Administracinio nusižengimo byla

Nr. eAN2-260-843/2019

Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01022-2019-8

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.;   

21.11.10

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

Lietuvos respublikos vardu 

2019 m. gegužės 17 d.  

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarimo, kuriuo D. U. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

1.       D. U. nubaustas dėl nelegalaus darbo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „RRT“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi neužtikrino, kad A. C. (A. C.) 2018 m. rugpjūčio 3 d., nuo 4.19 val. iki 16.32 val., dirbtų tik sudarius rašytinę sutartį ir nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinei įstaigai apie darbuotojo priėmimą į darbą. A. C. nurodytu laiku, įmonei priklausančiu automobiliu „MAN“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paklusdamas darbovietėje nustatytai tvarkai, tiesiogiai dirbo vairuotojo darbą, siekiant sukurti bendrovei naudą ir gauti pajamų teikiant krovinių pervežimo paslaugas, maršrutu Vilnius - Marijampolė. Konstatuota, kad šiais savo veiksmais D. U. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 punktą, 43 straipsnio 1 dalį, taip pat Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

2.       Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. U. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti skundžiamu apylinkės teismo nutarimu paskirtą 1 000 Eur baudą, administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo sudėties.

2.1.                      Apelianto nuomone, jis yra nubaustas už veiką, kuri yra įstatymo faktiškai nereglamentuota. Paskirta 1 000 Eur bauda neproporcinga ir nebūtina demokratinėje visuomenėje. Nesutinka su teismo išvada, kad jis yra darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, kurie galėtų būti patraukti administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą. Nurodo, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant ANK 95 straipsnį būtina nustatyti, koks konkretus asmuo atliko draudžiamą veiką, t. y. su kokiu konkrečiu asmeniu nelegalų darbą dirbęs darbuotojas susitarė dėl darbo atlikimo, darbo apmokėjimo, darbo tvarkos, koks asmuo jam leido pradėti dirbti nesilaikant DK 42 straipsnyje (Darbo sutarties sudarymas) taisyklių. Pasak apelianto, jis, kaip įmonės vadovas, nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nei veikimu, nei neveikimu. Nurodo, jog teismas, aprašydamas jo kaip direktoriaus padarytą administracinį nusižengimą, daugiau dėmesio skyrė įmonės aplinkoje vykstančių įvykių aprašymui, o ne patikrinti, ar tikrai būtent jis, kaip įmonės vadovas, susitarė su asmeniu dėl nelegalaus jo darbo, nurodė ir leido jam be darbo sutarties atlikti tam tikrą darbą, turint tikslą gauti pelną.

2.2.                      Nurodo, jog teismas nelegalaus darbo aplinkybių aprašymui pasitelkė net loginį mąstymą, atmesdamas net to asmens, kuris parašė skundą - A. C., parodymus, jog jis su įmonės vadovu dėl nelegalaus darbo nesitarė ir jo net nebuvo matęs. Jis kaip įmonės vadovas sužinojęs, kad paslapčia, jam nežinant, A. C. yra vieną dieną pakeitęs vairuotoją A. B., skyrė      A. B. nuobaudą. Nurodo, jog teismas konstatavo jo kaltę, tačiau nenurodė kaip vadovams ir kokiu būdu būtų galima užkirsti kelią atskirų darbuotojų slaptiems piktavališkiems veiksmams, kurie pasitaiko tiek privačiose, tiek valstybinėse įmonėse, organizacijose.

3.       Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius (toliau – ir Darbo inspekcija) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus bei padarė teisingas išvadas.

Skundas netenkinamas 

4.       Esminis apelianto skundo argumentas yra tas, kad jis šiuo atveju nėra tinkamas administracinio nusižengimo, numatyto BK 95 straipsnio 1 dalyje, subjektas, nes dėl nelegaliai dirbusio asmens nėra jo kaltės. Taip pat iš skundo turinio matyti, jog apeliantas nesutinka su paskirtos administracinės nuobaudos proporcingumu padarytam teisės pažeidimui.

5.       Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį traukiamas specialus subjektas – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog bendrovės vadovas organizuoja kasdieninės bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Jis taip pat atsako už bendrovės veiklos organizavimą (12 dalis). Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla butų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3284/2011).

6.       Apeliantui inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl nereikalauja įrodyti padarinių požymio. Atsižvelgiant į tai apelianto argumentai, jog jis sumokėjo mokesčius už pavaduotą asmenį, atmetami kaip teisiškai nereikšmingi.

7.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu vietoj UAB „RRT“ darbuotojo A. B. dirbo A. C., su kuriuo nebuvo sudaryta darbo sutartis. Taip pat nėra ginčo, kad D. U. yra atsakingas už darbuotojų priėmimą į darbą ir atleidimą. Apelianto teigimu, už nelegalų A. C. darbą yra atsakingas įmonės darbuotojas A. B., kuris be jo žinios, savavališkai paprašė už jį kaltinime nurodytą dieną dirbti (vežti krovinius) A. C..

8.       Bylos medžiaga nustatyta, kad D. U. yra UAB „RRT“ vadovas. Iš D. U. parodymų matyti, kad kartu su juo įmonėje dirbo ir jo tėvas J. U.. Pasak D. U., priimti ir atleisti darbuotojus gali tik jis pats kaip įmonės vadovas, o darbus paskirstyti – jis ir jo tėvas J. U., kuris yra bendrovės komercijos direktorius. Tiek D. U., tiek J. U. teisme teigė, kad A. C. dirbo be jų žinios, asmeniškai susitaręs su A. B.. Šią jų versiją patvirtino ir teisme apklaustas A. B.. Savo versijai pagrįsti pateikė ir įsakymą, kuriuo A. B. paskirtas papeikimas. Tačiau D. U. ir J. U. versiją paneigia liudytojo A. C. parodymai teisme, pranešimas Darbo inspekcijai bei jo pokalbių telefonu išklotinė, pokalbio telefonu su J. U. garso įrašas. A. C. 2019 m. sausio     25 d. kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrių ir pranešė apie tai, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. paskambinęs J. U. informavo jį apie A. B. prašymą ir gavo leidimą pastarąjį pavaduoti. Taip pat pokalbio metu buvo kalbėta dėl įsidarbinimo ir jam nurodyta, kad šis klausimas bus sprendžiamas penktadienį, po darbo. Būtent J. U. jam nurodė kurią valandą ir kur važiuoti pasikrauti. Penktadienį, atlikęs darbą (du reisus į Marijampolę), jis automobilį pastatė į aikštelę, kieme susitiko su J. U., tačiau jis, motyvuodamas tuo, kad nėra buhalterės, darbo sutarties nesudarė ir už atliktą darbą nesumokėjo (b. l. 3). Tas pačias aplinkybes liudytojas nurodė ir apklausiamas teisme. Teisme patvirtino, kad su juo nėra atsiskaityta iki šiol. Papildomai nurodė, kad važtaraštį, iš kurio matyti, kad jis vairavo automobilį ir atliko darbą, į dėžutė įdėjo tą pačią dieną. Nurodė, kad visi vairuotojai deda važtaraščius į dėžutę, dėžutė ištuštinama kiekvieną dieną. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. B.. Tai paneigia D. U. teiginius, jog apie A. C. nelegalų darbą sužinojo tik po mėnesio, nes vairuotojai važtaraščius, pagal kuriuos galima nustatyti, kad dirbo ne tas vairuotojas, kuris turėjo, atiduoda po kelių savaičių ar net mėnesio gale. Liudytojo A. B. nurodytas aplinkybes patvirtina ir jo pokalbių telefonu išklotinė. Iš „išeinančių“ pokalbių išklotinės matyti, jog A. C. 2018 m. rugpjūčio 1 d. 19.09 val. skambino J. U. (pokalbio trukmė 23 sekundės, telefono Nr. 869872198). Iš J. U. telefono A. C. buvo skambinta: 2018 m. rugpjūčio 2 d. 9.35 val. (pokalbio trukmė 29 sekundės) ir 19.14 val. (pokalbio trukmė 70 sekundžių); 2018 m. rugpjūčio 3 d. 15.08 val. (trukmė 75 sek.). Iš A. C. pateikto pokalbio telefonu 2018 m. rugpjūčio 2 d. 19.14 val. garso įrašo (pokalbio trukmė 70 sekundžių) girdisi kaip J. U. teiraujasi A. C., kur pastarasis ryt (2018 m. rugpjūčio 3 d.) norėtų dirbti, išvardina galimus maršrutus ir sutaria rytdienos darbo vietą, maršrutą ir darbo pradžios laiką. J. U. apklausiamas teisme patvirtino, kad įraše girdisi jo balsas. Šie įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad yra patikimi, jais vadovautasi pagrįstai.

9.       Teismas, nustatydamas įvykių faktines aplinkybes, pagrįstai nesivadovavo liudytojų J. U. ir A. B. parodymais, nes jie prieštarauja kitų byloje surinktų patikimų įrodymų visumai. Be to, J. U. bei liudytojo A. B. parodymų patikimumu leidžia abejoti jų ryšiai su apeliantu. J. U. yra D. U. artimas giminaitis (tėvas), o liudytojas A. B. iki šiol dirba įmonėje.

10.       Apygardos teismo įsitikinimu, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog būtent įmonės komercijos direktorius J. U. kaltinime nurodytu laiku leido A. C. dirbti, žinodamas, jog A. C. įmonėje oficialiai nebedirbo. Taip pat akivaizdu, kad A. C. tiesiogiai dirbo vairuotojo darbą pagal nustatytas įmonėje taisykles, atlygintinai, darbą suderinęs su bendrovės komercijos direktoriumi, jį atliko bendrovės naudai, nes savo veiksmais prisidėjo prie įmonės veiklos, transportavimo paslaugas suteikdamas įmonės autotransporto priemone. Visi šie požymiai atitinka DK 98 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą nelegalaus darbo sąvoką.

11.       Dėl nelegalaus darbo įmonėje pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Šiuo atveju, kaip minėta, ginčo nėra, kad už darbuotojų priėmimą į darbą ir atleidimą iš jo buvo atsakingas įmonės vadovas – D. U.. Jis su darbuotojais sudarydavo darbo sutartis bei buvo atsakingas už pranešimo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų įdarbinimą organizavimą.

12.       Minėta, jog administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma, nes bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Šiuo atveju apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog D. U. elgesys atitinka neatsargios kaltės rūšį, nes jis elgėsi nepakankamai atidžiai bei rūpestingai. Administracinis nusižengimas padarytas neveikimu. Iš paties D. U. bei liudytojų A. B., A. C. parodymų matyti, jog įmonėje darbas yra organizuojamas pasitikėjimo tarp vadovo ir komercijos direktoriaus (buvusio vadovo ir dabartinio vadovo tėvo) pagrindu, neužtikrinant pakankamos kontrolės, kuri būtina siekiant maksimaliai apriboti galimybes perduoti autotransporto priemones valdyti įmonėje nedirbantiems asmenims ir pan. Pats D. U. nurodė, jog įmonėje nėra žymima, koks vairuotojas, kokią dieną važiuoja, kad yra galimybė vairuotojams savavališkai dirbti už kitus vairuotojus, automobilių rakteliai dažniausiai paliekami pačiuose automobiliuose ir kt. Apygardos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad yra galimi atvejai, jog darbuotojas savavališkai perduotų savo darbą atlikti kitam asmeniui (pavyzdžiui, perduotų vairuoti jam skirtą automobilį), tačiau nesutinka, jog nėra priemonių (ne neįmanomų, o pakankamų), galinčių užtikrinti, kad bendrovė perduotų vairuoti automobilį būtent atitinkamam bendrovės darbuotojui (pavyzdžiui, transporto priemonę perduodant valdyti pasirašant žiniaraščiuose, kuriuose atsispindėtų koks vairuotojas su kokia transporto priemone važiuoja, arba pasirašytinai išduoti transporto priemonės raktelius ir pan.) ir taip kontroliuoti, kas bendrovėje atlieka krovinių vežimo darbus. Pažymėtina, kad vadovaudamasis įmonės veiklą reglamentuojančiais įstatymais, bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Įmonę ir bendrovės vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiškia, kad bendrovės vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais. Įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą. Jis turi veikti išimtinai įmonės interesais, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.  

13.       Administracinio nusižengimo padarymas dėl neatsargumo reglamentuotas ANK 9 straipsnyje. Pastarosios normos įstatyminis aiškinimas visiškai pagrindžia skundžiamame nutarime teismo išvadą dėl D. U. kaltės. Būtent įvertinus objektyviuosius padaryto nusižengimo sudėties požymius, D. U. paaiškinimus bei bylos aplinkybes nustatyta, kad apeliantas nusižengimą padarė dėl neatsargumo, kuris detalizuotas nurodant jo nerūpestingumą, t. y. D. U. nenumatė, kad dėl jo neveikimo (tinkamo darbo organizavimo įmonėje su pakankama darbo teisinių santykių kontrole neįgyvendinimo) kils administracinė atsakomybė, nors būdamas įmonės direktorius, kuris atsakingas už jos veiklą, galėjo ir turėjo tai numatyti. Toks D. U. neveikimas sudarė sąlygas bendrovėje darbuotojui dirbti nelegaliai, kaip tai suvokiama ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. U. pripažino padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Abejoti tokiu apylinkės teismo procesiniu sprendimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

14.       Iš skundo turinio galima spręsti, kad apeliantas nesutinka ir su skirtos baudos dydžiu, kurią jis laiko neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Apylinkės teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo pobūdį, nelegaliai dirbtų asmenų skaičių (vienas), tai, kad nelegaliai buvo dirbta vieną dieną, kad nebuvo nustatyta D. U. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, kad jis nebuvo baustas už analogiško pažeidimo padarymą, paskyrė straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą. Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015). Apygardos teismas, vertindamas D. U. paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumą, atsižvelgia į tai, kad: nagrinėjamu atveju yra padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, A. C. pats kreipėsi į Darbo inspekciją dėl nelegalaus darbo, nes su juo nebuvo atsikaityta; nors šis pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, tačiau kaltę D. U. neigė ir kryptingai siekė išvengti atsakomybės; D. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, šiuo atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų skirti švelnesnę, nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 14 punktu,

n u t a r i a:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį nepakeistą ir D. U. skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja                                                                              Aušra Bielskė