Civilinė byla Nr. e2A-717-1120/2022 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00059-2021-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.15
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Panevėžio ligoninei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per filialą Lietuvoje, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. K. ieškiniu prašė panaikinti Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą (toliau – Komisijos sprendimas) dalyje dėl netinkamo dešinės čiurnos (kojos) gydymo, priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės (toliau – Panevėžio ligoninė) 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. gruodžio 15 d. ieškovei suteikta skubi pagalba Panevėžio ligoninės priėmimo – skubios pagalbos skyriuje dėl dešinės čiurnos (duomenys neskelbtini) lūžimų, (duomenys neskelbtini). Ieškovei buvo nurodyta, kad iš rentgenologinio tyrimo lūžgalių poslinkių nenustatyta, todėl, anot ligoninės, operacinis gydymas netikslingas. Ieškovės koja buvo mobilizuota gipso longetėje, t. y. pasirinkta konservatyvaus gydymo taktika.
3. Gipso longetėje įstatyta koja nenustojo tinti, nors ieškovė laikėsi apžiūros metu gydytojo duotų nurodymų, longetė buvo trupanti, suminkštėjusi. Kokia buvo tiksli longetės sutrupėjimo, suminkštėjimo priežastis, ieškovė nurodyti negalėjo, tačiau tvirtinto, kad ieškovė traumos, dėl kurios galėjo sutrupėti longetė, nepatyrė. Ieškovė 2019 m. gruodžio 23 d. nuvyko konsultacijai į Panevėžio konsultacinę polikliniką. Apžiūrą atlikęs gydytojas chirurgas V. M. ieškovei nurodė, kad pirmos apžiūros metu atsakingas gydytojas chirurgas V. B. pamatė tik vieną lūžį, nors iš 2019 m. gruodžio 15 d. rentgeno nuotraukos matyti, jog jų buvo daugiau. Gydytojas chirurgas V. M. pažymėjo, kad gipsas suminkštėjęs, dešinė čiurna sutinusi. Atlikus rentgenogramą nustatyti lūžgalių poslinkiai. Ieškovė išsiųsta namo, operacija paskirta 2019 m. gruodžio 27 d.
4. Paskirtos operacijos metu atlikta osteosintezė, ieškovė išrašyta į namus (mobilizuota gipso longetė, rekomenduota nesiremti operuota koja, skirti antikoaguliantai, analgetikai). Ieškovė tvirtino, kad po operacijos perrišimą darė medicinos darbuotoja, kuri atvykdavo į namus, gydytojas rekomendavo perrišimus daryti namuose.
5. Kontrolinės apžiūros 2020 m. vasario 13 d. metu atlikta rentgeno nuotrauka – nustatyta, kad implantų ir kaulinių fragmentų ir šokikaulio padėtys geros.
6. Ieškovė 2020 m. kovo 5 d. buvo stacionarizuota lignoninėje dėl prasivėrusios fistulės, karščiavimo, žaizdos supūliavimo. Kitą dieną ieškovė operuota: pašalintos metalinės konstrukcijos, šokikaulis fiksuotas Kiršnerio vielomis. Pasėlyje iš žaizdos išaugo Enterobacter cloacae, skirti antibiotikai.
7. Dėl skausmo kulno srityje ieškovė 2020 m. balandžio 2 d. vėl kreipėsi į ligoninę, kitą dieną atliktos operacijos metu dalinai migravusios į paodį Kiršnerio vielos buvo pašalintos. Ieškovė pažymėjo, kad jokių galimybių pradėti minti koją savaitę po Kiršnerio vielų išėmimo ji neturėjo. Minti koja buvo įmanoma tik labai trumpą laiką. Judėjimui ieškovė naudojo vežimėlį, retais atvejais vaikštynę ir trumpuosius ramentus. Dėl (duomenys neskelbtini) naudoti ilgų ramentų ieškovė negalėjo. Pradėjus minti koją, stipriai skaudėjo, taip pat tapo akivaizdus pėdos kreivumas dėl neteisingo kaulų sujungimo – tarpas ir kreivumas matomi rentgeno nuotraukoje, o kreivumas Komisijai pateiktoje fotonuotraukoje.
8. Dėl skausmų ir po operacijos tapusios kreivos kojos, ieškovė 2020 m. balandžio 30 d. nuvyko į Panevėžio konsultacinę polikliniką pas gydytoją chirurgą V. S., kuris, anot ieškovės, jai nurodė, kad koja nėra kreiva, liepė vaikščioti, didinti krūvį kojai.
9. Ieškovė 2020 m. gegužės mėn. nuvyko konsultacijai į viešąją įstaigą Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (toliau – Vilniaus universitetinė ligoninė). Po konsultacijos tapo aišku, kad koja gijo netinkamai, kaulai buvo atstatyti neteisingai. Koja tapo kreiva, be galimybės vaikščioti. Vilniaus universitetinėje ligoninėje paaiškėjo, kad kaulai ir audiniai tapo nuvargę, dėl to 2020 m. birželio 23 d. atlikta čiurnos (duomenys neskelbtini), dėl ko ieškovė tapo neįgali (diagnozė: (duomenys neskelbtini)).
10. Komisija sprendimu netenkino ieškovės skundo dėl paciento teisių pažeidimo fakto ir prašymo atlyginti neturtinę žalą. Komisija ieškovės medicininius dokumentus pateikė vertinti viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės (toliau – Klaipėdos ligoninė) specialistams. Atsakymus i? Komisijos klausimus pateike? Klaipėdos ligoninės Traumatologijos departamento gydytojas V. Z?. Komisijos užduoti klausimai ir gydytojo V. Ž. pateikti atsakymai:
10.1. Klausimas: ar, remiantis medicinine dokumentacija, dešinės kojos čiurnos lūžimo pasirinkta
gydymo taktika buvo teisinga? Atsakymas: remiantis pateikta medicinine dokumentacija, dešinės kojos čiurnos kaulų lūžio ((duomenys neskelbtini)) konservatyvaus gydymo taktika buvo pasirinkta teisingai.
10.2. Klausimas: ar teiktos sveikatos priežiūros paslaugos gydant čiurnos lūžimą buvo suteiktos laiku, tinkamos ir kokybiškai? Atsakymas: sveikatos priežiūros paslaugos gydant čiurnos lūžimą suteiktos laiku, tinkamai ir kokybiškai.
10.3. Klausimas: ar 2019 m. gruodžio 27 d. atliekant čiurnos lūžio osteosintezės operaciją buvo pasirinkta ir taikyta teisinga operacinė taktika ir technika? Atsakymas: atliekant čiurnos lūžio (antrinio poslinkio) osteosintezės operaciją buvo pasirinkta teisinga operacinė taktika ir techniškai tvarkingai atlikta operacija, ką patvirtina įrašai operacijos protokole ir po operacijos atlikta rentgenograma.
11. Komisijos nuomone, dešinės čiurnos lu?z?iu? diagnostika, pasirinkta gydymo taktika visais gydymo etapais buvo suteikta laiku ir tinkamai. Komisija nurodė, kad ieškovės virs?svoris ne tik ture?jo i?takos pac?ioms traumoms i?vykti, bet ir apsunkino gydyma? bei reabilitacija?. Komisija sprendė, kad z?ala ieškovei kilo ne dėl Panevėžio ligonine?s gydytoju? veiksmu? ir kaltės.
12. Ieškovė su Komisijos išvada nesutiko. Nurodė, kad kilusios pasekmės (ieškovės neįgalumas) neproporcingos patirtai traumai ir kilo dėl atsakovės nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Ieškovei suteikus tinkamas medicinines paslaugas, jos trauma galėjo būti išgydyta be reikšmingų pasekmių. Ieškovės vertinimu, egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti.
13. Ieškovė nurodė, kad dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ji tapo neįgali, dėl to apribota ieškovės galimybė dirbti, bendrauti su žmonėmis, pasirūpinti savimi buityje. Ieškovė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį ir fizinį skausmą. Ieškovė tapo priklausoma nuo vyro priežiūros, vyras dėl to nebegali dirbti, dėl ko sumažėjo šeimos gaunamos pajamos. Nuo ilgo gulėjimo lovoje atsirado papildomų negalavimų, nes raumenys nedirbo, ieškovė priaugo papildomo kūno svorio. Patirtą neturtinę žalą ieškovė vertino 20 000 Eur suma.
14. Atsakovė Panevėžio ligoninė su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pacientei sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos laiku, tinkamai ir kokybiškai. Nurodė, kad ieškovės nurodomos traumos pasekmės kilo dėl kelių priežasčių: 2019 m. gruodžio 23 d. įvykusios buitinės traumos ir ieškovės viršsvorio. Pažymėjo, kad ieškovės viršsvoris turėjo įtakos ne tik traumų kilimui, bet ir apsunkino gydymą bei reabilitaciją. Reikšmingos įtakos pacientės lūžio gijime turėjo ir tinkamai negydytas medžiagų apykaitos sutrikimas, sietinas su endokrinologine patologija. Atkreipė dėmesį į pacientės polinkį į odos žaizdų pūliavimą, kuris galėjo turėti įtakos supuražui. Atsakovė neigė, kad gilioji operacinės žaizdos infekcija pateko operacijos metu jau vien dėl to, kad po operacijos žaizdos siūlus ieškovė pašalino ir perrišimus darė namų sąlygomis. Dėl netinkamai atliktų perrišimų ir kilo infekcija. Tvirtino, kad po čiurnos traumos žaizda supūliavo praėjus daugiau nei 2 mėn., todėl supūliavimas nebuvo susijęs su operacine intervencija.
15. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvoje, su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Komisijos padarytų išvadų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
16. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei A. K. iš atsakovės Panevėžio ligoninės 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 42 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
17. Ieškovės prašymu buvo skirta deontologinė ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad ieškovei 2019 m. gruodžio 15 d. sužalojimų pobūdis nustatytas tinkamai, sudarytas tinkamas gydymo planas. Po 2019 m. gruodžio 23 d. apžiūros atliktoje rentgenogramoje nustatyti kojos čiurnos lūžgalių poslinkiai negalėjo atsirasti 2019 m. gruodžio 15 d. traumos metu, jie atsirado vėliau dėl antrinio poslinkio remiant koją. Ieškovei 2019 m. gruodžio 27 d. operacija atlikta tinkamai, naudotas tinkamas gydymo metodas, tinkamai sudėtos plokštelės. Operacijos, atliktos 2020 m. kovo 6 d., metu reikėjo pašalinti įmontuotas metalines konstrukcijas dėl giliosios operacinės žaizdos infekcijos, dėl ko tapo reikalinga ir kita operacija dėl išlikusio šokikaulio panirimo. Kontrolinės apžiūros 2020 m. vasario 13 d. metu atliktoje kojos rentgeno nuotraukoje implantų ir kaulų fragmentų bei šokikaulio padėtys geros, uždegimo požymių nebuvo. Ieškovei 2020 m. kovo 5 d. nustatytas žaizdos pūliavimas galimai buvo 2019 m. gruodžio 27 d. atliktos operacijos pasekmė. Ieškovei 2020 m. kovo 6 d. atliktos operacijos technika pasirinkta tinkamai, naudotas tinkamas gydymo metodas. Kiršnerio vielų vienkartinis panaudojimas, jų neišlaikius visą skirtą laiką, negalėjo pilnavertiškai pakeisti plokštelių, tačiau Kiršnerio vielų pašalinimas buvo būtinas dėl kilusios infekcijos. Dėl kokių priežasčių Kiršnerio vielos migravo į paodį tiksliai nustatyta neįmanoma. Ieškovė po 2019 m. gruodžio 15 d. buitinės traumos galėjo išvengti kilusių pasekmių, jei nebūtų rėmusi kojos, dėl ko įvyko antriniai lūžgalių poslinkiai ir buvo būtinas operacinis gydymas, tačiau dėl supūliavimo teko šalinti implantus ir dėl išlikusio šokikaulio panirimo buvo būtina sekanti operacija.
18. Teismas, įvertinęs ekspertizės išvadas, sprendė, kad ieškovės kojos traumos gydymas komplikavosi po hospitalinės infekcijos.
19. Teismas pažymėjo, kad užsikrėtimo hospitaline infekcija galimybė priklauso nuo paciento, mikroorganizmo ir aplinkos sąveikos, kurią nulemia įvairūs veiksniai ir sąlygos. Nagrinėjamos bylos atveju, teismo vertinimu, nepaneigta tai, kad pirmą operaciją atlikęs gydytojas ieškovei rekomendavo operacinius siūlus pašalinti bei žaizdos perrišimus atlikti namų sąlygomis. Teismas, įvertinęs Klaipėdos ligoninės specialisto, taip pat deontologinę ekspertizę atlikusio eksperto išvadas, sprendė, kad infekcija, dėl kurios vėliau reikėjo atlikti kitas intervencines procedūras, kilo ir dėl ieškovės namuose pooperaciniu laikotarpiu atliktų procedūrų, ir dėl atsakovės ieškovei atliktų procedūrų ligoninėje po patirtos traumos, t. y. po 2019 m. gruodžio 27 d. operacijos. Teismas pažymėjo, kad atsakovės kaltės dėl komplikuoto traumos gijimo teismo posėdžio metu neneigė ir apklaustas ekspertas.
20. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nurodė, kad gydytojai, gydę ieškovės traumą, iš esmės padarė viską, ką galėjo, pasirinko tinkamą gydymo būdą. Tačiau, kadangi byloje liko nepaneigta, kad ieškovei žaizdos infekcija kilo ir dėl atsakovės veiksmų, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog su ieškovei kilusia žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi tik su viena gydymo Panevėžio ligoninėje aplinkybe – hospitaline infekcija po 2019 m. gruodžio 17 d. operacijos.
21. Dėl ieškovės kaltės, prisidedant prie kilusios žalos, teismas nurodė, kad, jei ieškovė būtų tinkamai prižiūrėjusi traumuotą koją gipso longetėje po pirminės traumos, jai nebūtų reikėję atlikti operacijos dėl atsiradusių lūžgalių. Taigi, teismo vertinimu, ieškovei kilusią žalą lėmė ne vien nuo atsakovės priklausančios aplinkybės, o ieškovė dėl didelio savo neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo.
22. Teismas nustatė, kad dėl ieškovei kilusios žalos abi šalys kaltos po lygiai (t. y. po 50 proc.). Įvertinęs visas ieškovės patirtos traumos gydymo pas atsakovę aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė turėtų atlyginti ieškovei 10 proc. jos patirtos neturtinės žalos, t. y. 200 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
23. Ieškovė A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
24. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir neteisingas, nes teismas netinkamai vertino bylai reikšmingus įrodymus, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, padarė matematinę skaičiavimo klaidą, klaidingai nustatė civilinės atsakomybės sąlygas, taigi, pažeidė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas ir nukrypo nuo šiais klausimais suformuotos teismų praktikos.
24.2. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad 2019 m. gruodžio 27 d. operacija buvo atliekama dėl ieškovės kaltės, t. y. dėl to, kad ieškovė rėmėsi koja, visiškai nevertino ieškovės paaiškinimų, pateiktų įrodymų, liudytojo parodymų. Ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad po 2019 m. gruodžio 15 d. vykdė gydytojo nurodymus, nesirėmė su sužalota koja, nes to negalėjo padaryti dėl skausmo.
24.3. Medicininiai dokumentai, ekspertizės išvada, teismo eksperto posėdžio metu duoti parodymai patvirtina, kad bakterija, dėl kurios kilo infekcija, ieškovė užsikrėtė 2019 m. gruodžio 27 d. operacijos metu. Tuo tarpu aplinkybės, kad infekcija kilo dėl ieškovės kaltės, t. y. žaizdos perrišimo, siūlų ištraukimo metu ieškovės namuose, nepatvirtina jokie bylos įrodymai. Teismo išvada dėl abiejų šalių kaltės dėl infekcijos kilimo nepagrįsta byloje esančiais įrodymais, jiems prieštarauja, padaryta klaidingai paskirsčius įrodinėjimo pareigą.
24.4. Ieškovės vertinimu, aplinkybė, kad po infekcijos buvo atliekamas adekvatus situacijai gydymas, nepaneigia prieš tai padarytos klaidos fakto, t. y. užkrėtimo bakterija, kuri sukėlė infekciją. Užkrėtimas bakterija tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovės patirta žala. Šio fakto niekaip nekeičia aplinkybė, jeigu ji ir būtų teisinga, kad ieškovė dėl savo neatidumo patyrė traumą laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. Ieškovės vertinimu, byloje surinkti įrodymai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad dėl ieškovei kilusios infekcijos kalta tik atsakovė, todėl ji privalo atlyginti visą ieškiniu reikalaujamą atlyginti žalą.
24.5. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad ieškovei priteistina 10 proc. ieškiniu reikalaujamos žalos atlyginimo sumos, teismas priteisė tik 200 Eur, nors turėjo 2 000 Eur. Atitinkamai teismas klaidingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas.
25. Atsakovė Panevėžio ligoninė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti.
26. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
26.1. Teismas skundžiamame sprendime nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų ar bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo. Be to, įstatymų reikalavimus atitinkančių sveikatos priežiūros paslaugų suteikimas, net ir atsiradus neigiamiems padariniams, nelaikytinas neteisėtais veiksmais. Teismas byloje nustatė, kad sveikatos priežiūros paslaugos ieškovei suteiktos tinkamai.
26.2. Infekcija kilo dėl ieškovės kaltės, nes ji pooperacinius siūlus šalino namuose, o ne sveikatos priežiūros įstaigoje. Dėl to atsakovė nesutinka, kad jos kaltė dėl ieškovei kilusių pasekmių sudaro 50 proc., tarp ieškovei kilusios žalos ir atsakovės veiksmų nėra priežastinio ryšio.
26.3. Nesant civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas. Be to, ieškovės prašoma priteisti neturtinė žala neproporcingai didelė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų
27. Apeliaciniame procese apeliantas yra pagrindinis byloje dalyvaujantis asmuo, inicijuojantis apeliacinį procesą. Šio asmens materialinis ir procesinis suinteresuotumas lemia ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas ir apimtį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
28. Ši teisės norma reiškia, jog apeliacinės instancijos teismui draudžiama peržengti apelianto nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (lot. tantum devolutum quantum appellatum). Nurodytą principą sudaro du aspektai: 1) apeliacinės instancijos teismas tikrina teisėtumą ir pagrįstumą tik tos sprendimo dalies, kurią skundžia apeliantas; 2) apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą teismas tikrina tik apelianto pateikto apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nesaistomas apeliaciniame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo ribų tik dviem atvejais: 1) tikrindamas, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų; 2) jei to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
29. Apeliaciniame procese dalyvauja priešingų interesų turinčios šalys, kurios pagal CPK 318 straipsnio 1 dalį privalo raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo, nurodyti byloje reikšmingas aplinkybes, teisinius argumentus. Įstatymų leidėjo sukurta teisės norma, kurioje įtvirtinta šalies pareiga teikti atsiliepimą, užtikrina tinkamą ginčo šalių keitimąsi informacija bei teisę teikti argumentus apeliacinės instancijos teismo posėdyje (CPK 324 straipsnio 2 dalis). Atsiliepimo į apeliacinį skundą instituto įtvirtinimas įstatyme, šio procesinio dokumento turiniui keliami reikalavimai nėra betikslis teisinis reglamentavimas; atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai yra susiję su apeliacinio skundo argumentais ir juos apeliacinis teismas privalo analizuoti.
30. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų dėl viešojo intereso.
31. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta abiejų šalių mišri kaltė dėl ieškovei kilusios žalos. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei priteistinos žalos dydį, padarė aritmetinę klaidą.
32. Tuo tarpu atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą reiškia savarankiškus argumentus dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, t. y. nurodo, kad skundžiamame sprendime nenustatyti neteisėti atsakovės veiksmai, atsakovė nesutinka su teismo išvada, kuria nustatyta atsakovės kaltė dėl ieškovei kilusios žalos, atsakovė prašo atmesti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškia argumentus dėl per didelio priteistos žalos dydžio.
33. Kaip nurodyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tikrina apeliaciniu skundu apskųstos sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja tų sprendimo dalių, kurios neskundžiamos. Nagrinėjamu atveju pagal ieškovės apeliacinį skundą tikrinama tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta mišri šalių kaltė dėl ieškovei kilusios žalos, taip pat sprendimo dalis dėl ieškovei priteistos žalos dydžio apskaičiavimo.
34. Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų pagrindu dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, atsakovės kaltės nebuvimo, civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo, priteistos žalos nepagrįsto dydžio, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nevertinamas, nes tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas peržengtų apeliacinio skundo ribas. Atsakovė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu minėtų argumentų pagrindu, turėjo teisę dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikti apeliacinį skundą. Atsakovei dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepateikus apeliacinio skundo, jos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti faktai, įrodymai ir argumentai vertinami tiek, kiek jie neperžengia apeliantės nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
Dėl ginčo šalių mišrios kaltės
35. Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (redakcija, galiojusi operacijų atlikimo metu) (toliau – PTIŽSAĮ) V skyriuje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir kituose aktuose (PTIŽSAĮ 13, 24 straipsniai). Atitinkamai, asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi pareigą atlyginti pacientui padarytą žalą (PTIŽSAĮ), jeigu būtų nustatytos jos civilinės atsakomybės sąlygos.
36. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai).
37. Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl, siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, sveikatos priežiūros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. kad, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jie buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑80‑1075/2021, 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
38. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
39. Tam tikrais atvejais paciento (nukentėjusio asmens) kaltė gali būti pagrindas žalą padariusią sveikatos priežiūros įstaigą visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės. CK6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.
40. Mišrios kaltės instituto tikslas yra tas, kad asmuo, kurio teisės pažeistos, turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu padarinius. Nukentėjusio (kreditoriaus) kaltė gali pasireikšti tiek tyčiniais, tiek nerūpestingais veiksmais, o nuo kreditoriaus kaltės laipsnio priklauso nuostolių sumažinimo dydis konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015).
41. Priteistinų nuostolių atlyginimo sumažinimui taisyklė dėl paprasto nukentėjusiojo neatsargumo taikytina bendrosios mišrios kaltės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.248 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015).
42. Speciali CK 6.282 straipsnio norma reglamentuoja nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisinius padarinius deliktinės civilinės atsakomybės atveju bei įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo sumažinimo arba reikalavimo atlyginti žalą atmetimo. Deliktinės civilinės atsakomybės atveju pagrindą mažinti nuostolių atlyginimą arba atleisti kreditorių nuo civilinės atsakomybes nulemia būtent nukentėjusiojo tyčia arba didelis neatsargumas, kitaip tariant, nukentėjusiojo kaltės pasireiškimas paprastu neatsargumu nelemia žalos atlyginimo sumažinimo CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu.
43. CK nuostatose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir didelio neatsargumo sampratos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑32-421/2017, 44 punktas). Remiantis Bendrųjų principų sistemos projekte (angl. Draft Common Frame of Reference, VI.-3:101, p. 399) pateiktais išaiškinimais, kuriuo vadovaujasi kasacinis teismas savo praktikoje, didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020).
44. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad infekcija, dėl kurios vėliau reikėjo atlikti kitas intervencines procedūras, kilo ir dėl to, jog po pirminės traumos ieškovė nesilaikė gydytojų nurodymų neremti sugipsuota koja į žemę, ir dėl to, kad pooperaciniu laikotarpiu ieškovė žaizdos perrišimo, siūlų išėmimo procedūras atliko namuose.
45. Dėl ieškovės kaltės, prisidedant prie kilusios žalos, teismas nurodė, kad, jei ieškovė būtų tinkamai prižiūrėjusi traumuotą koją gipso longetėje po pirminės traumos, jai nebūtų reikėję atlikti operacijos dėl atsiradusių lūžgalių. Taigi, teismo vertinimu, ieškovė dėl didelio savo neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo.
46. Apeliantės vertinimu, teismo išvada dėl abiejų šalių kaltės nepagrįsta byloje esančiais įrodymais, jiems prieštarauja, padaryta klaidingai paskirsčius įrodinėjimo pareigą.
47. Apeliantė teigia, kad ieškovei žala kilo tik dėl infekcijos, o bakterija, dėl kurios kilo infekcija, ieškovė užsikrėtė 2019 m. gruodžio 27 d. operacijos metu. Tuo tarpu aplinkybės, kad infekcija kilo dėl ieškovės kaltės, t. y. žaizdos perrišimo, siūlų ištraukimo metu ieškovės namuose, nepatvirtina jokie bylos įrodymai.
48. Atsakovės nuomone, infekcija kilo dėl ieškovės kaltės, nes ji pooperacinius siūlus šalino namuose, o ne sveikatos priežiūros įstaigoje.
49. Įrodinėjimo procesui ginčuose dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo taikomi bendrieji CPK įtvirtinti reikalavimai. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑80‑1075/2021, 43, 44 punktai).
50. Ginčų dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo atsakomybės sprendimas ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas neišvengiamai susijęs su specialiųjų medicinos srities žinių poreikiu; šis poreikis lemia įrodymų šaltinių ypatumus tokio pobūdžio bylose.
51. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).
52. Paprastai didesnę įrodomąją reikšmę turi CPK nustatyta tvarka teismo paskirtos ekspertizės aktas (išvada), preziumuojant, kad jai atlikti buvo parinktas byloje dalyvaujantiems asmenims priimtinas nešališkas ekspertas, kad byloje dalyvaujantiems asmenims buvo sudaryta galimybė pateikti ekspertui klausimus, susipažinti su ekspertinio tyrimo išvadomis ir, esant reikalui, prašyti atlikti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
53. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad teismas neturi specialių žinių vertinti medicininiuose dokumentuose esančių duomenų, sprendžiant klausimą dėl šalių kaltės, pagrindiniais įrodymais byloje yra Komisijos sprendimas ir ekspertizės aktas Nr. 0095/21.
54. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Komisijos sprendime ir ekspertizės akte nustatyti faktai iš esmės vienas kitam neprieštarauja, tačiau Komisijos sprendime nebuvo vertinamos aplinkybės dėl atsakovės užsikrėtimo bakterija, todėl teismas didesnę įrodomąją reikšmę skiria ekspertizės aktui.
55. Ieškovė aplinkybę, kad ji po 2019 m. gruodžio 15 d. suteiktos skubios pagalbos longetėje sugipsuota koja nesirėmė į žemę, įrodinėja liudytojų parodymais.
56. Byloje nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 15 d. ieškovei suteikta skubi pagalba Panevėžio ligoninės priėmimo – skubios pagalbos skyriuje dėl dešinės čiurnos (duomenys neskelbtini) lūžimų, (duomenys neskelbtini). Iš rentgenologinio tyrimo nustatyta, jog lūžgalių poslinkių nėra, ieškovės dešinė koja buvo mobilizuota gipso longetėje.
57. Ieškovė 2019 m. gruodžio 23 d. nuvyko konsultacijai į Panevėžio konsultacinę polikliniką. Apžiūrą atlikęs gydytojas chirurgas V. M. pažymėjo, kad gipsas suminkštėjęs, dešinė čiurna sutinusi. Atlikus rentgenogramą nustatyti lūžgalių poslinkiai.
58. Ekspertizės akte Nr. 0095/21 nustatyta, kad po 2019 m. gruodžio 23 d. apžiūros atliktoje rentgenogramoje nustatyti kojos čiurnos lūžgalių poslinkiai negalėjo atsirasti 2019 m. gruodžio 15 d. traumos metu, jie atsirado vėliau dėl antrinio poslinkio remiant koją.
59. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. vasario 8 d., metu apklaustas teismo ekspertas nurodė, kad tam, jog gipsas sulūžtų ir įvyktų kojos čiurnos lūžgalių poslinkiai, ieškovė turėjo remtis traumuota koja į žemę.
60. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas atmesti ekspertizės aktą kaip įrodymą, t. y. nenustatyta, kad ekspertizės akto turinys būtų prieštaringas, jog ekspertizės išvados neišplauktų iš atlikto tyrimo eigos, nenustatyta prieštaravimų tarp ekspertizės akto išvadų ir kitoje byloje esančių medicininių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, kad teismo medicinos ekspertizės išvadoje pateikti duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, teisėjų kolegija remiasi ekspertizės aktu kaip patikimesniu įrodymu nei liudytojų, neturinčių specialiųjų žinių, parodymais ir laiko aplinkybę, jog ieškovės dešinės kojos čiurnos lūžgalių poslinkiai atsirado dėl antrinio poslinkio ieškovei remiant koją į žemę po 2019 m. gruodžio 15 d. įvykusios traumos, įrodyta.
61. Apeliantė teigia, kad bakterija, dėl kurios kilo infekcija, užsikrėtė 2019 m. gruodžio 27 d. operacijos metu. Tuo tarpu atsakovė nurodo, kad bakterija ieškovė užsikrėtė atliekant žaizdos perrišimus namuose.
35. Byloje nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 27 d. operacijos metu atlikta osteosintezė, ieškovė išrašyta į namus (mobilizuota gipso longetė, rekomenduota nesiremti operuota koja, skirti antikoaguliantai, analgetikai). Po atliktos operacijos ieškovė žaizdą perrišinėjo namuose.
36. Kontrolinės apžiūros 2020 m. vasario 13 d. metu atlikta rentgeno nuotrauka – nustatyta, kad implantų ir kaulinių fragmentų ir šokikaulio padėtys geros.
37. Ieškovė 2020 m. kovo 5 d. buvo stacionarizuota lignoninėje dėl prasivėrusios fistulės, karščiavimo, žaizdos supūliavimo. Kitą dieną ieškovė operuota: pašalintos metalinės konstrukcijos, šokikaulis fiksuotas Kiršnerio vielomis. Pasėlyje iš žaizdos išaugo Enterobacter cloacae, skirti antibiotikai.
62. Ekspertizės akte nurodyta, kad ieškovei 2020 m. kovo 5 d. nustatytas žaizdos pūliavimas galimai buvo 2019 m. gruodžio 27 d. atliktos operacijos pasekmė. Tačiau teismo posėdžio, vykusio 2022 m. vasario 8 d., metu apklaustas teismo ekspertas nurodė, kad negali tiksliai nustatyti, kur ieškovė užsikrėtė bakterija – ar ligoninėje operacijos metu, ar atliekant žaizdos perrišimus namų sąlygomis. Taigi, byloje liko nepaneigta, kad ieškovė bakterija galėjo užsikrėsti ir namuose.
63. Nesant vienareikšmiškos teismo eksperto išvados dėl to, kur ieškovė užsikrėtė bakterija, teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad dėl kilusios infekcijos kaltos abi šalys.
64. Darytina išvada, kad ieškovė užsikrėtė bakterija, dėl kurios kilo infekcija, nes po patirtos traumos nesilaikė gydytojų rekomendacijų ir rėmėsi longetėje sugipsuota koja, dėl ko prireikė 2019 m. gruodžio 27 d. operacijos, taip pat dėl to, jog po 2019 m. gruodžio 27 d. atliko namuose žaizdos perrišimo ir siūlų išėmimo procedūras. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad ieškovei žala kilo išimtinai dėl atsakovės kaltės.
65. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės pozicija, kad priežastiniu ryšiu su ieškovei kilusia žala susijęs tik užkrėtimas bakterija, tuo tarpu ieškovės veiksmai po 2019 m. gruodžio 15 d. traumos remiantis traumuota koja į žemę nesusiję su ieškovei kilusia žala.
66. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginama yra tik ta žala, kuri yra neteisėtų veiksmų padarinys. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesas susideda iš dviejų etapų. Pirmame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.
67. Įvertinus bylos aplinkybes, konstatuotinas faktinis priežastinis ryšys tarp ieškovės veiksmų (po 2019 m. gruodžio 15 d. traumos sugipsuotos kojos rėmimo į žemę) ir žalos, nes dėl ieškovės veiksmų įvyko antriniai lūžgalių poslinkiai ir buvo būtinas tolesnis operacinis gydymas. Taip pat spręstina, kad yra ir teisinis priežastinis ryšys, nes neteisėto veiksmo padariniai nėra pernelyg nutolę nuo kilusios žalos ir galėjo būti prognozuojami neteisėto veiksmo metu.
68. Apibendrinant, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė esant abiejų šalių kaltę dėl ieškovei kilusios žalos. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo paneigti šios išvados.
69. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo procesinių sprendimų turinį ir atsižvelgdama į bylos duomenų visumą, nekonstatuoja įrodymų tyrimą ir (ar) vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, iš esmės tinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus. Vien tik ta aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
Dėl priteistos žalos dydžio
70. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė turėtų atlyginti ieškovei 10 proc. jos patirtos neturtinės žalos ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
71. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovei priteistinos žalos dydžio, padarė aritmetinę klaidą – priteisė 200 Eur, nors turėjo priteisti 2 000 Eur. Apeliantė neginčijo pirmosios instancijos teismo procentais išreikšto ieškovei atlygintinos žalos dydžio (10 proc.).
72. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ieškiniu iš atsakovės prašė priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad atsakovė turėtų atlyginti 10 proc. ieškovės patirtos žalos, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje patikslinamas – iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
73. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, tinkamai nustatė, kad dėl ieškovei kilusios žalos kaltos tiek ieškovė, tiek atsakovė, tačiau apskaičiuodamas ieškovei priteistos žalos dydį padarė aritmetinę klaidą. Dėl to apeliantės skundas tenkinamas iš dalies, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimas keistinas – iš atsakovės Panevėžio ligoninės ieškovės A. K. naudai priteistos neturtinės žalos dydis padidinamas iki 2 000 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
74. Kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
75. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad atsakovė turi atlyginti ieškovei 10 proc. dydžio jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškovei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų procentinės išraiškos (10 proc.), tačiau nurodė, kad skaičiuojant bylinėjimosi išlaidas teismas taip pat padarė aritmetinę klaidą.
76. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 4 149,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė privalo ieškovei atlyginti 10 proc. jos patirtų išlaidų, iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 42 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, ištaisydamas šią klaidą, priteisia iš atsakovės ieškovės naudai 414,95 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
77. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Nagrinėjamu atveju patenkinta 10 proc. apeliacinio skundo, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
78. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl klausimas dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės, juridinio asmens kodas 191340120, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas nuo priteistos 2 000 Eur sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. birželio 11 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 414,95 Eur (keturis šimtus keturiolika eurų 95 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės, juridinio asmens kodas 191340120, į valstybės biudžetą 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės, juridinio asmens kodas 191340120, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Neringa Švedienė
Agnė Tikniūtė