LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Uno“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Uno“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Danesta LT“ dėl turto dalies nustatymo bendrojoje dalinėje nuosavybėje,

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Uno“ padavė teismui ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) pripažinti, kad ieškovės įnašas į jungtinę veiklą pagal ieškovės ir atsakovės UAB „Danesta LT“ 2018 m. rugsėjo 19 d. jungtinės veiklos sutartį sudaro 34,682 proc. ir paskirstyti gautą jungtinės veiklos rezultatą (pelną ir (ar) pajamas) iš atsakovės, priteisiant ieškovei 1 123 737,52 Eur pelno ir (ar) pajamų dalį; 2) tuo atveju, jeigu nebūtų tenkinamas pirmasis reikalavimas, prašė patenkinti alternatyvų ieškovės reikalavimą ir priteisti iš atsakovės 748 660,01 Eur.

2.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

3.       Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme. Ieškovė paaiškino, kad mokėtinas žyminis mokestis sudaro 11 326 Eur, tačiau ji neturi galimybės jo sumokėti dėl sunkios turtinės padėties ir įmonėje trūkstamų apyvartinių lėšų. Ieškovės banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad ji šiuo metu turi tik 730,70 Eur. Žyminio mokesčio atidėjimas užtikrintų proceso šalių lygiateisiškumo principą. Kitoje civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas ginčas tarp ieškovės ir atsakovės, 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi atsakovei analogiškomis aplinkybėmis pateikiant apeliacinį skundą buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas dėl atsakovės sunkios turtinės padėties. Ieškovė žyminį mokestį po bylos išnagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme galės sumokėti, kadangi galės sukaupti reikiamą sumą iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Lietuvos apeliaciniam teismui galbūt priėmus ieškovei palankų sprendimą, ieškovė gautų pinigines lėšas iš atsakovės, kurias galėtų panaudoti žyminio mokesčio sumokėjimui.

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. birželio 14 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Nutartyje nurodyta, kad su apeliaciniu skundu pateiktas ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 1 d. iki birželio 10 d. nelaikytinas pakankamu ieškovės turtinei padėčiai įvertinti.

5.       Ieškovė, šalindama apeliacinio skundo trūkumus, pateikė įmonės balansą už 2023 m. ir direktoriaus sudarytą pažymą, kurioje nurodoma, kad ieškovė, vykdydama sutartis su kontrahentais, iki šių metų gruodžio 1 d. planuoja gauti 97 000 Eur pajamų.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. birželio 26 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir nustatė ieškovei 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, sumokėti civilinio proceso įstatymu nustatyto dydžio žyminį mokestį.

7.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė aktualių finansinių duomenų, sudarančių pagrindą pripažinti, jog apeliacinio skundo padavimo momentu jos turtinė padėtis neleidžia sumokėti žyminio mokesčio. Teismas nusprendė, kad ieškovės balanso duomenys už 2023 metus neatspindi ieškovės tikrosios turtinės padėties apeliacinio skundo pateikimo momentu ir pažymėjo, kad nuo 2023 m. gruodžio 31 d. yra praėjęs pusės metų laikotarpis, apeliantės turtinė padėtis yra linkusi keistis. Kitų galimų deklaracijų ar įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti ūkinės komercinės veiklos pajamas bei tokios veiklos sąnaudas (išlaidas), ieškovė nepateikė. Teismas ieškovės pateiktą atsiskaitomosios sąskaitos išrašą dešimties dienų laikotarpiui įvertino kaip neatspindintį tikrosios ieškovės turtinės padėties ir pažymėjo, kad galbūt ieškovė kitame banke turi kitą atsiskaitomąją sąskaitą, kadangi nagrinėjamoje byloje buvo pateikusi akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ mokėjimų nurodymus.

8.       Teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 14 d. nutartimi prašomų pateikti nekilnojamojo turto ir registruojamo kilnojamojo turto registrų išrašų. Teismas savo iniciatyva surinktais registrų įrašais nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 11 nekilnojamojo turto objektų, tačiau šis turtas, kaip ieškovei priklausantis ilgalaikis turtas, ieškovės 2023 metų balanse nebuvo nurodytas.

9.       Teismas vadovavosi Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis ir nustatė, kad tiek nagrinėjamoje, tiek kitose civilinėse bylose atsakovė naudojosi mokamomis advokatų paslaugomis. Ieškovę nagrinėjamoje byloje atstovavo du advokatai ir advokato padėjėjas, ieškovės išlaidos advokatų teisinėms paslaugoms sudarė 47 410,73 Eur, byloje pateiktos konsultacinės išvados apmokėjimui ieškovė skyrė 9 680 Eur. Pastarąsias sumas ieškovė sumokėjo 2023–2024 metais.

10.       Teismas vadovavosi viešai skelbiamais duomenimis ir nustatė, kad ieškovė įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) ir Lietuvos Respublikos mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) neturi, įmonės įstatinį kapitalą sudaro 1 036 564 Eur. Teismas bylos duomenimis nenustatė, kad ieškovės teisė disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis ar kitu turtu yra apribota.

11.       Teismas padarė išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog sprendimo priėmimo dieną ji turės galimybę sumokėti žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad ieškovės pateikta pažyma apie tikėtiną 97 000 Eur pajamų gavimą iki šių metų gruodžio 1 d. nepatvirtina, jog šios pajamos bus tikrai gautos, kadangi ieškovė nenurodė jokių konkrečių duomenų apie vykdomas sutartis, kurias vykdant planuoja gauti pajamas, nepateikė teismui šių sutarčių. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad pagal ieškovės teikiamus 2023 m. balanso duomenis, ieškovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 2 125 165 Eur, todėl planuojamų gauti 97 000 Eur pajamų suma neužtikrintų žyminio mokesčio valstybei sumokėjimo tuo atveju, jeigu apeliantės skundas nebūtų patenkintas.

III.       Atskirojo skundo argumentai

12.       Ieškovė UAB „Uno“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti ieškovei žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinio skundo pateikimą iki civilinės bylos išnagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

12.1.                      Priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina ieškovės sunkią turtinę padėtį apeliacinio skundo pateikimo momentu. Teismas turėjo vadovautis į bylą pateiktu ieškovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkiniu. Ieškovė finansinių ataskaitos rinkinio už 2024 m., kaip nepagrįstai reikalauja teismas, objektyviai negali pateikti, kadangi jis bus sudarytas tik 2025 metų pradžioje. Ieškovės pateikti banko išrašai atspindi ieškovės sąskaitose esančių piniginių lėšų apeliacinio skundo pateikimo momentu likutį.

12.2.                      Ieškovui nuosavybės teise priklauso tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamojo turto objektas yra areštuotas – jam taikomas laikinas nuosavybės teisų apribojimas. Todėl ieškovė šio turto negali realizuoti ir gauti iš jo pajamų. Kiti nekilnojamojo turto objektai, nurodyti skundžiamoje nutartyje, ieškovei nepriklausė ir nepriklauso. Nekilnojamojo turto registre yra likusi neatnaujinta (klaidinga) informacija, esą ieškovei priklauso 10 ūkinės paskirties pastatų ir šiltnamių. Visi šie pastatai buvo nugriauti 2015 m. Ieškovė deda visas pastangas, kad šie neegzistuojantys nekilnojamojo turto objektai būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Ieškovė, gavusi patikslintus duomenis, juos pateiks teismui.

12.3.                      Teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovės išlaidos advokatams patvirtina gerą ieškovės turtinę padėtį. Didžioji dalis ieškovės kartu su bylinėjimosi išlaidų prašymais pateiktų advokatų sąskaitų yra neapmokėtos. Tai, kad ieškovė neturi skolų VSDFV ir VMI, savaime nereiškia geros ieškovės turtinės padėties. Ieškovė yra sąžininga verslininkė, kuri laiku stengiasi atsiskaityti ir atsiskaito su valstybės institucijomis, mokėdama jai priskirtus mokesčius.

12.4.                      Ieškovė negali pateikti, kokias konkrečias sutartis su kokiais kontrahentais vykdo, kadangi tokiu būdu saugo savo komercines paslaptis.

12.5.                      Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepasisakė dėl ieškovės argumentų, susijusių su lygiateisiškumo principo įgyvendinimu.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

14.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

15.       Atskirasis skundas paduotas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą bei nustatytas terminas šį mokestį sumokėti. Ieškovė nesutinka su skundžiamosios nutarties argumentais, kad ieškovė neįrodė sunkios turtinės padėties ir nepagrindė, jog jos finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su galimybe atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, ir ar tinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

16.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

17.       Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė Turto arešto aktų registro išrašą, kuriuo įrodinėja, kad jai nuosavybės teise priklausantis vienintelis nekilnojamojo turto objektas yra areštuotas. Šiuo procesiniu dokumentu ieškovė grindžia atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su jos turtine padėtimi. Atsižvelgiant į tai, kad byloje kilusio klausimo išnagrinėjimui teismui reikalinga įvertinti įrodymų, pagrindžiančių ieškovės turtinę padėtį, visumą, apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su bylos medžiaga vertina naujai pateiktus duomenis (CPK 314 straipsnis).

Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo

18.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad ši teisė yra absoliuti ir įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

19.       Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). Žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020).

20.       CPK

21.       Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo sukaupti reikiamą mokėjimui atlikti pinigų sumą. Teismų praktikoje pasisakoma, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas jam gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019).

22.       Aptartas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti teismų praktika reiškia tai, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įrodytos dvi sąlygos: pirma, turtinė prašančio šios žyminio mokesčio mokėjimo lengvatos asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra sudėtinga; antra, finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini. Atsižvelgiant į tai, prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikti ne tik įrodymai, galintys suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymai, kad sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei apeliacinis skundas bus atmestas.

23.       Kiekvienu atveju, nagrinėdamas prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas turi įvertinti įrodymų, atspindinčių šalies turtinę padėtį, visumą. Šiuo atveju proceso šalių lygiateisiškumo principas negali būti suprantamas tokiu būdu, kad jeigu vienai ginčo šaliai žyminio mokesčio sumokėjimą teismas atideda, tai ir kitai ginčo šaliai žyminio mokesčio sumokėjimas turi būti atidedamas, priešingai, kiekvieno asmens, prašančio žyminio mokesčio atidėjimo turtinė padėtis ir galimybė sumokėti žyminį mokestį turi būti vertinama individualiai. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje, juridinio asmens turtinę padėtį apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui išspręsti laikotarpiu, taip pat kiti galimi duomenys: informacija iš bankų, turtą registruojančių registrų. Realią turtinę padėtį leistų įvertinti ir tokie duomenys, kaip gaunamos iš ūkinės komercinės veiklos pajamos bei tokios veiklos sąnaudos (išlaidos), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-347-178/2018; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-579-467/2022).

24.       Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia įrodyti, kad apeliacinio skundo padavimo metu jos finansinė padėtis buvo sunki, ieškovė neturėjo apyvartinių lėšų ir atsiskaitomojoje sąskaitoje turėjo tik 730,70 Eur lėšų likutį. Ieškovės teigimu, jos finansinė padėtis ateityje pagerės, kadangi ieškovė iki šių metų gruodžio 1 d. tikisi gauti 97 000 Eur pajamų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pirmosios instancijos teismu pateiktus įrodymus ir juose užfiksuotus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie duomenys nepagrindžia ieškovės prašymo pagrįstumo. 

25.       Ieškovė nepagrįstai teigia, kad kartu su apeliaciniu skundu pateikti AB „Šiaulių bankas“ banko išrašai atspindi realų ieškovės sąskaitose esančių piniginių lėšų apeliacinio skundo pateikimo momentu likutį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, banko sąskaitos išrašas už itin trumpą laikotarpį neleidžia įvertinti realaus banko sąskaitoje esančio pinigų likučio, kadangi nėra galimybės įsitikinti, ar galutinis pinigų likutis banko sąskaitoje susidarė ne dėl pačios ieškovės veiksmų (pavyzdžiui pervedant pinigines lėšas iš vienos turimos sąskaitos į kitą). Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 14 d. nutartimi ieškovei buvo paaiškinta, kad ieškovės pateikti duomenys yra nepakankami nustatant jos sunkią turtinę padėtį. Be to, skundžiamoje teismo nutartyje buvo nurodyta, kad ieškovei galbūt priklauso ir kita AB „Swedbank“ esanti atsiskaitomoji sąskaita. Tačiau ieškovė, tiek šalindama apeliacinio skundo trūkumus, tiek skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas ieškovės prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nepateikė jokių įrodymų, kad kituose bankuose neturi jokių kitų atsiskaitomųjų sąskaitų, dėl aplinkybės, kad AB „Swedbank“ turi kitą atsiskaitomąją banko sąskaitą, atskirajame skunde visiškai nepasisakė, o tik deklaratyviai teigė, jog teismas turi atsižvelgti į AB „Šiaulių bankas“ pateiktus banko išrašus už dešimties dienų laikotarpį. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pateiktas dešimties dienų laikotarpio banko išrašas neatspindi tikrosios ieškovės turtinės padėties.

26.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 11 nekilnojamojo turto objektų. Ieškovė atskirajame skunde ginčija šias aplinkybes teigdama, kad jai nuosavybės teise priklauso tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas, kuris yra areštuotas; kiti pastatai yra nugriauti, todėl ieškovė imsis aktyvių veiksmų atnaujinti informaciją Nekilnojamojo turto registre, kurią vėliau pateiks teismui.

27.       CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią; aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais; draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams; oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

28.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso keliolika nekilnojamojo turto objektų. Detaliau susipažinus su Nekilnojamojo turto registro išrašais matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ne tik pastatai – šiltnamiai ir ūkiniai pastatai, kaip ji nurodo atskirajame skunde, bet ir kitokio pobūdžio pastatai – gyvenamasis namas, katilinė, 5 sandėliai, saugykla, administracinis pastatas, mechaninės dirbtuvės, buitinis-gamybinis pastatas. Beveik visų nekilnojamųjų turto objektų atžvilgiu, išskyrus nekilnojamojo turto objektų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo mėn. buvo atlikti nauji kadastriniai matavimai; vieno iš nekilnojamojo turto objekto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato plotas, po atliktų kadastrinių matavimų, pasikeitė į 949,39 kv. m. Nors ieškovė atskirajame skunde teigia, kad ūkinės paskirties pastatai ir šiltnamiai buvo nugriauti, nei viename iš Nekilnojamojo turto registro išrašų nėra nurodoma tokia informacija. Iš Nekilnojamojo turto registrų nustatyta, kad šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu yra taikomas areštas. Kitų nekilnojamojo turto objektų (katilinės, 5 sandėlių, saugyklos, administracinio pastato, mechaninių dirbtuvių, šiltnamių, buitinio-gamybinio pastato) atžvilgiu jokie teisiniai ribojimai nėra taikomi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti Nekilnojamojo turto registre pateiktais duomenimis, juolab kad pati ieškovė nepateikė apeliacinės instancijos teismui šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, nors atskirajame skunde buvo nurodžiusi tą padarysianti. Tai reiškia, kad ieškovė turi turto, kurį realizavusi ar kitokiu būdu panaudojusi (sudariusi šio turto nuomos sutartį ir pan.), ji iš esmės galėtų sumokėti žyminį mokestį už byloje pateiktą apeliacinį skundą. 

29.       Nustatęs, kad ieškovė nuosavybės teise valdo keliolika nekilnojamojo turto objektų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į 2023 metų balanso turinį, kuriame nurodyta, kad ieškovė ilgalaikio turto neturi, o tai leidžia abejoti pateikto balanso duomenų pagrįstumu. Be to, ieškovė apeliacinį skundą padavė 2024 m. birželio 13 d., t. y. po daugiau nei 6 mėnesių nuo finansinės atskaitomybės už 2023 metus sudarymo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovės turtinė padėtis yra linkusi keistis ir dėl to yra ribojama galimybė teismui objektyviai ir visapusiškai įvertinti atsakovės finansinę padėtį.

30.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad ji negali pateikti aktualių finansinės ataskaitų rinkinių. Priešingai nei siekia įrodyti ieškovė atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas nekėlė reikalavimo pateikti ieškovei finansinės ataskaitos rinkinio už 2024 metus, o skundžiamoje nutartyje nurodė, kad turi būti pateikiami aktualaus laikotarpio finansiniai duomenys. Minėta, kad ieškovė apeliacinį skundą padavė 2024 m. birželio 13 d. Taigi, ieškovė pirmosios instancijos teismui galėjo pateikti 2024 m. 6 mėnesių tarpinį finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka, iš kurio būtų galima spręsti apie sunkią ieškovės finansinę padėtį, tačiau to nepadarė. Vien pelno (nuostolių) ataskaitos, balanso už 2023 m. pateikimas teismui neleidžia detaliau nustatyti ieškovės turimo turto vertės, jo sudėties, įvertinti galimų finansinės padėties pokyčių.

31.       Papildomai pažymėtina, kad įsiskolinimų VMI ir VSDFV nebuvimas, įmonės 1 036 564 Eur dydžio įstatinis kapitalas, naudojimasis mokamomis advokatų paslaugomis ir atsiskaitymas su jais 2023–2024 metais, kuomet, ieškovės teigimu, jos finansinė padėtis buvo sunki, pagrįstai kelia abejonių, kad apeliacinio skundo padavimo metu ieškovė susiduria su finansiniais sunkumais, kliudančiais jai iš karto sumokėti visą už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį.

32.       Be to, ieškovė neįrodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo dieną ieškovė bus pajėgi sumokėti žyminį mokestį, jeigu jos apeliacinis skundas bus atmestas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės pateikta direktoriaus pažyma nepatvirtina aplinkybių, kad pažymoje nurodytos pajamos bus gautos. Pažymoje nurodoma tik deklaratyvaus pobūdžio informacija, bet visiškai nėra detalizuojama, kokių sutarčių pagrindu planuojamos gauti pajamos. Ieškovė atskirajame skunde taip pat nurodo tik deklaratyvius teiginius, kad teismui objektyviai negali pateikti jokių sutarčių ir informacijos, kadangi taip saugo savo komercines paslaptis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu atveju ieškovė, siekdama įrodyti gautinų pajamų pagrįstumą, kartu su atskiruoju skundu galėjo arba pateikti teismui nuasmenintas sutartis, arba pateikti sutarčių kopijas ir prašyti teismo, kad nebūtų leista atsakovui CPK 10 straipsnio 4 dalies pagrindu su tokiais duomenimis susipažinti ir kopijuoti. Nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktais vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiais dėl ateityje gautinų pajamų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovės deklaruojami finansiniai sunkumai yra laikini ir kad ieškovė galės pareigą apeliacinį skundą apmokėti žyminiu mokesčiu atlikti vėliau.

33.       Atsižvelgęs į pirmiau nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nėra pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo. Byloje nustatytų įrodymų visuma nepatvirtina, kad ieškovės finansinė padėtis yra tokia sudėtinga, jog ši neišgali sumokėti įstatymu nustatyto dydžio žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą. Priešingai, byloje nepateikta jokių patikimų duomenų, leidžiančių abejoti ieškovės finansiniu stabilumu. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso keliolika nekilnojamojo turto objektų, kuriuos realizavus ar kitokiu būdu panaudojus (sudariusi šio turto nuomos sutartį ir pan.), ji iš esmės galėtų sumokėti už byloje pateiktą apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį. Be to, ieškovė neįrodė ir tos aplinkybės, kad ji bus pajėgi sumokėti atidėtą žyminį mokestį tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas priims jai nepalankų sprendimą. Taigi, ieškovė neįrodė ir šios aplinkybės, reikšmingos siekiant išspręsti klausimą dėl žyminio mokesčio termino atidėjimo.

34.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                        Marius Bajoras