Baudžiamoji byla Nr. 2K-211-895/2017
Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00011-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija
2.8.9.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. R. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendžiu T. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1506 Eur) dydžio bauda.
Iš T. R. civilinei ieškovei UAB "L" priteista 3571,90 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio visiško įvykdymo.
Civilinės ieškovės UAB "L" prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestas.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi nuteistojo T. R. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. T. R. nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, tiksliau, jis, būdamas UAB "L" (duomenys neskelbtini) direktorius ir kasininkas, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus ir būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB "L" pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 9 d. iš viso disponuodamas 70 717,27 Lt, šiuos pinigus paėmė iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), gavo pagal kasos išlaidų orderius, pagal kasos priėmimo kvitus ir paėmė iš kasos be dokumentų, t. y. jam 2011 m. sausio 31 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0058 buvo išduota 580,62 Lt; 2011 m. vasario 2 d. iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) jis atsiskaitė už pirkinius bei paslaugas UAB "L" vardu „Neste Oil“, Klaipėda, Artojų g., sumokėdamas 49,97 Lt; 2011 m. vasario 26 d. jis Klaipėdoje, J. Janonio al. 21, iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 8000 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. vasario 26 d. jis iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 7500 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. vasario 28 d. jis iš įmonės kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0060 paėmė 448,43 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. kovo 14 d. jis adresu Vilnius, Konstitucijos pr. 7, iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 7500 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. kovo 18 d. jis iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už pirkinius bei paslaugas UAB "L" vardu degalinėje „Milda“, esančioje Raseiniuose, sumokėdamas 40 Lt; 2011 m. kovo 31 d. jis pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0071 paėmė 736,26 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. balandžio 5 d. jis iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už pirkinius bei paslaugas UAB "L" vardu „Neste Oil“, Klaipėda, Smiltelės g., sumokėdamas 50,04 Lt; 2011 m. balandžio 8 d. jis Klaipėdoje, Herkaus Manto g. 84, iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 1500 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. balandžio 14 d. jis Klaipėdoje, J. Janonio al. 21, iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 400 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. balandžio 18 d. jis Klaipėdoje, J. Janonio al. 21, iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 150 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. balandžio 21 d. jis iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už pirkinius bei paslaugas UAB "L" vardu degalinėje „Neste Oil“, Klaipėdoje, Artojų g., sumokėdamas 40,09 Lt; 2011 m. balandžio 6 d. jis iš įmonės kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. EUR003 paėmė 4500 Eur grynųjų pinigų; 2011 m. balandžio 5 d. jis už prekes pagal pinigų priėmimo kvitus PPK Nr. 00005 paėmė 484 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. balandžio 21 d. jis už prekes pagal pinigų priėmimo kvitus PPK Nr. 0007 paėmė 600 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. gegužės 3 d. jis Klaipėdoje, J. Janonio al. 21, iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 500 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. gegužės 13 d. jis Klaipėdoje, J. Janonio al. 21, iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 5000 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. gegužės 20 d. jis iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už pirkinius bei paslaugas UAB "L" vardu degalinėje „Neste Oil“, Klaipėdoje, Smiltelės g., sumokėdamas 30,01 Lt; 2011 m. gegužės 2 d. jis iš įmonės kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0076 paėmė 492,51 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. gegužės 25 d. jis pagal pinigų priėmimo kvitą PPK Nr. 008 paėmė 6500 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. gegužės 31 d. jam pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0089 iš kasos buvo išduota 665,17 Lt; 2011 m. birželio 2 d. jis iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 5000 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. birželio 9 d. jam pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0094 buvo išduota 110,45 Lt; 2011 m. birželio 9 d. jam pagal kasos išlaidų orderį buvo išduota 8838,51 Lt. Iš viso laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 9 d. T. R. pateikė dokumentus, patvirtinančius 18 384,19 Lt panaudojimą: 2011 m. sausio mėn. – 580,62 Lt; 2011 m. vasario mėn. – 498,40 Lt; 2011 m. kovo mėn. – 736,26 Lt; 2011 m. balandžio mėn. – 3808,64 Lt; 2011 m. gegužės mėn. – 12 643,18 Lt; 2011 m. birželio mėn. – 117,09 Lt. UAB "L" 40 000 Lt sumažinus T. R. įsiskolinimą pagal paskolos sutartis, likusių pinigų – 12 333,08 Lt – į bendrovės kasą ar sąskaitą banke jis negrąžino. Taip T. R. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą, UAB "L" priklausantį turtą – 12 333,08 Lt (3571,90 Eur).
2. Kasaciniu skundu nuteistasis T. R. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
2.1. Kasatorius mano, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Jis teigia, kad teismai nepagrįstai jam taikė baudžiamąją atsakomybę ir nevertino, ar gali jam būti taikoma materialinė (civilinė) atsakomybė. Kasacinis teismas, pasak nuteistojo, yra nurodęs, kad baudžiamosios teisės priemonės turto pasisavinimo ir iššvaistymo bylose yra taikomos tais atvejais, „<...> kai kitomis teisinėmis priemonėmis negali būti apginamos savininko ar teisėto valdytojo teisės arba kai dėl tyčinių neteisėto valdytojo veiksmų (dokumentų klastojimo, turto paslėpimo, pačiam pasislepiant ar piktybiškai vengiant grąžinti turtą) civilinės teisės priemonės išreikalauti turtą yra neefektyvios ar jų pritaikymas yra apsunkintas“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-526/2010). Kasatoriaus teigimu, teismai nenustatė būtinųjų baudžiamosios atsakomybės tokiais atvejais taikymo sąlygų, t. y.: 1) nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kad UAB "L" tariamai patirtą žalą iš jo negalėtų išsireikalauti civilinės (darbo) teisės priemonėmis; 2) teismai nenustatė, kad taikant jam baudžiamosios teisės priemones būtų efektyviau užtikrinamas UAB "L" patirtos žalos atlyginimas; 3) nėra nustatyta, kad jis piktybiškai vengtų grąžinti turtą, jį slėptų. Nuteistasis teigia, kad jam skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas iki visiškos turtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei UAB "L" reiškia, jog yra apribotos jo teisės į jam priklausantį turtą – 112/600 žemės sklypo, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ir tai eliminuoja abejones, kad UAB "L" negalėtų patirtos žalos iš jo išsireikalauti civilinės teisės priemonėmis.
2.2. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai ignoravo aplinkybę, jog iš pas jį (kasatorių) buvusių lėšų įmonės vardu buvo įgytas automobilis „Volvo C30“. UAB "L" nurodomas žalos dydis – 12 333,08 Lt (3571, 90 Eur), o automobilio įsigijimo išlaidos – 16 000 Lt (4633,92 Eur). Teismams tinkamai įvertinus visas aplinkybes, susijusias su automobilio „Volvo C30“ įgijimu įmonės naudai, kasatoriaus nuomone, UAB "L" pretenzija dėl jo skolos netektų prasmės, kadangi automobilio „Volvo C30“ įsigijimo lėšos yra didesnės nei UAB "L" nurodomas žalos dydis.
2.3. T. R. kasaciniame skunde nurodo, kad 2011 m. vasario 26 d. UAB "L" vardu jis iš B. K. K. pirko automobilį „Volvo C30“ už 16 000 Lt (4633,92 Eur), tačiau teismai laikėsi pozicijos, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog automobilio „Volvo C30“ pardavėjai buvo sumokėta 16 000 Lt (4633,92 Eur) suma, kadangi nebuvo surašytas kasos išlaidų orderis, todėl nepripažino, jog automobilio „Volvo C30“ įgijimui buvo sumokėtos lėšos. Tokia teismų pozicija, anot kasatoriaus, yra teisiškai nepagrįsta, kadangi teismai, remdamiesi vien kasos išlaidų orderio nebuvimo faktu, nevertino kitų byloje esančių esminių įrodymų, susijusių su automobiliu „Volvo C30“.
2.4. Kasaciniame skunde teigiama, kad 2011 m. vasario 26 d. automobilio „Volvo C30“ pirkimo–pardavimo sutartis yra rašytinė, patvirtinta pardavėjos ir pirkėjo (kasatoriaus), kaip tuometinio UAB "L" direktoriaus, parašais ir UAB "L" antspaudu ir registruota įmonės vardu VĮ „Regitra“. UAB "L" direktorius V. G. bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog UAB "L" automobilį „Volvo C30“ įsigijo ir juo kelerius metus naudojosi, kol pardavė. Automobilis „Volvo C30“ buvo įtrauktas į įmonės ilgalaikio turto apskaitą. Teismai, pasak kasatoriaus, šių aplinkybių nevertino. Tai, kad nėra išrašyto kasos išlaidų orderio, patvirtinančio pinigų sumokėjimo pardavėjai faktą, negali būti pagrindas nepripažinti pinigų sumokėjimo fakto. Be to, automobilio „Volvo C30“ pardavėja neneigia pinigų gavimo fakto. Kasos išlaidų orderis, anot kasatoriaus, nebuvo išrašytas, nes dokumentai buvo forminami ne įmonėje, o kai buvo perkamas automobilis, reikiamų dokumentų su savimi jis neturėjo, todėl yra pagrindas pripažinti jo patirtas išlaidas automobiliui pirkti ir konstatuoti, kad tai visiškai padengia inkriminuotą lėšų trūkumą.
2.5. T. R. kasaciniame skunde nurodo, kad, UAB "L" pareiškus pretenzijas dėl turto pasisavinimo praėjus daugiau nei pusei metų, buvo pasunkintos jo galimybės gintis nuo pareikštų įtarimų, kadangi, jam nesant UAB "L" direktoriumi, nebuvo fizinių galimybių patikrinti visus UAB "L" buhalterinius dokumentus. Pateiktos įmonės avansinės apskaitos, išskyrus 2011 m. sausio mėnesio, jo nepasirašytos, todėl jis neturėjo galimybės patikrinti, ar ten nurodyti duomenys yra teisingi, ar visos jo, kaip atskaitingo asmens, patirtos išlaidos yra suvestos.
2.6. Kasatorius teigia, kad automobilio „Volvo C30“ įgijimo UAB "L" vardu faktas akivaizdžiai parodo, jog jo veiksmuose nebuvo tyčios užvaldyti ar kitaip pasisavinti UAB "L" turtą. Įmonei realiai nėra padaryta jokia turtinė žala, todėl nėra ir nagrinėjamo nusikaltimo sudėties.
2.7. Pasak kasatoriaus, į UAB "L" deklaruojamą įsiskolinimą yra įtraukti ir kasos orderiai, kurie jo nėra pasirašyti, – 2011 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderis Nr. 0089 dėl 665,17 Lt, 2011 m. birželio 9 d. kasos išlaidų orderis Nr. 0094 dėl 110,45 Lt ir 2011 m. birželio 9 d. kasos išlaidų orderis KIO Nr. 0095 dėl 8838,51 Lt. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punkte nurodyta, kad jeigu kasos išlaidų orderyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai pagal kasos išlaidų orderį nebuvo išmokėti. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šią aplinkybę, nurodė, kad be jo parašo orderiai į įsiskolinimą įtraukti pagrįstai, kadangi iš avansinės apyskaitos matyti, kad jo vardu buvo išduotos sumos, nurodytos nepasirašytuose kasos išlaidų orderiuose. Tačiau avansinės apyskaitos, išskyrus 2011 m. sausio, pasak kasatoriaus, jo taip pat nepasirašytos. Tokia situacija, kai į deklaruojamą UAB "L" įsiskolinimą yra įtraukti kasos išlaidų orderiai, kurie nėra jo (kasatoriaus) pasirašyti, rodo buhalterijos nepatikimumą, todėl taikyti jam baudžiamąją atsakomybę nėra teisinio pagrindo. Anot kasatoriaus, nepagrįstai įtraukti kasos pajamų orderiai, kuriuose nėra jo parašo, automatiškai UAB "L" deklaruojamą turtinės žalos dydį mažina orderiuose nurodytos sumos dydžiu.
2.8. Asmuo gali būti pripažintas kaltu ir nuteistas tik tada, kai išsamiai ištirtų ir visapusiškai įvertintų įrodymų pagrindu nustatomi jo veikoje visi nusikalstamos veikos sudėtį sudarantys objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju nėra nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, subjektyviosios pusės, nes nėra neginčijamai nustatyta, kad jis būtų tyčia turėjęs tikslą pasisavinti UAB "L" turtą. Be to, bylos aplinkybės (automobilio „Volvo C30“ pirkimas) taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog UAB "L" reali turtinė žala apskritai nėra padaryta.
3. Atsiliepimu į nuteistojo T. R. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintaras Eidukevičius prašo kasacinį skundą atmesti ir panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
3.1. Atsiliepime prokuroras nurodo, kad kasatoriaus teiginiai, jog jam turėjo būti taikyta ne baudžiamoji, bet civilinė (materialinė) atsakomybė, yra nepagrįsti, nes vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms, nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Iš 2012 m. gegužės 31 d. specialisto išvados matyti, kad įmonės direktorius T. R. laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 9 d. iš įmonės sąskaitos bei kasos paėmė iš viso 70 717,27 Lt grynųjų pinigų, iš kurių dalį piniginių lėšų panaudojo įmonės reikmėms, tačiau 12 333,08 Lt į bendrovės kasą ar sąskaitą banke negrąžino ir nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad šios piniginės lėšos panaudotos įmonės reikmėms. T. R. buvo ūkio subjekto vadovas, todėl, vadovaujantis LR buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsniu, už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Pasak prokuroro, T. R., ėmęs įmonės grynuosius pinigus, privalėjo pateikti buhalterei ir jų panaudojimą pateisinančius dokumentus bei organizuoti šių dokumentų duomenų įtraukimą į apskaitos registrus. Akivaizdu, kad T. R. nustatytų teisės aktų reikalavimų nesilaikė, todėl ikiteisminio tyrimo metu nustatyti T. R. veiksmai atitiko nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, požymius ir buvo teisingai kvalifikuoti. Prokuroro nuomone, įmonės piniginių lėšų ar turto pasisavinimas iš esmės yra svetimo turto pagrobimas, padaromas atitinkamo subjekto (asmens, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu), todėl už tai taikoma baudžiamoji, o ne civilinė atsakomybė.
3.2. Atsiliepime prokuroras teigia, kad Klaipėdos apygardos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus – nutartyje nurodytų įrodymų vertinimas yra pagrįstas ne išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, bet selektyviniu įrodymų pasirinkimu, be to, net ir vertindamas selektyviniu būdu pasirinktus įrodymus, teismas padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, ir tai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.
3.3. Anot prokuroro, teismas, atmesdamas nuteistojo T. R. apeliacinio skundo argumentus, kad jis iš gautų įmonės lėšų nupirko automobilį „Volvo C30“, kuris įtrauktas į įmonės apskaitą, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, iš kokių lėšų apmokėta už šį automobilį, ir tai teisminio nagrinėjimo metu turi būti ištirta, iš esmės rėmėsi tik suinteresuoto asmens – civilinio ieškovo V. G. parodymais, kurie nėra patvirtinti kitais byloje ištirtais įrodymais, taip pat specialistės paaiškinimais, kad 2011 m. vasario 26 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis jai pateikta nebuvo ir ji netyrė automobilio „Volvo C30“ įsigijimo bei apmokėjimo už jį aplinkybių.
3.4. Atsiliepime teigiama, kad nuteistasis T. R. tvirtinimus dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms parėmė ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, o konkrečiais duomenimis – 2011 m. vasario 26 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi, kurioje nurodyta, kad 2011 m. vasario 26 d. UAB "L" direktorius T. R. iš B. K. K. pirko automobilį „Volvo C30“. Šalys parduodamą transporto priemonę įkainojo 16 000 Lt. Kad šis automobilis buvo įgytas ir apskaitytas UAB "L" apskaitoje, anot prokuroro, patvirtina ir kiti teisminio nagrinėjimo ištirti įrodymai: 1) pareiškėjo UAB "L" direktoriaus V. G. pateiktas įmonės ilgalaikio turto sąrašas 2011 m. kovo 31 d., inventoriaus Nr. 007 – automobilis „Volvo C30“, 2007 m. (4 t., b. l. 3); 2) UAB "L" ilgalaikio turto įsigijimo apskaita nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2011 m. vasario 28 d. (specialisto išvados 5 priedas, 4 t., b. l. 52). Iš UAB "L" ilgalaikio turto įsigijimo apskaitos nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2011 m. vasario 28 d. matyti, kad šiuo laikotarpiu buvo įsigyta būtent 16 000 Lt vertės transporto priemonė, atitinkama suma buhalterinėje apskaitoje padidinant įmonės ilgalaikio turto vertę. Kaip minėta, nuteistasis T. R. tvirtina, kad būtent šiuo laikotarpiu, t. y. 2011 m. vasario 26 d., nupirko ir sumokėjo 16 000 Lt už šį automobilį. Kita vertus, iš specialisto išvados, specialistės paaiškinimų matyti, kad tuo pačiu laikotarpiu, t. y. nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2011 m. vasario 28 d., tyrimui buvo pateikti dokumentai, pateisinantys tik tai, kad 498,40 Lt įmonės piniginių lėšų T. R. panaudojo įmonės reikmėms (4 t., b. l. 9). Iš UAB "L" atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ išklotinės matyti, kad tą pačią dieną, kai buvo įgytas automobilis „Volvo C30“, T. R. išsiėmė 15 500 Lt grynųjų pinigų. Bylos medžiagoje yra lapas su rankraštiniais įrašais dėl grynųjų pinigų panaudojimo (2 t., b. l. 109), kuriame nurodoma, kad 15 500 Lt skirti „Volvo C30“, tuo tarpu iš specialisto išvados matyti, kad, pagal tyrimui pateiktus sąskaitos 2435 išplėstinio apyvartos žiniaraščio (gautinos iš atskaitingų asmenų sumos, T. R.) 2011 m. birželio mėnesio įrašus, UAB "L" 40 000 Lt sumažino atskaitingo asmens T. R. įsiskolinimą įmonei ir į sąskaitos 2435 kredito (išlaidos) skiltį įrašė ir 15 500 Lt, 2011 m. vasario 26 d. paimtus iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT63 7300 0100 8672 8659 AB „Swedbank“.
3.5. Prokuroras atsiliepime nurodo, kad iš baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų nėra aišku ir negalima daryti objektyvių išvadų, iš kokių lėšų buvo nupirktas automobilis „Volvo C30“, koks įmonės atsakingas asmuo kam ir kokią sumą sumokėjo (ar nesumokėjo) už šį automobilį. Duomenų, kad automobilio pardavėja būtų reiškusi kokias nors pretenzijas UAB "L" dėl neatsiskaitymo už įgytą automobilį, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo gauta.
3.6. Atsiliepime teigiama, kad ne visi bylos įrodymai yra ištirti ir įvertinti įrodymų visumos kontekste. Teismų motyvai („Kitaip tariant, aplinkybė, jog pinigų sumai, skirtai automobilio įsigijimui, nėra pateikta išlaidas pateisinančio dokumento, nepadidino nustatyto kaltinamojo įsiskolinimo įmonei ir neturėjo įtakos specialistės išvadai“) dėl nuteistojo iškeltos versijos apie jam išduotų įmonės piniginių lėšų panaudojimą apmokant už automobilį „Volvo C30“ nėra pagrįsti bei išdėstyti taip, kad pati situacija – iš kokių lėšų buvo įsigytas automobilis „Volvo C30“ bei kas, kada ir kiek už jį sumokėjo, lieka neatskleista, neaiški ir neatspindi visų reikšmingų bylos aplinkybių. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad specialistas nustatė 12 333,08 Lt piniginių lėšų trūkumą, bet kartu įmonė valdė, naudojo ir disponavo 16 000 Lt vertės automobiliu „Volvo C30“, apmokėjimo už kurį aplinkybės liko neaiškios ir neištirtos. Buhalteriniai neatitikimai ir netikslumai rodo galimai aplaidų ar apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau sprendžiant, ar yra nusikalstamų veikų nuosavybei objektyvusis požymis – realios žalos padarymas, būtina ištirti bei įvertinti visą ūkio subjektui nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. net ir tą, kuris dėl vienokių ar kitokių priežasčių galimai ir nėra tinkamai buhalteriškai apskaitytas 20 straipsnio nuostatomis, ir pateikti motyvus, susijusius su visomis reikšmingomis bylos aplinkybėmis.
4. Nuteistojo T. R. kasacinį skundą tenkinti iš dalies.
Dėl įrodymų vertinimo ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų laikymosi taikant BK 183 straipsnio 1 dalį
5. Nagrinėjamoje byloje T. R. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį už tai, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, t. y. jis, būdamas UAB "L" direktorius ir kasininkas, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus ir būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB "L" pinigines lėšas, pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą, UAB "L" priklausantį turtą – 12 333,08 Lt (3571,90 Eur).
6. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.
7. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai.
8. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino.
9. Kita vertus, bendrovės vadovo neteisėtas disponavimas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, šio turto paėmimas pats savaime dar nereiškia, jog yra padaryta BK 183 straipsnyje numatyta nusikalstama veika. Būtinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Taigi, ir kvalifikuojant bendrovės vadovo veiką kaip turto pasisavinimą reikia įvertinti, ar neteisėtai disponuojant bendrovės turtu ar jį paimant bendrovei buvo padaryta turtinė žala.
10. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Taigi, sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Teismai šiuo atveju turi remtis teisminio nagrinėjimo metu nustatytais duomenimis, patvirtinančiais kaltininko sumanymą bendrovės turtą naudoti (ar ir patį tokio turto naudojimą) bendrovės reikmėms. Tokiu atveju tik išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas sudaro galimybes teismams padaryti teisingas išvadas.
11. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismų išvada dėl T. R. kaltės padarius BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą buvo grindžiama neišsamiu ir nevisapusišku bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išanalizavus bylos medžiagą matyti, kad ne visi bylos įrodymai buvo ištirti ir įvertinti įrodymų visumos kontekste. Dalis byloje esančių įrodymų buvo vertinami selektyviai, atsietai vienas nuo kito. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nebuvo motyvuotai pasisakyta dėl visų nagrinėjamos bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam T. R. padarytos veikos kvalifikavimui.
12. Antai teismas, atmesdamas nuteistojo T. R. apeliacinio skundo argumentus, kad jis iš gautų įmonės lėšų nupirko automobilį „Volvo C30“, kuris įtrauktas į įmonės apskaitą, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, iš kokių lėšų apmokėta už šį automobilį, ir tai teisminio nagrinėjimo metu turi būti ištirta, iš esmės rėmėsi tik suinteresuoto asmens – civilinio ieškovo V. G. parodymais, kurie nėra patvirtinti kitais byloje ištirtais įrodymais. Šiame kontekste pažymėtina, kad dėl šio fakto specialistė paaiškino, kad 2011 m. vasario 26 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis jai pateikta nebuvo ir ji netyrė automobilio „Volvo C30“ įsigijimo bei apmokėjimo už jį aplinkybių.
13. Nagrinėjamoje byloje faktiškai nebuvo paneigti ir T. R. tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms, kurie buvo paremti ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, o konkrečiais duomenimis. Minėta, kad bendrovės vadovo neteisėtas disponavimas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, šio turto paėmimas pats savaime dar nereiškia, jog yra padaryta BK 183 straipsnyje numatyta nusikalstama veika; būtinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Tačiau nagrinėjamoje byloje iš esmės nebuvo pasisakyta dėl to, kuo pasireiškė turtinės žalos padarymas nukentėjusiajam.
14. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.
15. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi minėtais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Nagrinėjamoje byloje minėtų BPK nuostatų pažeidimas suponuoja ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti laikoma tinkamai motyvuota, t. y atitinkanti iš BPK 332 straipsnio 3 dalies kylančius reikalavimus. Tai esminiai BPK nuostatų pažeidimai, dėl kurių apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
16. Kiti kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti, kadangi kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą.
17. Iš naujo nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti, ar byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. R. jam patikėtą UAB "L" priklausantį turtą – 12 333,08 Lt (3571,90 Eur) – naudojo ne bendrovės, o savo reikmėms. Taip pat turi būti nustatyta, ar dėl T. R. veiksmų bendrovė patyrė turtinės žalos. Ir tik tada turi būti sprendžiama dėl to, ar T. R. veiksmai atitinka BK 183 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymius.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Audronė Kartanienė
Armanas Abramavičius