Civilinė byla Nr. e2A-288-345/2018

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-05219-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovams M. K., Z. K., VĮ „Registrų centras“ dėl žemės sklypo ribos nustatymo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: nustatyti ieškovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui M. K. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrą ribą pagal UAB „GM Projektai“ 2016-09-20 planą, kuriame bendra riba pažymėta taškais Nr. 8-7 bei panaikinti žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patikslintų kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre; pripažinti atsakovų M. K. ir Z. K. atsisakymus pasirašyti žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akte bei kadastrinių matavimų byloje neteisėtais ir leisti Nacionalinei žemės tarnybai patvirtinti kadastrinių matavimų bylą, tai yra priimti sprendimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,733 ha ploto, duomenų patvirtinimo, nesant atsakovų (bendraturčių) M. K. ir Z. K. parašų žemės sklypo parodymo-paženklinimo akte ir kadastrinių matavimų byloje bei leisti ieškovei įregistruoti kadastrinių matavimų bylą VĮ Registrų centras, nesant atsakovų (bendraturčių) M. K. ir Z. K. sutikimų; priteisti solidariai iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.  
2. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad ieškovei kartu su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,7330 ha (toliau Sklypas 1). Ieškovės užsakymu UAB „GM Projektai“ atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau žemės sklypo bendraturčiai su nustatytomis žemės sklypo ribomis nesutiko, byla buvo pateikta derinimui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui (toliau - NŽT skyrius). NŽT skyrius kadastrinių matavimų bylą patikrino ir surašė 2016-12-06 tikrinimo aktą Nr. 48KAM-113760, kuriame nurodė, kad žemės sklypo planas ir paženklinimo-parodymo aktas nesuderintas su visais žemės sklypo savininkais (bendraturčiais). Kitų priežasčių suderinti žemės sklypo planą nenustatė, o tai reiškia, kad parengtas žemės sklypo planas atitinka galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams. UAB „GM Projektai“ atliko gretimų žemės sklypų kontrolinius matavimus ir nustatė, kad gretimas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau Sklypas 2), priklausantis atsakovui M. K. persidengia su ieškovės žemės sklypu 204 kv.m. Žemės sklypo, su kuriuo prašoma nustatyti bendrą ribą, kadastriniai matavimai buvo atlikti 2012-10-29 (darbus atliko matininkas T. U.), sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje 2013-12-17. Žemės sklypo planas nebuvo teikiamas patikrinimui NŽT skyriui, planas buvo pateiktas registracijai į VĮ Registrų centrą, nors su nustatytomis ribomis ieškovė nesutiko ir savo nesutikimą pareiškė žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akte. Atsakovui priklausantis žemės sklypas buvo suprojektuotas remiantis galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu - (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Vilniaus apskrities viršininko 2007-06-18 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šio projekto sprendinius buvo nustatytos preliminarios žemės sklypo ribos ir 2011-08-26 sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje, apie tai liudija VĮ Registrų centro Vilniaus filialo spaudas plane. Palyginus projektuotojo A. J. 2010-04-28 žemės sklypo planą ir matininko T. U. 2012-10-29 parengtą planą, ties posūkio tašku: Nr. 1-2 sutrumpėjo 0,27 m., turi būti 62 m.; Nr. 2-3 sutrumpėjo 0,11 m., turi būti 24 m.; Nr. 3-4 sutrumpėjo 0,19 m., turi būti 38 m.; Nr. 4-5 pailgėjo 0,37 m., turi būti 110 m.; Nr. 5-6 sutrumpėjo 2,5 m., turi būti 17 m.; Nr. 6-7 sutrumpėjo 0,08 m., turi būti 111 m.; Nr. 7-8 sutrumpėjo 0,86 m., turi būti 45 m.; Nr. 8-9 pailgėjo 0,86 m. turi būti 23 m.; Nr. 9-10 atitinka planui, yra 34 m.; Nr. 10-11 pailgėjo 5,03 m., turi būti 327 m.; Nr. 11-12 (pagal T. U. planą taškai 11-12-13) sutrumpėjo 1,03 m., turi būti 98 m.; Nr. 12-13 (pagal T. U. planą taškai 13-14) pailgėjo 0,56 m., turi būti 56 m.; Nr. 13-1 (pagal T. U. planą taškai 14-1) pailgėjo 2 m., turi būti 33 m. Akivaizdu, kad matininko T. U. 2012‑10‑29 parengtas planas pagal linijų ilgius neatitinka žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių. Linijų ilgiai sutapo tik vienoje vietoje ties tašku Nr. 9-10. Matininkas, nustatęs tokius akivaizdžius linijų ilgių nesutapimus privalėjo kreiptis į NŽT teritorinį skyrių dėl išvados surašymo. Šių veiksmų matininkas neatliko. Šiuo atveju linijų ilgiai pailgėjo ar sutrumpėjo (2,5 m, 5,03 m., 1,03 m., 2 m.) ir prietaisų mažesniu tikslumu (paprastai prietaisu yra vadinama ruletė) negalima teisintis. Žemės sklypo plotas atliekant preliminarius matavimus yra nurodomas 3 ha, o matininkas T. U. parengė bylą ir nustatė plotą 3.0759 ha. Matininkui T. U. surašant 2012-09-19 žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktą ieškovė pateikė pastabą, kad su nustatytomis ribomis nesutinka (ribų parodymo-paženklinimo akto 5 p.). Matininkas privalėjo priimti atitinkamą sprendimą ir kadastrinių matavimų byla turėjo būti komplektuojama matininko priimtu sprendimu ir dokumentais, kurie patvirtina sprendimo išsiuntimą (įteikimą) ieškovei, todėl kadastrinių matavimų byla yra netinkamai sukomplektuota. Atsakovas VĮ Registrų centras privalėjo patikrinti, ar visi gretimi žemės sklypų savininkai sutiko su nustatytomis ribomis, ir tik tada įregistruoti patikslintus kadastrinius matavimus. Kitu atveju turi būti traktuojama, kad tarp žemės sklypų savininkų yra ginčas dėl nustatytos ribos ir ribų paženklinimo – parodymo aktas užpildytas netinkamai. 
3. Atsakovai M. K. ir Z. K. atsiliepime į ieškinį, prašė jį atmesti. Ieškinyje ir triplike nurodė, kad ginčo šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo Sklypą 1, kurio 4000/7500 dalys priklauso ieškovei, o 3500/7500 dalys atsakovams. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Jokių papildomų matavimų šalys neatliko, kadastriniai matavimai nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Sklypą 2 atsakovas įgijo 2011-08-17 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 48 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamoje vietovėje piliečiui M. K.“ pagrindu. Šio sklypo ribos buvo suformuotos matavimo metu pagal A. J. IĮ 2010-04-28 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Atsakovas atliko sklypo kadastrinius matavimus ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis žemės sklypas buvo suformuotas IĮ „ADR projektai“ atliekant 2012-10-15 kadastrinius matavimus. Pakeitimai įregistruoti VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto kadastro duomenų registre 2013-12-17. Iš IĮ „ADR projektai“ 2012-09-19 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 1, žemės sklypo plano nustatyta, jog atsakovo Sklypas 2 ribojasi su ieškovei ir atsakovams priklausančiu bendru Sklypu 1 ir ieškovei ir trečiajam asmeniui J. S. priklausančiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Tretysis asmuo J. S. su sklypo ribomis sutiko, o ieškovė nepasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto jame nurodydama pastabą, kad su nustatytomis sklypo ribomis nesutinka, tačiau nenurodė jokių nesutikimo priežasčių. Ieškovė pateikė 2012-10-16 matininkui T. U. raštą „Dėl pakartotinio žemės ribų derinimo (duomenys neskelbtini)“ kuriame paaiškino, kad atsakovo žemės sklypo žemės sklypo ribos nurodytos neteisingai, jo žemės sklypas iš dalies dengiasi su jai nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, būtent atsakovo sklypo dalis, kadastrinių matavimų plane pažymėta taškais 1-2-3-4 dengiasi su jos žeme ir prašė pašalinti minėtus neatitikimus. Matininkas T. U. 2012-10-18 raštu ieškovei nurodė, kad Sklypo 2 ribos nebus tikslinamos, kadangi šio žemės sklypo ribos atitinka visus pradinius žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentus bei geografinę sklypo padėtį, kad kadastrinių matavimų plane ribos pažymėtos taškais 2-3-4 ribojasi su valstybine žeme, o ne su ieškovės sklypu. Atsakovas 2013-02-19 prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių dėl susiklosčiusios situacijos išaiškinimo bei komisijos sudarymo patikrai vietovėje. NŽT Vilniaus rajono skyrius NŽT pavedimu 2013-11-21 nuvyko į vietą, surašė 2013-11-21 Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽV-(14.48.73)-223, parengė matavimo schemą M 1:2000 bei nurodė savo išvadas 2013-11-29 rašte Nr. 48SD-(14.48.104)40128. Ieškovė patikrinime dalyvavo, tačiau akto nepasirašė. Komisija padarė išvadą, kad ieškovės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vietovėje naudojama riba neatitinka suprojektuotos ribos ir 2003-09-08 A. J. įmonės matininko A. J. parengtame žemės sklypo preliminariame plane nurodyto linijos ilgio, tarp ribos posūkio taškų Nr. 1 ir Nr. 2. Nurodyti dokumentai patvirtina, kad šalims priklausančio bendro Sklypo 1, ieškovei priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovui priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) skiriamoji (bendra) riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški ir sklypų ribos buvo žinomos ne tik iš dokumentų, bet ir buvo žinoma, kur vietoje yra šalių bendro sklypo ir atsakovo sklypus skirianti riba. Šių ribų apibrėžti žemės sklypų plotai atitinka Sklypo 2 plotą ir Sklypo 1 plotą. Sklype 2 esančio VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sklypo ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje 2013-12-17 žyma rodo, jog aplinkybių trukdančių pažymėti nekilnojamąjį daiktą (t.y. atsakovo žemės sklypą) nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nebuvo, kas leidžia daryti išvadą, jog Sklypo 2 riba buvo nustatyta tinkamai. Ieškovė, keldama ginčą dėl kadastrinių matavimų panaikinimo, žemės sklypo ribų nustatymo, neginčija administracinių aktų, kuriais buvo patikslinti Sklypo 2 kadastro duomenys ir kadangi šie duomenys, įstatymų nustatyta tvarka nepanaikinti, laikomi teisėtais ir teisingais, todėl nėra pagrindo ieškinio tenkinti. Patikrinimo metu ir buvo nustatyta, kad ieškovės žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) vietovėje naudojama riba su sklypu Nr. 1 neatitinka suprojektuotos ribos ir 2003-09-08 A. J. įmonės matininko A. J. parengtame žemės sklypo preliminariniame plane nurodytos linijos ilgio, tarp posūkio taškų Nr. 1 ir Nr. 2, o tai reiškia, kad atlikdama kadastrinius sklypo Nr. 1 matavimus, ieškovė galimai nori padidinti ateityje savo sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plotą, pastumdama jį į sklypą Nr. 1 ir perdengdama jį sklypu Nr. 2.   
4. Atsakovas VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį ieškovės reiškiamam reikalavimui dėl patikslintų Sklypo 2 kadastro duomenų įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre panaikinimo prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas, priimdamas sprendimą pakeisti Sklypo 2 duomenis nekilnojamojo turto kadastre ir registre, įstatymų ar kitų teisės aktų nepažeidė, neviršijo teisės aktų nustatytos savo kompetencijos, o skundžiamas sprendimas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių šis viešojo administravimo subjektas buvo įsteigtas ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Todėl ieškovės reikalavimas dėl neteisėtai pakeistų Sklypo 2 kadastro duomenų registravimo NTR atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, ieškovės reikalavimas leisti ieškovei NTR įregistruoti 2016-09-20 Sklypo 1 kadastrinių matavimų duomenis galėtų būti patenkintas tik išsprendus 2012-10-15 atliktų Sklypo 2 kadastrinių matavimų dalinio ar visiško (ne)galiojimo klausimą, kurio ieškovė nekelia. Teismui patenkinus ieškovės pareikštą reikalavimą 2016-09-20 užfiksuoti Sklypo 1 kadastrinių matavimų duomenys prieštarautų nenuginčytiems ir galiojantiems 2012-10-15 užfiksuotiems Sklypo 2 kadastrinių matavimų duomenims, dėl ko šių duomenų nebūtų galima įregistruoti NTR. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atstovui V. N. 2016-11-07 išduotame Sklypo 2 plane buvo pažymėta, jog Sklypo 2 ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, šį sprendimą ieškovė turėjo teisę skųsti per vieno mėnesio laikotarpį, tačiau ieškinys teismui buvo pateiktas 2016-12-22, t. y. praleidus teisės aktų nustatytą NTR tvarkytojo priimto sprendimo apskundimo vieno mėnesio terminą.  

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. sprendimu ieškovės J. S. ieškinį atsakovams M. K., Z. K., VĮ „Registrų centras“ dėl žemės sklypo ribos nustatymo atmetė.
6. Teismas konstatavo, kad šalys yra 0,75 ha ploto žemės sklypo bendrasavininkiai ir byloje nėra duomenų, kad yra nustatytos ir įteisintos realiosios šalių sklypo naudojimosi ribos. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad atsakovas, įregistruodamas savo sklypo kadastrinius duomenis sumažino ginčo sklypo ribas. Teismas konstatavo, jog pagal atsakovui suprojektuotą sklypo planą jo sklypas ribojasi su ginčo sklypu taškais 2-1-14-13.2-1 ilgis 61,70 m. 1-14 ilgis 35 m. Teismas nustatė, kad ieškovės užsakymu UAB „GM projektai“ atliko ieškovei ir atsakovams priklausančio Sklypo 1 kadastrinius matavimus. Atlikto matavimo plane taškai 6-7-8 ribojasi su atsakovo 3 ha sklypu. Atstumas tarp taškų 6-7 (analogiškas aukščiau nurodytam 1-2) yra 60,02 m. Atstumas 7-8 (analogiškas 1-14) yra 37 m.
7. Teismo vertinimu, ieškovė prašo nustatyti ginčo šalių bendrosios dalinės nuosavybės naujas sklypo ribas savo ir kito bendrasavininkio nuosavybėje be vieno iš bendrasavininkių sutikimo: pirmu atveju dėl Sklypo 1, o antru atveju dėl jau registruoto atsakovo sklypo, keičiant Sklypo 2 ribas be jo sutikimo, nes šie sklypai ribojasi. Tokiu atveju siekiama nenuneigus minėto sklypo kadastrinių matavimų pakeisti sklypų ribas pagal ieškovės siūlomą projektą.
8. Apylinkės teismas iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2016-12-06 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 48KAM-113760 turinio sprendė, jog NŽT iš esmės neprieštarauja, kad ginčo šalys pakeistų savo sklypo ribas. Tačiau, teismo vertinimu, tai nereiškia, kad siūlomas projektas vienintelis teisingas sprendimas jau esamam įregistruotam sklypo planui ir nekeičiant sklypų dydžių. Tokio sklypų plano negalimumo ieškovė nepateikė ir nepagrindė, kad jos projektas yra vienintelis teisingas ginčo sprendimo būdas.
9. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė iš esmės nesutinka su atsakovo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis, kurie įregistruoti 2013-12-17, bet neapskųsti ir nenuginčyti.  
10. Teismo vertinimu, formalus ginčo pagrindas yra UAB „GM Projektai“ atlikto ginčo žemės sklypų kontroliniai matavimai, kurie padaryti pačio užsakovo-ieškovės užsakymu ir pagal jos užsakymą padarytos išvados, kad gretimas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis atsakovui M. K. 204 kv.m. persidengia su ieškovei ir atsakovams priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad neginčijus jau atliktų registruotų kadastrinių matavimų ginčo šalys turėtų tą pačią nuosavybę, kaip ir iki ginčo, t.y. nuosavybės dalys liktų tos pačios, be jokio sumažėjimo po papildomo kadastrinio matavimo.
11. Teismas sutiko su atsakovo VĮ Registrų centro argumentu, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminus ginčyti atsakovo užregistruotų nuosavybės kadastrinių ribų planą per 30 dienų nuo sužinojimo apie jo egzistavimą. Teismas pažymėjo, jog ieškovė net neargumentavo, kad keisti įregistruoto sklypo ribas nenuginčijus minėto administracinio akto negalima. Teismo vertinimu, ieškovė formaliomis teisinėmis priemonėmis bando tai padaryti siekiant registruoti savo pateiktą kadastrinių ribų projekto planą praleidus apskundimo terminą.
12. Teismas pažymėjo, jog ieškovė neprašė atnaujinti ieškinio senaties terminų. Ieškovė net neatsakė savo procesiniuose dokumentuose-dublike ir paaiškinimuose teisme į atsakovo VĮ Registrų centro atsiliepime nurodytą argumentą, kad nenuneigus atsakovo sklypo registracijos, negalima tenkinti ieškinio reikalavimo, nes ginčo sklypų ribos yra skirtingos. Teismas padarė išvadą, jog nepaneigus atsakovo ginčo sklypo registracijos negalimas ieškinio tenkinimas, tačiau pasisakė ir dėl paties ieškinio pagrįstumo.
13. Teismo vertinimu, ieškovė gali ginčyti ne visą atsakovo sklypo ribų planą, o jo dalį, su kuria ribojasi jos sklypo nuosavybė arba ginčyti viso sklypo ribas, jeigu matyti, kad tokios sklypo ribos neleidžia ieškovei įregistruoti jos sklypo ribų. Teismas pabrėžė, kad ieškovė šioje byloje nei pirmo, nei antro nenurodė, kaip savo teisių pažeidimo pagrindo. Teismo vertinimu, ieškovė ieškiniu preziumuoja savo ir atsakovo nuosavybę pagal savo pačios pateikiamus preliminarius matavimus (planą-projektą).
14. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, norėdama įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, privalėjo įrodyti, kad jos pateiktas planas yra vienintelis teisingas būdas išspręsti ginčą tarp šalių dėl sklypo ribų. Teismas pabrėžė, kad ieškovė neanalizavo savo pateikto plano bendrų taškų ilgių pailgėjimo-sutrumpėjimo pagrįstumo, lyginant su registruoto plano linijomis tuose pačiuose taškuose ir atkarpose, o tai reiškia, kad ji neįrodė savo ieškinio tenkinimo argumentų.
15. Teismas pažymėjo, jog neregistruotų kaimyninių sklypų sąlyčio ribų linijos gali keistis atliekant matavimus prieš registraciją leistinose ribų paklaidose, bet ribų pasikeitimas negali būti pagrindu naikinti vieną ar kitą administracinį aktą, jeigu yra bet koks kitas planas. Todėl šalys turi bendradarbiauti ir kooperuotis nustatant savo pačių sklypų ribas visų pirma tarpusavyje ir tik nesutarus kreiptis į teismą.
16. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad VĮ Registrų centras šiuo atveju privalėjo patikrinti ar visi gretimų žemės sklypų savininkai pasirašė ribų paženklinimo akte. Jokio ginčo dėl gretimų sklypų bendrasavininkių nėra. Šiuo atveju gretimo sklypo savininkas buvo tas pats asmuo – atsakovas. Teismas pažymėjo, jog ieškovė savo nesutikimuose pasirašyti sklypo ribų paženklinimo aktus pagrįstai nenurodė, kodėl negali būti nustatomos tokios sklypo ribos.
17. Teismas atkreipė dėmesį, jog ginčas kilo teisme dėl ieškovės procesinės galimybės teikti ieškinį tuo pagrindu, kad atsakovas nesutinka pasirašyti jos pateiktą planą, kuris pakeistų jau įregistruotą jo paties žemės nuosavybės planą net jo nenuginčijus, nes ieškovė praleido ieškinio senaties terminus, o ieškinio teisė reikšti tokio pobūdžio ieškinį lieka bendrosios kompetencijos teisme.
18. Teismas pažymėjo, jog atsakovas savo atsiliepime pagrindė, kad prieš įregistruodamas savo sklypo ribas bandė veikti kooperacijos ir susitarimo principais su ieškove. Ieškovė neatsikirto atsakovams, kad negalima suformuoti žemės sklypo taip kad jo dydis liktų 0,75 ha ir nebūtų keičiamos bendros sklypų ribos sąlyčio taškuose.
19. Išanalizavęs esamą ieškinį ir byloje esančius įrodymus teismas padarė išvadą, kad ieškovė nesiekia teisingo sprendimo tarp ginčo šalių dėl jų bendrosios nuosavybės kadastrinių ribų įregistravimo, o siekia pakeisti teisinę atsakovo nuosavybės registraciją žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nes nori pakeisti šio sklypo ribas savo ir atsakovo sklypo įregistruotus kadastrinius matavimus jos pateikto plano pagalba dar ir mažinant be jokio pagrindo atsakovo nuosavybės dalies dydį. Teismo vertinimu, toks ieškinys yra neteisingas ir nepagrįstas tiek procesine, tiek faktine teisine prasmėmis, todėl jis pilna apimtimi netenkinamas. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

20. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – J. S. ieškinį tenkinti; bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nelogiškas ir nesuprantamas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas iš esmės neanalizavo vienos pagrindinės Civilinio kodekso (toliau CK) 4.45 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos - ginčo sklypų ribų aiškumo. Nors pirmosios instancijos teismas nekonstatavo to, kad sklypų ribos yra neaiškios, jis taip nenurodė ir to, kad šios ribos yra aiškios, ką pagal kasacinio teismo praktiką privalu nustatyti, jeigu nusprendžiama netaikyti minėtos normos. Tai, jog sprendime visiškai nevertina viena iš pagrindinių CK 4.45 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų, reiškia, kad bylos esmė šiuo atveju nebuvo atskleista.
2. Pirmos instancijos teismas ribą tarp sklypų turėjo nustatyti atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. O nustatęs, kad ginčo atveju atsakovo žemės sklypo plotas nesumažėjo, o ieškovė savo žemės sklypo plotą sumažino iki 0,7330 ha, turėjo pritarti ieškovės pozicijai šiuo klausimu ir leistiną (ribinę) ploto paklaidą taikyti abiem gretimiems sklypams.
3. Ieškinio atmetimas ABTĮ 33 straipsnio 1dalies nustatyto termino praleidimo pagrindu prieštarauja aktualiai teismų praktikai, pagal kurią savininkas, remdamasis dispozityvumo principu, gali pasirinkti, kokiu būdu užtikrins savo nuosavybės gynimą nustatant sklypo ribas. Jis gali administracine tvarka ginčyti registro duomenis dėl kadastrinių matavimų ir esant pagrindui pradėti teisminį administracinį procesą. Ginčo sprendimas administracine tvarka ir procedūra nepaneigia žemės sklypo savininko teisės civiline tvarka kreiptis su ieškiniu gretimo sklypo savininkui pagal CK 4.45 straipsnį.
4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir neanalizavo VĮ Registro centro veiksmų registruojant ginčo sklypą. Kadastrinių matavimų byla buvo sukomplektuota netinkamai, todėl VĮ Registrų centras turėjo atsižvelgti į NŽT Vilniaus rajono skyrius 2013-04-23 raštą Nr. 48SD-(14.48.104)-3041 ir neregistruoti patikslintų žemės sklypo kadastro duomenų. VĮ Registrų centras užima poziciją, kad byla yra tikrinama tik techniniu aspektu - linijų ilgiai, plotai, koordinatės, ar nekerta nustatyta riba gretimo žemės sklypo ribas ir t.t., t.y., kad šiuo atveju VĮ Registrų centras išviešina matininko parengtos kadastrinių matavimo bylos duomenis ir registruoja šį juridinį faktą. Tokiu būdu yra sukuriama situacija, kad akivaizdžiai netinkamai parengta byla ir jos duomenys yra registruojami VĮ Registrų centre.
5. VĮ Registrų centras nepriėmė sprendimo, kuriuo buvo patikslinti (pakeisti) atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys, todėl VĮ Registrų centro veiksmai šiuo atveju yra neteisėti.
6. Pirmos instancijos teismas be ieškovo sutikimo vienašališkai pašalino iš atsakovų matininką T. U..

21. Atsakovai M. K. ir Z. K. atsiliepime į apeliacinį skundą, prašo apeliantės J. S. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

1. Pirmos instancijos teismas įvertino proceso šalių motyvus, ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai netenkino ieškinio ir šią aplinkybę tinkamai motyvavo.
2. Apeliantės motyvai apie tai, kad teismas sprendime nesiaiškino dėl sklypų ribų aiškumo ir netinkamai taikė CK 4.45 str. yra nepagrįsti, nes teismas sprendime nuosekliai analizavo ir pasisakė dėl šalims priklausančių sklypo ribų.
3. Apeliante neteisi apeliaciniame skunde nurodydama, kad nereikia nuginčyti administracinio akto, kurio pagrindu yra įregistruoti patikslinti kadastro duomenys registre. Ji neprašė  atnaujinti ieškinio senaties terminų bei nepasisakė dėl to, kad nenuneigus atsakovo sklypo registracijos, negalima tenkinti ieškinio reikalavimų. Teismas sprendime šias aplinkybes nurodė ir išsamiai dėl jų pasisakė.
4. Apeliantė nurodydama, kad kadastro duomenų byla parengta netinkamai, nėra tinkamai sukomplektuota, neapsirašytas ribų paženklinimo aktas neginčija šių duomenų teisingumo ir nepagrįstai nurodo, kad VĮ Registrų centras šiuo atveju privalėjo patikrinti ar visi gretimų  žemės sklypų savininkai pasirašė ribų paženklinimo akte. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad jokio ginčo dėl gretimų sklypų bendrasavininkų nėra. Šiuo atveju gretimo sklypo savininkas  buvo tas pats asmuo- atsakovas.
5. Nagrinėjant bylą iš esmės, teismas kėlė atsakovo matininko T. U. tinkamumo klausimą ir 2017-02-27 teismo posėdžio metu teismas pakankamai aiškiai buvo suformulavęs klausimą dėl atsakovo, matininko T. U. tinkamumo. Kadangi ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nesutiko, kad atsakovas būtų pakeistas ar pašalintas, todėl teismas CPK 45 straipsnio 3 punkto pagrindu bylą nagrinėjo iš esmės teismo posėdyje 2017-02-27, o ne pašalino atsakovą matininką T. U. iš atsakovų. Kadangi ieškovė ieškinyje ir jos atstovas teismo posėdžio metu atsakovui matininkui T. U. nekėlė jokių reikalavimų, todėl teismas sprendime dėl ieškovės reikalavimų jam ir nepasisakė.

22. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

1. Pati ieškovė savo dublike nurodė, kad R. A. Sklypo-2 ribų paženklinimo- parodymo akte pasirašė veikdama pagal šio žemės sklypo savininko M. K. 2011-07-08 įgaliojimą, reg. Nr. 1-5231, tačiau apeliaciniame skunde teigia, kad kadastrinių matavimų byloje tokio įgaliojimo nėra. NTR tvarkytojui šis įgaliojimas kartu su santuokos liudijimu, išduotu 2011-11-11, buvo pateiktas 2013-12-06 kartu su Sklypo-2 kadastrinių matavimų bylos dokumentais, todėl šis apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
2. VĮ Registrų centras, priimdamas sprendimą pakeisti Sklypo-2 duomenis NTK jokių jo veiklą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė ir jokio teisinio pagrindo priimti atskirą sprendimą, kurio teisės aktai nereglamentuoja, ar asmeniškai informuoti J. S. apie Sklypo-2 kadastro duomenų pakeitimą, neturėjo. Tuo tarpu J. S. sužinojusi apie šio sprendimo priėmimą iš jos atstovui pateiktų Sklypo-2 kadastro bylos dokumentų kopijų turėjo pakankamai duomenų šio sprendimo apskundimui, tačiau praleido 1 mėnesio procesinį terminą šį sprendimą apskųsti išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje bei NTR įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė yra praleidusi terminą ginčyti Sklypo-2 kadastrinių matavimų duomenis.
3. Apeliantė teigdama, kad VĮ Registrų centras priimdamas sprendimą dėl Sklypo-2 kadastro duomenų pakeitimo turėjo atsižvelgti į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2013-04-23 rašte Nr. 48SD-(14.48.104)-3041 nurodytą informaciją yra nepagrįsta, nes NTK įstatymo 14 straipsnis nustatantis atvejus, kai nekilnojamojo daikto duomenis pakeisti NTK atsisakoma, tokių aplinkybių nenumato.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

      Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

23. Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, tačiau sprendė, kad nagrinėjamos bylos esmė atskleista nebuvo ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kas sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
24. Byloje nustatyta, kad ieškovei J. S. nuosavybės teise 2005-03-25 Apskrities viršininko sprendimo Nr. 2.5-41-20129 pagrindu priklauso 4000/7500 dalys, o atsakovams Z. K. ir M. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2013-03-22 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2388 priklauso 3500/7500 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. 
25. Gretimas žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui M. K. (šis asmuo yra taip pat vienas iš bendraturčių žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Bendras žemės sklypo plotas 3,076 ha. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad sklypas suformuotas atliekant tiksliuosius kadastrinius matavimus.   
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad gretimas žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis atsakovui M. K. persidengia su ieškovės žemės sklypu 204 kv. m., todėl egzistuoja ginčas dėl sklypų ribų.
27. CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Tik tinkamai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, teismas gali spręsti, ar esamuose dokumentuose nustatytos žemės sklypų ribos yra aiškios. 
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad IĮ „ADR projektai“ 2012-09-19 atliko atsakovo M. K. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Aiškinamajame rašte nurodė, kad gretimo sklypo savininkė (ieškovė) J. S. nurodytu laiku į vietą atvyko, bet nepasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nurodydama pastabą; 2012-09-24 žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) savininkams buvo išsiųsti laiškai dėl pakartotinio ribų derinimo; J. S. pateikė pastabas, į kurias buvo atsakyta. 
29. Ieškovė J. S. atsakovui M. K. priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2012-09-19 akte Nr. 1 padarė įrašą, kad su nustatytomis ribomis nesutinka.
30. Ieškovė 2012-10-16 pateikė rašytines pastabas IĮ „ADR projektai“ ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, kad su nustatytomis ribomis nesutinka, nes M. K. žemės sklypo ribos nurodytos neteisingai, jo žemės sklypas iš dalies dengiasi su ieškovei nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, būtent M. K. sklypo dalis, kadastrinių matavimų plane pažymėta taškais 1-2-3-4. Atsižvelgiant į tai, paprašė pašalinti šiuos netikslumus, o žemėtvarkos skyriui nederinti bylos, jei jie nebus pašalinti.
31. Matininkas T. U. 2012-10-18 atsakyme nurodė, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.5. punktu žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vietovėje paženklintos ribos nebus tikslinamos ir žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos bus pristatytos derinimui NŽT Vilniaus rajono skyriui, kadangi žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos atitinka visus pradinius žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentus bei geografinę žemės sklypo padėtį. Atkreipė dėmesį, kad kadastrinių matavimų plane ribos pažymėtos 2-3-4 ribojasi su valstybine žeme, o ne su ieškovės sklypu.  
32. Atsakovas M. K. 2013-02-19 kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių su prašymu suformuoti patikrinimo komisiją, nes ieškovė nesutiko su žemės sklypo, Kad. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytomis ribomis.     
33. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2013-04-23 rašte Nr. 48SD-(14.48.104)-3041 nurodė, kad M. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo projektinis Nr. 1314 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, suprojektuotos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2007-06-18 įsakymu Nr. 2.3-6275-41, vietovėje paženklintos 2010-04-28, o gretimų žemės sklypų projektinis Nr. 483-1 ir Nr. 483-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, suprojektuotos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtiname Vilniaus apskrities viršininko 200-09-22 įsakymu Nr. 3215-41, vietovėje paženklintos 2003-08-23. Atkreipė dėmesį, kad atliekant žemės sklypo projektinis Nr. 1314 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) projektavimą ir ženklinimą vietovėje, turėjo būti atsižvelgiama į anksčiau suprojektuotas ir Vilniaus apskrities viršininko patvirtintas žemės sklypų projektiniai Nr. 483-1 ir Nr. 483-2 ribas. Patikrinimo metu nustatyta, kad Skyriui pateiktos žemės sklypo Nr. 1314 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ribos 2012-10-29 UAB „ADR projektai“ sudarytame žemės sklypo plane M 1:2000 pagal nurodytas koordinates neatitinka teritorijų planavimų dokumente ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2007-06-18 įsakymu Nr. 2.3-6275-41) suformuotų ribų: ties ribų posūkio taškais 1-14 yra 35,00 m (turi būti 33,0 m), ties ribų posūkio taškai 5-6 yra 14,50 m (turi būti 17,0 m), ties ribų posūkio taškais 6-7 yra 109,52 m (turi būti 111,0 m), ties ribų posūkio taškais 10-11 yra 321,97 m (turi būti 327,0 m), ties ribų posūkio taškais 11-12-13 yra 96,97 m (turi būti 98,0 m). Išnagrinėjus Skyriuje saugomą archyvinę dokumentaciją (žemės sklypų projektinis Nr. 483-1 ir Nr. 483-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) planus ir lauko brėžinį (abrisą), sudarytus 2003-09-08 A. J. įmonės) ir Skyriui pateiktas žemės sklypo Nr. 1314 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, UAB „ADR projektai“ 2012-10-29 sudarytame žemės sklypo plane M 1:200 pagal nurodytas koordinates, nustatyta, kad bendra minėtų žemės sklypų riba neatitinka: ties ribų posūkio taškai 13-14 yra 56,31 (pagal abrisą turi būti 58,0 m), ties posūkio taškais 1-2 yra 61,73 m (pagal abrisą turi būti 65,0 m), ties posūkio taškais 6-7 yra 109,52 m (pagal abrisą turi būti 108,0 m), ties ribų posūkio taškais 7-8 yra 44,14 m (pagal abrisą turi būti 52,0 m). Išnagrinėjus Skyriuje saugomus archyvinius dokumentus (nuosavybės atkūrimo bylą) bei M. K. pateiktą papildomą žemės sklypo Nr. 1314 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kartografinę medžiagą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje suprojektuotų žemės sklypų Nr. 483-1, Nr. 483-2 ir Nr. 1314 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgiai, lyginant su teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuotais, keičiasi. Pažymėjo, kad Skyriaus specialistai negali priimti vienareikšmiško sprendimo dėl minėtų žemės sklypų ribų, nes žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, abrisų bei planų, t.y. žemės sklypų bendros ribos linijų ilgiai dokumentuose nevienodi. Taip pat pažymėjo, kad atliekant žemės sklypo projektinis Nr. 13-14 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ženklinimą vietoje turėjo būti atsižvelgiama į anksčiau suprojektuotas ir Vilniaus apskrities viršininko patvirtintas žemės sklypų projektiniai Nr. 483-1 ir Nr. 483-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas.   
34. Ieškovės J. S. užsakymu UAB „GM projektai“ atliko ieškovei ir atsakovams Z. K., M. K. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Atliktų kadastrinių matavimų byloje esančiame 2016-09-20 aiškinamajame rašte nurodyta, kad plotas pagal preliminarius matavimus buvo 0,7500 ha, o pagal atliktus kadastrinius matavimus – 0,7330 ha (skirtumas 0,0170 ha, maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida 0,0433 ha); plotų skirtumas neviršija maksimalios (ribinės) ploto paklaidos; atliekant matavimus, savininkams pageidaujant, sklypo ribos buvo formuojamos pagal faktinę sklypo savininkų naudojimo ribą, kuri yra tokia nuo nuosavybės teisių atkūrimo, dėl to sklypas neatitinka teritorijų planavimo dokumentų; sklypo linijos ilgis 1-4 buvo 106 m., dabar 108,16 m., kito 2,16 m.; linija 6-7 buvo 65 m., dabar 60,05 m., kito 4,98 m.; kiti sklypo linijų ilgiai buvo išlaikyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ir nesikeitė; sklypų savininkai su paženklintomis ribomis sutiko ir tai patvirtino pasirašydami žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte. 2016-09-20 UAB „GM projektai“ paruoštame šio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo-parodymo akte nėra atsakovų Z. K. ir M. K. parašų, tačiau nurodyta, kad jie į matavimus buvo kviesti 2016-09-09 pranešimu.    
35. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) Vilniaus rajono skyrius patikrino žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų bylą ir surašė 2016-12-06 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 48KAM-113760, jame nurodydami, kad žemės sklypo planas sudarytas ir paženklinimo-parodymo aktas užpildyti neteisingai, nes žemės sklypo planas ir paženklinimo-parodymo aktas nesuderintas su visais žemės sklypo savininkais (Taisyklių 53.6.5 p., 29.8.4. p.); žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams ir žemės sklypo plotas (7330 kv.m.) nustatyti teisingai, žemės sklypo kadastro duomenų forma užpildyta teisingai, žemės sklypo vertės apskaičiuotos teisingai, žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta ir sukomplektuota teisingai.
36. Aptartos faktinės aplinkybės rodo, kad šalių užimta pozicija ginčo klausimu, esami dokumentai dėl valdomų žemės sklypų išsidėstymo, formos, dydžio ir ribų prieštarauja vieni kitiems. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), formuodamas vienodą teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius <...>; pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje. Žemės sklypų ribos išsidėstymas gali būti keičiamas, kaip ir žemės sklypų konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažinamas ar padidinamas) žemės sklypo dydis (plotas), kuris yra nustatytas nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (LAT nutartys civilinėse bylose: Nr. 3K-3-539/2005; Nr. 3K-3-453/2010; Nr. 3K-3-35/2011; Nr. 3K-3-189/2011 ir kt.).
37. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar ginčo sklypų ribos yra aiškios, nenurodė, pagal kurį byloje esantį dokumentą galima būtų konstatuoti, jog ginčo sklypus skirianti riba yra aiški, taigi, iš esmės netyrė CK 4.45 straipsnyje nustatytų sąlygų.
38. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą suteikė Nekilnojamojo turto registre registruotiems atsakovo sklypo kadastriniams matavimams, kuriuos be kita ko, kaip matyti iš ieškinio turinio ieškovė ginčija, t.y. nors ieškovė vienu iš ieškinio reikalavimu prašo panaikinti žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patikslintų kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre, tačiau iš ieškinio turinio yra akivaizdu, kad ieškovė ginčija ir IĮ „ADR projektai“ 2012-09-19 atliktus atsakovo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kurių pagrindu ir atlikta minėta patikslintų kadastro duomenų registracija.  
39. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog teismas tokio pobūdžio bylose neturėtų formaliai laikytis šalių pareikštų reikalavimų ribų ir remtis tik šalių pateiktais įrodymais, jei jie neleidžia atskleisti bylos esmės, yra perdėm prieštaringi ir yra galimybė surinkti papildomų įrodymų, galinčių padėti nustatyti byloje tiesą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti ieškovei per ieškinio trūkumų institutą pakoreguoti ieškinio reikalavimus. Taip pat siekiant objektyvaus ir teisingo ginčo išsprendimo, šalims turėjo būti pasiūlyta atlikti kadastrinių matavimų tikslumo ekspertizę, kas iš esmės padėtų ir išsklaidyti abejones dėl ieškovės pateikto plano bendrų taškų ilgių pailgėjimo – sutrumpėjimo pagrįstumo, lyginant su registruoto plano linijomis tuose pačiuose taškuose ir atkarpose, taip pat ir dėl atsakovo sklypo kadastrinių matavimų tikslumo, nustatant priežastis, dėl kurių po kadastrinių matavimų atlikimo padidėjo sklypo dydis.
40. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės – nenustatė ir neįvertino tų aplinkybių, kurios turėtų būti nustatytos ir įvertintos, kilus ginčui dėl žemės sklypų ribos ir remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
41. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis), ir, kaip jau minėta, šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes, ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją (šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka).
42. Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisakoma.
43. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                                                                               Ona Gasiulytė

Henrichas Jaglinskis

AldonaTilindienė