Baudžiamoji byla Nr. 2K-117/2012

Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00598-2008-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.16.5;. 1.2.14.5.1(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Albino Sirvydžio ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. A. ir jos gynėjos advokatės Natalijos Boiko kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. nuteista pagal  Lietuvos Respublikos  baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1982 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (už A. Č. turto įgijimą) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (už UAB „MCB Finance“ turto įgijimą) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (už UAB „Moment Credit“ ir A. Č. turto įgijimą) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (už „Balti Investeeringute Grupi Pank AS“ filialo ir A. Č. turto įgijimą) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (už A. Č. turto įgijimą A. A. naudai) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos (pagal BK 1982 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę apimant kitomis bausmėmis, po to dalinio sudėjimo būdu sudedant bausmes pagal BK 182 straipsnio 1 dalį) ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9, 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirta (subendrinta to paties teismo 2010 m. liepos 13 d. nutartimi) bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. A. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl R. J. ir L. J. turto įgijimo apgaule) išteisinta, kaip nepadariusi veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Iš V. A. priteistas turtinės žalos atlyginimas: 2000 Lt UAB „MCB Finance“, 600 Lt  UAB „Moment Credit“; išieškota 550 Lt UAB „MCB Finance“ byloje patirtoms teisinio atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis, kuria nuteistosios ir jos gynėjos apeliacinis skundas atmestas. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nuosprendis pakeistas dėl bausmės laiko įskaitymo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,

n u s t a t ė:

V. A. pagal BK 1982 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad neteisėtai įgijo bei laikė elektroninės bankininkystės sistemos slaptažodžius ir kodus turėdama tikslą daryti nusikalstamas veikas, t. y. 2008 m. balandžio mėnesį sporto klube „Impuls“ Vilniuje, Ozo g. 41, susipažinusi su A. Č., įgijo jos pasitikėjimą pamelavusi, jog dirba advokato padėjėja, turi daug pažinčių teisėsaugos bei kitose valstybės institucijose, pažadėjusi padėti skyrybų byloje, kad šiai būtų priteistas bendrąja jungtine nuosavybe priklausantis butas. Piktnaudžiaudama A. Č. pasitikėjimu, pasinaudodama prastomis jos lietuvių kalbos žiniomis, elektroninės bankininkystės neišmanymu, atminties praradimu bei loginio mąstymo trūkumu, atsiradusiais dėl intensyvių treniruočių ir dietos, siekdama apgaule įgyti svetimą turtą ir suklaidinusi A. Č. , kurią įtikino, jog, norint paslėpti pinigus, kad jie skyrybų procese neatitektų jos vyrui, ši turi perduoti jai savo elektroninių paslaugų teikimo sutartį bei prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis. Taip A. Č. 2008 m. gegužės 8 d. AB SEB banko Europos filialo Karoliniškių aptarnavimo skyriuje Vilniuje, L. Asanavičiūtės g. 15, pasirašytą elektroninių paslaugų teikimo sutartį su joje nurodytu atpažinimo kodu bei laikinu slaptažodžiu ir slaptažodžių kortelę perdavė V. A., kuri tokiu būdu neteisėtai įgijo elektroninės bankininkystės sistemos slaptažodžius ir kodus, juos laikė su savimi ir bute (duomenys neskelbtini), iki 2008 m. rugpjūčio 14 d., kai sporto klube grąžino A. Č.

V. A. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaule įgijo A. Č. priklausančius iš viso 20 980 Lt, t. y. nuo 2008 m. gegužės 8 d. iki liepos 22 d., pasinaudodama jau nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai įgytais A. Č. elektroninės bankininkystės sistemos SEB banke duomenimis, be A. Č. žinios ir sutikimo įvairiose vietose (bute (duomenys neskelbtini), nenustatytose UAB „Bitė Lietuva“ patalpose, nenustatytame UAB „Omnitel“ padalinyje bei SEB banko Žirmūnų, Olimpiečių,  Akropolio, Kareivių ir Justiniškių skyriuose) kompiuteriu prisijungusi prie A. Č. elektroninės bankininkystės sistemos atliko šešiolika pinigų pervedimo operacijų iš A. Č. sąskaitų į savo ir kitų asmenų sąskaitas: 2008 m. gegužės 8 d. pervedė 1000 Lt į D. A. sąskaitą, 3000 Lt į savo sąskaitą ir  3900 Lt į V. K. sąskaitą; 2008 m. gegužės 9 d. – 600 Lt, gegužės 21 d. – 250 Lt, gegužės 23 d. – 490 Lt ir 3000 Lt, gegužės 28 d. – 4000 Lt į L. L. sąskaitą; 2008 m. birželio 2 d. – 290 Lt, birželio 3 d. – 1000 Lt, birželio 9 d. – 350 Lt į V. P. sąskaitą; 2008 m. birželio 12 d. – 1100 Lt, birželio 16 d. – 300 Lt į L. L. sąskaitą; 2008 m. birželio 18 d. – 740 Lt į V. P. sąskaitą, o 2008 m. liepos 11 d. – 950 Lt ir 2008 m. liepos 22 d. – 10 Lt į L. L. sąskaitą. Dalį šiomis operacijomis pervestų pinigų – V. K. pervestus 2500 Lt ir V. P. pervestus 330 Lt – V. A. panaudojo skoloms grąžinti šiems asmenims, dalį L. L. pervestų pinigų išgrynino pati L. L. suteikta debeto kortele, o likusius pinigus išgrynino V. K. , V. P. bei L. L. ir atidavė V. A.

Be to, V. A. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaule įgijo UAB „MCB Finance“ priklausančius 2000 Lt, t. y. 2008 m. gegužės 9 d., 18. 30 val. bute (duomenys neskelbtini), kompiuteriu prisijungė prie internetinio tinklalapio, be A. Č. sutikimo ir žinios užpildė paskolos paraišką šios vardu, nurodydama vardą, pavardę, asmens kodą bei banko sąskaitą, ir taip užsiregistravo bei prisijungė prie vartotojo zonos. Po to, siekdama patvirtinti įvestų duomenų tikrumą, pasinaudojo iš  A. Č. neteisėtai įgytais prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos SEB banke duomenimis, prisijungė prie šios sistemos ir prisistatė paskolos davėjui UAB „MCB Finance“ kaip A. Č.; tą pačią dieną ši bendrovė pagal V. A. užpildytą paraišką pervedė į A. Č. sąskaitą 2000 Lt paskolą, o V. A. A. Č. vardu prisijungė prie SEB banko elektroninės bankininkystės sistemos ir iš šios sąskaitos gautą 2000 Lt paskolą pervedė į savo tėvo Y. G. banko sąskaitą, o šis pinigus išgrynino ir perdavė V. A.  

Be to, V. A. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaule įgijo UAB „Moment Credit“ priklausančius 600 Lt ir A. Č. priklausančius 60 Lt, t. y. 2008 m. gegužės 14 d., bute (duomenys neskelbtini) kompiuteriu prisijungė prie internetinio tinklalapio, be A. Č. sutikimo ir žinios užpildė paskolos paraišką šios vardu, nurodė asmens kodą ir taip užsiregistravo bei prisijungė prie vartotojo zonos. Po to, siekdama patvirtinti suvestų duomenų tikrumą, ji pasinaudojo iš  A. Č. neteisėtai įgytais prisijungimo prie SEB banko elektroninės bankininkystės sistemos duomenimis, prisijungė prie šios sistemos ir prisistatė paskolos davėjui UAB „Moment kredit“ kaip A. Č.; ši bendrovė pagal V. A. užpildytą paraišką pervedė į A. Č. sąskaitą 600 Lt paskolą, o V. A. A. Č. vardu prisijungė prie SEB banko elektroninės bankininkystės sistemos ir iš šios sąskaitos gautą 600 Lt paskolą kartu su A. Č. priklausančiais 60 Lt pervedė į L. L. banko sąskaitą, o ši pinigus išgrynino ir perdavė V. A.

Be to, V. A. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad nuo 2008 m. birželio 19 d. iki liepos 10 d. apgaule įgijo „Balti Investeeringute Grupi Pank AS“ filialui priklausančius 19 750 Lt bei A. Č. priklausančius 137 Lt, t. y. pasinaudojusi  nukentėjusiosios teisiniu neišprusimu, prastomis lietuvių kalbos žiniomis bei suklaidinusi pažadais tariamai teikti pagalbą skyrybų byloje, įtikino A. Č. duoti jai įgaliojimą, patvirtintą 2008 m. birželio 16 d. Vilniaus miesto 37-ajame notarų biure, kuris, A. Č. manymu, buvo duotas dėl jos atstovavimo skyrybų byloje, nors surašytas ir dėl kreditų gavimo A. Č. vardu. Šio įgaliojimo pagrindu V. A. 2008 m. birželio 17 d., apie 11 val., „Balti Investeeringute Grupi Pank AS“ filiale pateikė paraišką 20 000 Lt paskolai A. Č. vardu gauti, po to, įtikino A. Č. nuvykti į banką ir pasirašyti sutartį dėl sąskaitos anuliavimo tam, kad skyrybų procese pinigai neatitektų šios vyrui. 2008 m. birželio 18 d. filialo buveinėje Vilniuje, Ozo g. 25, dalyvaujant V. A., A. Č. pasirašė 20 000 Lt vartojimo kredito sutartį, nesuprasdama jos turinio ir esmės, manydama, kad pasirašo tokią sutartį, pagal kurią anuliuojama banko sąskaita. Taip sudarytos sutarties pagrindu 2008 m. birželio 19 d. „Balti Investeeringute Grupi Pank AS filialas“ atskaitė 250 Lt sutarties sudarymo mokestį ir pervedė 19 750 Lt į A. Č. sąskaitą, o V. A., pasinaudodama jau nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai įgytais A. Č. elektroninės bankininkystės sistemos SEB banke duomenimis, be A. Č. žinios ir sutikimo įvairiose vietose (SEB banko  Žirmūnų, Kareivių Akropolio ir Fabijoniškių skyriuose, nenustatytame UAB „Omnitel“ padalinyje) kompiuteriu  prisijungusi prie A. Č. elektroninės bankininkystės sistemos iš šios sąskaitos atliko devynias pinigų pervedimo operacijas, kuriomis pervedė gautą kreditą (19 750 Lt) ir asmenines nukentėjusiosios lėšas (137 Lt): 2008 m. birželio 19 d. pervedė du kartus po 4000 Lt į V. P. sąskaitą, 2008 m. birželio 20 d. – du kartus po 4000 Lt į V. P. sąskaitą, 2008 m. liepos 4 d. – 1730 Lt į V. P. sąskaitą, 2008 m. liepos 5 d. – 1007 Lt į L. L. sąskaitą, 2008 m. liepos 9 d. – 350 Lt ir 300 Lt į L. L. sąskaitą, 2008 m. liepos 10 d. – 500 Lt į L. L. sąskaitą. Dalį šiomis pinigų pervedimo operacijomis pervestų pinigų V. A. išgrynino pati L. L. suteikta debeto kortele, o likusius pinigus išgrynino V. P. bei L. L. ir atidavė V. A.

Be to, V. A. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaule savo sūnaus A. A. naudai įgijo A. Č. priklausančius 560 Lt, t. y. 2008 m. spalio 10 d. 16.10 val. bute (duomenys neskelbtini), jau nurodytomis aplinkybėmis suklaidinusi A. Č. pažadais dėl tariamos pagalbos skyrybų byloje ir apgaule neteisėtai įgytais A. Č. elektroninės bankininkystės sistemos SEB banke duomenimis be jos žinios ir sutikimo kompiuteriu prisijungusi prie A. Č. elektroninės bankininkystės sistemos iš šios sąskaitos  pervedė į savo sūnaus A. A. sąskaitą 560 Lt.

Kasaciniu skundu nuteistoji V. A. ir jos gynėja prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir V. A. išteisinti (bylą nutraukti) arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Kasatorių manymu, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.

Kasatorės nesutinka su teismų sprendimuose padarytomis išvadomis, kad V. A. veiksmai, kuriuos vertina kaip civilinės teisės reguliuojamus santykius, yra tyčinis nusikaltimas – sukčiavimas.

Kasatorės teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos įrodymus. Jos mano, kad nėra nė vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio nukentėjusiosios A. Č. loginio mąstymo trūkumus, atminties praradimus. Tai parodė tik liudytojas G. A., kuris nėra medikas. Taip pat neįrodyta, kad A. Č. prastai žinojo lietuvių kalbą; priešingai – ji yra Lietuvos pilietė, Lietuvoje gimė, mokėsi ir gyvena, jos darbinė veikla susijusi su bendravimu ir reikalingas valstybinės kalbos mokėjimas. Be to, šios bylos procesas vyko valstybine kalba, nedalyvaujant vertėjui, dokumentus A. Č. taip pat pasirašinėjo be vertėjo. Nėra įrodymų, kad ji neišmano elektroninės bankininkystės. Kasatorės nurodo, kad šiuos jų teiginius patvirtina  įrodymai, kurių teismas iš viso nevertino. Tai A. Č. lietuvių kalba rašyti ir pasirašyti įvairūs raštai (pareiškimai policijai, sutikimas gauti banko išrašus, pareiškimas anuliuoti įgaliojimą, mokesčių inspekcijai pateikta turto deklaracija), apklausų protokolai, sudaryta elektroninės bankininkystės sutartis ir kiti dokumentai; be to, A. Č. naudojosi elektroninės bankininkystės kortele. Taip pat įrodyta, kad ji perdavė kasatorei V. A. šią sutartį bei slaptažodžių kortelę tam, kad paslėptų pinigus nuo savo vyro. Dėl šios priežasties V. A., prisijungusi prie elektroninės bankininkystės sistemos ir užpildžiusi paraiškas A. Č. vardu, 2008 m. gegužės 9 d. iš UAB „MCB Finance“ gavo 2000 Lt, o gegužės 14 d. iš UAB „Moment Credit“ 600 Lt paskolas, kurios buvo pervestos į A. Č. sąskaitą AB SEB banke. Pasak kasatorių, V. A. sutarė, jog reikia pasiskolinti ir daugiau pinigų tam, kad sumokėtų I. Č. apie 70 000 Lt kompensaciją už butą, todėl ir nusprendė įkeisti nukentėjusiosios butą (duomenys neskelbtini), arba šį butą parduoti. Tai patvirtina 2008 m. balandžio 10 d. abiejų pasirašyta nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią A. Č. balandžio 10, 11 ir 16 dienomis sumokėjo V. A. už darbą iš viso 4500 Lt. Iš šios sutarties (1 punkto) matyti, kad kasatorė sutarties sudarymo metu nežinojo apie tai, jog parduodamas butas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, nes jai buvo pateikta VĮ Registrų centro pažyma, kurioje nurodyta, kad butas nuo 2005 m. yra A. Č. nuosavybė; pagal sutartį jos susitarė kooperuotis siekiant parduoti šį butą; sutartyje rašoma apie buto įkeitimą (3.1.1 punktas); taip pat buvo numatytas įgaliojimo išdavimas (4.3 punktas), kuris 2008 m. birželio 16 d. patvirtintas Vilniaus miesto 37-ajame notarų biure. Šiame įgaliojime A. Č. pati lietuvių kalba įrašė savo vardą ir pavardę. Jei asmuo nesuprastų kalbos, įgaliojimo turinys jam būtų išverstas. Kasatorės teigia, jog 2008 m. balandžio 10 d. sutarties turinys rodo, kad ją pasirašiusios  V. A. ir A. Č.  veikė pagal sutarties sąlygas, o pagal įgaliojimą V. A. turėjo teisę ne tik įkeisti turtą, bet ir savo nuožiūra skolintis pinigus (gauti kreditus). Kasatorės nesutinka, kad V. A. suklaidino nukentėjusiąją ir įtikino pasirašyti įgaliojimą nesuvokiant jo esmės, juolab kad vėliau A. Č. pasirašė vartojimo paskolos sutartį bei paskolos grąžinimo grafiką. Be to, įgaliojimu kasatorei suteikta teisė savo nuožiūra sudaryti sutartį su advokatais, atstovauti civilinėse ir kitose bylose; įrodyta, kad V. A. kreipėsi į advokatą A. V. dėl A. Č. atstovavimo skyrybų byloje ir atnešė jam šios bylos dokumentus, taigi laikėsi įstatymų ir nežadėjo A. Č. atstovauti jai savarankiškai.

Kasatorės nurodo, kad V. A. turėjo pakankamai patirties gauti paskolą įkeičiant turtą, nes daug metų dirbo nekilnojamojo turto pirkimu–pardavimu bei įkeitimu užsiimančiose bendrovėse. V. A. kartu su A. Č. buvo banke sudarant 2008 m. birželio 18 d. 20 000 Lt vartojimo kredito sutartį, kurioje tiksliai nurodyta kredito suma, o ją pasirašė A. Č. ir banko atstovė D. P. Pagal liudytojo A. M. parodymus, V. A. kreipusis dėl buto įkeitimo (siekiant gauti kreditą) kartu buvusi A. Č. paklausta atsakė suprantanti, apie ką kalbama. Tai, kad tarp V. A. ir A. Č. susiklostė turtiniai civiliniai santykiai, patvirtina surašyti pakvitavimai (jų suma 33 942,38 Lt), A. Č. ir jos vyro ieškiniai dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, Vilniaus apskrities VPK 5-ojo policijos komisariato Viešosios policijos prevencijos grupės tyrėjos 2008 m. gegužės 20 d. ir Vilniaus m. VPK KP NTT Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2008 m. nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą  dėl V. A. veikos.

Kasatorės teigia, kad bylos įrodymai paneigia teismų išvadas dėl A. Č. apgaulės, piktnaudžiavimo jos pasitikėjimu, pasinaudojant kalbos nemokėjimu, elektroninės bankininkystės neišmanymu, mąstymo trūkumais, dėl kurių ši esą nesuvokusi sudaromų sandorių esmės. A. Č. elgesys turi būti vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, nes kiekvienas privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis, apsvarstyti daromo veiksmo teisinius padarinius. Be to, kasatorės teigia, kad A. Č. parodymų keitimas kelia abejonių jų tikrumu ir prašo į tai atsižvelgti.

Kasaciniame skunde pažymima, kad V. A. pripažino kaltę, bet iš esmės dėl to, kad pinigų, kuriuos pervedė iš sąskaitos, nepadėjo į seifą, kaip žadėjo, o panaudojo savo tikslams ir išdavė A. Č. raštelį, patikinantį, jog pinigus grąžins.

Pasak kasatorių, V. A. veiksmai dėl kreditų gavimo iš UAB „MCB Finance“  ir   UAB „Moment Credit“ negali būti kvalifikuojami kaip du nusikaltimai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes abu gauti panašiais veiksmais, dvylikos dienų laikotarpiu.

Kasatorių manymu, V. A. nepadarė BK 1982 straipsnyje numatyto nusikaltimo, neįvykdė neteisėtų veiksmų, nes A. Č. pati perdavė jai slaptažodį, kodą ir kitus duomenis, iš anksto žinodama to padarinius.

Jeigu teismas padarytų išvadą, kad V. A. įvykdė jai inkriminuojamus nusikaltimus, kasatorės prašo sušvelninti bausmę. Nustatant jos dydį turi būti atsižvelgta į tai, kad nuteistoji, būdama vieniša motina, augina mažametį vaiką, pripažino savo kaltę dėl to, kad A. Č. vardu gautų kreditų ir iš sąskaitų pervestų pinigų negrąžino kaip buvo žadėjusi, atsiprašė nukentėjusiosios ir ši jai atleido, visiškai atlygino A. Č. ieškinį (įrodymai pridėti). Kasatorės mano, kad bausmės tikslai  bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. 

Atsiliepime į nuteistosios V. A. ir jos gynėjos advokatės Natalijos Boiko kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras  Regimantas Žukauskas prašo skundą atmesti.

Prokuroras pažymi, kad dalis kasacinio skundo argumentų nesudaro BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyto bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko ir turi būti palikti nenagrinėtini. Tai yra argumentai dėl nuteistosios kaltės neigimo bei aplinkybių, susijusių su A. Č. loginio mąstymo trūkumais, atminties praradimu, prastu lietuvių kalbos mokėjimu, elektroninės bankininkystės neišmanymu, taip pat su tuo, kad V. A. jokios apgaulės prieš nukentėjusiąją nenaudojo, o nukentėjusiosios elektroninės bankininkystės sistemos duomenis paėmė ir greituosius kreditus jos vardu gavo norėdama padėti nukentėjusiajai skyrybų procese.

Prokuroras nurodo, kad iš teismų sprendimų turinio matyti, jog nusikalstamų veikų padarymo faktines aplinkybes teismai nustatė išsamiai ir objektyviai įvertinę V. A., nukentėjusiosios, liudytojų V. K. , D. A. , V. P. ir L. L., G. A. ir I. Č. parodymus, rašytinius duomenis apie kompiuterius, iš kurių jungtasi prie nukentėjusiosios banko sąskaitų naudojantis elektroninės bankininkystės sistema, identifikuojančius adresus, šių prisijungimų laiką, UAB „MCB Finance“, UAB „Moment Credit“ pateiktus duomenis, banko sąskaitų išrašus ir kt. Būtent teisėtai gautais duomenimis, kurie pripažinti įrodymais, nustatyta, kad V. A., turėdama tikslą daryti nusikalstamas veikas – užvaldyti svetimą turtą, apgaule įgijo bei laikė A. Č. išduotus prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis ir juos panaudojo nusikalstamoms veikoms daryti. Apgaulė užvaldant A. Č. turtą pasireiškė tuo, kad V. A. nukentėjusiajai melavo, jog ji yra advokato padėjėja, turinti plačių pažinčių valstybės institucijose ir galinti padėti skyrybų byloje, kad nukentėjusiosios elektroninės bankininkystės sistemos duomenys jai reikalingi siekiant paslėpti nuo vyro nukentėjusiosios sąskaitoje esančius pinigus. Būtent dėl šios apgaulės nukentėjusioji perdavė savo elektroninės bankininkystės sistemos duomenis, kurių V. A. pakako neteisėtoms finansinėms operacijoms vykdyti ir A. Č. turtui užvaldyti. V. A. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (penkios nusikalstamos veikos) ir 1982 straipsnio 1 dalį.

Prokuroras teigia, kad V. A. nusikalstamos veikos paimant kreditus A. Č. vardu 2008 m. gegužės 2 d. iš UAB „MCB Finance“ ir 2008 m. gegužės 14 d. iš UAB „Moment Credit“ negali būti kvalifikuojamos kaip vienas tęstinis nusikaltimas (pagal BK 182 straipsnio 1 dalį), nes apgaule užvaldytas skirtingų juridinių asmenų turtas, antrasis nusikaltimas padarytas po 12 dienų, taip pat nenustatyta vieninga V. A. tyčia užvaldyti ne tik nukentėjusiosios sąskaitose buvusius pinigus, bet ir jos vardu gauti kreditus (neteisėtai įgijus nukentėjusiosios elektroninės bankininkystės duomenis).

Prokuroras pažymi, kad teismas, skirdamas V. A. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei subendrintą galutinę bausmę, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes (anksčiau du kartus teista už analogiškus nusikaltimus, nedirbo, nusikaltimų darymas buvo pragyvenimo šaltinis), atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į tai, kad savo noru atlygino dalį padarytos žalos, augina du nepilnamečius vaikus. Už atskirus nusikaltimus V. A. paskirtos bausmės yra mažesnės nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, tinkamai individualizuotos ir subendrintos. Ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis ir subendrintomis bausmėmis ir V. A. paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgus į aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir į tai, kad paskirta didesnė negu trejų metų laisvės atėmimo bausmė, nėra įstatyme įtvirtinto pagrindo taikyti V. A. BK 75, 62 straipsnių nuostatų.

Kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Kasaciniu skundu ginčijamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės, teigiant, kad V. A. nusikaltimų, už kuriuos nuteista, nepadarė; kad neįrodyta, jog ji panaudojo prieš A. Č. apgaulę, iš tiesų tarp jų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai ir V. A. kalta tik dėl to, kad nukentėjusiosios vardu ar iš jos sąskaitų gautų pinigų, kaip žadėjo, negrąžino, o panaudojo savo tikslams, tyčios užvaldyti svetimą turtą neturėjo.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad dalis argumentų, susijusių su veikų įrodytumo klausimu, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes kasatorės tiesiog nesutinka su teismų padarytomis išvadomis nustatant faktines bylos aplinkybes, to neargumentuodamos konkrečiais BPK normų pažeidimais. Teisėjų kolegija tokių skundo argumentų nenagrinėja.

Teigiant, kad nukentėjusioji A. Č. nebuvo apgauta, kasaciniame skunde daug dėmesio skiriama tam, kad bylos įrodymai, priešingai nei nustatė teismai, rodo, jog A. Č. išmano elektroninę bankininkystę, moka lietuvių kalbą, todėl suprato pačios pasirašytų sandorių turinį, o suprasti jų esmę neapribojo jokios kitos aplinkybės, pvz., sveikatos būklė, suvokimo sutrikimai, ir tai patvirtinančių patikimų duomenų nėra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti su tuo susijusius sprendimus, suklaidinimas, nulėmęs tokio asmens apsisprendimą perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui, arba konstatuoti tokią teisę. Toks suklaidinimas gali pasireikšti tuo, kad kaltininkas nuslepia arba priešingai – praneša neteisingas aplinkybes ir faktus, pateikia klaidingą informaciją ir tai yra reikšminga nukentėjusiajam. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad sukčiavimo atveju kaltininkas gali piktnaudžiauti nukentėjusiojo pasitikėjimu, pasinaudodamas tuo įtikina jį perduoti turtą ar perleisti turtinę teisę kaltininkui, o nukentėjusysis taip ir pasielgia, manydamas, kad šis neturi nusikalstamų ketinimų. Tyčios turinį esant sukčiavimui rodo kaltininko suvokimas, jog apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, numato, kad dėl jį ar kitą asmenį neteisėtai praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir nori tokių padarinių.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, spręsdami, ar V. A. , įvairiais būdais užvaldydama svetimą turtą, prieš tai šiuo tikslu įsigijusi elektroninės bankininkystės sistemos slaptažodžius ir kodus, panaudojo apgaulę prieš A. Č. , vertino ne tik anksčiau kasatorių nurodytas aplinkybes, bet ir kitas, leidžiančias atskleisti šio nusikalstamos veikos požymio turinį. Taip pat teismai nustatė ir atskleidė V. A. tyčią.

Nustatyta, kad 2008 m. balandžio mėnesį V. A., susipažinusi su A. Č. ir sužinojusi apie jos problemas skyrybų ir turto pasidalijimo su sutuoktiniu byloje, pažadėjo šiai padėti, kad byloje jai palankiai būtų išspręstas turto pasidalijimo klausimas. V. A. pasakė nukentėjusiajai esanti advokato padėjėja, nors tokia nebuvo, aiškino turinti plačių pažinčių valstybės institucijose, prokuratūroje ir teismuose, vėliau pasakė, kad susipažinusi su skyrybų bylos dokumentais gali teigti, jog byla laimėtina, ir kad visa tai ji galėtų sutvarkyti gavusi įgaliojimą veikti už A. Č. Ši, įtikinta ir taip suklaidinta V. A., ne tik atsisakė teisininko (advokato) paslaugų, nėjo į teismo posėdžius nagrinėjamoje civilinėje byloje, bet ir darė viską, ką jai pasakydavo nuteistoji. Kaip matyti iš bylos duomenų ir apkaltinamojo nuosprendžio turinio, būtent šie melagingi, jokio realaus pagrindo neturintys V. A. pažadai bei įtikinėjimai ir lėmė ja patikėjusios A. Č. apsisprendimą atitinkamai elgtis. Taigi aplinkybės, susijusios su A. Č. lietuvių kalbos žiniomis, elektroninės bankininkystės išmanymu ar gebėjimu suvokti tikrąją įgaliojimo esmę, nėra tokios reikšmingos. Bet kokiu atveju nukentėjusioji vykdė kaltininkės paliepimus dėl to, kad klaidingai manė, jog, V. A. veikiant už ją, dalijamas turtas neatiteks sutuoktiniui, nesuprasdama šios tikrųjų ketinimų, kuriuos, kaip nustatyta, ir įgyvendino nuteistoji, įgijusi nukentėjusiosios pasitikėjimą. Pirmiausia, po vieno mėnesio nuo jųdviejų pažinties, t. y. 2008 m. gegužės 8 d., V. A. iniciatyva abiem su A. Č. nuvykus į banko būstinę, nukentėjusioji pasirašė banko elektroninių paslaugų teikimo sutartį, kurią su slaptažodžių kortele čia pat atidavė V. A. Pasinaudodama neteisėtai įgytais A. Č. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos banke duomenimis, vėliau V. A. apgaule užvaldė A. Č. priklausantį turtą, pervesdama iš jos sąskaitos įvairias pinigų sumas, taip pat, imdama kreditus šios vardu, užvaldė kredito davėjų UAB „MCB Finance“, UAB „Moment Credit“ ir „Balti Investeeringute Grupi Pank AS“ filialo turtą.

Teismo nuosprendyje padarytos išvados apie tai, kad V. A. veikė neteisėtai, turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, grindžiamos teisiamajame posėdyje ištirtų ir teismo nuosprendyje įvertintų bylos įrodymų – tiek kaltinančių, tiek teisinančių – visuma. V. A. versija motyvuotai atmesta kaip paneigta nukentėjusiosios A. Č., liudytojų parodymais, objektyviais rašytiniais dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistosios ir jos gynėjos apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. A. kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 1982 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Kasatorių teiginiai, kad kreditų gavimas iš UAB „MCB Finance“ ir UAB „Moment Credit“ negali būti kvalifikuojamas kaip du atskiri nusikaltimai, atmestini. Nors šių veikų padarymo būdas analogiškas, tačiau nustatyta, kad jos padarytos skirtingu laiku ir atskirais veiksmais, apgaule užvaldytas skirtingų juridinių asmenų turtas, be to, V. A. tyčia įgyti nukentėjusiosios vardu gautus kreditus iš šių juridinių asmenų nebuvo vieninga. Esant tokioms aplinkybėms, sukčiavimas užvaldant UAB „MCB Finance“ ir UAB „Moment Credit“ priklausantį turtą teisingai įvertintas kaip du savarankiški nusikaltimai.

Pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes V. A. veikoms baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, esminių BPK pažeidimų teismai nepadarė.

Dėl bausmės (BK 75 straipsnio taikymo)

Kasatorių prašymas sušvelninti V. A. paskirtą bausmę ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas neturi teisinio pagrindo, todėl atmestinas.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas  gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Šioje byloje V. A. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 1982 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, paskirtos šių straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurias subendrinus (BK 63 straipsnio 4 dalis, 5 dalies 1 punktas), paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis,  subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis (tiksliau – trejų metų laisvės atėmimo bausme, nustatyta subendrinus ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes) ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams (t. y. daugiau kaip trejiems metams). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistosios ir jos gynėjos apeliacinio skundo argumentus dėl bausmės švelninimo ir BK 75 straipsnio taikymo, pagal byloje nustatytas aplinkybes konstatavo, kad nėra pagrindo V. A. skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Šis teismas nutartyje taip pat nurodė, kad skiriant bausmę atsižvelgta į tai, jog V. A. prisipažino kalta dėl padarytų nusikalstamų veikų, atlygino dalį padarytos žalos, augina mažametį vaiką, tačiau, įvertinus visas bausmės paskyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog paskirtoji bausmė yra aiškiai per griežta. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas tinkamai jas individualizavo, o bausmes subendrindamas baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės paskyrimo klausimus, teismai nepažeidė, atitinkamų teisinių argumentų nenurodyta ir kasaciniame skunde.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso  382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistosios V. A. ir jos gynėjos advokatės Natalijos Boiko kasacinį skundą.

Teisėjai                                                                      Vytautas Piesliakas

Albinas Sirvydis

Dalia Bajerčiūtė