Administracinė byla Nr. A-2483-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03991-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – J. M.) dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2014 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. 1P-410 (toliau – ir ginčijamas raštas), kuriuo ji nedavė sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Kauno teritorinės muitinės vyresniajam posto inspektoriui J. M..

Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. birželio 30 d. buvo sudaryta komisija Kauno teritorinės muitinės posto pamainos viršininko J. M. galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti. 2014 m. liepos 28 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-1779 nustatyta, kad J. M., 2014 m. birželio 3 d. atlikdamas posto pamainos viršininko pareigas, apie 1.45 val. gavęs nurodymą detaliai patikrinti iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką vyksiantį automobilį, neužtikrino šio nurodymo tinkamo vykdymo, nekontroliavo, ar pareigūnas A. M. tinkamai atlieka tikrinimus pagal nustatytus tikrinimo būdus. Šia savo veika J. M. pažeidė Kauno teritorinės muitinės Ramoniškių (Sudargo) kelio posto vidaus darbo taisyklių, patvirtintų Kauno teritorinės muitinės viršininko 2012 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3B-29, 4.4.6 papunktį, III skyriaus aprašymo 2 punktą, 6.1 ir 6.3 papunkčius, pareigybės aprašymo 6, 20.1, 20.2, 20.4, 20.6, 20.23 papunkčius, Kauno teritorinės muitinės vidaus tvarkos taisyklių 17 punktą, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso 7.8.2 ir 22.9 papunkčius, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 4–6 punktus, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 4 ir 7 punktų nuostatas, padarydamas tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo. Dėl tokių J. M. veiksmų į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu buvo įvežtos nedeklaruotos akcizinės prekės. Buvo priimtas sprendimas, jog už padarytą tarnybinį nusižengimą jam turi būti skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Kadangi J. M. yra Profesinės sąjungos renkamojo organo narys, buvo kreiptasi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo jam skirti minėtą tarnybinę nuobaudą, tačiau Profesinė sąjunga tokio sutikimo ginčijamu raštu nedavė. Ginčijamame rašte nepateikta Profesinės sąjungos išvada dėl leidimo taikyti tarnybinę nuobaudą J. M., o tik pateikta nuomonė dėl atlikto patikrinimo ir išdėstytų aplinkybių, analizuojant tarnybinio patikrinimo medžiagą ir išvadą bei teikiant siūlymus dėl nuobaudos netaikymo. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimą dėl tarnybinio nusižengimo padarymo fakto ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priima Departamento generalinis direktorius, o ne tarnybinį patikrinimą atlikusios komisijos nariai, Profesinė sąjunga, vertindama tik komisijos siūlymus, o ne muitinės vadovo sprendimą, neteisėtai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas ir nepagrįstas, varžo darbdavio teises. Muitinės vadovybė nepriklausomai nuo pareigūno narystės Profesinėje sąjungoje turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeldamas pavojų viešajam interesui. Pareiškėjo teigimu, akivaizdžiai matyti, kad J. M. padarytas tarnybinis nusižengimas nėra susijęs su naryste Profesinėje sąjungoje, todėl Profesinės sąjungos rašte išdėstyti kiti motyvai dėl padaryto tarnybinio nusižengimo yra nenagrinėtini ir turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad viena iš svarbiausių tarnybinės atsakomybės procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai plati įstaigos vadovo įpareigotos komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Atsakovas sutiko, kad Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau Profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms.

Atsakovas rėmėsi 2008 m. birželio 20 d. pasirašytos su Panevėžio teritorinės muitinės administracija Kolektyvinės sutarties 33 punktu, nustatančiu, atsakovu teigimu, papildomą garantiją renkamųjų organų nariams. Atsakovas taip pat nurodė, jog nuo 2010 m. liepos 1 d. Panevėžio teritorinė muitinė jungimo būdu buvo prijungta prie Kauno teritorinės muitinės, kuriai perėjo visos Panevėžio teritorinės muitinės teisės ir pareigos.

Atsakovas pažymėjo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas formaliai, o parinkta nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų, todėl nebuvo pagrindo duoti sutikimą nuobaudai skirti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino – panaikino Profesinės sąjungos 2014 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. 1P-410, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą J. M. skirti tarnybinę nuobaudą.

Teismas nurodė, kad Profesinė sąjunga 2014 m. rugpjūčio 6 d. gavo Departamento  tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuota, jog J. M. pažeidė Kauno teritorinės muitinės Ramoniškių (Sudargo) kelio posto vidaus darbo taisyklių, patvirtintų Kauno teritorinės muitinės viršininko 2012 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3B-29 (pakeistas 2013 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 3B-148), 4.4.6 punkto reikalavimus, III skyriaus „Darbo vietos ir pareigūnų veiksmų juose aprašymas“ 1 darbo vietos funkcijos (vadovavimas pamainai) aprašymo 2 punkto reikalavimus, neužtikrino Ramoniškių (Sudargo) kelio posto kompetencijai skirtų 6.1 ir 6.3 punktuose nurodytų uždavinių vykdymo, pažeidė Kelio posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo 6, 20.1, 20.4, 20.6 ir 20.23 punktus ir kt., t. y. padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį nuspręsta jam skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Išnagrinėjusi šį kreipimąsi ir išvadą, Profesinė sąjunga ginčijamu raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą J. M., argumentuodama, kad komisijos išvados neobjektyvios ir tendencingos, nėra nustatyta pareigūno kaltė, nebuvo sudaryta galimybė Profesinei sąjungai dalyvauti komisijos posėdžiuose, Ramoniškių (Sudargo) kelio poste yra netinkama psichologinė atmosfera, pareigūnai morališkai gniuždomi, darbdavys sudarė netinkamas tarnybos sąlygas.

Teismas vadovavosi Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutu  (toliau – ir Statutas), bei Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 21 straipsniu ir padarė išvadą, kad Profesinė sąjunga, nagrinėdama klausimą dėl jos nario patraukimo drausminėn atsakomybėn, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų. Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. A3-170/2004; A438-1751/2008; A146-900/2009; A756-165/2010; A662-954/2011). Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A14-355/2007 nurodė, jog nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus. Teismo teigimu, profesinės sąjungos renkamasis organas, atsisakydamas duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, besąlygiškai jį turi motyvuoti ir vertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, todėl ginčijamą raštą panaikino.

III.

Atsakovas Profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinis teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą ir pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atmesti.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais pagrindiniais argumentais kaip ir atsiliepimą į prašymą pirmosios instancijos teismui ir papildomai nurodo, kad Departamentas, grįsdamas savo prašymą, turėjo pateikti įrodymus, jog ginčijamas raštas pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus, tačiau savo prašymą grindė vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu. Atsakovo teigimu, teismas šių aplinkybių nenagrinėjo. Atsakovas taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012.

Atsakovas nurodo 2008 m. birželio 20 d. pasirašytos su Panevėžio teritorinės muitinės administracija Kolektyvinės sutarties 33 punktą bei teigia, kad įvertinęs visą medžiagą, susijusią su pareigūno J. M. tarnyba muitinėje, išsakė savo nuomonę dėl nuobaudos rūšies parinkimo, o ne motyvavo tuo savo atsisakymą. Atsakovas akcentuoja, kad nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl tarnybinės atsakomybės esmės, tarnybinis patikrinimas atliktas formaliai, o parinkta nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų.

Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas vadovaujasi Įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, Statuto 16 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 61 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, kad nenumatytas teisės aktuose tarnybos (darbo), ekonomines ir kitas socialines sąlygas bei garantijas galima įrašyti į kolektyvines sutartis tik tais atvejais, kai šios sąlygos ir garantijos neprieštarauja galiojantiems teisės aktams.

Panevėžio teritorinėje muitinėje 2008 m. birželio 20 d. pasirašytos kolektyvinės sutarties 33 punkto nuostata suteikia teisę Profesinei sąjungai atlikti skiriamos nuobaudos faktinį ir teisinį vertinimus pagrįstumo ir teisėtumo aspektais, ir priklausomai nuo to spręsti, ar skiriama nuobauda yra teisėta ir pagrįsta. Tačiau teisė atlikti tokius veiksmus yra susijusi su tarnybinio ginčo, kilusio tarp darbdavio ir valstybės tarnautojo, nagrinėjimu, o teisė nagrinėti šiuos ginčus yra suteikta tik teismui (Statuto 39 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje A8-673/2007; 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-791/2007; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje A14-l195/07; 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-921/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-982/2008; 2008 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1363/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1385/2008; 2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1698/08; 2008 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1741/2008; 2009 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-386/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1267/2009).

Nei narystė Profesinėje sąjungoje, nei Panevėžio teritorinėje muitinėje 2008 m. birželio 20 d. pasirašyta Kolektyvinė sutartis nesukuria ir negali sukurti muitinės pareigūnui išskirtinės padėties prieš įstatymą ir kitus pareigūnus, kurie nėra Profesinės sąjungos nariai. Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyto būtinumo gauti profesinės sąjungos sutikimą prieš skiriant tarnybinę nuobaudą asmeniui – profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, esmę ir ribas išaiškino Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime.

Pareiškėjo teigimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo Kauno teritorinės muitinės posto pamainos viršininko J. M. patraukimo tarnybinėn atsakomybėn aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Departamentas įrodė, kad pareigūnui skiriama nuobauda yra susijusi išimtinai su pareigybės aprašyme nustatytų pareigų nevykdymu. Profesinė sąjunga nepateikė jokių įrodymų, kad Kauno teritorinės muitinės posto pamainos viršininkui J. M. tarnybinę nuobaudą ketinama skirti diskriminuojant pareigūną dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, ir savo teisę neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą grindžia tik Kolektyvinės sutarties 33 punkto nuostatos aiškinimu, nors Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje A261-2819/2012 buvo pripažinta, kad profesinei sąjungai šiuo punktu nėra suteiktas teisinis pagrindas (įstatymas nesuteikė kompetencijos) vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės, o analogiškose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. A8-673/2007, A8-265/2007, A14-l 195/07, A261-982/2008, A442-1363/2008 tokia nuostata pripažinta negaliojančia dėl jos prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Įrodžius, kad skiriama nuobauda nėra susijusi su asmens dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje, nepagrįstas nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą užkerta kelią darbdaviui užtikrinti drausmę statutinėje tarnyboje, o prasižengusiam pareigūnui garantuoja galimybę nepagrįstai išvengti tarnybinės atsakomybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą – Profesinės sąjungos renkamojo organo nariui pareigūnui J. M. pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Departamentas 2014 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (5.34)3B-8700 (b. l. 6) kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą – Profesinės sąjungos renkamojo organo nariui J. M. (Kauno teritorinės muitinės posto pamainos viršininkui) pagal Kauno teritorinės muitinės Ramoniškių (Sudargo) kelio posto vidaus darbo taisyklių, patvirtintų Kauno teritorinės muitinės viršininko 2012 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3B-29 (pakeistas 2013 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 3B-148), 4.4.6 punktą, III skyriaus „Darbo vietos ir pareigūnų veiksmų juose aprašymas“ 1 darbo vietos funkcijos (vadovavimas pamainai) aprašymo 2, 6.1 ir 6.3 punktus, Kelio posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo 6, 20.1, 20.4, 20.6 ir 20.23 punktus, Kauno teritorinės muitinės vidaus tvarkos taisyklių 17 punktą, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso 7.8.2, 22.9 punktus, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4–6 punktus, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 6 ir 7 punktus. Šiame rašte pareiškėjas taip pat nurodė, kad J. M., 2014 m. birželio 3 d. atlikdamas posto pamainos viršininko pareigas, apie 1.45 val. gavęs nurodymą detaliai patikrinti iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką vyksiantį automobilį, neužtikrino šio nurodymo tinkamo vykdymo, nekontroliavo, ar pareigūnas A. M. tinkamai atlieka tikrinimus pagal nustatytus tikrinimo būdus, todėl kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką buvo įvežtos nedeklaruotos akcizinės prekės.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. yra Profesinės sąjungos renkamojo organo narys ir ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi darbdavys negali skirti tarnybinės nuobaudos darbuotojui, išrinktam į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Pareiškėjas, būtent vadovaudamasis minėta įstatymo nuostata, 2014 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (5.34)3B-8700 kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą – Profesinės sąjungos renkamojo organo nariui J. M.. Profesinė sąjunga 2014 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 1P-410 atsisakė duoti sutikimą skirti pastabą J. M..

Pareiškėjas, nesutikdamas su gautu atsakovo atsisakymu duoti sutikimą skirti pastabą J. M., kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti tokį atsakovo atsisakymą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovo 2014 m. rugpjūčio 22 d. atsisakymas duoti sutikimą skirti pastabą J. M. yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pareiškėjo prašymas vertintas ne tuo aspektu, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo Profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos Profesinėje sąjungoje. Dėl to šis ginčijamas raštas buvo panaikintas. Be to, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacijos matyti, kad buvo nustatyta ir tai, jog Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, nes nepagrįstai suvaržo viešojo administravimo subjekto teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad Departamentas, grįsdamas savo prašymą, turėjo pateikti įrodymus, jog ginčijamas raštas pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus, tačiau savo prašymą grindė vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia 2008 m. birželio 20 d. pasirašytos su Panevėžio teritorinės muitinės administracija Kolektyvinės sutarties 33 punktu, nustatančiu, atsakovu teigimu, papildomą garantiją renkamųjų organų nariams. Atsakovas akcentuoja, kad įvertinus visas aplinkybes, susijusias su trečiojo suinteresuoto asmens tarnyba muitinėje, pagrįstai buvo atsisakyta duoti sutikimą nuobaudai skirti, nes tarnybinis patikrinimas atliktas formaliai, o parinkta nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų.

Teisėjų kolegija, nagrinėdamas atsakovo apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad Įstatymas yra specialusis teisės aktas, nustatantis inter alia profesinių sąjungų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais ginant savo narių interesus. Kaip jau buvo minėta, šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog darbdavys negali skirti tarnybinės nuobaudos darbuotojui, išrinktam į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo.

Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos darbuotojo – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario – darbo teisių garantijos tikslas yra užtikrinti tiems nariams atitinkamą laisvę, nepriklausomumą nuo darbdavio, išvengti galimų darbdavio teisės skirti tarnybinę nuobaudą darbuotojui piktnaudžiavimų, taip pašalinant darbdaviui nepalankius ir su juo konfliktuojančius profesinių sąjungų lyderius. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Taip išsaugoma tam tikra pusiausvyra, kuri leidžia pareigūnams remtis teise į nevaržomą profesinės sąjungos veiklą, o valstybės institucijai, kaip darbdaviui, – išvengti teisminių ginčų vien remiantis nepagrįstais teiginiais. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

         VTĮ bei Statute įtvirtinta muitinės pareigūnų teisė būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, tačiau šiuose teisės aktuose nėra normų, kurios reguliuotų muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, garantijas dėl jų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Todėl, remiantis Statuto 1 straipsnio 3 dalimi, VTĮ 5 straipsniu, sprendžiant dėl muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, be kita ko, turi būti remiamasi ir Įstatymu.

          Statute profesinių sąjungų veiklos ypatumų prasme įtvirtintos nuostatos, kad muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Be to, Statuto 16 straipsnio 3 dalyje numatyta muitinės pareigūnų profesinių sąjungų teisė Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams. Statuto 5 straipsnyje detaliai aptartos muitinėje veikiančių profesinių sąjungų teisės dalyvaujant Departamento statutinės komisijos, kuri vertina Departamento ir muitinės įstaigų pareigūnų tarnybinę veiklą ir teikia siūlymus dėl šių muitinės pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo, kvalifikacinių kategorijų suteikimo, pareiginės algos dydžio vienkartinių priedų jiems skyrimo, perkėlimo į aukštesnės arba žemesnės kategorijos pareigas ir atleidimo iš pareigų. Statuto 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Departamente ir (arba) muitinės įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas statutinės komisijos narys (iš numatytų penkių) turi būti profesinės sąjungos įgaliotas atstovas. Jeigu profesinė sąjunga (profesinės sąjungos) nepaskiria savo atstovo, profesinių sąjungų atstovas į statutinės komisijos narius neskiriamas. Be to, Statuto 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Departamento statutinės komisijos posėdžius gali stebėti muitinėje veikiančių profesinių sąjungų, jų susivienijimų įgalioti atstovai, kurie nėra Departamento statutinės komisijos nariai.

           Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs minėtą teisinį reguliavimą, išaiškino, kad įstatymų leidėjas muitinės įstaigų profesinių sąjungų veiklos ypatumų prasme tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje profesinėms sąjungoms suteikė stebėtojo teises, o naudojimasis stebėtojo teisėmis Įstatymo 21 straipsnio 2 dalies taikymo prasme muitinėje veikiančiai profesinei sąjungai turi sudaryti sąlygas ir prielaidas sprendžiant Departamento vadovo kreipimąsi išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo skirti muitinės pareigūnui, išrinktam į veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, tarnybinę nuobaudą, priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą neperžengiantį stebėtojo teisių ribų (žr., pvz., 2015 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1892-552/2015). Be to, šioje paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje taip pat konstatuota, kad atsakovo nurodyta Kolektyvinė sutartis negali būti vertinama kaip tinkamas atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pagrindimas, nes pagal minėtą įstatymais nustatytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką profesinė sąjunga, spręsdama darbdavio prašymą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose ar veiklos veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamuosiuose ir / ar valdymo organuose.            

Apibendrinus pirmiau nurodytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovo pozicija, jog jis turi įstatymo suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą pagal Statutą, įvertinęs tik siūlomos taikyti tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą kitais aspektais, o ne pareigūno narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje aspektu, nepripažintina pagrįsta.            

Iš pareiškėjo prašymo turinio bei atsakovui pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nustatė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. buvo įspėtas tinkamai patikrinti iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką atvyksiantį automobilį, tačiau to tinkamai nepadarė, todėl kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką buvo įvežtos nedeklaruotos akcizinės prekės. Pagal pareiškėjo duomenis būtent už šį nustatytą tarnybinį pažeidimą siekiama skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, o, pareiškėjo teigimu, trukdymas jam skirti tarnybinę nuobaudą už šį tarnybinį pažeidimą, pažeidžia viešąjį interesą, užkerta kelią darbdaviui reaguoti į pavaldžių tarnautojų tarnybinės veiklos trūkumus ir padarytus pažeidimus.

Pažymėtina, kad įvertinus pareiškėjo pateiktą 2014 m. liepos 28 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-1779, darytina išvada, jog pareiškėjas įrodė, kad šiuo atveju tarnybinės nuobaudos skyrimas nėra susijęs su J. M. naryste bei veikla Profesinėje sąjungoje. Iš pareiškėjo pateiktos 2014 m. liepos 28 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 7B-1779 matyti, kad tarnybinis patikrinimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo buvo pradėtas gavus 2014 m. birželio 23 d. tarnybinį pranešimą Nr. 6B-1388, kuriame nurodyta, jog tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas dėl to, jog J. M. neužtikrino, kad į Lietuvos Respubliką iš Rusijos Federacijos atvykstantis automobilis būtų tinkamai patikrintas. Atsakovas byloje nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui siekiama skirti tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog tarnybinis patikrinimas atliktas formaliai, o parinkta nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų, todėl nebuvo pagrindo duoti sutikimą nuobaudai skirti. Vertinant šiuos argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad tai pakankamai deklaratyvūs atsakovo teiginiai, nes pareiškėjo ginčijamame rašte (atsisakyme duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą) nėra nurodyta jokių konkrečių faktų, kuriais remdamasis atsakovas teigia, kad tarnybinis patikrinimas atliktas formaliai, o parinkta nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų. Ginčijamame rašte apsiribota nurodymu, jog skiriant tarnybinę nuobaudą muitinės pareigūnui nepakanka konstatuoti atitinkamą veikimo, neveikimo faktą, bet turi būti nustatyta, kokio teisės akto kokiai konkrečiai nuostatai pareigūno veikimas ar neveikimas prieštarauja, ar dėl to yra jo kaltė. Pažymėtina, kad minėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje yra nurodytos teisės aktų nuostatos, kurias, pareiškėjo teigimu, pažeidė trečiasis suinteresuotas asmuo, ir kaip konkrečiai pasireiškė pareiškėjo neteisėti veiksmai (neveikimas) bei dėl kokių priežasčių pareiškėjas yra kaltas dėl padarytų nusižengimų ir atsiradusių pasekmių (kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką įvežtų nedeklaruotų akcizinių prekių). Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad teisės aktai profesinėms sąjungoms suteikia teisę atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą tuo pagrindu, kad ji yra susijusi su dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovo nesutikimas skirti J. M. tarnybinę nuobaudą yra pagrįstas ir motyvuotas.

Pasisakant dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pareiškėjo esminių interesų pažeidimu, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2012 m. birželio 25 d. nutartyje taip pat išaiškino, jog valstybės institucijos interesų esminis pažeidimas yra vertinamoji sąvoka, kuri kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos medžiagą bei faktinę situaciją. Vertinant valstybės institucijos, kaip darbdavio, interesų pažeidimo reikšmingumą gali būti atsižvelgta į institucijos vykdomų funkcijų pobūdį, jų pareigūnų statuso ypatumus, darbdavio interesų pobūdį ir kt. Kalbant apie profesinių sąjungų renkamojo organo narius, dėl kurių valstybės institucija, kaip darbdavys, kreipiasi į profesinę sąjungą, reikalaujama, kad valstybės institucija, taikanti drausminę procedūrą, pagrįstų ne bet kokį, o esminį teisėtų interesų pažeidimą, t. y. aiškų ir rimtą atitinkamos valdžios institucijos įstatymais jai priskirtų uždavinių vykdymo sutrikdymą. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija suformavo minėtas nuostatas, įvertinusi ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodomus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012, pateiktus išaiškinimus.

             Statutiniams tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Priimant į muitinės tarnybą, keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas (Statuto 6 str. 1 d. 5 p.), taip pat su tuo susiję priėmimo į vidaus tarnybą apribojimai (Statuto 11 str.), muitinės pareigūnas prisiekia Lietuvos Respublikai (Statuto 17 str. 1 d.). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog statutinių valstybės institucijų pareigūnai atlieka statutinę valstybės tarnybą, kuri yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla inter alia šie jai būdingi bruožai: griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas inter alia ypatingas tarnybos atlikimo režimas, specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams (inter alia susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos (2012 m. vasario 27 d. nutarimas). Statuto 35 straipsnio nuostatos įpareigoja muitinės pareigūno tiesioginį vadovą arba pareigūną į pareigas priėmusį asmenį gavus informaciją apie pareigūno įtariamą padarytą tarnybinį nusižengimą, pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, t. y. imtis įstatyme numatytų priemonių ir operatyviai bei veiksmingai reaguoti į kiekvieną tarnybos pareigūnų tarnybinį nusižengimą. Profesinės sąjungos renkamojo organo (šiuo atveju – atsakovo) nepagrįstas ir neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti muitinės tarnybos pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, tarnybinę nuobaudą trukdo Departamento vadovui vykdyti savo funkcijas personalo valdymo ir tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje, pažeidžia teisėtą interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą pagal įstatymų leidėjo pavestus uždavinius (viešąjį interesą).

Akcentuotina, kad įstatymų leidėjas profesinėms sąjungoms suteikė ne tik teises, bet nustatė ir pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės prieš įstatymus, teismą, kitas valstybės institucijas principas. Šio konstitucinio principo taip pat turi būti laikomasi sprendžiant pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus. Visi valstybės tarnybos pareigūnai (nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste – tiek muitinės tarnybos pareigūnai – profesinių sąjungų renkamojo organo nariai, tiek šių įstaigų pareigūnai, nepriklausantys profesinėms sąjungoms), padarę tarnybinius nusižengimus, turi būti vertinami laikantis minėto konstitucinio principo. Pareigūno narystė profesinėje sąjungoje nesukuria ir negali sukurti jam jokių privilegijų, o Įstatymo nuostatos dėl profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą, yra tik papildoma garantija siekiant apsaugoti pareigūnus – profesinių sąjungų renkamojo organo narius – nuo galimo neteisėto administracijos poveikio dėl pareigūnų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo muitinės tarnybos profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą pažeidžia pareiškėjo interesus, nes kliudo Departamento vadovui užtikrinti nepriekaištingą įstaigos veiklą ir daro esminę žalą muitinės tarnybai, tuo pačiu pažeidžia ir viešąjį interesą – valstybės teisėtų interesų apsaugą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo ir atsakovo pateiktus paaiškinimus dėl bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai panaikino Profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti J. M. tarnybinę nuobaudą – pastabą, nes atsakovas atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą J. M. ne dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, o pareiškėjas įrodė, jog toks atsisakymas iš esmės pažeidžia jo interesus. Atsakovo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Audrius Bakaveckas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė