Civilinė byla Nr. e2-102-881/2020
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00703-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir turto dalių nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. K. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti butą adresu: (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą adresu: (duomenys neskelbtini); 140 721 vienetus paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų bendrąja daline su atsakovu R. K. nuosavybe ir nustatyti, kad ieškovei priklauso ½ nurodyto turto.
2. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir, be kita ko, areštavo 140 721 vienetus paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, padarant įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, ir uždraudė atsakovui, kaip registruotam vieninteliam UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui, priimti sprendimus dėl bendrovės turto pardavimo, įkeitimo, dovanojimo ar kitokio perleidimo, taip pat priimti sprendimus bendrovę reorganizuoti, pertvarkyti, likviduoti. Areštuoto turto savininką paskyrė areštuoto turto saugotoju ir apribojo teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudęs areštuoto turto valdyti ir naudotis juo.
3. Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones: draudimą akcininkui priimti sprendimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pardavimo, įkeitimo, dovanojimo ar kitokio perleidimo, taip pat priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ reorganizuoti, pertvarkyti, likviduoti. Prašymą motyvavo tuo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdo įprastą bendrovės veiklą, ir nėra įrodyta reali grėsmė, jog, neapribojus galimybės priimti sprendimus dėl bendrovės turto pardavimo, įkeitimo, dovanojimo ar kitokio perleidimo, būtų apsunkintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino.
5. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijoms, o ne įmonės veiklai. Bendrovės argumentus, kad jos trukdo įprastą bendrovės veiklą, teismas laikė nepagrįstais, kadangi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki prašymo pateikimo dienos praėjo daugiau nei 8 (aštuoni) mėnesiai ir per tą laiką nebuvo kreiptasi nei dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nei dėl jų pakeitimo, todėl padarė išvadą, kad nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo bendrovė toliau sėkmingai galėjo dirbti ir vykdyti savo įprastą veiklą. Įvertinus bendrovės prašymo turinį, matyti, kad bendrovė daugiau siekia ne toliau vykdyti įprastinę veiklą, bet parduoti skirtingų rūšių bendrovės turtą, kas galimai sumažintų bendrovės akcijų vertę ir ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo atveju pažeistų ieškovės interesus.
6. Atsižvelgdamas į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neadekvačiai varžo ar pažeidžia jos teises ir interesus, duomenų, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra išnykęs, nenustatyta, teismas sprendė, kad neturi pagrindo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl bendrovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi bendrovės akcijoms taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principų bei pernelyg apsunkina bendrovės veiklą, užkirsdamos kelią bendrovei gauti pelno iš įprastos ūkinės komercinės veiklos.
7.2. Skirtingų rūšių turto pardavimas yra viena iš bendrovės vykdomų veiklų. Pardavus turtą, kuris bendrovės nuosavybe tapo siekiant vėliau jį parduoti ir gauto pelno, niekaip negali būti apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas, o tokie teismo teiginiai yra nepagrįsti ir nemotyvuoti. Skundžiamos nutarties dalis dėl teismo sprendimo galimo apsunkinimo yra nemotyvuota, nes teismas nepasisakė, kaip galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas, realizavus atitinkamą bendrovės turtą ir gavus iš to pajamų bei pelno.
7.3. Aplinkybė, kad bendrovė kreipėsi į teismą su prašymu tik po kurio laiko, neįrodo, kad bendrovės įprasta veikla nebuvo trikdoma. Priešingai, bendrovės pateiktas platus planuojamų sudaryti sandorių sąrašas patvirtinta, kad bendrovės įprastinė veikla yra sutrikdyta, nes minėti sandoriai galimai galėjo būti sudaryti ir ankščiau, tačiau to nebuvo galima padaryti dėl bendrovei taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismo procesui vykstant jau 8 mėnesius, taip pat nagrinėjamai bylai esant sustabdytai, bendrovei akivaizdu, jog teisminiai procesai greitai nesibaigs ir bendrovės veikla bus toliau trikdoma, todėl bendrovei sužinojus apie prašymą stabdyti bylą atsirado pagrindas kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
7.4. Bendrovė tiek prašyme, tiek atskirajame skunde išvardijo ne tik sandorius, kuriuos planuoja sudaryti vystydama įprastinę veiklą, tačiau ir pinigų sumas, kurias planuoja gauti iš šių sandorių. Vystant bendrovės įprastą veiklą, t. y. realizuojant atitinkamą turtą, bus gaunamas pelnas. Gaunant pelną bendrovės turtinis kompleksas didėja, atitinkamai didėja ir bendrovės akcijų vertė, o laiku nesudarant turto pirkimo pardavimo sutarčių yra didelė rizika, kad turtas nuvertės, bendrovės veikla įšaldoma, ieškant naujų pirkėjų iš naujo patiriamos turto realizavimo sąnaudos. Taigi laikinosios apsaugos priemonės ne tik varžo įprastą bendrovės veiklą, tačiau ir kyla didelė grėsmė, jog bendrovės akcijų vertė sumažės. Teismas, netenkindamas bendrovės prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, priėmė neteisingą sprendimą, tinkamai neištyrė visų faktų ir nemotyvavo savo sprendimo.
7.5. Byloje nepateikti jokie įrodymai ar argumentai, iš kurių galima būtų spręsti apie atsakovo ar bendrovės nesąžiningumą – nėra jokio pagrindo manyti, kad bylos šalys turi tikslą siekti bendrovės akcijų vertės mažinimo. Nepriklausomai nuo šios bylos baigties atsakovas (jo paveldėtojai) ir toliau išliks bendrovės akcijų (ar jų dalies) savininkai, todėl yra tiesiogiai suinteresuoti siekti priešingo tikslo – bendrovės akcijų vertės didinimo.
8. Ieškovė A. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones išimtinai atsakovo turtui ir jokių laikinųjų apsaugos priemonių ar kokių nors veiklos apribojimų pareiškėjos turtui ar jos vykdomai veiklai netaikė. 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pagrįstai, siekiant užkirsti kelią naujoms galimoms byloms ar sudaryti sąlygas būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
8.2. Nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo iki atsakovo mirties atsakovui nebuvo kilęs klausimas, kad jo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos ar pakeistos. Taigi pačiam atsakovui buvo priimtina situacija dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ir pareiškėja gali vykdyti veiklą netrukdomai.
8.3. Prašymas dėl dalies laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atsirado nedelsiant po atsakovo mirties. Tad potencialūs turto paveldėtojai siekia išparduoti pareiškėjai priklausantį turtą ir gautas lėšas pasisavinti.
8.4. Pareiškėja atvirai nurodo, kad siekia parduoti jai priklausantį turtą. Tokio veiksmo atlikimas akivaizdžiai pažeistų ieškovės interesus.
8.5. Prašyti keisti laikinąsias apsaugos priemones ar jas panaikinti gali tik tas asmuo, kurio turtas areštuotas.
8.6. Pareiškėja, dar nepastačiusi nė vieno namo, nori panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kas yra nelogiška ir neracionalu. Vien tik informacijos apie valdomą turtą pateikimas, nepateikiant jokių kitų pagrindžiančių įrodymų, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja siekia visiškai kitų tikslų, o ne turto išsaugojimo bei įprastinės veiklos vykdymo.
8.7. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat priklauso atsakovui, todėl jeigu atsakovas būtų planavęs turto perleidimo žingsnius, pats būtų kreipęsis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar pan. Be to, pareiškėjos minimas turtas ir taip yra naudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl pareiškėjos pateikta informacija apie šios įrangos pardavimą yra akivaizdžiai netiksli bei nepagrįsta jokiais pridedamais įrodymais.
8.8. Siekis parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas negali būti laikomas įprastine pareiškėjos veikla, o gali reikšti tik vienintelį dalyką – siekį parduoti pareiškėjai priklausantį turtą ir disponuoti gautomis piniginėmis lėšomis, kas reikštų ieškovės interesų pažeidimą.
8.9. Pareiškėjos teiginiai, kad ji tik siekia gauti pelno, nėra pagrįsti leistinais įrodymais.
8.10. Vien tik galimų sandorių išvardijimas nėra pagrindas teigti, kad šie sandoriai yra realūs ir tikrai bus įgyvendinti.
8.11. Kad pareiškėja galimai gali siekti nesąžiningų tikslų yra akivaizdu ir iš pačios pareiškėjos prašymo dėl jos įtraukimo į bylą suinteresuotu asmeniu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas byloje nedalyvaujančio asmens prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnio 3 dalis).
12. Nagrinėjamu atveju apeliantė – byloje nedalyvaujantis asmuo – kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis uždrausta atsakovui, kaip registruotam vieninteliam UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui, priimti sprendimus dėl bendrovės turto pardavimo, įkeitimo, dovanojimo ar kitokio perleidimo, taip pat priimti sprendimus bendrovę reorganizuoti, pertvarkyti ir likviduoti.
13. Taigi, kaip teisingai atkreipia dėmesį ieškovė, apeliantės prašomos panaikinti laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pritaikytos apeliantei, jomis nustatyti draudimai skirti ne apeliantei, kaip savarankiškam teisės subjektui, o atsakovui (apeliantės akcininkui). Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė nėra įgaliota veikti atsakovo vardu ir ginčo laikinosios apsaugos priemonės nėra pritaikytos apeliantei, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindo apeliantė neįrodė.
14. Apeliantės nurodomų argumentų apie pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių trukdymą apeliantės įprastinei veiklai kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas, kuriam ir buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra miręs, atsakovo procesinių teisių perėmėjas byloje nėra paaiškėjęs, todėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, savaime nelemtų apeliantės pageidaujamo teisinio rezultato – galėjimo įvykdyti jos nurodomus sandorius. Kaip minėta, laikinosiomis apsaugos priemonėmis sprendimus dėl turto pardavimo, kitokio perleidimo ir kt. uždrausta priimti ne apeliantei, o jos akcininkui, todėl tik jis (jo teisių perėmėjas ir (ar) kitas asmuo, kuris pagal įstatymą gali įgyvendinti atitinkamas su akcijomis susijusias teises ir pareigas) gali šiuos sprendimus priimti ir atitinkamai kreiptis į teismą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 149 straipsnio 1 dalis).
15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
16. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš pareiškėjos priteisiama 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. K. iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Vilija Mikuckienė