Administracinė byla Nr. eI-1250-362/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00574-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 34.2., 55.1.3.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 08 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Stankevičiaus,

sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,

dalyvaujant pareiškėjo A. P. prekybos įmonė atstovei advokatei Vaidai Kupstei,

dalyvaujant atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato atstovei Linai Mituzienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. prekybos įmonė skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo.

n u s t a t ė:

2017 m. gegužės 03 d. per Elektroninių paslaugų portalą pareiškėjas A. P. prekybos įmonė (toliau – ir pareiškėjas) įteikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti 2017 m. balandžio 03 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato nutarimą Nr. 40-IL- (toliau – ir Nutarimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo atstovė skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjo vertinimu, priimant Nutarimą buvo netinkamai vertintos bei taikytos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo sąlygos, nesivadovauta Alaus ir alaus kokteilių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 487, nuostatomis, todėl buvo priimtas neteisėtas Nutarimas ir pažeistos pareiškėjo teisės bei teisėti interesai. Nutarime nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punktą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti <...> alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 7,5 procento, išpilstytus į didesnę negu 0,5 litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą. Nutarime taip pat nurodoma, kad tyrimo metu nustatyta, kad prekiaujama gazuotu alkoholiniu gėrimu „Velnio kraujas“ 8,3% stiprumo, 2 litrų talpos plastikiniuose induose, pagal muitinės laboratorijos 2017 m. kovo 01 d. tyrimo protokolą Nr. 17 MLT 0264 nustatyta, kad tyrimui pateiktas alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ yra alus, kuris priskiriamas KN2203 pozicijai ir kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 7,5 %. Su tokia išvada pareiškėjas nesutinka. Žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakyme dėl alkoholinių gėrimų klasifikavimo Nr. 329 alkoholiniai gėrimai suskirstyti į šias grupes: 1. Alus (kodas pagal KN 2203); 2. Vynas (kodas pagal KN 2204, 2205); 3. Fermentuoti gėrimai (kodas pagal KN 2206); 4. Spiritiniai gėrimai (kodas pagal KN 2208); 5. Alkoholiniai kokteiliai (kodas pagal KN 2206, 2208); 6. Kiti alkoholiniai gėrimai (kodas pagal KN 2203, 2206). Pažymėjo, kad Nutarime nurodoma, jog pagal muitinės laboratorijos 2017 m. sausio 24 d. tyrimo protokolą Nr. 17MLT0105 nustatyta, kad tyrimui pateiktas alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ yra alus, kuris priskiriamas KN2203 pozicijai ir kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 7,5 %. Atkreipė dėmesį į tai, kad muitinės laboratorija nustato prekės kodą pagal kombinuotą nomenklatūrą (KN), su nustatomu prekės kodu pagal KN susiję akcizo mokesčiai, tačiau į muitinės laboratorijos funkcijas neįeina alkoholinių gėrimų priskyrimas alkoholinių gėrimų grupėms pagal žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą dėl alkoholinių gėrimų klasifikavimo Nr. 329. Žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakyme dėl alkoholinių gėrimų klasifikavimo Nr. 329 alkoholinių gėrimų kodai pagal KN dubliuojasi, tiek alus, tiek kiti alkoholiniai gėrimai gali turėti tą patį kodą pagal KN, tai yra 2203, tačiau tai, kad alkoholinio gėrimo, kuris priskirtinas kitų alkoholinių gėrimų grupei, KN yra 2203, dėl to jis negali būti laikomas alumi, kurio KN taip pat yra 2203. Taip pat nurodė, jog kartu su gazuotu alkoholiniu gėrimu „Velnio kraujas“ 8,3% stiprumo, supakuotu 2 l talpos plastikiniuose induose, buvo pateiktos minėto gėrimo gamintojo UAB „Kauen craft“ atitikties deklaracijos, kuriose aiškiai nurodoma, kad alkoholio produktas „Velnio kraujas“ – gazuotas alkoholinis gėrimas, pagal žemės ūkio ministro 2014-07-23 įsakymą Nr. 3D-431 – KITAS ALKOHOLINIS GĖRIMAS. Akivaizdu, kad aptariamas alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ nepriskirtinas nei alaus, nei fermentuotų gėrimų, nei alkoholinių kokteilių grupėms, todėl šiam alkoholiniam gėrimui negali būti taikomas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimas, tai yra Alkoholio kontrolės įstatymas nenumato draudimo alkoholinius gėrimus, kurie priskiriami kitų alkoholinių gėrimų grupei, pilstyti į 2 litrų talpos pakuotes. Alaus ir alaus kokteilių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 487 (toliau – ir Reglamentas), 32.1 punktas nustato, kad gaminant reglamento 7.1 punkte apibrėžtą alų, salyklo turi būti ne mažiau kaip 70 proc. bendrojo sausųjų medžiagų kiekio. Leidžiama naudoti ne daugiau kaip 30 procentų nesalyklinių žaliavų, iš jų – ne daugiau kaip trečdalį (10 proc. bendrojo sausųjų medžiagų kiekio) Reglamento 24.2 punkte nurodytų nesalyklinių cukrinių žaliavų. Akivaizdu, jog gamintojas pateikdamas pareiškėjui aptartas skunde atitikties deklaracijas patvirtino bei garantavo, kad alkoholinio gėrimo „Velnio kraujas“ receptūra bei gamybos technologija neatitinka minėtame Reglamente aptartų alaus gamybai keliamų reikalavimų. Be to, atkreipė dėmesį, jog pareiškėjui pateikta alkoholinio gėrimo „Velnio kraujas“ pakuotė buvo paženklinta banderole, kas taip pat leido pagrįstai manyti, jog pateikiamas alkoholinis gėrimas negali būti priskiriamas alaus alkoholinių gėrimų grupei pagal žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą dėl alkoholinių gėrimų klasifikavimo Nr. 329, nes alaus pakuotės banderolėmis nėra ženklinamos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-09 nutarimu Nr. 408 patvirtintų Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisyklės). Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms yra akivaizdu, kad pareiškėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl jam negali būti pritaikytos sankcijos, numatytos Alkoholio kontrolės įstatyme.

Atsakovo atstovas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog atsakovas priimdamas skundžiamą Nutarimą vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punktu, muitinės laboratorijos 2017 m. kovo 01 d. tyrimo protokolu Nr. 17 MLT 0264, kuriame konstatuota, jog alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ yra alus. Muitinės laboratorija atliko jau pagaminto produkto tyrimą ir , vadovaudamasi specialiomis žiniomis, nustatė, kad tai yra alus. Mano, jog Žemės ūkio ministerijos raštuose pateikta informacija yra konsultacinio pobūdžio, neatlikus jokio fizikinio ar cheminio tyrimo. Muitinės laboratorijos vienas iš uždavinių yra atlikti prekių (daiktų) pavyzdžių ir mėginių tyrimus ir teikti tyrimo išvadas. Muitinės laboratorijai nustačius, jog tai yra alus, atsakovas priėmė skundžiamą nutarimą.

Pareiškėjo A. P. prekybos įmonė skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2017 m. vasario 9 d. Nutarimu Nr. 40-IL-1920 paskirtos sankcijos už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatų pažeidimus teisėtumo ir pagrįstumo.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas Lietuvos Respublikoje parduoti alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 7,5 procento, išpilstytus į didesnę negu 0,5 litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą.

Skundžiamame Nutarime nurodoma, kad 2017 m. vasario 21 d. 11.35 val. (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje, priklausančioje A. P. prekybos įmonei, įmonės kodas 171346023, buvo prekiaujama gazuotu alkoholiniu gėrimu „Velnio kraujas“, 8,3% stiprumo, 2 l talpos plastikiniuose induose. Tyrimo metu nustatyta, kad „prekiaujamas gazuotas alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“, 8,3% stiprumo, 2 l talpos plastikiniuose induose, pagal muitinės laboratorijos 2017 m. kovo 01 d. tyrimo protokolą Nr. 17 MLT 0264 nustatyta, kad tyrimui pateiktas alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ yra alus, kuris priskiriamas KN2203 pozicijai ir kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 7,5 %. Tuo A. P. prekybos įmonėje atstovaujamoje direktorės A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pažeistas reikalavimas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punktas, t. y. alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 7,5 procento, išpilstytus į didesnę negu 0,5 litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą.“ Atsakomybę už padarytą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nutarime nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34, 39 straipsniais nutaria pareiškėjui A. P. prekybos įmonė, atstovaujamai direktorės A. P., skirti 300 eurų baudą.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog priimdamas skundžiamą Nutarimą vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir muitinės laboratorijos 2017 m. kovo 01 d. tyrimo protokolu Nr. 17 MLT 0264, kuriame konstatuota, jog alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ yra alus. Pažymėjo, jog muitinės laboratorijos vienas iš uždavinių yra atlikti prekių (daiktų) pavyzdžių ir mėginių tyrimus ir teikti tyrimo išvadas. Nurodė, jog nevertino pareiškėjo pateiktų atitikties deklaracijų, taip pat Žemės ūkio ministerijos raštų, mano, jog tai yra tik informacinio pobūdžio raštai. Atskiro tyrimo neatliko.

Pareiškėjo atstovė ginčijamo Nutarimo neteisėtumą iš esmės grindė tuo, kad Muitinės laboratorija nustato prekės kodą pagal kombinuotą nomenklatūrą (KN), su nustatomu prekės kodu pagal KN susiję akcizo mokesčiai, tačiau į muitinės laboratorijos funkcijas neįeina alkoholinių gėrimų priskyrimas alkoholinių gėrimų grupėms pagal žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą dėl alkoholinių gėrimų klasifikavimo Nr. 329. Taip pat buvo pateiktos gėrimo „Velnio kraujas“ gamintojo UAB „Kauen craft“ atitikties deklaracijos, kuriose nurodoma, kad alkoholio produktas „Velnio kraujas“ – gazuotas alkoholinis gėrimas pagal žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. 3D-431 priskiriamas – kitas alkoholinis gėrimas. Be to, pareiškėjui pateikta alkoholinio gėrimo „Velnio kraujas“ pakuotė buvo paženklinta banderole, tai taip pat leido manyti, jog alkoholinis gėrimas negali būti priskiriamas alaus alkoholinių gėrimų grupei.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1B-668 patvirtinti Muitinės laboratorijos nuostatai (toliau – ir Muitinės laboratorijos nuostatai). Muitinės laboratorijos nuostatų 9.1. punkte nurodyta, kad laboratorijos uždaviniai – atlikti prekių (daiktų) pavyzdžių ir mėginių tyrimus ir teikti tyrimo išvadas muitinės įstaigoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms dėl prekių klasifikavimo pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Bendrijos integruotą tarifą (TARIC), Žemės ūkio produktų, už kuriuos skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą ir kitas muitinės naudojamas nomenklatūras (toliau – muitinės naudojamos nomenklatūros). Laboratorija, vykdydama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas: „<...> 10.1. tiria prekių (daiktų) pavyzdžius ir mėginius, nustato prekių klasifikavimą pagal muitinės naudojamas nomenklatūras ir teisės aktų nustatyta tvarka teikia tyrimo dokumentus; <...> 10.6. renka, kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją, susijusią su prekių klasifikavimu; <...> 10.7. analizuoja prekių klasifikavimo klaidas, teikia informaciją centriniam rizikos valdymo padaliniui, teikia siūlymus Muitinės departamentui ir centriniam rizikos valdymo padaliniui dėl šių klaidų prevencijos <...>“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 patvirtino Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatus (toliau – ir ŽŪM Nuostatai). ŽŪM Nuostatų 9.42 punkte nurodyta, jog Žemės ūkio ministerija, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų, atlieka šias funkcijas – nustato alkoholinių gėrimų, išskyrus tuos, kurių klasifikavimas nustatytas tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktuose, grupes, pogrupius ir (ar) kategorijas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. 473 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą“ 4.3. punktą, Žemės ūkio ministerija yra įgaliota institucija, kuriai pavesta nustatyti alkoholinių gėrimų, išskyrus tuos, kurių klasifikavimas nustatytas tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktuose, grupes, pogrupius ir (ar) kategorijas.

Žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakyme „Dėl alkoholinių gėrimų klasifikavimo“ Nr. 329 (ginčijamo Nutarimo priėmimo metu galiojusi teisės akto redakcija nuo 2016-09-09 iki 2017-05-01) nurodyta, jog vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. 1023 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą“ 4.3 punktą: 1. Tvirtina Alkoholinių gėrimų grupes, pogrupius ir (ar) kategorijas; 2. Nustato, kad alkoholiniai gėrimai, kurių etilo alkoholio koncentracija didesnė kaip 1,2 tūrio proc. ir ne didesnė kaip 22 tūrio proc. ir jie neatitinka 1, 3 ar 5 grupėse nurodytų gėrimų kategorijoms nustatytų reikalavimų, priskiriami prie kitų alkoholinių gėrimų. Pateikta alkoholinių gėrimų grupės, pogrupių ir (ar) kategorijų lentelė, alkoholiniai gėrimai suskirstyti į šias grupes: 1. Alus (kodas pagal KN 2203); 2. Vynas (kodas pagal KN 2204, 2205); 3. Fermentuoti gėrimai (kodas pagal KN 2206); 4. Spiritiniai gėrimai (kodas pagal KN 2208); 5. Alkoholiniai kokteiliai (kodas pagal KN 2206, 2208); 6. Kiti alkoholiniai gėrimai (kodas pagal KN 2203, 2206).

Teisėjų kolegija, konstatuoja, jog iš paminėtų teisės aktų analizės darytina išvada, jog būtent Žemės ūkio ministerijos funkcijos yra nustatyti alkoholinių gėrimų grupes, pogrupius ir (ar) kategorijas. O muitinės laboratorijos viena iš funkcijų yra tirti prekių (daiktų) pavyzdžius ir mėginius, nustatyti prekių klasifikavimą pagal muitinės naudojamas nomenklatūras ir teisės aktų nustatyta tvarka teikti tyrimo dokumentus. Į muitinės laboratorijos funkcijas neįeina alkoholinių gėrimų grupių, pogrupių ir (ar) kategorijų nustatymas.

Byloje pateikta 2016 m. rugpjūčio 3 d. atitikties deklaracija Nr. 16/1375 ir 2017 m. sausio 6 d. atitikties deklaracija Nr. 17/16, kuriose nurodyta, jog alkoholio produktas „Velnio kraujas“, alk. 8,3 tūrio procento, yra gazuotas alkoholinis gėrimas pagal žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. 3D-431 priskiriamas – kitas alkoholinis gėrimas; pagal muitinės laboratorijos raštą Nr. (1.5)2B-24 priskiriamas alui ir klasifikuotinas KN 2203 00 subpozicijoje.

Be to, iš minėtų atitikties deklaracijų matyti, jog pareiškėjui pateikta alkoholinio gėrimo „Velnio kraujas“ pakuotė buvo paženklinta banderole. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo nuomone, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-09 nutarimu Nr. 408 patvirtintas Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisykles, alaus pakuotės banderolėmis nėra ženklinamos.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, jog 2016 m. birželio 23 d. Žemės ūkio ministerija raštu Nr. 2D-2937-(11.56) alkoholinį gėrimą „Velnio kraujas“ priskyrė kitų alkoholinių gėrimų grupei. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2016 m. liepos 7 d. nutarime nutraukti bylą Nr. ATK2-77/16 nurodė, kad „2016 m. birželio 27 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas gavo Žemės ūkio ministerijos 2016 m. birželio 23 d. raštą Nr. 2D-2937, kuriame nurodoma, kad alus „Velnio kraujas“ alk. 8,5% tūrio, 2 litro talpos plastikiniuose buteliuose, neatitinka Alaus reglamento reikalavimų, nes jo gamyboje panaudota didesnė nesalyklinių cukrinių žaliavų dalis, nei leidžia Reglamentas. Žemės ūkio ministerija pripažįsta, kad ankstesnė išvada, nurodyta 2016 m. balandžio 28 d. rašte Nr. 2D-1852, kad gėrimas priskirtinas alaus kategorijai, buvo klaidinga, kadangi vadovavosi Muitinės laboratorijos išvada, tačiau nesigilino į gėrimo receptūrą“.

Teismas atkreipia dėmesį, jog muitinės laboratorijos 2017 m. kovo 01 d. tyrimo protokole Nr. 17 MLT 0264 nustatyta, kad tyrimui pateiktas alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ yra alus, kuris priskiriamas KN2203 pozicijai ir kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 7,5 %, ir šis  sprendimas yra grįstas muitinės laboratorijos tyrimo rezultatais ir juslinėmis savybėmis. Laboratorijoje buvo nustatytas pateikto mėginio tūris – 2 l, ir etilo alkoholio koncentracija, 8,20 ± 0,2 % tūrio, likęs tyrimas atliktas juslinėmis savybėmis.

Byloje nustačius, kad Žemės ūkio ministerija yra įgaliota institucija, kuriai pavesta nustatyti alkoholinių gėrimų, išskyrus tuos, kurių klasifikavimas nustatytas tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktuose, grupes, pogrupius ir (ar) kategorijas, atsakovas vadovaudamasis tik 2017 m. sausio 24 d. tyrimo protokolu Nr. 17MLT0105, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Nutarimą. Teisėjų kolegija remdamasi tuo, kas išdėstyta, visapusiškai ištyrusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad atsakovas visapusiškai bei objektyviai neįvertino A. P. prekybos įmonė veiksmų, ginčijamu atsakovo nutarimu nepagrįstai konstatuotas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punkto pažeidimas.

Taip pat pareiškėjas prašė kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą siekiant išsiaiškinti: 1) ar LR alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punktas, numatantis, kad Lietuvoje draudžiama parduoti alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 7,5 procento, išpilstytus į didesnę negu 0,5 litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą, taip pat šio straipsnio 4 dalies 5 punktas, numatantis, kad alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 7,5 procento, išpilstytus į didesnę negu vieno litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą, laikytini direktyvos 2007/45/EB, nustatančios taisykles dėl fasuotų produktų vardinių kiekių 2 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio kartu su direktyvos 2007/45/EB priedo 1 punktu pažeidimu; 2) jei atsakymas į pirmąjį klausimą yra neigiamas, t. y. kad tai nelaikytina direktyvos 2007/45/EB pažeidimu, ar LR alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punkte numatyti prekybos suvaržymai nepažeidžia sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnio ir ar remiantis 36 straipsniu gali būti pateisinami nukrypimu nuo suderinto antrinės ES teisės akto – direktyvos 2007/45/EB, nustatančios taisykles dėl fasuotų produktų vardinių kiekių, tačiau teismo posėdžio metu šio prašymo nebepalaikė, tad jis nenagrinėtinas.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo teismo sprendimu pareiškėjo skundas tenkintinas, todėl jis įgijo teisę į savo išlaidų atlyginimą.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas A. P. prekybos įmonė  sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį, atsižvelgiant į tai pareiškėjui iš atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteistina 23 Eur žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi, tuo kas išdėstyta, ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. P. prekybos įmonė skundą tenkinti.

Panaikinti 2017 m. balandžio 03 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato nutarimą Nr. 40-IL-.

Priteisti pareiškėjui A. P. prekybos įmonė iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 23 Eur (dvidešimt trys Eur) teismo išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Šiaulių apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                        Laisvutė Kartanaitė

                                                                      Arvydas Martinavičius

                                                                      Virginijus Stankevičius