Civilinė byla Nr. e2YT-1328-997/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17342-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: (S)
3.2.7.1; 3.4.5.19; 3.4.5.20.
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. sausio 20 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Skaistė Zabielskienė
sekretoriaujant Enrikai Venslauskienei, Orintai Ruf,
dalyvaujant pareiškėjams M. K., V. K., U. S. įstatyminei atstovei I. S., jų atstovui advokato padėjėjui A. T.,
nedalyvaujant pareiškėjai U. S., suinteresuotiems asmenims A. K., R. K., Valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. K., V. K., U. S. atstovaujamos įstatyminės atstovės I. S. pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys –valstybė įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius, A. K., R. K..
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjai M. K., V. K., U. S., atstovaujama įstatyminės atstovės I. S., (toliau – ir pareiškėjai) pareiškimu teismo prašo pripažinti, kad dėl svarbių priežasčių praleido terminą priimti A. K., mirusios 2020 m. birželio 4 d., (toliau – ir palikėja) palikimą pagal 2014 m. vasario 14 d. testamentą (testamento identifikavimo kodas 220140008607) ir šį terminą atnaujinti.
Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad yra mirusios A. K. vaikaičiai, gyvenantys už Lietuvos ribų. Iš A. K. sūnaus, kuris yra pareiškėjų tėvas, A. K. (jis taip pat gyvena už Lietuvos ribų) žodžių pareiškėjai žinojo, kad A. K. ruošėsi pareiškėjų vardu palikti testamentu palikimą, tačiau tikslios informacijos, ar toks testamentas buvo surašytas ir, ar jis yra galiojantis, pareiškėjai neturėjo. 2021 m. liepos 27 d. pareiškėjai sužinojo, jog A. K. paliko testamentą, o 2021 m. liepos 29 d. tarp A. K. asmeninių daiktų Kaune U. S. motina I. S. aptiko 2014 m. vasario 14 d. testamentą, sugretinus šį testamentą su Testamentų registro duomenimis tapo aišku, kad šis testamentas galioja. Pažymėjo, kad notarei, saugojusiai A. K. testamentus, nebuvo pranešta apie jos mirtį, nes A. K. vaikai ir vaikaičiai nežinojo apie testamentų surašymą, todėl testamentas nebuvo paskelbtas CK 5.33 str. nustatyta tvarka. A. K. palikimą priėmusių įpėdinių nėra. Iš 2014 m. vasario 14 d. testamento tapo aišku, kad A. K. paliko pareiškėjams lygiomis dalimis, t. y. po 1/3 dalį, jai mirties dieną priklausantį turtą ir mirties dieną priklausančias turtines teises. Dėl nurodytų svarbių priežasčių pareiškėjai praleido nustatytą terminą priimti A. K. palikimą pagal 2014 m. vasario 14 d. testamentą. 2021 m. rugsėjo 9 d. VĮ Registrų centras informavo, kad A. K. vardu yra įregistruotas 2 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), taiga šis žemės sklypas sudaro A. K. palikimą.
Pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Pareiškėjas M. K. teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiškimą, paaiškino, jog gyvena Anglijoje, yra A. K. sūnus, jo brolis yra V. K., netikra sesė yra U. S., jie yra A. K. anūkai. Dėl COVID pandemijos į močiutės laidotuves negalėjo atvykti, apie testamentą nieko nežinojo iki 2021 m. liepos mėnesio pabaigos. Santykiai su močiute buvo šilti ir artimi.
Pareiškėjas V. K. teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiškimą, paaiškino, jog gyvena Amerikoje, jo visa šeima – brolis, tėvas, sesuo gyvena Anglijoje, palaiko ryšius su Lietuvoje gyvenančiu dėde R. K., A. K. sūnumi. Dėl COVID pandemijos į močiutes laidotuves negalėjo atvykti, apie paliktą palikimą testamentu sužinojo po močiutės laidotuvių iš giminaičių.
Pareiškėjos U. S. įstatyminė atstovė I. S. prašė tenkinti pareiškimą, paaiškino, jog 2014 m. A. K. jai skambinosi ir prašė pateikti jos ir A. K. dukters U. S. asmens duomenis, nes norinti rašyti testamentą anūkams. Tačiau vėliau tikslios informacijos, ar toks testamentas buvo surašytas ir ar jis yra galiojantis neturėjo ir einant laiku apie tai pasimiršo. 2021 m. liepos mėnesį, grįžus į Lietuvą, namie, tarp velionės daiktų rado 2014 m. vasario 14 d. surašytą testamentą, kreipėsi kartu su kitais velionės anūkais į teisininkus dėl palikimo priėmimo reikalų tvarkymo.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas teismui pateiktu atsiliepimu prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant. Apie teismo posėdį suinteresuotas asmuo informuotas šaukimu, įteiktu per EPP sistemą.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus teismui pateiktu atsiliepimu prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, teismo posėdyje atstovui nedalyvaujant. Apie teismo posėdį suinteresuotas asmuo informuotas šaukimu, įteiktu per EPP sistemą.
Suinteresuoti asmenys A. K., R. K. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimų nepateikė. Apie teismo posėdį jie informuoti teismo šaukimais, įteikiant asmeniškai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
pareiškimas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktika dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra išplėtota ir nuosekli, joje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinu pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžiama priimti palikimo už kitą, t. y. kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimą asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007, 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011, 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011, 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
Taigi, kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad, vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. K., gimusi (duomenys neskelbtini)., mirusi 2020 m. birželio 4 d., buvo M. K., V. K. ir U. S. močiutė. 2014 m. vasario 12 d. A. K. sudarė testamentą, kuriuo jai mirties dieną priklausantį turtą ir mirties dieną priklausančias turtines teise po 1/3 paliko savo vaikaičiams M. K., V. K. ir U. S..
Terminas mirusios A. K. palikimui testamentu priimti baigėsi 2020 m. rugsėjo 4 d. Nustatyta, kad po A. K. mirties testamentiniai įpėdiniai – jos anūkai M. K., V. K., U. S. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, palikimo priėmimo faktas taip pat nėra registruotas (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys). Kauno miesto 17-ajame notaro biure paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusios A. K. palikimą neužvesta. Testamento registro 2021 m. liepos 27 d. Nr. SR10-6334(21) duomenimis, po A. K. mirties nėra įregistruotų jos palikimo priėmimo (atsisakymo) faktų.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai siekia paveldėti A. K. testamentu paliktą turtą ir prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, nes jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjai pateiktame pareiškime nurodė, kad įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti yra praleidę dėl to, kad visi paveldėtojai gyvena ne Lietuvoje, o dėl susiklosčiusios pasaulinės pandeminės situacijos ir taikomų karantino ribojimų negalėjo laiku atvykti į Lietuvos Respubliką. Be to, apie testamentą pareiškėjai sužinojo tik po to, kai pareiškėjos U. S. motina (įstatyminė atstovė) I. S., pasibaigus karantinui, grįžo į Lietuvą ir 2021 m. liepos 29 d. namie tarp A. K. asmeninių daiktų rado patį 2014 m. vasario 14 d. testamentą. Posėdžio metu paaiškino, kad suradus testamentą ir įsitikinus jo egzistavimu, buvo būtina surinkti ir visus reikiamus dokumentus patvirtinančius, jog testamentas yra galiojantis, kreipėsi dėl to į reikiamas įstaigas, teisininkus su tikslu susitvarkyti paveldėjimo klausimus.
Teismas sutinka su pareiškėjų ir jų atstovo teismo posėdyje išsakyta pozicija, jog tai, kad 2020 m. kovo mėnesį prasidėjo pasaulinė pandemija dėl COVID-19 yra visuotinai žinoma aplinkybė, kurios įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kiekvienoje valstybėje buvo taikomos tam tikros priemonės, siekiant sumažinti COVID-19 plitimą ir pandemijos pasekmes.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 (koronovirusinės infekcijos) situaciją, 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00.00 val. iki 2021 m. birželio 30 d. 24.00 val. paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną. Ši aplinkybė, įvertinus tai, kad pareiškėjai gyvena ir dirba užsienio valstybėse, kuriose taip pat buvo taikomos atitinkamos asmenų judėjimo ribojimo priemonės dėl COVID-19, leidžia spręsti, kad pareiškėjai objektyviai negalėjo grįžti į Lietuvą laiku susitvarkyti paveldėjimo reikalų.
Nors pareiškimo padavimo teismui metu pareiškėjai CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti buvo praleidę beveik 14 mėnesių, tačiau byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tokio termino praleidimą lėmė ne pareiškėjų sąmoningas siekis savo neveikimu atsisakyti priimti A. K. palikimą, bet tai, jog prasidėjo pasaulinė pandemija dėl COVID-19 ir buvo nustatyti asmenų judėjimo apribojimai, be to, pareiškėjai teigė ir nieko nežinoję apie esamą testamentą bei paliktą palikimą jų atžvilgiu, kol 2021 m. liepos 29 d. namie tarp A. K. asmeninių daiktų buvo rastas jos testamentas. Teismo vertinimu, nagrinėjimu atveju termino praleidimą lėmė susiklosčiusių reikšmingų aplinkybių visuma.
Įvertinus praleisto termino trukmę, praleidimo priežastis, terminą praleidusių įpėdinių elgesį, jų teisinį statusą ir kitas reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais, darytina išvada, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių ir objektyvių (nuo pareiškėjų valios) nepriklausančių priežasčių, o pareiškėjų elgesys siekiant įgyvendinti teisę priimti palikimą po jų močiutės A. K. mirties, buvo pakankamai atidus bei rūpestingas. Byloje nenustatyta, kad kitų byloje esančių suinteresuotų asmenų teisės ar teisėti interesai būtų pažeidžiami.
Nepasibaigę terminai gali būti pratęsiami, o praleisti terminai - atnaujinami. Todėl pripažinus, jog pareiškėjai praleido terminą palikimui priimti po močiutės A. K. mirties dėl svarbių priežasčių, yra pagrindas jiems atnaujinti šį terminą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjams atnaujinamas terminas palikimui po močiutės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priimti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės valstybės naudai nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
576–578 straipsniais,
n u t a r i a :
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjams M. K., gimusiam (duomenys neskelbtini)., V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini)., U. S., gimusiai (duomenys neskelbtini)., atstovaujamai įstatyminei atstovei I. S., gim. (duomenys neskelbtini)., praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą priimti A. K., gimusios (duomenys neskelbtini)., mirusios 2020 m. birželio 4 d., palikimą pagal A. K. 2014 m. vasario 14 d. testamentą (testamento identifikavimo kodas 220140008607).
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Skaistė Zabielskienė