenys, neturi teisės ginti viešąjį interesą.

53.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigia ieškovai, didesnių terasų, nei nurodyta daugiabučio namo projekte, įrengimas, tokiais veiksmais užstatant dalį aplink gyvenamąjį namą esančio bendrojo naudojimo žemės sklypo, negali būti vertinamas kaip ieškovų teisių pažeidimas, pasireiškiantis sumažinimu ieškovams pagal jų turimą bendrosios dalinės nuosavybės dalį tenkančios žemės sklypo dalies, kuri reikšminga sprendžiant dėl ieškovų teisės naudotis žemės sklypo dalimi automobiliams statyti. Pažymėtina, kad nepaisant to, ar gyvenamuoju namu, ar aplink jį esančia bendrojo naudojimo žemės sklypo dalimi yra užimta ieškovams, kaip žemės sklypo bendraturčiams, tenkanti žemės sklypo dalis, sprendžiant dėl ieškovų teisės naudotis žemės sklypu automobiliams statyti, ji turi būti išskaičiuojama iš ieškovams tenkančio žemės sklypo ploto.

54.       Pasisakydama dėl ieškovų teiginių, kad atsakovai – fiziniai asmenys – veiksmais, susijusiais su augalų sodinimu ir naudojimusi prižiūrima teritorija, esančia po jų butų langais, prie terasų, pažeidžia ieškovų teises, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip nurodyta šios nutarties 44 punkte, sprendimas dėl bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimo, kuriuo kai kuriems bendraturčiams (bendraturčiui) suteikiama daugiau bendrojo naudojimo žemės sklypo tam tikros dalies naudojimo teisių dėl to, kad jie (jis) savo sąskaita įsipareigoja rūpintis ta sklypo dalimi, ar dėl kitų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus atitinkančių priežasčių, nepaneigiant kitų bendraturčių teisės naudotis, nors ir mažesne apimtimi, ta bendrojo naudojimo žemės sklypo dalimi, negali būti vertinamas kaip bendrojo naudojimo sklypo dalies suteikimas kurio nors iš namo bendraturčių asmeniniams poreikiams tenkinti ir kitų bendraturčių teisių pažeidimas.

55.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdami dėl ieškovų reikalavimų, susijusių su jų teisės naudotis prie daugiabučio namo esančia žemės sklypo dalimi, inter alia (be kita ko), įrengta dvidešimties vietų automobilių stovėjimo aikštele automobiliams statyti, (ne)tenkinimo, teismai pirmiausia privalėjo įvertinti prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), suformuotą 2225 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo žemės sklypo aspektu ir nustatyti, kokia šio sklypo dalis yra bendrojo naudojimo žemės sklypas, nes byloje nustatyta, kad ne tik daugiabučio namo savininkai yra šio sklypo bendraturčiai. Teismai nenustatė, ar daugiabučio namo savininkai jiems bendrosios nuosavybės teise nepriklausančią sklypo dalį valdo kitais įstatymų nustatytais pagrindais ir ši dalis taip pat yra bendrojo naudojimo žemės sklypas.

56.       Teismai taip pat privalėjo nustatyti, kokia ieškovų turima bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalis yra užimta daugiabučio namo, skaičiuojant pagal ieškovų nuosavybės teise turimų patalpų plotą, taip pat aplink daugiabutį namą esančia bei į jį patekti reikalinga bendrojo naudojimo žemės sklypo dalimi.

57.       Tik nustačius šios nutarties 55 ir 56 punktuose nurodytas aplinkybes, gali būti sprendžiama dėl ieškovų reikalavimų, susijusių su jų teise naudotis prie daugiabučio namo esančia žemės sklypo dalimi, inter alia, įrengta dvidešimties vietų automobilių stovėjimo aikštele automobiliams statyti, (ne)tenkinimo. Teismai šių bylai reikšmingų aplinkybių nenustatė.

58.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių teisę valdyti žemės sklypą, kuriame yra daugiabučio namo savininkų bendrijos valdomas daugiabutis namas, naudotis tokiu sklypu bei ginti nuosavybės teisę į jį, ir šie pažeidimai turėjo įtakos priimant iš dalies neteisėtą procesinį sprendimą. Todėl yra teisinis pagrindas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 10 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalis, kuria buvo pripažinta negaliojančia Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir butų savininkų 2017 m. gruodžio 23 d. visuotinio susirinkimo nutarimo 3 dalis, 2015 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos susirinkimo nutarimas; Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkas M. T. įpareigotas įleisti ieškovus įvažiuoti jiems su transporto priemonėmis į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei į aikštelės vartų GPS sistemą įvesti ieškovų duomenis, užtikrinant nenutrūkstamą galimybę patekti į jiems priklausantį sklypą; atsakovui neįvykdžius sprendimo per 20 dienų terminą ar ateityje vėl užblokavus įvažiavimą, pripažinta ieškovams teisė atlikti tuos kliūčių pašalinimo veiksmus patiems, kartu išieškoti iš atsakovų reikiamų išlaidų atlyginimą; atsakovai Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrija ir M. T. įpareigoti netrukdyti ir leisti ieškovams M. R., M. M.-R., D. T. ir J. T. naudotis žemės sklype (duomenys neskelbtini) įrengta automobilių stovėjimo aikštele – pagal atsakovų pateiktą Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos automobilių stovėjimo aikštelės plano schemą M. R., M. M.-R. pažymėtomis vietomis Nr. 9 ir 9, o ieškovams D. T. ir J. T. – pažymėta vieta Nr. 11; ir dėl šios dalies atmesti ieškovų reikalavimai bei priteistos iš ieškovų atsakovams bylinėjimosi išlaidos, naikinti ir perduoti bylą dėl šios dalies iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui. Teismui iš naujo nagrinėjant bylą, tirtinos ir vertintinos šios nutarties 55, 56 punktuose nurodytos aplinkybės.

59.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjant bylos dalį iš naujo, taip pat turėtų būti įvertinta, ar ieškovų ginčijami sprendimai apskritai vertintini kaip priimti juridinio asmens, nes iš byloje ginčijamų dokumentų, kurie ieškinyje įvardyti kaip žemės ir butų savininkų bendrijos susirinkimų nutarimai, sprendžiant pagal dalyvių sąrašus, matyti, kad jie priimti ne tik bendrijos narių, bet bendrijos narių ir bendrijai nepriklausančių savininkų bendrame susirinkime.

60.       Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą ir pasisakant dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

61.       Ieškovai M. R., M. M.-R., D. T. ir J. T. pateikė prašymą priteisti 1500 Eur advokato atstovavimo išlaidų ir 150 Eur sumokėto žyminio mokesčio atlyginimą, o atsakovai Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrija, M. T., M. T., R. Ž., I. U., I. U. – prašymą priteisti 2500 Eur advokato atstovavimo išlaidų atlyginimą, taip pat trečiasis asmuo A. M. – prašymą priteisti 150 Eur sumokėto žyminio mokesčio atlyginimą. Šios išlaidos patirtos bylą nagrinėjant kasaciniame teisme. Be to, kasaciniame teisme patirta 173,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmiau nurodytų išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 10 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalis, kuria buvo pripažinta negaliojančia Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir butų savininkų 2017 m. gruodžio 23 d. visuotinio susirinkimo nutarimo 3 dalis, 2015 m. gruodžio 20 d. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos susirinkimo nutarimas; Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkas M. T. įpareigotas įleisti ieškovus įvažiuoti jiems su transporto priemonėmis į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei į aikštelės vartų GPS sistemą įvesti ieškovų duomenis, užtikrinant nenutrūkstamą galimybę patekti į jiems priklausantį sklypą; atsakovui neįvykdžius sprendimo per 20 dienų terminą ar ateityje vėl užblokavus įvažiavimą, pripažinta ieškovams teisė atlikti tuos kliūčių pašalinimo veiksmus patiems, kartu išieškoti iš atsakovų reikiamų išlaidų atlyginimą; atsakovai Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrija ir M. T. įpareigoti netrukdyti ir leisti ieškovams M. R., M. M.-R., D. T. ir J. T. naudotis žemės sklype (duomenys neskelbtini) įrengta automobilių stovėjimo aikštele – pagal atsakovų pateiktą Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos automobilių stovėjimo aikštelės plano schemą M. R., M. M.-R. – pažymėtomis vietomis Nr. 9 ir 9, o ieškovams D. T. ir J. T. – pažymėta vieta Nr. 11; ir dėl šios dalies atmesti ieškovų reikalavimai bei priteistas iš ieškovų atsakovams bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir perduoti bylą dėl šios dalies iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Danguolė Bublienė 

                                                                        Birutė Janavičiūtė 

                                                                        Algirdas Taminskas