Civilinė byla Nr. e2S-371-755/2022

Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00743-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.9.2.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens  M. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškimą dėl nuolatinio globėjo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo suinteresuotiems asmenims M. L., O. socialinių paslaugų namams,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atleisti M. L. nuo nepilnamečio D. K. nuolatinės globėjos pareigų atlikimo; D. K. nuolatiniu globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskirti O. socialinių paslaugų namus, D. K. gyvenamąją vietą nustatyti O. socialinių paslaugų namuose.

2.       Nurodė, kad D. K. tėvams L. K. ir A. N. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu yra neterminuotai apribota tėvų valdžia. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi D. K. nustatyta nuolatinė globa, nuolatine globėja paskirta – M. L. (vaiko prosenelė), kuri nebegali tęsti globėjos pareigų dėl negebėjimo jų tęsti dėl sveikatos ir amžiaus.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi nutarė atleisti M. L. nuo D. K., nuolatinės globėjos ir gaunamų lėšų administratorės pareigų atlikimo. Paskyrė D. K., nuolatiniu globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi O. socialinių paslaugų namus. Nustatė D. K. gyvenamąją vietą O. socialinių paslaugų namuose.  

4.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. L. yra D. K., gim. (duomenys neskelbtini), promočiutė. Berniuko tėvams L. K. ir A. N. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu neterminuotai apribota tėvų valdžia. D. K. globėja ir gaunamų lėšų administratore Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi paskirta M. L., gim. (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 20 d. teismo nutartimi globėja nušalinta nuo D. K. nuolatinės globėjos pareigų atlikimo, kadangi nuo (duomenys neskelbtini). ji buvo stacionariai gydoma (duomenys neskelbtini) rajono ligoninėje, D. K. buvo likęs be įstatyminių atstovų globos. Kitų artimųjų, kurie galėtų pasirūpinti nepilnamečiu, vaikas neturi. M. L. šalia gyvenančių artimųjų, kurie jai padėtų, taip pat neturi. Nuo (duomenys neskelbtini). D. K. apgyvendintas O. socialinių paslaugų centro budinčios globotojos K. D. šeimoje.

5.       Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimų ir atsižvelgęs į O. socialinių paslaugų namų 2022 m. sausio 25 d. pateiktą pakartotinę išvadą dėl M. L. pasirengimo globoti D. K., įvertinus motyvaciją ir 5 gebėjimus pagal Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo GIMK programą, teismas sprendė, kad M. L. nėra pasirengusi tęsti globėjos pareigų. Ji nepilnai išpildo gebėjimą „Saugios aplinkos užtikrinimas ir vaiko fizinių poreikių tenkinimas“, „Vaiko poreikių tenkinimas bei raidos sunkumų kompensavimas“, „Vaiko ryšių su jo biologine šeima užtikrinimas“, „Pagalba vaikui užmezgant saugius ir patvarius ryšius“ bei esminę aplinkybę, dėl kurios M. L. negali tęsti vaiko globos – nestabilią jos sveikatos būklę,  amžių (71 m.), taip pat atsižvelgęs į vaiko išsakytą nuomonę, jo sutrikimus dėl kalbėjimo ir kalbos sutrikimo bei elgesio ir emocijų (nerimo nustatymo) bei dėmesio sutrikimų, padarė išvadą, kad M. L. dėl sveikatos būklės ir amžiaus negali toliau tęsti D. K. globėjos pareigų.

6.       Šiuo metu D. K. gyvena O. socialinių paslaugų namų Globos centro budinčios globotojos šeimoje. Berniukas nori ten toliau gyventi bei į tai, kad šiuo metu nesant kitų asmenų, galinčių nuolatinai globoti D. K., vaiko nuolatiniu globėju skyrė O. socialinių paslaugų namus (CK 3.261 straipsnis).

7.       Paskyrus nuolatinę globą, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina globėjo veiklos vietoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.251 straipsnio 1 dalis, 3.252 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalies 4 punktas, 3.265 straipsnio 3 punktas) bei O. socialinių paslaugų namus skyrė nepilnamečio D. K. gaunamų lėšų administratoriumi (CK 3.275 straipsnis).

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Suinteresuotas asmuo M. L. (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį kaip nepagrįstą ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą atmesti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

8.1.                      byloje nebuvo nustatytos jokios jos sveikatos problemos ar kitos svarbios priežastys, kurios sudarytų pagrindą pareiškimo tenkinimui: ji vaiką globoja nuo 2 m. , t.y. 6 metus, yra pats artimiausias jam žmogus, jos sveikata, nors ir buvo pašlijusi, tačiau ji yra visiškai pasveikusi, globėjos amžius nebuvo problema skiriant ją globėja, todėl vien dėl amžiaus neturėtų būti išskirta su globotiniu;

8.2.                      teismas nevertino apeliantės pateiktų įrodymų patvirtinančių, kad nėra kliūčių būti globėja. Globėja labai myli savo proanūkį ir joks kitas asmuo to nesuteiks;

8.3.                      teismas nepagrįstai neišklausė tiesiogiai, neskyrė ekspertizės ir iš vaiko išsakytų žodžių padarė nepagrįstą išvadą, kad vaikas nesijaučia saugus gyvendamas su apeliante;

8.4.                      globotinis nuolat prašosi pas globėją, pas ją leidžia savaitgalius ir atostogas, todėl faktiškai ji ir toliau vykdo globėjos pareigas.

8.5.                      vaikas  pagal amžių yra supažindintas su buities darbais, neprieštarauja, kad jis bendrautų su bendraamžiams ir leidžia pasikviesti juos į svečius, o dienotvarkės laikymąsis užtikrina vaiko poreikius;

8.6.                      apeliantė nedraudžia vaikui bendrauti su giminaičiais ir sudaro tam galimybę. Vaikas su globėja jaučiasi gerai, tai patvirtino nuomonės išklausymo akte;

8.7.                      M. L., būdama D. prosenelė ir auginusi jį nuo 2 metukų, turi akivaizdų pirmumą prieš kitus asmenis globoti savo provaikaitį, nes neįrodyta, kad tai kažkuo kenkia jo interesams.

9.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą O. socialinių paslaugų namai prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo į skundą argumentai:

9.1.                      išvadą dėl pasirengimo globoti nepilnametį vaiką rengė atestuotos specialistės, vyko susitikimai su globėja, išvada parengta vadovaujantis specialiu klausimynu. Apeliantė nesutiko ne su išvados turiniu, bet su galutine išvada, kas patvirtina, kad išvadoje nurodyta informacija yra tiksli;

9.2.                      apeliantė nepilnai išpildo keturis iš penkių gebėjimus, būtinus norint auklėti ir ugdyti globojamą vaiką, todėl yra pagrindas nutraukti globą.

10.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą pagrindiniai argumentai:

10.1.                      nors apeliantė neigia, tačiau ji nuo 2020 m. turi sveikatos problemų, o 2021 m. dėl pablogėjusios sveikatos būklės, buvo išvežta į ligoninę, berniukas patyrė šoką, likęs vienas verkė laiptinėje. Daugiau nėra giminaičių ar artimų žmonių, kurie esant reikalui galėtų pasirūpinti vaiku;

10.2.                      gyvenant su promočiute, vaikui neužtikrintas saugumas, vaikui nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis, reikalinga švietimo specialistų pagalba. Globėjai diagnozuoti sveikatos sutrikimai, periodiniai negalavimai, turi įtakos galimybei vykdyti globėjos pareigas, o tai neigiamai veikia visapusišką vaiko raidą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasis skundo ribų, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkino pareiškimą dėl atleidimo nuo globėjo pareigų nepilnamečio vaiko atžvilgiu bei naujo globėjo (rūpintojo) paskyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus, reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja, jiems iš esmės pritaria ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde įvardijamų aplinkybių ir argumentų.

14.       Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai globėją atleido nuo globėjos pareigų, kadangi byloje pateikti duomenys nepatvirtina, kad ji negali ir toliau tęsti globėjos pareigų.

15.       Teisinių santykių dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) parinkimo teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti (civilinio kodekso 3.248 straipsnio 1 dalis). Vaiko globėjo (rūpintojo) parinkimo tvarką reglamentuoja civilinio kodekso 3.268 straipsnis. Teismas, nustatydamas vaikui globą (rūpybą) ir paskirdamas globėją (rūpintoją), turi vadovautis išimtinai vaiko interesais, o išvadą dėl globos (rūpybos) vaikui nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo padaryti atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir geriausius vaiko interesus bei jų įgyvendinimo galimybes kiekvienoje konkrečioje situacijoje ir priimti labiausiai vaiko interesus atitinkantį sprendimą. CK 3.249 straipsnyje nurodyti vaiko globos nustatymo principai. Vertinant jų reikšmę, darytina išvada, kad minėto straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas vaiko interesų pirmumo principas yra absoliutus, o kiti principai nėra absoliutūs ir, jeigu to reikalauja vaiko interesai, nuo pastarųjų principų gali būti nukrypstama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-169/2010).

16.       Pagal CK 3.271 straipsnį vaiko globėjas privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

17.       CK 3.246 straipsnio 2 dalis numato, kad  globėjas ar rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Įstatymų leidėjas baigtinio sąrašo priežasčių, dėl kurių teismas gali atleisti globėją ar rūpintoją nuo globėjo ar rūpintojo pareigų atlikimo, nenurodė, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos priežastys turi būti svarbios, kad pateisintų teismo sprendimu nustatytų nuolatinių globos (rūpybos) teisinių santykių pasibaigimą. 

18.       Vienas iš kriterijų dėl kurių globėjas gali būti atleistas nuo pareigų atlikimo yra globėjo sveikatos būklė. Apeliantės teigimu, jos sveikatos būklė leidžia toliau jai tęsti globėjos pareigas.

19.       Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė jau keletą metų (nuo 2020 m.) turi sveikatos problemų,  2021 m. lapkričio mėnesį ji persirgo insultu. Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja apklausta gydytoja V. D. nurodė, kad liekamųjų reiškinių neliko ir ji gali eiti globėjos pareigas, tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, reikia vertinti visą susidariusią situaciją, o ne globėjos sveikatos būklę šiuo momentu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, globėjos sveikatos būklė trukdo jai tinkamai eiti globėjos pareigas, nes dėl sveikatos būklės ji jau keletą metų atsisako siūlomos socialinės pagalbos (nenuvyksta į kursus ir pan.), kuri, įvertinus tai, kad  koordinatorės reiškė pastabas globėjai dėl vaiko ugdymo, auklėjimo, dienotvarkės, savarankiškumo ugdymo, yra būtina. Teismo vertinimu svarbus faktorius, kad globėja neturi artimųjų, kurie pablogėjus jos sveikatos būklei, o tokia situacija galima dėl jai nustatytų lėtinių ligų, negalavimų, galėtų pasirūpinti vaiku. 2021 m. globėją ištikus insultui, vaikas buvo paliktas vienas, dėl to patyrė stiprius neigiamus išgyvenimus.

20.       Taip pat atsižvelgiama į tai, kad O. socialinių paslaugų namų 2022 m. sausio 25 d. pateiktoje pakartotinėje išvadoje dėl M. L. pasirengimo globoti D. K. įvertinus motyvaciją ir penkis gebėjimus pagal Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo GIMK programą, pateikta išvada, kad M. L. nėra pasirengusi tęsti globėjos pareigų. Abejoti šios išvados pagrįstumu nėra pagrindo, jos turinio neginčija ir pati apeliantė. Išvadoje nustatyta, kad prosenelė neskatina ir neugdo berniukui net bazinių maisto ruošimo, tvarkymosi buityje įgūdžių, stengiasi viską atlikti pati. Globėja naudoja auklėjimo priemones, kuriose trūksta ribų nustatymo. D. minimaliai ugdomi, gyvenimiški įgūdžiai, saviraiška. Sudaromų globos pagalbos planų globėja nepildydavo ir savo nusistovėjusio požiūrio į vaiko auklėjimą nekeisdavo.

21.       2021 m. kovo 29 d. D. K. buvo nustatytas kompleksinis sutrikimas dėl kalbėjimo ir kalbos sutrikimo bei elgesio ir emocijų (nerimo nustatymo) bei dėmesio sutrikimų, nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Jam teikiama švietimo pagalbos specialistų pagalba – logopedo ir spec. pedagogo, socialinio darbuotojo.

22.       Nustatant ir naikinant vaiko globą (rūpybą), skiriant globėją (rūpintoją), vaiko nuomonė iš tiesų yra svarbi priimant sprendimus (CK 3.249 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, vaiko dėl kurio sugebėjimų išreikšti savo nuomonę byloje ginčas nekilo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme vaikas buvo išklausytas ne tiesiogiai, o per VTAT. 2021 m. gruodžio 1 d.  jis išreiškė norą gyventi pas laikinąją globėją, taigi vaiko noras, nors ir ne tiesiogiai teismo posėdyje, buvo išsiaiškintas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojų interesuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Todėl teismas atmeta apeliantės argumentus, susijusius su būtinybe byloje skirti vaiko psichologinę ekspertizę ar būtinybę vaiką apklausti teismo posėdyje.

23.       Apeliantė nurodo, kad tarp jos ir proanūkio yra susiformavęs stiprus emocinis ir socialinis ryšys, nes ji globoja vaiką nuo 2 metų. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas būtent dėl globėjos atleidimo iš pareigų, įvertintina ir tai, kad vaikas apsiprato naujoje aplinkoje greitai, naujosios globėjos šeimoje jaučiasi gerai, norėtų, kad ir globėja atvyktų gyventi pas jį. Todėl nesant duomenų, apie neigiamus vaiko išgyvenimus dėl atskyrimo nuo globėjos, nėra pagrindo daryti išvadą, kad vaiko atskyrimas nuo globėjos pažeis jo interesus.

24.       Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, (duomenys neskelbtini) M. L. buvo skirta D. K. globėja, tačiau šiai dienai surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad tiek vaiko poreikiai dėl amžiaus, tiek pačios M. L. sveikata, jos pasirengimo globoti vaiką galimybės yra pasikeitusios, todėl jos gebėjimas tęsti globėjos pareigas įvertintas neigiamai (CPK 185 straipsnis).

25.       Globėjas privalo užtikrinti ne tik tinkamas buities sąlygas, pasirūpinti vaiko švara, tvarkingumu, bet ir suteikti fizinį ir psichinį saugumą, vystymosi, ugdymosi sąlygas, užtikrinti vaiko sveikatą bei parengti vaiką savarankiškai gyventi visuomenėje. Nagrinėjamu atveju globėja dėl sveikatos būklės, amžiaus negali ir nenoro keisti esamos situacijos, šių sąlygų užtikrinti nėra pajėgi.

26.       Globėjai turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus (CK 3.271 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad prosenelė gali laisvai bendrauti su vaiku, jis pas ją praleidžia laisvalaikį ir nėra abejojama, kad apeliantė labai myli ir yra prisirišusi prie vaiko, taigi ji nebus atskirta nuo vaiko ir toliau galės palaikyti su juo ryšius, tačiau, atsižvelgiant į bylos duomenis, sprendžiama, kad vaiko interesus geriausiai atitinka globėjo pakeitimas.

Dėl procesinės bylos baigties

27.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei teisingai taikant ginčui aktualų įstatyminį reglamentavimą, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                Eigirdas Činka