Administracinė byla Nr. A-1935-552/2024
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00177-2024-9
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
sekretoriaujant L. V.,
vertėjaujant O. V. ,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui V. K> ir jo atstovei advokatei S. J.,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M.-B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio V. K. sulaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį V. K. (toliau – ir Užsienietis) VSAT Centre iki 2024 m. rugpjūčio 15 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
2. Centras paaiškino, kad Užsienietis, kaip neteisėtai esantis Lietuvos Respublikoje, buvo sulaikytas 2022 m. birželio 27 d. Užsienietis buvo pristatytas į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės patalpas, iš kurių pabėgo. Po dviejų savaičių Užsienietis buvo sulaikytas Vilniaus miesto autobusų stotyje. Užsieniečio atžvilgiu yra priimtas galutinis sprendimas nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietis, nesulaukęs galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje, 2023 m. gruodžio mėn. neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos. 2024 m. gegužės 15 d. buvo grąžintas iš Prancūzijos Respublikos į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III Reglamentą ir 2024 m. gegužės 16 d. sulaikytas 48 val. Užsieniečio prieglobsčio procedūra yra baigta, jo atžvilgiu yra priimtas sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, kuris turi būti įvykdytas. Užsienietis pažeidė jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas, vengdamas išsiuntimo, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, jis linkęs slapstytis nuo teisėsaugos pareigūnų, todėl yra didelė tikimybė, kad vėl gali išvykti iš Lietuvos Respublikos.
3. Užsienietis paaiškino, kad su teikimu nesutinka. Būdamas išsigandęs, kad gali būti išsiųstas į (duomenys neskelbtini), išvyko į Prancūziją. Tai vertino kaip klaidą, prašė suteikti jam galimybę likti Lietuvoje, nes nenori grįžti į (duomenys neskelbtini), kur būtų nuteistas už dalyvavimą mitinguose.
4. Užsieniečio atstovė paaiškino, kad su teikimu nesutinka. Kadangi Užsienietis nurodė, kad Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją vietą, prašė taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis pranešti apie savo buvimo vietą.
II.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. gegužės 17 d. sprendimu Centro teikimą tenkino ir sulaikė Užsienietį Centre iki 2024 m. rugpjūčio 16 d., bet ne ilgiau negu bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1 Užsienietis, kaip neteisėtai esantis Lietuvos Respublikoje, buvo sulaikytas 2022 m. birželio 27 d. Užsienietis buvo pristatytas į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės patalpas, iš kurių pabėgo. Užsienietis 2022 m. liepos 8 d. buvo sulaikytas Vilniaus miesto autobusų stotyje.
6.2 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 10 d. sprendimu Užsieniui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, suteikiant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
6.3 Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo, kuris buvo priimtas nagrinėti.
6.4 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
6.5 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti apie savo buvimo vietą.
6.6 Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. rugpjūčio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 23S123910, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Užsienietis pateikė skundą dėl minėto sprendimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. vasario 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą, tokiu būdu Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas Nr. 23S123910 įsigaliojo.
6.7 Migracijos departamentas 2024 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą Nr. 24S46523, kuriuo nusprendė išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Užsienietis 2023 m. gruodžio mėn. neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos. Jis 2024 m. gegužės 15 d. buvo grąžintas iš Prancūzijos Respublikos į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III Reglamentą ir 2024 m. gegužės 16 d. sprendimu sulaikytas 48 val.
6.8 Šiuo metu Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai.
7. Teismas sprendė, kad įsigaliojęs Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas yra pagrindas Užsienietį sulaikyti (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 str. 1 d. 2, 5 p.). Užsieniečio atžvilgiu yra priimtas sprendimas išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).
8. Teismas atsižvelgdamas į Užsieniečio paaiškinimus, jog jis nenori būti išsiųstas, buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, sprendė, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus ir tokiu būdu nebus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo.
III.
9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 17 d. sprendimą, t. y. Centro teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti Užsienietį elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti VSAT apie savo buvimo vietą.
10. Užsienietis nurodo, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, pasikeitė faktinė padėtis – Užsienietis įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą.
11. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2–4 punktų nuostatos nėra taikomos prieglobsčio prašytojo sulaikymui. Atsižvelgiant į Užsieniečio turimą teisinį statusą (prieglobsčio prašytojas), jam nepagrįstai pritaikyta pati griežčiausia priemonė – sulaikymas.
12. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio prašymas nėra išnagrinėtas, tačiau nėra duomenų, kad nesulaikius Užsieniečio nebūtų įmanoma atlikti veiksmų, susijusių su jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimu ir / ar prieglobsčio prašymo motyvų išsiaiškinimu. Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Užsieniečio tapatybė nustatyta, jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nekelia grėsmės valstybės saugumui.
13. Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 17 d. sprendimą.
14. Centras paaiškina, kad sprendimo priėmimo metu Užsienietis neturėjo prieglobsčio prašytojo teisinio statuso. Užsieniečio atžvilgiu egzistavo Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalies, 5 dalies 6, 10, 11 punktuose nurodyti sulaikymo pagrindai.
15. Centro vertinimu, siekiami tikslai – netrukdomas galutinio sprendimo dėl Užsieniečio išsiuntimo į kilmės valstybę įvykdymas, gali būti pasiekti tik apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę. Atsižvelgiant į Užsieniečio elgesį, tikėtina, kad jis, būdamas nesulaikytas, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl neteisėtai išvyks į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, taip sutrukdydamas sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymą.
16. Užsienietis, būdamas supažindintas su Lietuvos Respublikos migracinėmis procedūromis, bei suvokdamas, kad jo laukia išsiuntimas į kilmės valstybę, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į Prancūzijos Respubliką, bei pagal Dublino sistemą buvo grąžintas, todėl šiuo atveju sulaikymas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema valstybėse narėse. Užsieniečio elgesys suponuoja realią ir pagrįstą galimybę Užsieniečiui pasislėpti ar bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę, bei įvertinus Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų trukmę ir aplinkybę, jog Užsieniečio prieglobsčio byloje buvo priimtas galutinis sprendimas, Užsieniečio byloje nėra aplinkybių, suponuojančių išvadą, jog šiuo metu Užsieniečiui taikomas apgyvendinimo režimas Centre pernelyg pažeistų jo teises ar varžytų jo judėjimo laisvę, dėl to siekiant įgyvendinti Įstatymo tikslus, Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas yra pagrįsta ir proporcinga priemonė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsienietis buvo sulaikytas Centre iki 2024 m. rugpjūčio 16 d., bet ne ilgiau negu bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, teisėtumas ir pagrįstumas.
18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas sulaikyti Užsienietį, kadangi, jo nesulaikius, jis gali pasislėpti, vengdamas sprendimo dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos įvykdymo.
19. Užsienietis apeliaciniame skunde, akcentuodamas, kad byloje nėra duomenų, jog jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, kad šiuo metu jis yra prieglobsčio prašytojas, teigia, jog yra pagrindas jam skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti VSAT apie savo buvimo vietą.
20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022).
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 24S125976 (t. y. po skundžiamo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 17 d. sprendimo priėmimo) sprendžia V. K. paskesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtinumo klausimą, taigi, Užsienietis šiuo metu vėl yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).
22. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas inter alia kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindai įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje. Prieglobsčio prašytojas, be kita ko, gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktai).
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog buvo pagrindas apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, nes egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti pagrindai sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Šiuo individualiu atveju įvertinusi byloje naujų, teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. tai, kad Užsieniečio tapatybė galutinai nustatyta, Užsienietis yra pateikęs paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau Migracijos departamentas kol kas nėra priėmęs sprendimo dėl šio jo prašymo, iš kitos pusės, byloje yra duomenų, jog netenkinus jo pirminio prašymo suteikti prieglobstį, Užsienietis neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, prieš tai jam jau buvo taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės, neribojančios jo judėjimo laisvės, tačiau Užsienietis pažeidinėjo šių priemonių laikymosi tvarką. Teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikytas sulaikymas šiuo metu nebėra proporcinga ir būtina priemonė. Įstatymo nustatyti tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas, galimybės pasislėpti užkardymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę.
24. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus bei jų rūšis nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje yra numatytos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
25. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir kt. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022 ir kt.).
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, tiek charakterizuojančius Užsienietį, tiek ir apibūdinančius jo ankstesnį elgesį, mano esant pagrįsta taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Pakankamo pagrindo visiškai neriboti Užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje nenustatyta.
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas keičiamas, nurodant, kad Užsieniečiui skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024 m. rugpjūčio 16 d., bet ne ilgiau, iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
(Duomenys neskelbtini) piliečio V. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 17 d. sprendimą pakeisti.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.
Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui V. K. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2024 m. rugpjūčio 16 d., bet ne ilgiau, iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius