Civilinė byla Nr. e2-1006-601/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00452-2020-1

Procesinio dokumento kategorijos: 2.1.5.1.2.6;

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei,

dalyvaujant ieškovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atstovui advokato padėjėjui A. B.,

atsakovų Č. P. ir V. M. atstovui advokatui M. B.

trečiojo asmens VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovams G. J. ir J. T.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovams V. M. ir Č. P. dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys – restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Kamesta“ ir valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija.

        Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Ieškovės paaiškinimai

1.       Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų V. M. ir Č. P. ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas (toliau – ir draudikas, Ergo Insurance) naudai 412 506 Eur draudimo išmokos, 35 475,52 Eur delspinigių, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodo, kad 2016 m. liepos 26 d. tretieji asmenys restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Kamesta“ ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir užsakovas, Kelių direkcija) sudarė pirkimo sutartį Nr. S-706 dėl žvyrkelių, esančių Tauragės, Pagėgių, Šilalės ir Jurbarko rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimo, projektų vykdymo priežiūros ir darbų atlikimo (toliau – Sutartis). Trečiasis asmuo RUAB „Kamesta“ ir ieškovė 2016 m. rugpjūčio 8 d. sudarė laidavimo draudimo sutartį Nr. AT 72694, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sumokėti užsakovui jo reikalaujamas sumas iki 412 506 Eur pagal šios sutarties pagrindu išduotą atlikimo laidavimo raštą Nr. AT 72694, jeigu trečiasis asmuo RUAB „Kamesta“ neįvykdys arba dels įvykdyti pirkimo sutartyje numatytus įsipareigojimus. Ieškovė ir trečiasis asmuo RUAB „Kamesta“ 2017 m. gruodžio 5 d. sudarė laidavimo draudimo sutartį Nr. 72694P, kuria ieškovė pratęsė atlikimo laidavimo draudimo rašto Nr. AT 72694 galiojimo terminą iki 2018 m. gegužės 25 d., išduodama atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT 72694P. Ieškovė nurodo, kad 2017 m. gruodžio 5 d. tarp atsakovų V. M., Č. P. ir ieškovės atitinkamai buvo pasirašytos laidavimo sutartys Nr. AT 72694P/1 bei Nr. AT 72694P/2, pagal kurias atsakovai neatlygintinai įsipareigojo kaip solidarūs skolininkai atsakyti ieškovei visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, jei trečiasis asmuo RUAB „Kamesta“, už kurį laiduojama, laiku ir tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal sudarytą laidavimo draudimo sutartį (Laidavimo sutarties Nr. 2 2.1 p.). Draudikas 2018 m. gegužės 9 d. gavo užsakovo pretenzinį raštą Nr. (7.02E)2E, kuriuo užsakovas pateikė reikalavimą draudikui sumokėti 412 506 Eur draudimo išmoką. Draudikas 2018 m. gegužės 22 d. informavo užsakovą, kad trečiasis asmuo RUAB „Kamesta“ 2018 m. gegužės 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl užsakovo reikalavimo pripažinimo neteisėtu ir dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo (civilinė byla Nr. e2-373-910/2019). Draudikas, remdamasis pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklių (galioja nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d.) Nr. 029 14.6 punktu, nurodė, kad sprendimą dėl lėšų išmokėjimo pagal atlikimo raštą priims ne anksčiau nei teismo sprendimu bus išnagrinėtas trečiojo asmens ieškinyje nurodytas reikalavimas. Draudikas 2020 m. balandžio 14 d. gavo užsakovo raštą Nr. 2E-3085, kuriuo užsakovas pranešė, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi išnagrinėjo civilinę bylą palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, t. y. trečiojo asmens reikalavimą atmetė. Draudikas, vykdydamas savo prisiimtus įsipareigojimus pagal suteiktą atlikimo laidavimo draudimo raštą, 2020 m. gegužės 12 d. išmokėjo 412 506 Eur draudimo išmoką į užsakovo nurodytą sąskaitą. Draudikas 2020 m. birželio 25 d. išsiuntė trečiajam asmeniui pranešimą dėl draudimo išmokos draudžiamajame įvykyje Nr. 7269-0451_1-001 atlyginimo pagal laidavimo draudimo sutartį, taip pat išsiuntė laiduotojams V. M. ir Č. P. pranešimus dėl įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, tačiau nei vienas iš skolininkų reikalaujamos sumos neapmokėjo.

3.       Ieškovė nurodo, kad atsakovų, kaip laiduotojų, prievolė yra solidari su trečiojo asmens RUAB „Kamesta“ prievole. Sutartis, iš kurios kilo Kelių direkcijos nuostoliai, buvo sudaryta dėl dešimties žvyrkelio ruožų tvarkymo darbų atlikimo:

4.       Kaip matyti iš aukščiau pateiktos lentelės, RUAB „Kamesta“ pagal Sutartį įsipareigojo atlikti visų dešimties žvyrkelio ruožų tvarkymo darbus už bendrą 4 991 322,76 Eur (įskaitant PVM) kainą. Susijusioje civilinėje byloje (civilinė byla Nr. e2-373-910/2019) nustatyta, kad Sutartis Kelių direkcijos iniciatyva vienašališkai nutraukta, kai RUAB „Kamesta“ buvo atlikusi vos 4 proc. Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimo 30 p. (civilinė byla Nr. e2-373-910/2019) konstatuota, kad: „Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad yra būtinos sąlygos ieškovės civilinei atsakomybei dėl neįvykdytu sutartiniu įsipareigojimu kilti“. Ieškovė vertina, kad trečiojo asmens RUAB „Kamesta“ civilinės atsakomybės sąlygos už netinkamą Sutarties vykdymą yra nustatytos susijusioje civilinėje byloje ir jų nereikia iš naujo įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atitinkamai šioje byloje, telieka nustatyti, ar Kelių direkcijos patirti nuostoliai siekia (ar ir viršija) 412 506 Eur sumą, kuri kaip nuostolių dengimas, išmokėta Kelių direkcijai pagal Ergo Insurance SE 2017 m. gruodžio 5 d. Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT 72694P.

5.       Iš trečiojo asmens Kelių direkcijos paaiškinimų bei ieškovės pateiktų naujų sutarčių matyti, kad už 5 (penkių) tų pačių kelio ruožų darbus, kurie buvo nupirkti viešųjų pirkimų būdu, ir mažesnėje apimtyje (be techninio darbo projekto parengimo), Kelių direkcija sumokėjo daugiau (5 457 879,24 Eur), negu Sutartyje buvo numatyta kaina (4 991 322,76 Eur) už 10 (dešimt kelio ruožų). Naujai sudarytos sutartys yra tapačios 2016 m. liepos 26 d. Sutarčiai, nes sudarytos dėl tų pačių kelio ruožų, tiems patiems darbams (tik mažesne apimtimi), kurių neatliko trečiasis asmuo RUAB „Kamesta“. Todėl akivaizdu, kad Kelių direkcija patyrė žymiai didesnius nuostolius, negu ieškovės prašoma priteisti 412 506 Eur suma.

       Trečiojo asmens valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcijos paaiškinimai

6.       Trečiasis asmuo valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija nurodo, kad 2016 m. liepos 26 d. Sutartimi S-706 buvo nupirkti šie darbai: techninių darbo projektų parengimas, pagal kuriuos turėjo būti atlikti statybos darbai bei atlikta techninio darbo projekto vykdymo priežiūra statybos metu, dėl kelio Nr. 4229 Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė ruožo nuo 1,085 iki 5,000 km, kelio Nr. 3512 Raseiniai–Paupys–Eržvilkas ruožo nuo 18,135 iki 22,889 km, kelio Nr. 1716 Pilis–Raudonėnai ruožo nuo 2,900 iki 3,770 km ir ruožo nuo 5,180 iki 6,700 km, ir kelio Nr. 4241 Pagenaičiai–Kriokiškiai ruožo nuo 6,491 iki 7,396 km. Visų minimų ruožų atveju, Sutartyje numatyti darbai nebuvo atlikti arba buvo atlikta tik maža jų dalis (žr. Lentelė Nr. 1). Dėl Sutarties S-706 nutraukimo ir dėl to, kad Sutartyje numatyti darbai nebuvo atlikti, Kelių direkcija buvo priversta skelbti naujus pirkimus, dėl aukščiau minimų kelių ir jų ruožų techninių darbo projektų parengimo, pagal kuriuos būtų atlikti statybos darbai bei atlikta techninio darbo projekto vykdymo priežiūra statybos metu.

7.       Lentelė Nr. 1

8.       Naujai atliktų pirkimų metu:

8.1.                      dėl kelio Nr. 3512 Raseiniai–Paupys–Eržvilkas ruožo nuo 18,135 iki 22,889 km, 2019 m. spalio 14 d. buvo sudaryta sutartis S-900, kuria buvo nupirkti šie darbai: pagal kapitalinio remonto techninį darbo projektą paruošiamieji rangos darbai, Sutartyje numatyti statybos darbai, išpildomosios dokumentacijos parengimas, deklaracijos (-ų) apie statybos užbaigimą parengimas ir pateikimas;

8.2.                      dėl kelio Nr. 1716 Pilis–Raudonėnai ruožo nuo 2,900 iki 3,770 km ir ruožo nuo 5,180 iki 6,700 km, bei kelio Nr. 4241 Pagenaičiai–Kriokiškiai ruožo nuo 6,491 iki 7,396 km, 2020 balandžio 28 d. buvo sudaryta sutartis S-384, kuria buvo nupirkti šie darbai: pagal kapitalinio remonto techninį darbo projektą paruošiamieji rangos darbai, Sutartyje numatyti statybos darbai, išpildomosios dokumentacijos parengimas, deklaracijos (-ų) apie statybos užbaigimą parengimas ir pateikimas;

8.3.                      dėl kelio Nr. 4229 Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė ruožo nuo 1,85 iki 5,000 km, 2021 m. vasario 24 d. buvo sudaryta sutartis S-166, kuria buvo nupirkti šie darbai: pagal kapitalinio remonto techninį darbo projektą paruošiamieji rangos darbai, Sutartyje numatyti statybos darbai, išpildomosios dokumentacijos parengimas, deklaracijos (-ų) apie statybos užbaigimą parengimas ir pateikimas.

9.       Lentelėje Nr. 1 aiškiai matyti, kad naujai paskelbtų konkursų metu dėl tų pačių kelių ruožų asfaltavimo darbų, kurie buvo numatyti ir Sutartyje S-706, net ir pagal atskirai nupirktus projektus, smarkiai išaugo rangos darbų atlikimo kaina (lyginamų sutarčių atveju, bendras skirtumas sudaro 2 973 698,32 Eur). Apibendrinant, kas išdėstyta aukščiau, aiškiai matyti, kad net ir sumažėjus darbų apimčiai (t. y. vėliau dėl tų pačių kelių ruožų įsigyjant rangos darbus pagal jau parengtus projektus) sutarčių kainos skiriasi daugiau nei du kartus.

10.       Visi darbai, kurie buvo perkami 2019 m. spalio 14 d. sudaryta sutartimi S-900, 2020 m. balandžio 28 d. buvo sudaryta sutartimi S-384, ir 2021 m. vasario 24 d. buvo sudaryta sutartimi S-166, yra užbaigti.

Atsakovų Č. P. ir V. M. paaiškinimai

11.       Atsakovai Č. P. ir V. M. prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12.       Nurodo, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, nes neįrodytas. Ieškovė pagal laidavimo draudimo sutartį, atlikimo laidavimo draudimo raštą ir pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisykles (galioja nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d.) Nr. 029 (toliau – draudimo taisyklės), kurios yra neatskiriama laidavimo draudimo sutarties dalis, įsipareigojo užsakovui išmokėti draudimo išmoką tik tuo atveju, jei užsakovas patiria tiesioginius nuostolius dėl to, kad trečiasis asmuo netinkamai vykdo arba neįvykdo savo įsipareigojimų pagal sutartį.

13.       Ieškovė neįrodė Kelių direkcijos patirtų nuostolių. Naujai sudarytos sutartys nėra pakeičiančios (nėra tapatumo), nes: 1) skiriasi objektas (buvo 10 objektų – kelio ruožų, tuo tarpu naujose po 1 objektą); 2) naujose sutartyse nėra projektavimo darbų; 3) skiriasi darbų atlikimo terminas (buvo 12 mėnesių, tuo tarpu naujose 10 mėnesių); 4) skiriasi kainodara; 5) 2019 m. spalio 14 d. sutartyje S-900 pakeistas techninis projektas, t. y. užsakyta aukštesnės klasės danga. Be to, mano, kad naujos sutartys galimai sudarytos neprotingais terminais, nes jos sudarytos tik po 1,5 metų ir vėliau. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

14.       Ieškinys tenkinamas visiškai.

15.       Nustatyta, kad trečiasis asmuo RUAB „Kamesta“ 2016 m. liepos 26 d. buvo sudariusi su Lietuvos automobilių kelių direkcija pirkimo sutartį Nr. S-706 „Žvyrkelių, esančių Tauragės, Pagėgių, Šilalės ir Jurbarko rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“. Siekdama užtikrinti šios sutarties vykdymą RUAB „Kamesta“ 2016 m. rugpjūčio 8 d. sudarė laidavimo draudimo sutartį Nr. AT 72694 su ieškove, draudimo bendrove Ergo Insurance, pastaroji išdavė laidavimo raštą Nr. AT 72694, įsipareigodama išmokėti naudos gavėjai – užsakovei (Kelių direkcijai) jos reikalaujamas sumas iki 412 506 Eur, jeigu RUAB „Kamesta“ neįvykdys arba dels įvykdyti Sutartyje numatytus įsipareigojimus (Laidavimo draudimo sutarties 2.1 punktas). Vėlesne 2017 m. gruodžio 5 d. laidavimo draudimo sutartimi Nr. 72694P ir atlikimo laidavimo draudimo raštu Nr. AT 72694P laidavimo draudimo galiojimo terminas buvo pratęstas iki 2018 m. gegužės 25 d.

16.       Atsakovai savo ruožtu 2017 m. gruodžio 5 d. pasirašė laidavimo sutartis Nr. AT 72694P/1 bei Nr. AT 72694P/2, pagal kurias neatlygintinai įsipareigojo kaip solidarūs skolininkai atsakyti ieškovei visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, jei trečiasis asmuo, už kurį laiduojama (RUAB „Kamesta“), laiku ir tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal sudarytą laidavimo draudimo sutartį (Laidavimo sutarties Nr. 2 2.1 p.).

17.       Tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl vienašališko Sutarties nutraukimo (abi šalys teigė nutraukusios Sutartį vienašališkai). Šį ginčą (dėl kieno kaltės Sutartis nutraukta) ir atitinkamai, ar rangovė (RUAB „Kamesta“) pagal Sutartį turi atlyginti nuostolius Kelių direkcijai, jei taip, tai kokio dydžio nuostolius, nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas, o ginčo nagrinėjimas užbaigtas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00866-2018-6). Teismai konstatavo, kad Sutarties nutraukimą lėmė trečiojo asmens šioje byloje RUAB „Kamesta“ kaltė, dėl ko Kelių direkcija pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį ir pagrįstai pareikalavo taikyti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones, šiuo atveju – 412 506 Eur draudimo išmoką pagal bendrovės Ergo Insurance išduotą atlikimo laidavimo draudimo raštą (Sutarties VII skyriaus 38 punktas). RUAB „Kamesta“ ieškiniu prašė taip pat ir sumažinti Kelių direkcijai mokėtiną laidavimo draudimo sumą vadovaujantis netesybų mažinimo taisyklėmis, tačiau teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė pasisakydamas, kad nėra pagrindo Sutartyse sulygtas prievolių užtikrinimo sumas laikyti neprotingai didelėmis ir jas mažinti. Lietuvos apeliacinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad netesybos gali būti mažinamos tik tuo atveju, jeigu jos neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės; netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). 

18.       Minėtam procesui pasibaigus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi), ieškovė šioje byloje Ergo Insurance 2020 m. gegužės 12 d. išmokėjo 412 506 Eur draudimo išmoką Kelių direkcijai ir 2020 m. birželio 25 d. išsiuntė ir trečiajam asmeniui RUAB „Kamesta“ ir jos laiduotojams V. M. bei Č. P. pranešimus dėl įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis Nr. 1 ir Nr. 2. vykdymo. Atsakovai, kaip laiduotojai, turėjo per 5 darbo dienas nuo kreditoriaus rašytinio pranešimo gavimo dienos įvykdyti laidavimo draudimo gavėjo (RUAB „Kamesta“) neįvykdytas prievoles (Laidavimo sutarčių AT 72694P/1 bei Nr. AT 72694P/2 3.1.4 punktai). Tačiau nei vienas iš atsakovų reikalaujamos sumos neapmokėjo. 

19.       Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi šis sprendimas iš dalies buvo panaikintas ir bylos dalis dėl nuostolių dydžio bei jų priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytų nuostolių buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje konstatuota, kad:

19.1.                      nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo RUAB „Kamesta“ (rangovė) neįvykdė sutartinių įsipareigojimų pagal pirkimo sutartį. Priešingai negu teigia apeliantai, ieškovei (draudikei) pripažinus įvykį draudžiamuoju, o atsakovams neįrodžius, kad trečiasis asmuo tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus pagal pirkimo sutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kuriuose konstatuota, kad pirkimo sutartis neįvykdyta dėl trečiojo asmens RUAB „Kamesta“ kaltės (civilinės bylos teisminio proceso Nr. 2-55-3-00866-2018-6). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad trečiajam asmeniui neįvykdžius pirkimo sutarties, įvyko draudžiamasis įvykis ir ieškovei atsirado prievolė vykdyti laidavimo draudimo sutarties sąlygą – mokėti draudimo išmoką;

19.2.                      ieškovė įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką, lygią Kelių direkcijos (užsakovės) patirtiems nuostoliams. Dėl to ieškovė (draudikė), nagrinėjamoje byloje pareiškusi reikalavimą atsakovams dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo, turėjo pateikti visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, be kita ko, naudos gavėjos Kelių direkcijos patirtų nuostolių dydį. Atitinkamai atsakovai, siekdami kad iš jų reikalaujama suma būtų sumažinta arba iš viso nepriteista, turėjo argumentuoti, jog yra pagrindas mažinti atlygintinos draudimo išmokos dydį;

19.3.                      nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių Kelių direkcijos patirtus nuostolius ir jų dydį, pagrindžiančių, kodėl ieškovė išmokėjo būtent 412 506 Eur draudimo išmoką. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad išmokėjo užsakovei 412 506 Eur draudimo išmoką, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartyje konstatavo, kad užsakovė patyrė nuostolių dėl didelės vertės pirkimo sutarties nutraukimo dėl trečiojo asmens kaltės, todėl užsakovė turi pagrįstą teisę reikalauti 412 506 Eur draudimo išmokos (civilinė byla Nr. e2A 212 407/2020). Pažymėtina, kad teismas nurodytoje byloje netyrė ieškovės išmokėtos draudimo išmokos ir nuostolių dydžio. Kelių direkcija aptariamoje byloje nurodė, kad negali apskaičiuoti nuostolių dydžio, nuostolių mastas dar vertinamas. Teismas nurodytoje byloje konstatavo, kad nenustatyta pagrindo prievolių užtikrinimo sumas laikyti neprotingai didelėmis ir jas mažinti netesybų mažinimo pagrindais (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimo 74–78 punktai). Tačiau tokio bendro pobūdžio teismo konstatuoto fakto nepakanka tam, kad nagrinėjamoje byloje būtų priteista 412 506 Eur draudimo išmoka iš atsakovų;

19.4.                      tik aplinkybė, kad ieškovė išmokėjo Kelių direkcijai didžiausią 412 506 Eur draudimo išmoką, nereiškia, kad atsakovai turi pareigą atlyginti ieškovei būtent tokio dydžio sumą. Turi būti nustatyta, ar draudimo išmoka išmokėta pagrįstai ir ar ji atitinka naudos gavėjai padarytos žalos dydį. Be to, nepakanka įrodyti draudimo išmokos fakto, taip pat būtina įrodyti, ar draudimo išmokos dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalos padariusio asmens veiksmais. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nagrinėjamoje byloje iš atsakovų draudimo išmoka gali būti priteista ne didesnė negu Kelių direkcijos patirti nuostoliai ir tik nustačius visas sutartinės atsakomybės sąlygas;

19.5.                      reikšdama atgręžtinį reikalavimą skolininkės solidariems laiduotojams, ieškovė privalo pagrįsti kokių ir kokio dydžio nuostolių patyrė kreditorė Kelių direkcija.

20.       Taigi, tam, kad ieškinys būtų patenkintas turi būti įrodyta, jog trečiasis asmuo Kelių direkcija dėl Sutarties nutraukimo patyrė ne mažesnius negu 412 506 Eur nuostolius.

21.       Atsakovai nurodo, kad ieškinys neįrodytas, naujai sudarytos sutartys nėra pakeičiančios.

22.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

23.       Nagrinėjant bylą iš naujo šalims buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, pagrindžiančius Kelių direkcijos patirtus nuostolius. Ieškovės prašymu buvo išreikalauta ir prie šios bylos pridėta civilinė byla Nr. e2-373-910/2019. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo Kelių direkcija pateikė įrodymus (savo paaiškinimus, naujai sudarytas sutartis, viešųjų pirkimų dokumentus), iš kurių matyti, kad vietoje nutrauktos 2016 m. liepos 26 d. Sutarties skelbiant viešuosius pirkimus buvo sudarytos trys naujos sutartys dėl 5 (penkių) tų pačių kelio ruožų remonto darbų bei mažesnėje apimtyje (be techninio darbo projekto parengimo) ir šių darbų kaina yra 2 973 698,32 Eur didesnė (naujų sutarčių suma 5 457 879,24 Eur – nutrauktos Sutarties suma 2 484 180,92 Eur), negu nutrauktos Sutarties dėl tų pačių 5 kelio ruožų remonto darbų, t. y. Kelių direkcija vien dėl 5 kelio ruožų (iš 10) turėjo išleisti daugiau kaip du kartus daugiau pinigų dėl to, kad nebuvo įvykdyta Sutartis. Pažymėtina ir tai, kad šių 5 kelio ruožų remonto darbai (5 457 879,24 Eur) jau kainavo daugiau, negu visų Sutartyje numatytų 10 kelio ruožų remonto darbai (4 991 322,76 Eur). Kaip matyti, 412 506 Eur pašoma priteisti suma Kelių direkcijos papildomai išleistas sumas dėl 5 kelio ruožų remonto darbų viršija 7,2 karto (2 973 698,32 Eur / 412 506 Eur), todėl teismas sprendžia, kad pateikti įrodymai yra pakankami spręsti, jog dėl Sutarties nutraukimo Kelių direkcija patyrė ne mažesnius negu 412 506 Eur nuostolius. 

24.       Tarp trečiojo asmens RUAB „Kamesta“ (rangovo) neteisėtų veiksmų (Sutarties nutraukimo dėl jos kaltės – įsipareigojimų neįvykdymo) ir Kelių direkcijos (užsakovo) atsiradusių nuostolių (naujų sutarčių sudarymo padidėjusiomis kainomis) egzistuoja neabejotinas priežastinis ryšys, nes, rangovui įvykdžius Sutartį, Kelių direkcijai nebūtų poreikio pirkti darbus padidėjusiomis kainomis.

25.       Nepagrįstais laikytini atsakovų argumentai, kad naujai sudarytos sutartys dėl 5 kelio ruožų nėra pakeičiančios nutrauktą Sutartį.

26.       CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta sutarties šalies teisė sudaryti nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį reiškia galimybę sutarties šaliai pasiekti, kad nutrauktos sutarties prievolė bus įvykdyta realiai, bet jau kito kontrahento. Tais atvejais, kai pakeičiančiosios sutarties įvykdymas tampa brangesnis, sutarties šalis, dėl kurios kaltės sutartis buvo nutraukta, turi atlyginti sutartį pakeitusios šalies nuostolius. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai, keliami pakeičiančiai sutarčiai, ir kriterijus, kvalifikuojančius šią sutartį. Pagal šią materialiosios teisės normą, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo.

27.       CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra atskleistas pakeičiančiosios sutarties santykis su nutraukta sutartimi. Teisės doktrinoje pažymima, kad pakeičiančioji sutartis neturi privalomai būti identiška nutrauktai savo sąlygomis, kiek tai susiję, be kita ko, su paslaugų kiekiu ir kita, svarbiausia, kad pakeičiančioji sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirmąją (Chengwei, Lui. Remedies for non-performance Perspective from CISG, UNIDROIT Principles & PECL, 2003). Pakeičiančioji sutartis gali būti sudaryta tik po to, kai nutraukiamas pradinis susitarimas ir neįvykdyta visiškai ar iš dalies sutartinė (sutartinės) prievolė (prievolės) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021).

28.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra expressis verbis (tiesiogiai; aiškiais žodžiais) įtvirtinto protingumo kriterijaus, reiškiančio, kad pakeičiančioji sutartis turi būti sudaroma protingomis sąlygomis. Protingumo kriterijų savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, akcentuodamas, kad šiuolaikinėje sutarčių teisėje pripažįstama, jog pakeičiančioji sutartis turėtų būti sudaroma protingomis sąlygomis (angl. in a reasonable manner (Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių komercinių sutarčių principų 7.4.5 straipsnis)). Protingos sąlygos elementas kildinamas iš nuostolių mažinimo doktrinos ir daugiausiai priklauso nuo faktinių aplinkybių bei ekonominio sutarties konteksto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sutarčių teisės efektyvumui užtikrinti teismai, vadovaudamiesi CK 1.5 straipsniu bei 6.259 straipsnio 2 dalimi, gali pakeičiančiąsias sutartis vertinti ne tik kaip sudarytas protingu terminu, bet ir protingomis sąlygomis, jei šios palankios nuostoliams sumažinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021).

29.       Kasacinis teismas, aiškindamas protingo termino sąlygą, nurodė, kad pakeičiančioji sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą, kurį teismas vertina atsižvelgdamas į bylos faktus ir aplinkybes. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo sutarties nutraukimo ir trunka tiek, kiek reikalauja aplinkybės. Jei objektyviai aplinkybės trukdo sandorį sudaryti iš karto po sutarties nutraukimo, protingas laikas gali būti ir vėlesnis, kai išnyksta trukdžiai sudaryti pakeičiantįjį susitarimą. Vertinant termino trukmę, reikšmingas ir subjektyvusis kriterijus, pvz.: terminas priklauso nuo galimybės surasti kitą kontrahentą, kuris galės sėkmingai įvykdyti prievolę kiek įmanoma mažesnėmis sąnaudomis ir kita. CK 6.258 straipsnio 5 dalies nustatytų nuostolių apskaičiavimo būdas, kainų skirtumas tarp kainų, nustatytų nutrauktoje sutartyje ir ją pakeičiančioje sutartyje, yra siejamas tik su protingu terminu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021).

30.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. gegužės mėn. Sutarties šalys išsiuntė viena kitai raštus, kuriuose nurodė, kad vienašališkai nutraukia pirkimo sutartį. Kilo šalių ginčas, dėl kieno kaltės Sutartis nutraukta ir atitinkamai, ar rangovė pagal Sutartį turi atlyginti nuostolius Kelių direkcijai, jei taip, tai kokio dydžio. Ginčas nagrinėtas Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliaciniame teismuose (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00866-2018-6). Teismai konstatavo, kad Kelių direkcija pagrįstai vienašališkai nutraukė pirkimo sutartį dėl trečiojo asmens RUAB „Kamesta“ kaltės, taip pat pagrįstai pareikalavo taikyti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones – sumokėti 412 506 Eur draudimo išmoką pagal ieškovės išduotą atlikimo laidavimo draudimo raštą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis). Ieškovė 2020 m. gegužės 12 d. išmokėjo Kelių direkcijai 412 506 Eur draudimo išmoką. Kelių direkcija, įvykdžiusi viešuosius pirkimus dėl nutrauktos sutarties 5 kelio ruožų, sudarė naujas sutartis 2019 m. spalio 14 d., 2020 m. balandžio 20 d. ir 2021 m. vasario 24 d. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nebuvo pažeistas protingas terminas sudaryti pakeičiančias sutartis, nes, kaip matyti: 1) Kelių direkcija ėmėsi veiksmų (organizavo viešuosius pirkimus) sudaryti naujas sutartis dar nesibaigus ginčui dėl kieno kaltės Sutartis nutraukta, negavusi draudimo išmokos (išskyrus 2021 m. vasario 24 d. sutartį); 2) Kelių direkcija organizavo viešuosius konkursus jau sekančiais metais (t. y. 2019 m.) po Sutarties nutraukimo (nevykdymo), t. y. tuomet kai buvo gautas finansavimas šiems darbams iš valstybės biudžeto. Šiuo atveju tikslinga pažymėti, kad vien dėl 2019 m. spalio 14 d. sudarytos pakeičiančios sutarties, Kelių direkcija dėl Sutarties nutraukimo patyrė ne mažesnius negu 412 506 Eur nuostolius (Sutartyje šio kelio ruožo remonto darbų kaina – 926 775,46 Eur, o pakeičiančioje – 2 075 103,69 Eur, t. y. skirtumas 1 148 328,23 Eur).

31.       Atsakovų argumentai, jog naujai sudarytos sutartys nėra pakeičiančios (nėra tapatumo), nes: 1) skiriasi objektas (buvo 10 objektų – kelio ruožų, tuo tarpu naujose po 1 objektą); 2) naujose sutartyse nėra projektavimo darbų; 3) skiriasi darbų atlikimo terminas (buvo 12 mėnesių, tuo tarpu naujose 10 mėnesių); 4) skiriasi kainodara; 5) 2019 m. spalio 14 d. sutartyje S-900 pakeistas techninis projektas, t. y. užsakyta aukštesnės klasės danga, laikytini nepagrįstais. Pirmiausia, pažymėtina, kad, kaip jau minėta kasacinio teismo praktikoje, pakeičiančioji sutartis neturi privalomai būti identiška nutrauktai savo sąlygomis, kiek tai susiję, be kita ko, su paslaugų kiekiu ir kita, svarbiausia, kad pakeičiančioji sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirmąją. Šiuo atveju naujos sutartys sudarytos dėl tų pačių kelio ruožų remonto darbų ir iš esmės analogiškomis sąlygomis. Tiek Sutartimi, tiek naujomis sutartimis buvo siekiamas tikslas asfaltuoti žvyrkelius, kas ir buvo pasiekta naujomis sutartimis. Antra, tai, kad naujomis sutartimis nebuvo įsigyti visi 10 objektų (kaip Sutartyje), ar tai, kad naujose sutartyse darbų apimtis sumažėjo dėl jau atliktų projektavimo darbų, ar tai, kad skiriasi darbų atlikimo terminas, nėra pagrindas konstatuoti, jog sutartys nėra pakeičiančios, nes tai nepakeičia užsakovo siekiamo rezultato, jis išlieka analogiškas. Primintina, kad darbai perkami viešųjų pirkimų būdu, valstybės lėšomis, praėjus tam tikram (nemažam) laiko tarpui po pirmųjų pirkimų, todėl akivaizdu, kad tam tikros korekcijos (priklausomai nuo pasikeitusios situacijos) pirkimuose gali ir turi būti daromos (pvz.: neturint finansavimo 10 objektų, perkami 5 objektai; esant jau atliktiems kai kuriems darbams, perkami trūkstami darbai ir pan.). Trečia, nors atsakovai nurodo apie skirtingą sutartyse numatytą kainodarą, tačiau teismas neįžvelgia jokių esminių skirtumų, nes tiek nutrauktoje Sutartyje numatyta, kad: 1) sutartyje nurodytų statybos darbų kaina priklausys nuo faktiškai nupirktų statybos darbų apimčių, reikalingų sutarčiai tinkamai vykdyti (3 punktas); 2) užfiksuota atliktų statybos darbų kaina, kurią sudaro įkainių, padaugintų iš atliktų darbų kiekių, suma <...> (7.2.1 punktas) ir kt., tiek naujose sutartyse numatyta, kad: 1) sutartyje nurodytų statybos darbų kaina priklausys nuo faktiškai nupirktų statybos darbų apimčių, reikalingų sutarčiai tinkamai vykdyti, <...> (6 punktas arba 12 punktas (sutartis S-166)); 2) užfiksuota atliktų statybos darbų kaina, kurią sudaro įkainių, padaugintų iš atliktų darbų kiekių, suma <...> (9.1.2.1 punktas arba 15.1.2.1 punktas (sutartis S-166)) ir kt. Ketvirta, 2019 m. spalio 14 d. sutarties S-900 darbo projekte A nurodyta, kad „Projekto A laida rengiama dėl pasikeitusio eismo intensyvumo projektuojamame ruože. Dėl padidėjusio krovininių automobilių eismo intensyvumo suprojektuota aukštesnė dangos konstrukcijos klasė. Numatoma įrengti asfalto dangą vadovaujantis ĮT ASFALTAS 08“. Tačiau teismas sprendžia, kad ši aplinkybė (suprojektuota aukštesnė dangos konstrukcijos klasė) nėra pakankamas pagrindas paneigti sutarties tapatumą ir nelaikyti jos pakeičiančia, nes šis pakeitimas nėra esminis. Tiek Sutartyje, tiek naujoje sutartyje numatyta kelio kategorija V, o rangovai turi vadovautis tokiais pačiais teisės aktais įrengiant dangą (teik ĮT ASFALTAS 08, tiek ĮT SBR 07), todėl naujoji sutartis laikytina pakeičiančia.

32.       Taip pat pažymėtina, kad atsakovai nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti aukščiau išdėstytas aplinkybes dėl Kelių direkcijos patirtų ne mažesnių negu 412 506 Eur nuostolių.

33.       Apibendrindamas teismas sprendžia, kad ieškinys tenkinamas, ieškovei solidariai iš atsakovų V. M. ir Č. P. priteistina 412 506 Eur draudimo išmoka.

34.       Reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra išvestinis iš pradinio reikalavimo, kurį patenkinus, priteistini delspinigiai skaičiuojant po 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną (Laidavimo sutarčių 3.4 p. ir 4.1 punktai). Ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma 35 475,52 Eur sudaro delspinigius už 43 dienas, todėl priteistina. Nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 24 d.) ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 proc. metinės palūkanos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovų priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

36.       Ieškovė prašo priteisti šias išlaidas: 4 335 Eur žyminio mokesčio, 2 505,62 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant pirmą kartą bei 2 562,18 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant iš naujo. 

37.       Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

38.       Pažymėtina, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį teismas turi atsižvelgti ir į imperatyvius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 8 punktas, CK 1.5 straipsnis).

39.       Teismas sprendžia, kad prašymas priteisti 4 335 Eur žyminio mokesčio ir 2 505,62 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant pirmą kartą, yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Tačiau prašymas papildomai priteisti 2 562,18 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas bylą nagrinėjant iš naujo, nėra pakankamai pagrįstas. Kaip matyti iš pateikto prašymo, jame yra nurodyta patirtų 2 562,18 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, tačiau šių išlaidų apskaičiavimas nepateiktas (ką numato CPK 98 straipsnio 1 dalis). Iš pridėtų prie prašymo teisines išlaidas patvirtinančių dokumentų matyti, kad ieškovė prašo priteisti išlaidas už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas: 1) už rašytinių paaiškinimų pateikimą – 680,63 Eur, 2) už pasirengimą, atvykimą ir atstovavimą 2022 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje, kuris truko 8 min. – 942,59 Eur, 3) už pasirengimą, atvykimą ir atstovavimą 2022 m. birželio 15 d. teismo posėdyje, kuris truko apie 1 val. – 938,96 Eur. Vertinant ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas teismas, atsižvelgdamas į rekomendacijas, į šios bylos sudėtingumą (nėra sudėtinga, nagrinėjama antrą kartą, spręstinų klausimų apimtis nedidelė), į tai, kad teisines paslaugas suteikė advokato padėjėjas, kuris dalyvavo ir bylą nagrinėjant pirmą kartą, į advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, reikalingas parengti procesinius dokumentus (pateikti paaiškinimus), į tai, jog du posėdžiai kuriuose dalyvavo atstovas truko apie 1 val. laiko, sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos (2 562,18 Eur) laikytinos nepagrįstai didelėmis, neatitinkančiomis rekomendacijų ir mažintinos iki 800 Eur. Tokiu būdu, ieškovei iš atsakovų priteistina 7 640,62 Eur, t. y. iš kiekvieno po 3 820,31 Eur.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei Ergo Insurance SE Lietuvos filialui, kurio juridinio asmens kodas 302912288, solidariai iš atsakovų V. M., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir Č. P., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 412 506 Eur (keturis šimtus dvylika tūkstančių penkis šimtus šešis eurus) draudimo išmokos, 35 475,52 Eur (trisdešimt penkis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 52 ct) delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (447 981,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir po 3 820,31 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt eurų ir 31 ct) iš kiekvieno atsakovo bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas        Evaldas Burzdikas