Civilinė byla Nr. e2A-49-450/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00483-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5; 2.6.10.2.4.1

                                                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. O. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. O. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (toliau – ir atsakovė) 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 161 416,66 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. jis su kolege R. A., kaip samdomi muzikantai, grojo romų tautybės asmenų sužadėtuvėse, vykusiose adresu (duomenys neskelbtini). Apie 23 val. 53 min. ieškovas pamatė į kiemą atvykusius du policijos pareigūnus. Tarp šventės dalyvių ir policijos pareigūnų įvyko konfliktas. Ieškovas matė, kaip atvyko papildomi policijos pareigūnų ekipažai, tačiau jis su R. A. konflikte nedalyvavo. Vienu metu, kai jis pasilenkęs dėjosi muzikos aparatūrą, pajuto stiprų smūgį į veidą. Atsisukęs pamatė nueinantį policijos pareigūną su gumine lazda rankoje. Netoliese buvo R. A., daugiau kitų asmenų arti nebuvo. Gavęs smūgį gumine lazda, ieškovas patyrė sužalojimus ir buvo operuotas – jam atlikta dešinės pusės skruostikaulio repozicija ir fiksacija osteosintezės plokštele bei sraigtais. Dėl patirtų sužalojimų ieškovas negali groti pučiamaisiais instrumentais. Ieškovo vertinimu, policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis) ir neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais nepagrįstai nutraukus ikiteisminį tyrimą (CK 6.272 straipsnis) jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

3.       Pasisakydamas dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovas nurodė, kad prie pagrindinio pedagoginio darbo jis vykdė ir individualią veiklą, t. y. teikė muzikanto paslaugas, ir iš šios veiklos gaudavo nuolatines pajamas. Ieškovas dėl patirtų sužalojimų nurodytos individualios veiklos vykdyti negali ir negautas pajamas iš šios veiklos nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. įvertina 161 416,66 Eur. Neturtinę žalą, atsižvelgdamas į patirtus skausmus, operaciją, sveikatai nepalankius liekamuosius reiškinius, negalėjimą groti muzikos instrumentais dėl nepagrįstai panaudoto smurto prieš jį ir sužalojimo, ieškovas vertina 20 000 Eur. Dėl nepagrįstai nutraukto ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, tiriant jo atžvilgu padarytą nusikaltimą, ieškovas nurodė taip pat patyręs neigiamus išgyvenimus, nes suprato, kad valstybės pareigūnai negina jo, kaip piliečio, teisių, nesuteikia jam tinkamos apsaugos, ieškovas patyrė nusivylimą valstybės institucijomis ir pareigūnais, todėl prašė priteisti neturtinę žalą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų tiriant ieškovo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, kurią įvertino 5 000 Eur. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – ieškovui priteisė iš atsakovės 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

5.       Teismas, pasisakydamas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų (ne)teisėtų veiksmų, pažymėjo, kad neteisėtais atsakovės veiksmais ieškovas laiko ikiteisminio tyrimo institucijos – prokuratūros veiksmus, nutraukiant ikiteisminį tyrimą. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu būtų nustatytas konkretus dėl ieškovo sužalojimo kaltas asmuo, ir atitinkamai nuspręsti, kad prokuroras nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė ikiteisminį tyrimą. Teismo įvertinimu, aplinkybės, kad konkretus ieškovą sužalojęs asmuo gali būti nustatytas iš vaizdo įrašų duomenų, ištyrus bylos įrodymus, nepasitvirtino. Teismas nusprendė, kad ištirtų įrodymų visuma nesudaro pagrindo vertinti ikiteisminį tyrimą atlikusio prokuroro veiksmus kaip neteisėtus.

6.       Teismas, pasisakydamas dėl policijos pareigūnų (ne)teisėtų veiksmų viešojo administravimo srityje, nusprendė, kad liudytojos R. A. parodymai apie tai, jog ieškovui smūgį sudavė policijos pareigūnas, yra nuoseklūs ir jais abejoti nėra pagrindo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada patvirtina, kad ieškovui buvo nustatytas dešinės akies ir dešinio skruostikaulio sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis, kraujo išsiliejimu dešinėje junginėje, dešinio skruostikaulio kūno lūžiu bei osteosinteze, ir tai, kad sužalojimas padarytas kietu, buku daiktu (daiktais), iki kreipiantis medicinos pagalbos.

7.       Teismas nurodė, kad nors ieškovas aplinkybę apie smūgį sudavusį asmenį (policijos pareigūną) grindė vaizdo įrašo medžiaga ir jos pagrindu padarytomis foto nuotraukomis, tačiau, bylos nagrinėjimo iš esmės metu ištyrus šiuos įrodymus, nenustatyta, jog minėti įrodymai ir juose užfiksuoti duomenys galėtų būti vertinami kaip tiesioginiai įrodymai, pagrindžiantys ieškovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis buvo sužalotas policijos pareigūno. Iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad ieškovo ir jo kolegės R. A. nebuvo tarp asmenų, su kuriais policijos pareigūnai bendravo atvykę į iškvietimą, jų nebuvo svečių palapinėje ir prie vartų, kur įvyko policijos pareigūnų bendravimas (konfliktas) su romų tautybės asmenimis. Tai patvirtina, kad ieškovas ir R. A. buvo nutolę nuo įvykio vietos, tačiau daugiau reikšmingų faktinių aplinkybių iš pateiktų vaizdo įrašų teismas nenustatė.

8.       Teismas nusprendė, kad patikimų ir nuoseklių įrašų nebuvimas šiuo atveju gali būti vertinamas kaip netiesioginis įrodymas, jog incidento metu ieškovas nukentėjo būtent nuo policijos pareigūnų. Kaip pažymėta nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymu dėl vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių 23.1 bei 23.3 papunkčiuose nustatyta, kad pareigūnas, kuriam yra išduodama mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė, privalo tikrindamas transporto priemones, dokumentus, bendraudamas su asmenimis (ne vėliau kaip nuo kontakto pradžios iki kontakto su įvykyje dalyvavusiais asmenimis pabaigos), reaguodamas į gautą pranešimą apie teisės pažeidimą, dalyvaudamas bendroje operacijoje ar policinėje priemonėje užtikrinti, kad mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė būtų įjungta ir tinkamai fiksuotų vaizdo duomenis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykio vietoje buvo naudojama tik nedidelė dalis policijos pareigūnų vaizdo įrašymo priemonių (angl. body camera; toliau – vaizdo stebėjimo kamera), tačiau ir jų įrašai nėra pilni (nuo atvykimo į įvykio vietą pradžios iki išvykimo) ar ištisiniai; didesnė dalis tokių priemonių įvykio vietoje iš viso nebuvo naudojama (įjungta): vaizdo duomenų saugykloje pagal didesnę dalį pateiktų vaizdo stebėjimo priemonių identifikacinių numerių nerasta įvykio vaizdo įrašų. Taip pat, susipažinus su byloje esančiais policijos pareigūnų darytais vaizdo įrašais, matyti, kad galimai vaizdo įrašymo priemonės buvo nejungiamos, o kai buvo įjungiamos, vėliau buvo išjungiamos, vaizdo įrašai yra nutrūkstantys, filmuojama ne įvykiui reikšmingos aplinkybės, o aplinka. Ikiteisminį tyrimą atlikusio prokuroro vertinimu, šios aplinkybės leido teigti, kad į įvykį reagavę policijos pareigūnai galimai tyčia pažeidė paminėtas vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigoje taisykles ir netinkamai naudojo mobiliąsias vaizdo stebėjimo priemones; ši aplinkybė ne tik įrodo galimus tarnybinius pažeidimus, bet ir tapo aplinkybe, apsunkinusia ikiteisminį tyrimą ir objektyvų įvykių eigos nustatymą.

9.       Remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra įrodymų apie muštynes tarp romų tautybės asmenų ar jų konfliktą su ieškovu, taip pat į tai, jog tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas buvo sužalotas po policijos pareigūnų iškvietimo ir atvykimo į ginčo įvykio vietą, teismas, įvertinęs visus į bylą pateiktus tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, nusprendė, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad incidento metu ieškovas buvo sužalotas policijos pareigūno. Kadangi byloje nėra duomenų apie ieškovo netinkamą elgesį, pvz., kad jis būtų vengęs vykdyti pareigūno(-ų) reikalavimus ir (ar) nurodymus, būtų buvęs agresyvus ir (ar) neblaivus, tokių aplinkybių byloje atsakovės atstovai neįrodinėjo, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nebuvo jokių įstatyme nustatytų prievartos panaudojimo prieš ieškovą prielaidų, todėl prievarta prieš ieškovą buvo panaudota neteisėtai, o tai sudaro pagrindą atlyginti ieškovui dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

10.       Teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog dėl patirto sužalojimo ieškovas ginčo laikotarpiu neteko 161 416,66 Eur planuotų pajamų. Nors ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius 2019 metais iš individualios veiklos gautas pajamas, teismas pripažino nekeliančiais abejonių ir patvirtinančiais gautų pajamų realumą, tačiau taip pat įvertino aplinkybę, kad šie įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo nuspręsti dėl ieškovo 2022–2024 metais realiai planuotų, bet negautų pajamų. Teismas sutiko, kad dėl pandemijos laikotarpiu taikytų apribojimų ieškovas negalėjo užsiimti individualia veikla ir gauti bei deklaruoti pajamas iš muzikavimo paslaugų 2020–2021 metais, tačiau atkreipė dėmesį, jog byloje nėra duomenų apie ieškovo muzikavimą 2022 metais iki traumos gavimo, taip pat nėra duomenų apie iš anksto suplanuotus renginius, kuriuose ieškovas negalėjo muzikuoti dėl 2022 m. rugpjūčio mėn. gautos traumos. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, koks buvo susitarimas dėl muzikavimo apmokėjimo ginčui aktualioje romų tautybės asmenų šventėje. Dėl nurodytų priežasčių teismas įvertino, kad 2019 metais gautos pajamos iš muzikinės veiklos yra pernelyg nutolusios, jog pagrįstų ieškovo negautas, tačiau realiai planuotas gauti pajamas 2022–2026 metais, todėl ieškovo reikalavimą dėl 161 416,66 Eur negautų pajamų priteisimo atmetė kaip neįrodytą.

11.       Teismas, nuspręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgė į tai, kad ieškovas patyrė ilgalaikius sveikatos sutrikimus, jų pasekmės yra išlikusios ir, kaip nurodyta viešosios įstaigos Centro poliklinikos medicininėje pažymoje, mažai tikėtina, jog potrauminiai pakitimai išnyks. Sudėtingas gydymas ir likutiniai reiškiniai (metalinė plokštelė ir dešinės veido pusės dalinė nejautra) sukėlė ir vis dar kelia ieškovui tiek dvasinių, tiek fizinių nepatogumų; be to, dėl patirtų sužalojimų ieškovas, tikėtina, neterminuotai prarado galimybę groti pučiamaisiais muzikos instrumentais. Teismas nusprendė, kad ieškovas pagrįstai prašo atlyginti neturtinę žalą, o prašomas priteisti 20 000 Eur žalos atlyginimo dydis yra proporcingas jo patirtoms neigiamoms pasekmėms

 III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 

12.       IIeškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Atsižvelgiant į 2020–2022 metais taikytus ribojimus renginiams dėl koronaviruso infekcijos, ieškovo veikla buvo iš esmės apribota ir 2020–2022 metais pajamos iš individualios veiklos neatspindi realių ieškovo įprastai gaunamų pajamų. Todėl ieškovas, sprendžiant dėl negautų pajamų dydžio, prašė vadovautis 2019 metais gyventojų pajamų deklaracijoje nurodytomis pajamomis. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas neįrodė, jog būtų gavęs minėtas pajamas, nors pripažino, kad nėra pagrindo abejoti 2019 metais gautų pajamų dydžiu iš individualios veiklos. Pats faktas, kad ieškovas, pasibaigus pandemijai, jau 2022 m. rugpjūčio 25 d. grojo privačiame renginyje – sužadėtuvėse, patvirtina faktą, jog jis, pasibaigus koronaviruso ribojimams, tęsė individualią veiklą. Ieškovo veikla buvo nutraukta, nes dėl patirtų sužalojimų pasekmių pusė veido ir lūpų tapo nejautrūs, jis negali groti pučiamaisiais instrumentais (saksofonu). Nors byloje yra pateikti įrodymai apie ieškovo iki įvykio gautas pajamas bei apie faktą, kad įvykio metu jis vykdė individualią komercinę veiklą, ieškinio reikalavimo netenkinimas dėl negautų pajamų priteisimo prieštarauja CK 1.5 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, nes asmuo, dėl sužalojimo negalintis vykdyti komercinės veiklos, patyrė turtinę žalą.

13.       Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

13.1.                      Teismo išvados, kad ieškovas neįrodė, jog realiai būtų gavęs pajamas, kurias prašė priteisti kaip turtinę žalą, yra pagrįstos. Pats apeliantas pripažįsta, kad pirmasis karantinas dėl koronaviruso truko nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d., o antrasis – nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. liepos 1 d. Antrojo karantino pabaigoje renginių ribojimai buvo žymiai sušvelninti. Taigi, tiek 2020 metų vasarą ir rudenį, tiek nuo 2021 metų vasaros laikotarpiu ieškovas turėjo galimybę verstis privačia muzikanto veikla renginiuose ir gauti už tai pajamas, tačiau nepateikė duomenų apie kokias nors gautas pajamas, taip pat negalėjo nurodyti, kokių renginių po 2022 m. rugpjūčio 25 d. jis turėjo atsisakyti, t. y. neįrodė turtinės žalos – negautų pajamų – realumo. 

          IV. Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

14.       Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, 2025 m. balandžio 24 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovo ieškinio reikalavimas atlyginti patirtą neturtinę žalą CK 6.271 straipsnio pagrindu, panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

15.       Teisėjų kolegija nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo padaryta išvada, jog ieškovą galėjo sužaloti tik policijos pareigūnas. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2023 m. gegužės 30 d. nutarime Nr. 01-1-32636-22 nurodyta, kad: „Nors byloje esančiais duomenis yra objektyviai nustatyta, kad nukentėjusiesiems, galimai tiriamu laiku, buvo padaryti sveikatos sužalojimai, tačiau daugiau jokių duomenų, galinčių padėti atskleisti tų sužalojimų atsiradimo mechanizmą, aplinkybes, kaltininkus ir pan., ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti, kiti byloje esantys duomenys objektyviai nepatvirtina, kad šie sužalojimai buvo padaryti įvykyje dalyvavusių policijos pareigūnų ir kuris iš jų būtent šiuos sužalojimus padarė, nepaneigia policijos pareigūnų parodymų, kad jie perteklinės fizinės jėgos ir specialiųjų priemonių nenaudojo.“ Teisėjų kolegija įvertino, kad, priešingai nei teigia ieškovas, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pagrindo skirti vaizdo medžiagos ekspertizę tam, jog būtų galima nustatyti vaizdo įraše matomo policijos pareigūno tapatybę, nes pagal ieškovo ir liudytojos R. A. nurodytas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad vaizdo įraše nurodytas policijos pareigūnas buvo tas pats asmuo, kuris sudavė smūgį ir nuėjo nuo ieškovo. Tokią pačią išvadą teismas padarė ir dėl ieškovo nurodomos DNR ekspertizės poreikio. Teismas akcentavo, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugsėjo 8 d. specialisto išvadoje Nr. G 2828/2022(01) nurodyta, jog ieškovui sužalojimas padarytas kietu, buku daiktu (daiktais). Taigi, sužalojimas galėjo būti padarytas bet kokiu kietu, buku daiktu (daiktais), o ne tik pareigūnų naudojamomis lazdomis.

16.       Teisėjų kolegija nurodė, kad, vertinant ieškinio pagrįstumą dėl policijos pareigūnų kaip viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, būtina nustatyti, ar byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą išvadai, jog policijos pareigūnas prieš ieškovą panaudojo fizinę prievartą. Teisėjų kolegija šiuo aspektu teismo išvadą laikė nepagrįsta. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, jog byloje nėra įrodymų dėl muštynių tarp romų tautybės asmenų ar jų konflikto su ieškovu ir (ar) R. A., nėra teisingas – pats ieškovas, duodamas parodymus, patvirtino, kad matė, kaip vyko konfliktas tarp šventės svečių, t. y. kažkuris vyras stumdėsi su moterimi. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas buvo sužalotas būtent policijos pareigūno, o susipažinus su byloje esančiu vaizdo įrašu ši aplinkybė nepasitvirtino. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad skiriasi ieškovo ir R. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai: ieškovas parodė, kad buvo nusisukęs nugara į įvykį, paskui pajuto smūgį į veidą, dešinę pusę, po smūgio jis pasakė „aš muzikantas, už ką“ ir atsisukdamas pamatė, jog nuo jo nueina policijos pareigūnas, tuomet priėjo kitas ir paprašė asmens dokumentų, o R. A. parodė, kad, stovėdama už namo kampo, išgirdo garsą, panašų į smūgį ar aparatūros nukritimą, pasižiūrėjo ir pamatė, kaip nuo jos kolegos A. O. atšoko policijos pareigūnas ir greitai nubėgo nuo jo, ir kad Aleksandras atsistojo, nuėjo prie policijos pareigūnų ir jų paklausė: „už ką – jis yra muzikantas, o ne čigonas“. Liudytoja J. Č. parodė, kad, būdama namuose, koridoriuje, pamatė, kaip vienas iš policijos pareigūnų su ilga policininko lazda trenkė muzikantui į veidą, o liudytojas A. J. – kad prieš muzikantą buvo panaudotas elektrošokas. Vertindama šiuos įrodymus kaip prieštaringus teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra galimybės nustatyti ieškovo patirto kūno sužalojimo mechanizmą – pats ieškovas nematė smūgio ir to, kaip jis buvo suduotas; smūgiuoti lazda į veidą stovint nukentėjusiajam už nugaros sudėtinga techniškai ir nelogiška, nes lengviau ir veiksmingiau mušti lazda per užpakalines kūno dalis; smūgis teleskopine standžia (plienine, metaline ar karbono) lazda į skruostą turėtų sukelti didesnį išilginį audinių pažeidimą; smūgio į žmogaus kūną ir aparatūros kritimo garsai smarkiai skiriasi. Teisėjų kolegija nusprendė, kad byloje esantys įrodymai yra nepakankami išvadai, jog ieškovas buvo sužalotas dėl policijos pareigūnų veiksmų.

17.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos ieškovui atlyginimo. Kitą bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18.       Kasacinis teismas, spręsdamas dėl policijos pareigūnų veiksmų, pasireiškusių pareigos įvykio vietoje naudoti vaizdo stebėjimo kameras nevykdymu, padarė išvadą, kad tuo atveju, jei policijos pareigūnai būtų tinkamai vykdę pareigą fiksuoti įrodymus, smūgio ieškovui nebūtų buvę (jei smurtavo policijos pareigūnas) arba būtų galima nustatyti įvykių eigą ir už ieškovo sužalojimą kaltą asmenį. Kasacinis teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šie pareigūnų veiksmai faktiškai nulėmė situaciją, kai nėra galimybės nustatyti tikslios įvykių eigos ir už ieškovo sužalojimą kalto asmens. Taigi, nesant ieškovo kaltės, be to, policijos pareigūnams nevykdant pareigos tinkamai fiksuoti įrodymus atvykus į įvykio vietą, susiklostė situacija, kai nukentėjusiam asmeniui tapo iš esmės apsunkintas jo teisių gynimas ir deliktinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimas. Kita vertus, jeigu būtų įrodyta antroji aplinkybė, t. y. policijos pareigūno neteisėti veiksmai smurtaujant prieš ieškovą, priežastinis ryšys būtų akivaizdus – nesant policijos pareigūno smurtinių veiksmų, žala ieškovui nebūtų buvusi padaryta.

19.       Kasacinis teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai valstybės valdžios subjektas turi pareigą ir realią galimybę užtikrinti įrodymų rinkimą (fiksavimą, išsaugojimą), tačiau jis šios pareigos nevykdo, būtent valstybės valdžios subjektui, kilus ginčui, turi tekti neigiami su įrodymų nepakankamumu (neišsaugojimu) susiję teisiniai padariniai. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad būtent atsakovė turi įrodyti, jog neteisėtus veiksmus, pasireiškusius smurtu prieš ieškovą, atliko ne policijos pareigūnas, o kitas asmuo (CPK 178 straipsnis). Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas grindžiamas konstatuotu priežastiniu ryšiu tarp pirmosios byloje analizuojamos aplinkybės ir ieškovui padarytos žalos, t. y. tuo faktu, kad, policijos pareigūnams užtikrinus tinkamą vaizdo stebėjimo kamerų veikimą, būtų arba išvengta smūgio ieškovui (žala nebūtų kilusi), arba būtų galimybė nustatyti už smūgį atsakingą asmenį (žala ieškovui būtų atlyginta nustačius kaltą asmenį).

20.       Kasacinis teismas nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, jog byloje neegzistuoja tiesioginių įrodymų dėl to, kad prieš ieškovą smurtavo būtent policijos pareigūnas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į tai, kad tokia situacija susiklostė būtent dėl policijos pareigūnų neteisėto neveikimo neužtikrinus vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo ir tinkamo konflikto fiksavimo vaizdo įrašymo priemonėmis. Be kita ko, vien tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai tam tikras įvykio detales apibūdino skirtingai (pvz., kada ieškovas tiksliai pasakė, kad jis tik muzikantas), savaime nelemia išvados, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai yra prieštaringi. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad patį faktą – jog prieš ieškovą smurtavo būtent policijos pareigūnas – patvirtino matę net keli ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai, tuo tarpu priešingų liudijimų apie ieškovo konfliktą su šventės dalyviais byloje nėra. Pažymėjo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl smūgiavimo iš nugaros technikos ir veiksmingumo bei aparatūros kritimo ir smūgio garsų skirtumų įrodymų vertinimo aspektu laikytini teisiškai nereikšmingais. Tokie teiginiai, pasak kasacinio teismo, nei patvirtina, nei paneigia ieškovo įrodinėjamą ieškinio faktinį pagrindą, todėl jais remiantis ieškinys negalėjo būti atmestas.

21.       Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pateiktus išaiškinimus bei teismų nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad atsakovė nevykdė pareigos atvykusi į įvykio vietą fiksuoti įrodymus ir, be kita ko, byloje nepateikė įrodymų, jog prieš ieškovą smurtavo ne policijos pareigūnas, konstatavo, kad būtent pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagrįstai konstatavo policijos pareigūno neteisėtus veiksmus smurtaujant prieš ieškovą esant įrodytus

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

          V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

23.       Minėta, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

24.       Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pateikė du apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriais prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies (ieškovui priteista neturtinė žala), ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

25.       Ieškovas taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą ir jo ieškinį patenkinti visiškai.

26.       Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, 2025 m. balandžio 24 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovo ieškinio reikalavimas atlyginti patirtą neturtinę žalą CK 6.271 straipsnio pagrindu, panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

27.       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis) ir ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo netenkino, tačiau teismų vertinimai dėl valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), išsiskyrė.

28.       Ieškovas pateikė kasacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

29.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo kasacinį skundą, 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos ieškovui atlyginimo. Kitą bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą kasacinis teismas perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

30.       Kasacinis teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai valstybės valdžios subjektas turi pareigą ir realią galimybę užtikrinti įrodymų rinkimą (fiksavimą, išsaugojimą), tačiau jis šios pareigos nevykdo, būtent valstybės valdžios subjektui, kilus ginčui, turi tekti neigiami su įrodymų nepakankamumu (neišsaugojimu) susiję teisiniai padariniai, tai nagrinėjamu atveju reiškia, kad būtent atsakovė turėjo įrodyti, jog neteisėtus veiksmus, pasireiškusius smurtu prieš ieškovą, atliko ne policijos pareigūnas, o kitas asmuo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje pateiktus išaiškinimus bei teismų nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad atsakovė nevykdė pareigos atvykusi į įvykio vietą fiksuoti įrodymus ir, be kita ko, byloje nepateikė įrodymų, jog prieš ieškovą smurtavo ne policijos pareigūnas, konstatavo, kad būtent pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagrįstai konstatavo policijos pareigūno neteisėtus veiksmus smurtaujant prieš ieškovą esant įrodytus.

31.       Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas apeliaciniu skundu skundė pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis) netinkamo vertinimo ir dėl nepriteistos turtinės žalos atlyginimo (CK 6.249 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindo valstybės atsakomybei kilti nei pagal CK 6.271 straipsnį, nei pagal CK 6.272 straipsnį, ieškovo apeliacinio skundo dalies dėl turtinės žalos atlyginimo (jos dydžio) nenagrinėjo ir dėl tokių ieškovo argumentų nepasisakė. Dėl to kasacinis teismas nusprendė Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir bylos dalį dėl turtinės žalos atlyginimo perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi išnagrinėti ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria jo reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą atmestas, pagrįstumo, nes kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis (dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio) paliekama nepakeista.

32.       Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertina tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl turtinės žalos (ne)atlyginimo teisėtumą bei pagrįstumą ir sprendžia tik dėl ieškovo patirtos turtinės žalos atlyginimo (jos dydžio). Teisėjų kolegija nenustatė sąlygų peržengti ieškovo apeliacinio skundo ribų, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos sprendimo dalies negaliojimo pagrindų, todėl bylą nagrinėja pagal apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas, atsižvelgusi į šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus (CPK 320 straipsnis, 362 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

33.       Bylos duomenimis, Bendrajame pagalbos centre gavus pakartotinius nusiskundimus dėl garsios muzikos ir triukšmo į šventės vietą atvyko dviejų policijos pareigūnų ekipažas, vėliau šis ekipažas  išsikvietė pastiprinimą. Tiksliai nenustatytu laiku po policijos pareigūnų atvykimo į įvykio vietą ieškovas buku daiktu gavo smūgį į dešinę veido pusę, dėl to buvo pristatytas į ligoninę ir operuotas – ieškovui nustatytas dešinio skruostikaulio lūžis. Ieškovo ir kitų asmenų pareiškimų pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-32636-22 pagal nusikalstamų veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio („Piktnaudžiavimas“) 1 dalyje ir 138 straipsnio („Nesunkus sveikatos sutrikdymas“) 1 dalyje, požymius, tačiau vėliau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius už ieškovo sužalojimą kalto asmens.

34.       Ieškovas, manydamas, kad valstybė yra atsakinga už policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus įvykio vietoje, be kita ko, prašo iš atsakovės priteisti 161 416,66 Eur turtinę žalą negautų pajamų iš individualios veiklos forma, kurias įrodinėja Pajamų mokesčio deklaracijos už 2019 metus duomenimis apie iš individualios veiklos – muzikavimo paslaugų gautas pajamas, nurodydamas, jog jis minėtais metais, teikdamas muzikavimo paslaugas, iš viso gavo ir deklaravo 37 370 Eur pajamų, sumokėjęs 158,48 Eur pajamų mokestį, gavo 37 250 Eur pajamų. Remdamasis šias duomenimis prašo atlyginti nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. negautas pajamas, iš viso 161 416,66 Eur, dėl negalėjimo užsiimti individualia veikla.

Dėl turtinės žalos (ne)atlyginimo

35.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu apelianto reikalavimą priteisti 161 416,66 Eur turtinę žalą negautų pajamų forma atmetė kaip neįrodytą, konstatuodamas, kad ieškovas nepateikė duomenų apie jo muzikavimą 2022 metais iki traumos gavimo, nenurodė apie iš anksto suplanuotus renginius, kuriuose ieškovas negalėjo muzikuoti dėl 2022 m. rugpjūčio mėn. patirtos traumos, o ieškovo pateiktą Gyventojų pajamų deklaraciją už 2019 metus ir joje nurodytas gautas pajamas iš muzikinės veiklos įvertino kaip pernelyg nutolusias, jog tokios pajamos pagrįstų ieškovo negautas, tačiau realiai planuotas gauti pajamas 2022–2026 metais.

36.       Ieškovas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ginčija, nurodydamas, kad dėl 2020–2022 metais taikytų ribojimų renginiams dėl koronaviruso infekcijos jo 2019 metais gautos pajamos iš muzikinės veiklos realiausiai pagrindžia planuotas, bet negautas pajamas 2022–2026 metų laikotarpiu. Be to, faktas, kad ieškovas įvykio metu vykdė individualią komercinę muzikinę veiklą, taip pat patvirtina jo patirtą turtinę žalą.

37.       Teisėjų kolegija su tokiais ieškovo argumentais nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas nepateikė pakankamų ir patikimų įrodymų turtinės žalos padarymo faktui ir jos dydžiui įrodyti dėl toliau nurodomų motyvų.

38.       CK 6.249

39.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020 47 punktas). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022 38 punktas; 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-421/2022 51 punktas). Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad išaiškinimas, jog, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio, nereiškia, jog teismo pareiga nustatyti nuostolių dydį atsiranda ir tais atvejais, kai konkretus nuostolių dydis nėra įrodytas tik dėl to, jog jų atlyginimo prašanti šalis netinkamai vykdo jai tenkančią pareigą pateikti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus. Tik tuo atveju, kai kreditorius įrodo žalos faktą ir aplinkybę, kad žalos dydžio negalima tiksliai įrodyti, teismas gali nustatyti žalos dydį remdamasis objektyviais kriterijais. Taigi, CK 6.249 straipsnio 1 dalies norma negali būti aiškinama kaip perkelianti įrodinėjimo naštą bylą nagrinėjančiam teismui – teismo pareiga nustatyti nuostolių dydį pagal šią teisės normą atsiranda tik tada, jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti dėl objektyvių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-127-823/2024 52–53 punktai).

40.       Taigi, tiek aktualiose CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatuose, tiek ir šias nuostatas aiškinančioje kasacinio teismo praktikoje iš esmės nurodyta, kad žalos fakto ir dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

41.       Minėta, kad ieškovas savo negautas pajamas ir jų dydį įrodinėjo į bylą pateikta 2019 metų Gyventojų pajamų deklaracija, kurios duomenimis, ieškovas, teikdamas muzikavimo paslaugas, iš viso gavo ir deklaravo 37 370 Eur pajamų, sumokėjęs 158,48 Eur pajamų mokestį, gavo 37 250 Eur pajamų. Nors pirmosios instancijos teismas ieškovo pateiktą įrodymą apie 2019 metais iš individualios muzikinės veiklos gautas pajamas pripažino nekeliančiu abejonių ir patvirtinančiu nurodytu laikotarpiu gautų pajamų realumą, tačiau įvertino, kad šis įrodymas yra pernelyg nutolęs, jog pagrįstų ieškovo negautas, tačiau realiai planuotas gauti pajamas 2022–2026 metais. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ieškovo apeliaciniame skunde nurodomą poziciją dėl turtinės žalos atlyginimo ir siekdama įvertinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovo reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą atmestas, pagrįstumą ir teisėtumą, 2026 m. sausio 13 d. nutartimi pasiūlė ieškovui pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus, duomenis bei įrodymus, susijusius su detalesnėmis ieškinio reikalavimo priteisti turtinę žalą aplinkybėmis, t. y. iki 2026 m. sausio 21 d. (įskaitytinai) pateikti rašytinius paaiškinimus, juose nurodant aplinkybes bei pateikiant jas pagrindžiančius duomenis apie ieškovo nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. (veiklos laikotarpis po to, kai byloje yra pateikta Pajamų mokesčio deklaracija už 2019 metus iki įvykio (2022 m. rugpjūčio 25 d.)) vykdytą individualią veiklą ir iš šios veiklos gautas pajamas.

42.       Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 13 d. nutartis tą pačią dieną (2026 m. sausio 13 d.) buvo išsiųsta apelianto A. O. atstovei advokatei Irinai Lemežytei per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą e.teismas.lt (toliau – EPP). Pagal CPK 1751 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Nustatyta, kad ieškovo atstovės advokatės I. Lemežytės paskyra Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO viešųjų paslaugų posistemyje (toliau – VEP) yra aktyvi, ja aktyviai naudojamasi, be to, nėra duomenų, jog advokatė su ieškovu būtų nutraukusi atstovavimo sutartį, kuria advokatei pavesta atstovauti ieškovą visų instancijų teismuose, priešingai, ieškovo atstovė pasirašė ir pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą, kurį iš dalies patenkinus byla dėl ieškovo reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo apeliacinės instancijos teismui buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. Nepaisant nustatytų aplinkybių apie tinkamą nutarties įteikimą ieškovo atstovei, iki nutartyje nurodytos datos ieškovas (jo atstovė) jokių rašytinių paaiškinimų apeliacinės instancijos teismui nepateikė ir plačiau apie nutartyje nurodytu laikotarpiu vykdytos savo individualios muzikinės veiklos aplinkybes nenurodė ir nepaaiškino.

43.       Nagrinėjamu atveju ieškovui pačiam pasirinkus likti pasyviu ir apeliacinės instancijos teismui nepaaiškinus bei nenurodžius konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su jo vykdyta individualia muzikine veikla ir iš šios veiklos gautomis pajamomis nuo 2020 m. sausio 1 d., kai buvo pateikta Pajamų mokesčio deklaracija už 2019 metus, iki įvykio 2022 m. rugpjūčio 25 d., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti esminio įrodymo, kuriuo ieškovas grindžia savo reikalavimą priteisti turtinę žalą – Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos už 2019 metus, nei jį įvertino pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime. Teisėjų kolegijos nuomone, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovo pateikta Gyventojų pajamų deklaracija už 2019 metus ir joje nurodytos gautos pajamos iš muzikinės veiklos teisingai įvertintos kaip pernelyg nutolusios, jog pagrįstų ieškovo negautas, tačiau realiai planuotas gauti pajamas 2022–2026 metais. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir teisingai įvertino ieškovo nurodytas aplinkybes bei pateiktą įrodymą dėl 2019 metais iš individualios muzikinės veiklos gautų pajamų ir tokio įrodymo ryšį kaip pernelyg nutolusį su planuotomis, bet negautomis pajamomis 2022–2026 metų laikotarpiu.

44.       Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą ieškovo apeliacinio skundo argumentą, kad pats faktas, jog ieškovas įvykio metu vykdė individualią komercinę muzikinę veiklą, patvirtina jo patirtą turtinę žalą. Visų pirma, ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, koks buvo susitarimas dėl muzikavimo ginčui aktualioje romų tautybės asmenų šventėje. Antra, ieškovas, būdamas susipažinęs su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl turtinės žalos, nei apeliaciniame skunde, nei apeliacinės instancijos teismui nutartimi pasiūlius, nenurodė ir nepateikė jokių ginčui dėl turtinės žalos išspręsti reikšmingų objektyvių duomenų, įskaitant, bet neapsiribojant, apie susitarimą dėl muzikavimo apmokėjimo romų tautybės asmenų šventėje, kurios metu ir įvyko įvykis, bei apie kitus iš anksto suplanuotus renginius, kuriuose ieškovas negalėjo muzikuoti dėl 2022 m. rugpjūčio mėn. patirtos traumos.

45.       Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ieškovas šioje byloje nepagrindė ir neįrodė jo patirtos turtinės žalos fakto bei dydžio, todėl turtinė žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nagrinėjamu atveju laikytina neįrodyta, o pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu padarytos išvados pripažįstamos pagrįstomis ir teisingomis.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, atlyginimo

46.       Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi ieškovo apeliacinio skundo argumentus, bylai aktualias materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, teisingai konstatavo, jog ieškovas neįrodė jo patirtos turtinės žalos fakto ir dydžio. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl turtinės žalos nepriteisimo, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti nėra teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl turtinės žalos ir kitaip vertina teismo išanalizuotas aplinkybes bei įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija ieškovo apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl turtinės žalos palieka nepakeistą.

47.       Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už apeliacinio skundo parengimą, atlyginimą, tačiau teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimų į ieškovo apeliacinį skundą parengimą, atlyginimą turi atsakovė (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Kadangi atsakovę atstovaujantys Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimų į ieškovo apeliacinį skundą parengimą, teisėjų kolegija šio klausimo nesprendžia.

48.       Ieškovas patyrė 907,50 Eur išlaidų už atsiliepimo į atsakovę atstovaujančių Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus parengimą. Nagrinėjamu atveju kasaciniam teismui panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą ir palikus galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos ieškovui atlyginimo, nuspręstina, kad ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atsakovę atstovaujančių institucijų apeliacinius skundus parengimą, atlyginimą. Ieškovo prašomos priteisti 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atsakovę atstovaujančių institucijų apeliacinius skundus parengimą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytų didžiausių rekomenduojamų priteisti dydžių, atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas parengiant atsiliepimą į atsakovę atstovaujančių asmenų apeliacinius skundus, todėl priteisiamos iš atsakovę atstovaujančių institucijų lygiomis dalimis visa apimtimi, t. y. po 453,75 Eur.

49.       Nagrinėjamu atveju kasaciniam teismui panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą ir palikus galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos ieškovui atlyginimo, o bylos dalį dėl turtinės žalos atlyginimo grąžinus apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, spręstina, kad ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų už kasacinio skundo parengimą, atlyginimą. Tačiau ieškovui neprašius atlyginti ir nepateikus duomenų apie kasacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas už kasacinio skundo parengimą, teisėjų kolegija šio klausimo nesprendžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovo A. O. ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 191688326, ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, juridinio asmens kodas 288603320, lygiomis dalimis 907,50 Eur (devynis šimtus septynis eurus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno po 453,75 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                                                Giedrė Čėsnienė

Asta Radzevičienė

Žilvinas Terebeiza