Byla Nr. 1N-123-398/2015

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.2.1.;

(S)

1.1.10.1.; 2.5.19.

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. L. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. L. prašymas taikyti Baudžiamojo kodekso pataisas ir sumažinti bausmės atlikimo laiką.

Teisėjas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

n u s t a t ė :

V. L. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 254 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas galutine subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Nuteistasis V. L.              pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą bei jo papildymą, kuriuose prašė teismą pritaikius įstatymo pakeitimus sušvelninti bausmę, sumažinti bausmės atlikimo laiką.

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi nuteistojo V. L. prašymą taikyti jam BK pataisas ir sumažinti bausmės atlikimo laiką atmetė.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo pateikto skundo turinį, darė išvadą, kad nors konkretūs įstatymo pakeitimai, kurių taikymą prašoma svarstyti, nenurodyti, tačiau yra pagrindo manyti, kad nuteistojo V. L. prašymas švelninti bausmę gali būti susijęs su nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusiais BK 75 straipsnio 1 dalies, 55 straipsnio pakeitimais, taip pat nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu BK 190 straipsnio 1 dalies nuostatų pasikeitimu.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo V. L. padarytas nusikalstamas veikas, konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti BK 190 straipsnio 1 dalies bei 55 straipsnio naujos redakcijos nuostatų. Įvertinęs V. L. nusikalstamų veikų sunkumą, padarymo aplinkybes, tai, kad anksčiau jis buvo teistas, baustas už administracinius teisės pažeidimus, įvertinęs nuteistojo V. L. asmenybę, teismas darė išvadą, kad bausmės tikslai be realaus laisvės atėmimo nebus pasiekti, todėl nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies naujos redakcijos nuostatų.

Nuteistasis V. L. skunde prašo pritaikyti BK 75 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodo, kad jis yra atlikęs ketvirtadalį bausmės, prieš atliekant bausmę dirbo, jis turi šeimą, kurią reikia išlaikyti.

Nuteistojo V. L. skundas atmetamas.

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

Nagrinėjamu atveju V. L. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 254 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas galutine subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Taigi minėtu nuosprendžiu V. L. pripažintas kaltu už 3 tyčinius nusikaltimus, kurių vienas yra sunkus. Nors šiuo atveju egzistuoja formalus pagrindas V. L. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, tačiau materialiojo pagrindo taikyti BK 75 straipsnį šiuo atveju nėra. Bausmės tikslai nuteistajam V. L. nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš bylos duomenų matyti, kad V. L. ankščiau buvo du kartus teistas už vagystes bei viešosios tvarkos pažeidimą, aštuonis kartus yra baustas už administracinius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos, už kurių padarymą jis nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiu, buvo padarytos bendrininkų grupėje. Šios aplinkybės rodo, kad V. L. dėl savo elgesio išvadų nedaro, nuolat pažeidinėja įstatymus. Taigi, atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su V. L. padaryta nusikalstama veika, įvertinus nuteistojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai nuteistajam V. L. nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis V. L. yra atlikęs dalį bausmės, prieš atliekant bausmę dirbo, turi šeimą, kurią reikia išlaikyti, įvertinus kitas anksčiau nurodytas aplinkybes, nesudaro pagrindo V. L. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir nepaneigia išvadų, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai nuteistajam V. L. nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartis, kuria atmestas V. L. prašymas taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra teisėta ir pagrįsta. Ją naikinti nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. L. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                              Svajūnas Knizleris