Civilinė byla Nr. e2S-1697-803/2019

                                                                                    Teisminio proceso Nr.2-68-3-16103-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės T. O. ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį savivaldybės būsto fondo sąlygomis, tretieji asmenys A. O. ir S. O..

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ją H. O. šeimos nariu, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti su ieškove buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį savivaldybės būsto fondo sąlygomis, priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir H. O. 1985 metais sudarė santuoką. 2001 m. gegužės 29 d. tarp H. O. ir UAB „Vilko pėda“, atstovaujamos direktoriaus V. P., buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (toliau - Sutartis), kurios 1 punktu H. O. ir jo šeimos nariams buvo suteikta teisė valdyti ir naudoti 40,69 kv. m bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamąją patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas). Sutarties sudarymo dieną H. O. šeimą sudarė: ieškovė, S. O., A. O., I. O.. (duomenys neskelbtini) H. O. ir ieškovė nutraukė sudarytą santuoką. Po santuokos nutraukimo tiek ieškovė, tiek H. O. bei jų vaikai liko gyventi Bute, bendrai mokėjo nuomos bei komunalinius mokesčius, prižiūrėjo ir naudojosi Butu, t. y. toliau vedė bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini) H. O. mirė. Po H. O. mirties ieškovė toliau naudojosi Butu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. 2015 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-5024-728/2015, kuriuo, be visa ko, buvo nuspręsta nutraukti 2001 m. gegužės 29 d. Savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 79, sudarytą tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir H. O. ir iškeldinti ieškovę, S. O. ir A. O.. Nurodytas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5024-728/2015 nebuvo spręstas klausimas dėl pagrindinio nuomininko pakeitimo, o tik konstatuota, jog Sutartis su pagrindiniu nuomininku laikoma nutraukta pagrindiniam Buto nuomininkui mirus. Ieškovė toliau rūpinasi Butu, jame gyvena ir moka komunalinius bei nuomos mokesčius, todėl 2019 m. balandžio 1 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydama sudaryti su ja Buto nuomos sutartį, tačiau ieškovės prašymas nebuvo tenkintas.  

2.       Ieškovė pateikė prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos sustabdyti 2015 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5024-728/2015 priimto sprendimo už akių vykdymą.

3.       Paaiškino, kad įvykdžius jos minėtą teismo sprendimą už akių, ieškovė kartu su jos vaikais būtų iškeldinta iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), dėl ko tuo atveju, jeigu teismas priimtų ieškovei palankų sprendimą šioje civilinėje byloje ir pripažintų ieškovę H. O. šeimos nariu, šio sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas, nes per tą laiką Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tikėtina, sudarytų buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su kitu asmeniu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 20 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-5024-728/2015, tenkino ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams T. O., A. O. ir S. O. dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo atsakovų iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Sprendimas už akių įsiteisėjo 2016 m. vasario 11 d., jo pagrindu yra užvesta vykdomoji byla.

6.       Teismas konstatavo, kad klausimas dėl ieškovės ir trečiųjų asmenų iškeldinimo ir tarp šalių atsiradusių santykių, kurių pagrindu ieškovė naudojosi ginčo butu, nutraukimo yra galutinai išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

7.       Teismas sprendė, kad teismo sprendimo priėmimas nagrinėjamoje byloje neturės jokios įtakos santykiams, kurie tarp šalių buvo susiklostę iki šiol ir padarė išvadą, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku, t. y. būsto nuomos santykių sukūrimu tarp ieškovės ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.

III. Atskirojo skundo argumentai

8.       Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį ir patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo tokius esminius atskirojo skundo argumentus:

9.1.       ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti ją H. O. šeimos nariu ir tuo pagrindu įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, sudaryti su ja būtent buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį savivaldybės būsto fondo sąlygomis, todėl akivaizdu, kad pareikšti ieškinio reikalavimai ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra tiesiogiai susiję, kadangi tai liečią tą patį butą ir kyla iš tos pačios nuomos sutarties, sudarytos su H. O.. Ieškovė nereikalauja, jog su ja būtų sudaryta visiškai nauja nuomos sutartis, atvirkščiai - būtų toliau tęsiami nuomos santykiai dėl to paties būsto tomis pačiomis nuomos sutarties sąlygomis;

9.2.       ieškovės iškeldinimas iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), užkirstų kelią įvykdyti sprendimą byloje;

9.3.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d.  sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-5024-728/2015 buvo nutraukta sutartis su H. O., tačiau nebuvo spręstas klausimas dėl galimybės sudaryti tomis pačiomis nuomos sąlygomis sutartį su ieškove ar jos vaikais, taigi, akivaizdu, kad ginčas nebuvo išspręstas iš esmės;

9.4.       patenkinus ieškovės ieškinį, ieškovė neturėtų kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl aprūpinimo socialiniu būstu, kaip nurodo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartyje, kadangi ieškovė turėtų teisę sudaryti būtent buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį savivaldybės būsto fondo sąlygomis, tokiomis pačiomis, kokios buvo nustatytos anksčiau. Taigi atvirkščiai, nei nurodo Vilniaus miesto apylinkės teismas, iš esmės būtų sukurti ne nauji santykiai, bet tęsiami seni; 

9.5.       abi civilinės bylos yra glaudžiai susijusios ir vienos civilinės bylos sprendimo įvykdymas, t. y. ieškovės iškeldinimas iš buto, užkirstų kelią įvykdyti sprendimą kitoje byloje, jeigu sprendimas būtų palankus ieškovei, t. y. sudaryti to paties buto nuomos sutartį, kadangi butas galimai jau būtų išnuomotas kitiems, tretiesiems, asmenims - tokiu būdu būtų pažeistos tiek ieškovės, tiek trečiųjų asmenų teisės, viešasis interesas, pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas, kiltų nauji teisiniai ginčai;

9.6.       teismas, pasisakydamas dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė, jog ieškovė neįrodė ieškinio pagrįstumo ar fakto, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovė ieškinyje pagrindė ieškinio reikalavimų pagrįstumą, pateikė visus reikalingus dokumentus, įrodė, kad bute gyveno kartu su pagrindiniu buto nuomininku dar iki santuokos nutraukimo, todėl dar būdama santuokoje įgijo nuomininko šeimos nariams suteiktas teises ir pareigas, įskaitant teisę po šeimos nario mirties sudaryti buto nuomos sutartį teisėtomis sąlygomis savo vardu, todėl tikėtina, kad teismas priims ieškovei palankų sprendimą.

2.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip negrįstą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

10.1.       ginčo buto atlaisvinimo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5024-728/2015, kuriuo, be kita ko, nuspręsta nutraukti 2001 m. gegužės 29 d. Savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpas nuomos sutartį Nr. 79, sudarytą tarp Vilniaus miesto Savivaldybės ir H. O.. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2016 m. vasario 11 d., jo pagrindu yra užvesta vykdomoji bylą, kas reiškia, kad klausimas dėl ieškovės ir trečiųjų asmenų iškeldinimo ir tarp jų atsiradusių santykių, kurių pagrindu ieškovė naudojosi butu, nutraukimo yra galutinai išspręstas, sprendimas yra įsiteisėjęs, vykdytinas ir privalomas bylos šalims; 

10.2.       teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovė prašo pripažinti ją buvusio buto nuomininko šeimos nare ir įpareigoti atsakovę sukurti su ja nuomos santykius, taigi, siekiama iš naujo sukurti santykius dėl naudojimo ginčo butu, kurie, kaip minėta, pasibaigė įsiteisėjusiu teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-5024-728/2015. Teismo sprendimo priėmimas nagrinėjamoje byloje neturės įtakos santykiams, kurie tarp šalių susiklostė iki šiol, ir dėl kurių teismas yra priėmęs įsiteisėjusį sprendimą dėl ginčo esmės.

10.3.       CKP 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos laikantis proporcingumo principo. Tai reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek yra būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą. Kitaip tariant, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - tai prevencinė priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galutinis tikslas yra būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, todėl konkreti laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą;

10.4.       laikinoji apsaugos priemonė (išieškojimo vykdymo procese sustabdymas), paprastai taikoma, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų arba kai nagrinėjamas klausimas dėl teismo varžytynių patvirtinimo. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl antstolio veiksmų vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą.

10.5.       nors CPK 145 straipsnio 1 dalyje yra numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, tačiau tokia teismo teisė nėra absoliuti. Siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų bei nutarčių ir jais nustatytų (patvirtintų) teisinių santykių stabilumą, įstatymas pirmiausia įtvirtina teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumą. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Privalomumo principas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys. Todėl išieškojimas vykdant teismo spendimą gali būti stabdomas tik nustatytais atvejais, kai būsimo teismo sprendimo užtikrinti negalima kitomis užtikrinimo priemonėmis. Kitaip įsiteisėjusių teismo sprendimų bei nutarčių privalomumas prarastų prasmę. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimas už akių, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, yra įsiteisėjęs, todėl privalo būti vykdomas;

10.6.       ieškovės argumentai, kad teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių palankaus ieškovei teismo sprendimo atveju pasunkėtų teismo sprendimu įvykdymas, kiltų nauji teisiniai ginčai, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nepaisyti įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principo. Esant palankiam ieškovei teismo sprendimui, su ieškove būtų sudaroma visiškai nauja nuomos sutartis ir nebūtinai dėl to paties buto;

10.7.       jeigu teismas nutartų panaikinti 2019 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-21912-600/2019 ir priimtų naują sprendimą - patenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos sustabdyti 2015 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimto sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-5024-728/2015 vykdymą, būtų pažeistos materialinės teismo normos, būtų užkirstas kelias įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, o butas, kurio paskirtis socialinė - negalėtų būti išnuomotas eilėje stovintiems ir laukiantiems asmenims ar šeimoms. Santykiai su ieškovė dėl ginčo buto laikomi baigtais, ir nėra jokio teisinio pagrindo juos tęsti. Teismui priėmus palankų sprendimą ieškovės atžvilgiu byloje dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį Savivaldybės būsto fondo sąlygomis, atsirastų pagrindas naujiems nuomos santykiams; 

10.8.       nėra pagrindo pripažinti ieškovės buvusio buto nuomininko šeimos nariu. H. O. ir T. O. išsituokė (duomenys neskelbtini), tuo aiškiai ir nedviprasmišai išreiškė valią dėl savo santykių pabaigos. Ieškovė nepateikė duomenų, kad po H. O. mirties įstatymų nustatyta tvarka ir terminais būtų kreipusis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl nuomos sutarties perrašymo.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.       Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, priimto kitoje civilinėje byloje, vykdymą.

4.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

5.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

6.       Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti ją H. O. šeimos nariu ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti su ja buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį savivaldybės būsto fondo sąlygomis. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5024-728/2015, vykdymą, kuriuo nuspręsta nutraukti buto nuomos sutartį ir iškeldint ieškovę.

7.       Viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų yra preliminarus (prima facie) reiškiamų reikalavimų pagrįstumas. Tokio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo procesinis sprendimas. Preliminarus pareikštų reikalavimų įvertinimas nereiškia reikalavimo išsprendimo iš esmės. Atliekant šį vertinimą tik patikrinama, ar reikalavimas nėra akivaizdžiai netenkintinas. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovės buvusio buto nuomininko šeimos nariu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atliekant preliminarų pareikštų reikalavimų vertinimą netikrinamas reikalavimų pagrįstumas ir nepasisakoma dėl jų esmės. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktame ieškinyje aiškiai suformulavo pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, nurodė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, kuriuos preliminariai įvertinus, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės reikalavimai pripažinti šeimos nariu ir įpareigoti sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį aiškiai nepagrįsti.

8.       Ieškovė savo prašymą motyvavo tuo, kad nesustabdžius 2015 m. vasario 20 d. sprendimo už akių vykdymo galimas ieškovės teisių bei teisėtų interesų pažeidimas, nes vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5024-728/2015 2019 m. liepos 30 d. 10.00 val. bus vykdomas ieškovės, S. O. ir A. O. iškeldinimas iš buto. Iškeldinus ieškovę, S. O. ir A. O., Vilniaus miesto savivaldybė turėtų teisinį pagrindą sudaryti naują sutartį dėl būsto nuomos su trečiuoju asmeniu. Atsižvelgiant į asmenų, laukiančių socialinio būsto, skaičių Vilniaus mieste, tikėtina, kad nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu būtų sudaryta greičiau, nei pasibaigtų šios civilinės bylos nagrinėjimas ir būtų priimtas teismo sprendimas. Teismui tenkinus ieškovės ieškinį dėl pripažinimo šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalėtų sudaryti nuomos sutartį su ieškove dėl to paties būsto, kuriame teisėtai gyventų tretieji asmenys - tokiu būdu būtų pažeistos tiek ieškovės, tiek trečiųjų asmenų teisės, viešasis interesas, pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas, kiltų nauji teisiniai ginčai.

9.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, jog yra išduotas vykdomasis raštas dėl 2015 m. vasario 20 d. sprendimo už akių, tačiau tuo pačiu sprendžiamas klausimas dėl ieškovės pripažinimo šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti su ja buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Teismui priėmus sprendimą ieškovės naudai nebus pagrindų jos iškeldinti, tokiu atveju objektyviai egzistuoja poreikis išlaikyti buvusią padėtį nepakitusią ir išvengti ieškovės nuostolių, susijusių su iškeldinimu kilimo, jei išnagrinėjus bylą būtų priimtas palankus ieškovei teismo sprendimas.

10.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentu, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių palankaus ieškovei teismo sprendimo atveju nebūtų įmanoma tinkamai įvykdyti teismo sprendimo, kadangi atsakovė tikėtinai sudarytų naują nuomos sutartį su trečiaisiais asmenimis, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

11.       Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį šalių nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

12.       Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos šioje civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-68-3-16103-2019-2) sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5024-728/2015, vykdymą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

n u t a r i a :

ieškovės T. O. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5024-728/2015, vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovės T. O. ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį savivaldybės būsto fondo sąlygomis, tretieji asmenys A. O. ir S. O. (teisminio proceso Nr. 2-68-3-16103-2019-2).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                        Rūta Petkuvienė