Administracinė byla Nr. A662-1442/2009
Procesinio
sprendimo kategorija 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro
Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
sekretoriaujant
Lilijai Andrijauskaitei,
dalyvaujant
pareiškėjos atstovui J. F.,
pareiškėjos
atstovui advokatui Vygantui Barkauskui,
vertėjai
Gitanai Aleliūnaitei,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal
atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos apeliacinį skundą
dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d.
sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Velga Vilnius“ skundą
atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai dėl sprendimo
panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja UAB „Velga Vilnius“ skundu (b. l. 3-5)
kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2008 m. rugpjūčio 27 d.
reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. R1-0580-0444 (toliau – ir Reikalavimas).
Paaiškino, kad darbo užmokestis kai kuriems įmonės
darbuotojams nebuvo išmokėtas Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK)
nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki
kasmetinių atostogų dienos. Ši aplinkybė nereiškia, kad visada turi būti
pratęsiamos atostogos tokiam laiko tarpui, kurį vėluojama sumokėti darbo
užmokestį. Jei darbo užmokestis nebuvo laiku sumokėtas dėl darbuotojo kaltės,
atostogų pratęsti nereikia. Pažymėjo, kad darbuotojai, kuriems nebuvo laiku
sumokėtas darbo užmokestis už kasmetines atostogas, savo noru ir darbdavio
neverčiami buvo parašę prašymus jį sumokėti iki 2008 m. rugpjūčio 20 d. Jiems
darbo užmokestis už kasmetines atostogas buvo sumokėtas 2008 m. rugpjūčio 11–12
dienomis.
Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo
inspekcija atsiliepimu į skundą (b. l. 63-65) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad DK 176 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta
nuostata dėl kasmetinių atostogų apmokėjimo tvarkos yra imperatyvi, nustatanti
darbdavio pareigą prieš tris kalendorines dienas išmokėti darbuotojui darbo
užmokestį už kasmetines atostogas. Ši norma nenustato galimybės darbuotojui ir
darbdaviui susitarti dėl kitokios darbo užmokesčio už kasmetines atostogas
išmokėjimo tvarkos, todėl nei darbuotojo prašymu, nei šalių susitarimu, nei
įmonės kolektyvinėje sutartyje ar kitame vietiniame norminiame teisės akte
vėlesnis darbo užmokesčio už kasmetines atostogas išmokėjimas negali būti
nustatomas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m.
gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino ir Reikalavimą panaikino.
Teismas nurodė, kad darbo užmokestis už kasmetines
atostogas bendrovės darbuotojams buvo išmokėtas 2008 m. rugpjūčio 12 d., t. y.
vėliau nei prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios
(2008-07-14, 2008-07-28, 2008-07-29). Šios aplinkybės neneigia ir pareiškėja
(b. l. 3–5). Tačiau teismas sutiko su pareiškėjos argumentu, kad darbuotojai,
2008 m. liepos 11 d. pateikę prašymus darbo užmokestį už kasmetines atostogas
išmokėti iki 2008 m. rugpjūčio 20 d., savo valia apribojo savo teisę nurodytą
darbo užmokestį gauti ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki
kasmetinių atostogų pradžios. Teismas, įvertinęs tai, kas nustatyta, priėjo
prie išvados, kad nebuvo pagrindo reikalauti pratęsti bendrovės darbuotojams
atostogas tiek dienų, kiek buvo uždelsta sumokėti darbo užmokestį už kasmetines
atostogas, nes darbuotojų prašymai atostoginius sumokėti vėliau nei prieš tris
kalendorines dienas iki atostogų pradžios laikytini darbuotojų kalte pagal DK
176 straipsnio 2 dalį, nes jie išreiškė savo valią negauti darbo užmokesčio už
atostogas įstatymu nustatytu terminu. Konstatavo, kad esant šiai aplinkybei
(darbuotojų kaltei), nėra pagrindo reikalauti, kad pareiškėja pratęstų
darbuotojams kasmetines atostogas tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo
užmokestį, ir už pratęstą laiką sumokėti kaip už kasmetines atostogas.
III.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos
Vilniaus skyrius apeliaciniu skundu (b. l. 121-123) prašo pirmosios instancijos
teismo sprendimą panaikinti ir Reikalavimą palikti galioti.
Nurodo, kad DK 176 straipsnio 2 dalies norma yra
imperatyvi. Pabrėžia, jog šalių susitarimai pablogina darbuotojo padėtį
palyginti su ta, kurią nustato DK, todėl yra negaliojantys nuo susitarimo
dienos, nes užkerta kelią darbuotojams tinkamai pasirengti kasmetinėms
atostogoms ir jų metu pailsėti bei atstatyti darbingumą. Atkreipia dėmesį, kad
patikrinimas UAB „Velga Vilnius“ buvo atliktas pagal bendrovės darbuotojų
pranešimus pasitikėjimo telefonu, todėl abejonių kelia visiems bendrovės
darbuotojams kasmetinių atostogų vienu metu suteikimo pagrįstumas, darbdavio
paruoštų visiems darbuotojams prašymų šablonų pasirašymo savanoriškumo
aplinkybės. Teigia, kad darbuotojų prašymai dėl vėlesnio darbo užmokesčio už
kasmetines atostogas išmokėjimo nėra pakankamas pagrindas darbdaviui juos
vykdyti ir tokius darbuotojų veiksmus pripažinti jų kaltais veiksmais.
Teisėjų kolegija
k
o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos
Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiojo darbo
inspektorius darbo teisei 2008-08-27 reikalavimo pašalinti pažeidimus Nr.
R1–0580–0444 teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo
inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius darbo teisei
anksčiau minėtu reikalavimu nurodė pašalinti padarytus pažeidimus, t. y. darbuotojams
2008 m. liepos mėn. suteiktas kasmetines atostogas nebuvo išmokėtas darbo
užmokestis už kasmetines atostogas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat
kasmetinės atostogos nėra tęsiamos tiek, kiek buvo delsiama sumokėti darbo
užmokestį už kasmetines atostogas. Konstatuota, kad tokiais veiksmais atsakovė pažeidė
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 176 straipsnio 2 dalį.
UAB „Velga Vilnius“ su reikalavimu nesutinka ir
teigia, kad darbuotojai savo valia apribojo teisę gauti darbo užmokestį už
kasmetines atostogas prieš tris darbo dienas iki kasmetinių atostogų pradžios.
Jie visi parašė prašymus, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas būtų
išmokėtas iki 2008 m. rugpjūčio 20 d. Tokius prašymus darbuotojai parašė savo
noru, niekieno neverčiami ar kitaip neteisėtai neįtakojami darbdavio. Atkreipia
dėmesį į tai, jog kai kuriems darbuotojams darbo užmokestis už kasmetines
atostogas buvo išmokėtas 2008 m. rugpjūčio 11–12 dienomis, t. y. dar iki
prašymuose nurodytos datos (2008 m. rugpjūčio 20 d.).
Teisiškai suinteresuotos bylos baigtimi gali būti ne
tik viešojo ginčo šalys (pareiškėjas ir atsakovas), bet ir administracinės
bylos proceso šalys – pareiškėjas (skundą, prašymą padavęs subjektas; teismas,
priėmęs nutartį); atsakovas (institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai
ar veiksmai skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kurių
teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos) – nes teismo
sprendimas gali tiesiogiai arba netiesiogiai turėti įtakos ir jų teisėms ar pareigoms
(Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 1 ir
2 dalys). Taigi pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo 48 straipsnio 2 dalį tretieji suinteresuoti asmenys suprantami kaip
tie subjektai, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti
įtakos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad į bylą trečiaisiais
suinteresuotais asmenimis neįtraukti asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta
tvarka nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už kasmetines atostogas. Vilniaus
apygardos administracinis teismas, priimdamas sprendimą, pagrinde rėmėsi
darbuotojų, kuriems nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, paaiškinimais. Neįtraukus
į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis šių darbuotojų, buvo pažeistos jų
materialiosios subjektinės teisės, o taip pat teismas kartu nevisapusiškai ir
nevisai objektyviai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, pagrindžiančias
arba paneigiančias skunde išdėstytus argumentus. Nors pirmosios instancijos
teismas teigia, jog darbuotojai (tretieji suinteresuoti asmenys), 2008-07-11
pateikę prašymus darbo užmokestį už kasmetines atostogas išmokėti iki
2008-08-20, savo valia apribojo savo teisę nurodytą darbo užmokestį gauti ne
vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios, tačiau
iš esmės byloje nėra nustatyta darbuotojų tikroji valia ir ketinimai
(patikrinimas atliktas pagal UAB „Velga Vilnius“ darbuotojų pranešimus
pasitikėjimo telefonu).
Remiantis išdėstytu pirmosios instancijos teismo
priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu, o dėl aukščiau nurodytų
priežasčių byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, jog procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų
pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tada, jeigu dėl šios pažaidos
galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pirmosios instancijos teismo sprendimas
naikintinas, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių
ir pareigų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142
straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje įtvirtintas įrodymų
vertinimo taisykles, o taip pat minėto įstatymo 81 straipsnyje įtvirtintą
pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes bei
neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių
abejonių. Šie procesiniai teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėto
sprendimo priėmimui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės
taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję ir tik nustačius teisiškai
reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės normų taikymui, priimtas
sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad
vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis),
teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo
išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta
neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo
teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio
įsikišimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n
u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti
iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Audrius Bakaveckas
Artūras Drigotas
Dainius Raižys