Administracinė byla Nr. eA-2147-575/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04190-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija 19.3.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. K. patikslintą skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimų panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – V. T. ir M. Č.).
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėja T. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. NCSPR-113 (toliau – ir 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimas); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) 2019 m. spalio 28 d. sprendimą įregistruoti statinius 2019 m. rugsėjo 18 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos dėl pastatų Nr. V1-67-(5.7.) (toliau – ir 2019 m. spalio 21 d. pažyma) pagrindu (toliau – ir 2019 m. spalio 28 d. sprendimas); 3) panaikinti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir Teritorinis registratorius) 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą įregistruoti J. K. nuosavybės teises į statinius Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos dėl pastatų Nr. V1-67-(5.7.) pagrindu (toliau – ir 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimas); 4) panaikinti Teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą įregistruoti V. T. ir M. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teises į statinius 2019 m. lapkričio 13 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, reg. Nr. 4938 (toliau – ir Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas) pagrindu (toliau – ir 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimas). Pareiškėja taip pat pateikė prašymą priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Pareiškėja paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pagalbinio ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statiniai). Daiktinės teisės į juos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras, NTR) 1993 m. spalio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2012 m. lapkričio
5 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Pareiškėja, 2020 m. tvarkydama dokumentus, siekiant įsigyti valstybinės žemės sklypą, sužinojo, kad jai nuosavybės teise priklausantys Statiniai taip pat nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims
M. Č. ir V. T., t. y. Registre dvigubai įregistruotos nuosavybės teisės, suteikiant kitus unikalus numerius Statiniams. Pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą (toliau – ir atsakovas, Centrinis registratorius, Registrų centras) dėl dvigubos nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre registravimo, teisinės registracijos panaikinimo, tačiau ginčijamu Komisijos 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjos prašymas atmestas.
3. Pareiškėjos įsitikinimu, Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Remdamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, pareiškėja akcentavo, kad Registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu įrašomi duomenys, įregistruojamos daiktinės teisės į Registrą.
4. Pareiškėja nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) (toliau – ir Kadastro nuostatai) 100 punkte, 101.2 ir 111.2 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad 1993 m. spalio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pagrindas buvo Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ 1993 m. spalio 13 d. pažymėjimas Nr. 002746 ir pirkimo–pardavimo sutartis, 1993 m. spalio 12 d. patvirtinta Vilniaus rajono Lavoriškių apyl. viršaičio (reg. Nr. 88). Taigi, buvo pakankamas teisinis pagrindas atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą trečiųjų suinteresuotų asmenų vardu (NTRĮ 29 str. 8 p., Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo 14 str. 3 p.).
5. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą.
6. Atsakovas paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenys patvirtino, jog žemės sklypas po pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančiais statiniais nesuformuotas ir Registre neįregistruotas. Statiniai 2019 m. spalio 28 d. buvo įregistruoti 2019 m. rugsėjo 18 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos pagrindu, o pirminės Statinių savininkės J. K. nuosavybės teisės į Statinius Registre 2019 m. lapkričio 4 d. buvo įregistruotos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos pagrindu. V. T. ir M. Č. bendroji dalinė nuosavybės teisė į Statinius 2019 m. lapkričio 14 d. įregistruota 2019 m. lapkričio 13 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu. J. K., o taip pat V. T. ir M. Č. nuosavybės teisės į Statinius įregistravimo metu pareiškėjai priklausančių nekilnojamųjų daiktų tiksli buvimo vieta (centro taško koordinatės) nebuvo nustatyta ir Statiniams nebuvo suteiktas adresas. Aplinkybė, kad Statiniai yra tie patys nekilnojamojo turto objektai, paaiškėjo tik 2020 m. spalio 27 d. atlikus pareiškėjai priklausančių statinių kadastrinius matavimus. Trečiųjų suinteresuotų asmenų pateikti dokumentai buvo pagrindas registruoti nuosavybės teises į juos Nekilnojamojo turto registre.
7. Remdamasis NTRĮ nuostatomis, Registrų centras akcentavo, jog prašymas dėl kito asmens nuosavybės teisių išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu pareiškėja Registro tvarkytojui pateiktų dokumentus, kuriais kito asmens nuosavybės teisių įgijimas būtų pripažintas neteisėtu. Duomenys apie daiktinės teisės turėtoją gali būti pakeisti kitais duomenimis tik tuo atveju, kai yra pateikiami nauji įstatymų nustatyti dokumentai apie daiktinės teisės pasibaigimą. Kadangi pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių V. T. ir M. Č. nuosavybės teisės į joms priklausančius statinius pasibaigimą, 2019 m. spalio 21 d. pažymos, Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo nuginčijimą ar Statinių žuvimą, Komisija netenkino pareiškėjos prašymo (skundo).
8. Atsakovo įsitikinimu, nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad Registro tvarkytojas turėjo atsisakyti įregistruoti Statinius ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teises į juos, kadangi 2019 m. spalio 21 d. pažymoje ir Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime nurodyti Statinių duomenys visiškai atitiko šių nekilnojamųjų daiktų duomenis, įrašytus į nekilnojamojo turto kadastrą, ir pastatai buvo pažymėti kadastro žemėlapyje, nes šių statinių kadastro duomenų nustatymo metu (2019 m. rugsėjo 18 d.) buvo nustatytos jų centro taško koordinatės. Pareiškėjai priklausančių statinių koordinatės buvo nustatytos vėliau – 2020 m. spalio 27 d. atlikus pareiškėjai priklausančių statinių kadastrinius matavimus ir jų metu nustačius tikslią šių statinių buvimo vietą.
9. Tretieji suinteresuoti asmenys V. T. ir M. Č. (toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys) atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą. Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat prašė priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
10. Tretieji suinteresuoti asmenys paaiškino, kad jų bendroji dalinė nuosavybės teisė į Statinius 2019 m. lapkričio 14 d. įregistruota 2019 m. lapkričio 13 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu. Statiniai 2019 m. spalio 28 d. buvo įregistruoti 2019 m. rugsėjo 18 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos dėl pastatų Nr. V1-67-(5.7.) pagrindu, o pirminės Statinių savininkės – trečiųjų suinteresuotų asmenų motinos J. K. – nuosavybės teisės į Statinius buvo įregistruota 2019 m. lapkričio 4 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos dėl pastatų Nr. V1-67-(5.7.) pagrindu.
11. Tretieji suinteresuoti asmenys pastebėjo, kad pareiškėjos nuosavybės teisės į pastatus, Nekilnojamojo turto registro išraše aprašytus 2.1–2.7 punktuose, įregistravimo pagrindas, be kita ko, nurodytas 2012 m. lapkričio 5 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 2-10433, tačiau, kiek žinoma tretiesiems suinteresuotiems asmenims, jų motinos J. K. su pareiškėja nesiejo jokie giminystės ryšiai, kad būtų galima daryti prielaidą, jog pareiškėja galėjo paveldėti Statinius iš J. K.. Tik tuo atveju, jeigu pareiškėja pateiktų dokumentus, kurie patvirtina, kad Statinius B. Š. įsigijo iš J. K., išnyktų pagrindas abejonėms, ar gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats nekilnojamojo turto objektas.
12. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad pareiškėja nuo pat 1993 m. nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nustatyta jai priklausančių nekilnojamųjų daiktų tiksli buvimo vieta ir Statiniams būtų suteiktas adresas, t. y. su savo nuosavybe elgėsi kaip su svetimu jai daiktu, o tretieji suinteresuoti asmenys su jiems įregistruotu daiktu elgėsi kaip su savu, t. y. ėmėsi veiksmų, kad ne tik būtų nustatyta jiems priklausančių nekilnojamųjų daiktų tiksli buvimo vieta ir Statiniams būtų suteiktas adresas, bet ir įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį po jiems nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais. Todėl jeigu teismas nuspręstų panaikinti Teritorinio registratoriaus 2019 m. spalio 28 d. sprendimą ir 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą, tai neatitiktų nuosavybės neliečiamumo ir teisingumo principų.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.
14. Teismas nurodė, kad Teritorinis registratorius neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti įregistruoti J. K. nuosavybės teises į Statinius, V. T. ir M. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teisės į Statinius, nes dokumentai, kurių pagrindu tokios nuosavybės teisės įregistruotos, buvo galiojantys ir nenuginčyti. Pagal bylos duomenis pareiškėjos gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki prašymo dėl kadastrinių matavimų atlikimo nebuvo suteiktas adresas, todėl Registro tvarkytojas, registruodamas V. T. ir M. Č. nuosavybės teises į Statinius, neturėjo galimybės nustatyti, kad prašoma registruoti nuosavybės teises į tą patį nekilnojamojo turto objektą.
15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-364-602/2022 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad Centriniam registratoriui nagrinėjant bylą buvo neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad tie patys nekilnojamojo turto objektai (kuriems suteikti skirtingi unikalūs numeriai) yra registruoti skirtingų asmenų vardu, išviešinant vienu metu skirtingų asmenų nuosavybės teises į tuos pačius nekilnojamuosius daiktus. Pirmosios instancijos teismas nevertino faktinių aplinkybių ir besikeičiančio teisinio reguliavimo, dėl kurių susidarė minėta faktinė situacija. Taip pat teismas nevertino Teritorinio registratoriaus sprendimų teisėtumo, buvusio jų priėmimo metu, bei Centrinio registratoriaus sprendimo teisėtumo, nustačius naujas faktines aplinkybes. Teismas nevertino Centrinio registratoriaus argumentų dėl to, ar šis subjektas galėjo panaikinti tos pačios institucijos sprendimą (šiuo atveju – Teritorinio registratoriaus sprendimą), ir tvirtinimo, kad negali būti paneigtos trečiųjų asmenų įgytos teisės. Nepasisakyta, ar Teritoriniam registratoriui įrašant dvigubą nuosavybę ir priimant administracinį sprendimą (darant įrašą Registre) nebuvo paneigtos pareiškėjos įgytos teisės. Teismas nepasisakė dėl Komisijos kompetencijos, įtvirtintos NTRĮ 32 straipsnio 4 dalyje, nevertino ar Centrinis registratorius priėmė teisėtą sprendimą palikti galioti Teritorinio registratoriaus sprendimą, nustatęs, kad paaiškėjo naujos aplinkybės dėl dvigubo nuosavybės teisių registravimo į tuos pačius nekilnojamojo turto objektus. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Centrinio registratoriaus galimybės taisyti susidariusią faktinę padėtį, priimant administracinį sprendimą.
17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – panaikino Komisijos 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. NCSPR-113 ir įpareigojo pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo. Teismas priteisė pareiškėjai iš atsakovo 1 185,88 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
18. Atsakovas Registrų centras apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą.
19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-844-442/2024 atsakovo Registrų centro apeliacinį skundą patenkino iš dalies – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės vertino tik ginčijamo Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjos prašomų panaikinti Kadastro tvarkytojo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo, Teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 4 d. bei 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. neišnagrinėjo ginčo iš esmės.
21. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikino 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir įpareigojo pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo. Teismas taip pat pareiškėjai iš atsakovo priteisė 1 185,88 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1335-502/2025 atsakovo Registrų centro apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikino ir administracinę bylą perdavė Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad Komisija be pagrindo taikė Nuostatų 69 punktą, numatantį daiktinių teisių išregistravimo pagrindus, kurie šiuo atveju viešojo administravimo subjekto nebuvo taikyti priimant ginčijamus administracinius sprendimus, nes pareiškėja nekėlė daiktinių teisių išregistravimo klausimo, o reikalavo panaikinti sprendimus dėl įregistravimo. Dėl tos pačios priežasties pertekliniais ir neturinčiais teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui pripažintini pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl klaidų taisymo Registre procedūros. Be to, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą tenkinti pareiškėjos reikalavimus ir panaikinti ginčijamus Kadastro tvarkytojo ir Teritorinio registratoriaus sprendimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad šios situacijos ištaisyti negali dėl įstatyme įtvirtinto imperatyvaus draudimo priimti blogesnį apeliantui sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)144 str. 3 d.).
II.
24. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 30 d. sprendimu nutarė: 1) pareiškėjos T. K. patikslintą skundą patenkinti; 2) panaikinti Komisijos 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą, 2019 m. spalio 28 d. sprendimą, 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą. Teismas taip pat pareiškėjai T. K. iš atsakovo Registrų centras priteisė 1935,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiųjų suinteresuotų asmenų V. T. ir M. Č. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo teismas netenkino.
25. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl Kadastro tvarkytojo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo ir Teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 4 d. ir 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimų, kuriais įregistruoti statiniai ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės į juos, taip pat Komisijos 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo, kuriuo Kadastro tvarkytojo ir Teritorinio registratoriaus sprendimai palikti nepakeisti, teisėtumo ir pagrįstumo.
26. Remiantis byloje esančiais duomenimis teismas nustatė, kad:
26.1. pareiškėjai nuosavybės teise priklauso pastatas–gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pagalbinio ūkio pastatai (malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (t. y. Statiniai). Daiktinės teisės į Statinius įregistruotos Nekilnojamojo turto registre 1993 m. spalio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-8386 ir 2012 m. lapkričio 5 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2-10433 pagrindu;
26.2. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys patvirtina, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 28 d. buvo įregistruoti 2019 m. rugsėjo 18 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. Pažymos dėl pastatų Nr. Vl-67-(5.7.) pagrindu, o pirminės Statinių savininkės J. K. nuosavybės teisė į Statinius Nekilnojamojo turto registre 2019 m. lapkričio 4 d. buvo įregistruota Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos dėl pastatų Nr. Vl-67-(5.7.) pagrindu. V. T. ir M. Č. bendroji dalinė nuosavybės teisė į Statinius 2019 m. lapkričio 14 d. įregistruota 2019 m. lapkričio 13 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, reg. Nr. 4938, pagrindu;
26.3. Pareiškėja Registrų centrui pateikė 2020 m. rugsėjo 30 d. prašymą „Dėl nekilnojamojo turto nuosavybės išsiaiškinimo“ ir 2020 m. spalio 30 d. prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje Nr. 25023626) išduoti Nekilnojamojo turto registro išrašą (įrašo Nr. 10/61144). Pareiškėja prašė išsiaiškinti, kaip jos gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), koordinatės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas kitas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis M. Č.. Pareiškėja prašė sustabdyti visus veiksmus, susijusius su šiuo turtu;
26.4. Registrų centras 2020 m. spalio 16 d. rašte Nr. NS-22851 (14.1 E), atsakydamas pareiškėjai, nurodė J. K. ir jos paveldėtojų – V. T. ir M. Č. nekilnojamųjų daiktų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžineriniai statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) sav., įregistravimo aplinkybes ir teisinius pagrindus. Taip pat informavo pareiškėją, kad jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys buvo surinkti 1991 m. rugsėjo 20 d., t. y. iki dabar galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo tvarką, kuriais vadovaujantis atliekant kadastrinius matavimus nustatomos pastato centro taško koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Minėto statinio kadastro ir registro dokumentų archyvinėje byloje Nr. 41/12270 duomenų apie pastato geografinę padėtį ir faktinę jo buvimo vietą nėra (pastato centro taško koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nenustatytos) bei minėtam gyvenamajam teisės aktų nustatyta tvarka nėra suteiktas adresas ir įregistruotas Adresų registre.
26.5. Pareiškėjos įgaliotas asmuo K. K. Registrų centrui pateikė 2020 m. spalio 21 d. prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje Nr. 25225552) atlikti jai priklausančių nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir sudaryti kadastro duomenų bylą. Registrų centro matininkė L. D. 2020 m. spalio 27 d. atliko pareiškėjai priklausančių statinių kadastrinius matavimus, 2020 m. gruodžio 2 d. šie duomenys buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę (įrašo Nr. 10/61144). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 11 punkte įrašyta pastaba: „Gyvenamasis namas 1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas 1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pirtis 2I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir pirtis 5I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra tie patys nekilnojamojo turto objektai“;
26.6. Atsakydamas į pareiškėjos 2020 m. spalio 16 d. prašymą, kuriame taip pat buvo keliamas klausimas dėl kito unikalaus numerio suteikimo pareiškėjos gyvenamajam namui ir nuosavybės teisių į jį įregistravimo M. Č. vardu, Registrų centras 2020 m. spalio 30 d. raštu „Dėl pateiktų prašymų“ Nr. NS-28132 (13.1 E) informavo pareiškėją, kad Registrų centro matininkai 2020 m. spalio 27 d., patikrinę gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenis vietoje, nustatė, kad gyvenamasis namas, plane pažymėtas 1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), archyvinės bylos inventorinis Nr. 41/12270, ir gyvenamasis namas, plane pažymėtas 1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje (bylos reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), yra vienas ir tas pats nekilnojamojo turto objektas;
26.7. Pareiškėja su 2019 m. lapkričio 9 d. prašymu kreipėsi į Komisiją, prašydama panaikinti Teritorinio registratoriaus sprendimą, kuriuo buvo suformuotas ir įregistruotas naujas daiktas, pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagalbinio ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat sprendimą, kuriuo buvo įregistruota trečiųjų asmenų nuosavybės teisė į šiuos nekilnojamuosius daiktus. Taip pat pareiškėja prašė atlikti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl dvigubos teisinės registracijos gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti Nekilnojamojo turto registro išrašą, išduoti pažymas apie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), asmens kodus ir gyvenamąsias vietas.
26.8. Komisija skundžiamu sprendimu pareiškėjos prašymo netenkino ir paliko galioti Teritorinio registratoriaus sprendimus, kadangi, Komisijos vertinimu, pareiškėja nėra pateikusi dokumentų, patvirtinančių V. T. ir M. Č. nuosavybės teisės į joms priklausančius statinius pasibaigimą, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. Pažymos ir 2019 m. lapkričio 13 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, reg. Nr. 4938, nuginčijimą ar Statinių žuvimą.
26.9. Komisija, spręsdama Teritorinio registratoriaus sprendimų teisėtumo klausimus, be kita ko, vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės įrašų Nr. 10/61144 ir (duomenys neskelbtini) duomenimis. Nustatė, kad nors T. K. prašo panaikinti Teritorinio registratoriaus sprendimus įregistruoti statinius ir V. T. bei M. Č. nuosavybės teisę į juos, tačiau, vadovaujantis Nuostatų 69 punktu, tam nėra teisinio pagrindo.
27. Teismas apžvelgė su nagrinėjama byla susijusias Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis (žr. 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-364-602/2022; 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-844-442/2024; 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1335-502/2025 (toliau – ir Nutartis)).
28. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartimi konstatuota, jog buvo teisinis pagrindas Kadastro ir Registro tvarkytojui atsisakyti 2019 m. spalio 28 d. įregistruoti statinius 2019 m. rugsėjo 18 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos dėl pastatų Nr. V1-67-(5.7.) pagrindu bei 2019 m. lapkričio 4 d. įregistruoti J. K. nuosavybės teises į statinius Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos dėl pastatų Nr. V1-67-(5.7.) pagrindu, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 3 punktu ir NTRĮ 29 straipsnio 8 punktu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartyje taipogi nurodoma, kad panaikinus šiuos sprendimus (įrašus Kadastre ir Registre), turėjo būti panaikinamas ir Teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimas įregistruoti V. T. ir M. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teises į statinius pagal 2019 m. lapkričio 13 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, reg. Nr. 4938, kaip priimtas ankstesnių neteisėtų administravimo veiksmų pagrindu. Taip pat Nutartyje konstatuota, kad Komisija be pagrindo taikė Nuostatų 69 punktą, numatantį daiktinių teisių išregistravimo pagrindus, kurie šiuo atveju viešojo administravimo subjekto nebuvo taikyti priimant ginčijamus administracinius sprendimus, nes pareiškėja nekėlė daiktinių teisių išregistravimo klausimo, o reikalavo panaikinti sprendimus dėl įregistravimo.
29. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartyje padarytas išvadas, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, panaikino Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 28 d. sprendimą įregistruoti statinius 2019 m. rugsėjo 18 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. Pažymos dėl pastatų Nr. V1-67-(5.7.) pagrindu, Registro centro Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą įregistruoti J. K. nuosavybės teisę į statinius Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos dėl pastatų Nr. V1- 67-(5.7.) pagrindu ir 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą įregistruoti V. T. ir M. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į statinius 2019 m. lapkričio 13 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, reg. Nr. 4938, pagrindu.
30. Pripažinęs, kad skundžiami Kadastro tvarkytojo ir Teritorinio registratoriaus sprendimai buvo neteisėti ir nepagrįsti, teismas nusprendė, kad naikintinas kaip neteisėtas bei nepagrįstas ir Komisijos 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimas.
31. Teismas taip pat pareiškėjai T. K. iš atsakovo Registrų centras priteisė 1935,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiųjų suinteresuotų asmenų V. T. ir M. Č. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo teismas netenkino.
III.
32. Atsakovas Registrų centras pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
33. Atsakovas teigia, kad dėl statinių (gyvenamasis namas, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksu 1A1/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 47 kv. m, pirtis – 2I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinys, esantys adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Statiniai 1) kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nuosavybės teisių į juos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre metu, šių registrų tvarkytojai neturėjo jokios galimybės nustatyti ginčo statinių (gyvenamasis namas 1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas 1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pirtis 2I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), ir pirtis 5I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir ginčo statiniai) dubliavimosi fakto dėl to, kad visi šie statiniai buvo kaimo vietovėje, kur vyrauja tų pačių kategorijų statiniai (gyvenamieji namai, ūkio pastatai ir kiemo statiniai), kurie žymimi planuose analogiškai, o jų pažymėjimas plane nėra statinius identifikuojantis duomuo, ką klaidingai konstatavo teismas, remdamasis netinkama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika kitoje byloje, kurioje nagrinėtas patalpų viename pastate, o ne statinių kaime, kaip šiuo atveju, dubliavimosi atvejis.
34. Klaidingai pritaikęs precedentą nagrinėjimo ginčo išsprendimui teismas padarė ir kitas teisės taikymo klaidas, padarydamas klaidingą išvadą, jog atsakovas pažeidė įstatymų nustatytą pareigą „<...> dėl statiniui suteikto numerio nekintamumo“. Atsakovas taip pat paaiškina, kad jokių įrodymų dėl jo galimybės nustatyti ginčo statinių dubliavimosi faktą nepateikė nei pareiškėja, nei tretieji suinteresuoti asmenys, taip pat nenustatė teismas, kuris pasirėmė klaidingomis ir neapibrėžtomis prielaidomis bei netinkamai taikytu precedentu.
35. Atsakovo teigimu, teismas neįvertino tos svarbios faktinės aplinkybės, kad pareiškėjos skundžiamų Nekilnojamojo turto kadastro ir Registro tvarkytojų sprendimų priėmimo ginčo statinių tapatumo faktas buvo konstatuotas 2020 m. spalio 27 d., t. y. tą pačią dieną, kai, vadovaujantis aktualių Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) reikalavimais, buvo atnaujinti būtent pareiškėjai priklausančių Statinių 1 kadastro duomenys, t. y. nustatyta tiksli jų geografinė padėtis. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina atsakovo argumentus, kad pareiškėjos ginčijamų sprendimų priėmimo metu – Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 28 d. sprendimo įregistruoti (gyvenamasis namas, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksu 1A1/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 47 kv. m, pirtis – 2I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinys – k, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Statiniai 2) ir Registrų centro Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimo įregistruoti J. K. nuosavybės teisę į Statinius 2, jokių galimybių nustatyti dubliavimosi fakto neturėjo.
36. Atsakovo vertinimu, teismo padarytos išvados, kad turi būti panaikinti visi atsakovo sprendimai dėl Statinių 2 ir nuosavybės teisės į juos įregistravimo, kurios buvo priimti teisės aktų nustatytų, nenuginčytų ir galiojančių dokumentų pagrindu, akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir paties Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai ir išaiškinimams analogiško pobūdžio bylose, nes net klaidingų ar neišsamių, tačiau atitinkančių jų įrašymo dokumentus, duomenų taisymas, yra negalimas.
37. Atsakovas akcentuoja, kad teismo motyvai dėl negalimumo suteikti vienam daiktui kelis unikalius numerius nagrinėjamu atveju susiję tiek su trečiųjų suinteresuotų asmenų daiktinių teisių į Statinius 2, tiek su pačių Statinių 2 išregistravimu, kuris tiek pagal atsakovo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tiesiogiai susijęs su nuosavybės teisę į tuos nekilnojamuosius daiktus patvirtinančių dokumentų nuginčijimu. Atsakovas teigia, kad nors teismas pažymėjo, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra dokumentai, kurių pagrindu buvo įregistruota nuosavybė teisė į ginčo statinius, nelieka jokio teisinio pagrindo, kuriuo atsakovas teisėtai ir pagrįstai galėtų panaikinti trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisių į ginčo statinius įregistravimą esant nenuginčytiems ir galiojantiems, įstatymų numatytiems teisiniams pagrindams į Statinius 2.
38. Atsakovo nuomone, pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų ginčas dėl nuosavybės teisės į ginčo statinius turėtų būti sprendžiamas ginčo teisenos tvarka bendrosios kompetencijos teisme, ką nuosekliai numato Civilinio kodekso, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir Nuostatų teisės normos. Šiuo atveju Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys visiškai atitinka tiek pareiškėjos, tiek trečiųjų suinteresuotų asmenų turimus dokumentus, o Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pareiga ir atsakomybė apribota tuo, kad jis atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Teismui šioje byloje net nevertinus trečiųjų suinteresuotų asmenų dokumentų pagrįstumo ir teisėtumo, netiesiogiai sprendžiama, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų dokumentai ir kiti įrašai turėjo būti pašalinti Komisijos sprendimu nesilaikant teisės aktų nustatytos į Nekilnojamojo turto registrą įrašytų duomenų nuginčijimo tvarkos, visiškai nesprendžiant dėl kokių priežasčių jie atsirado, kurie dokumentai ir kokia apimtimi turi būti panaikinti, todėl toks Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
39. Atsakovas pažymi, kad išsamesnės ginčo statinių valdymo, naudojimo ir disponavimo aplinkybės galėtų būti nustatytos tik civilinio proceso metu nagrinėjant ginčą bendrosios kompetencijos teisme. Net teismams panaikinus atsakovo sprendimus dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisių į ginčo statinius ir šių statinių duomenų paviešinimo Nekilnojamojo turto registre, tačiau neišsprendus ginčo esmės – nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų atsiradimo aplinkybių, jų panaikinimo, Nekilnojamojo turto registre neliktų realios ir objektyvios informacijos apie pareiškėjai priklausančių statinių teisinį statusą, kitų asmenų turimus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus į pareiškėjai priklausančius statinius ir susidarytų tik teisingų ir išsamių Nekilnojamojo registro duomenų iliuzija, kuri neatitiktų realybės, sudarytų prielaidas naujų ginčų kilimui (pavyzdžiui, pareiškėjai perleidus Statinius 1 tretiesiems asmenims, nežinantiems apie šioje byloje trečiųjų suinteresuotų asmenų turimas nuosavybės teises į atskirus pastatus), todėl, atsakovo nuomone, toks ginčo išsprendimo būdas, apsiribojant vien paviešintų Statinių 2 duomenų panaikinimu, būtų neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jo neturėjo taikyti teismas.
40. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.
41. Pareiškėja mano, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1335-502/2025 ir bylą išnagrinėjo visapusiškai.
42. Tretieji suinteresuoti asmenys V. T. ir M. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti ir administracinę bylą nutraukti.
43. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad yra sąžiningos ir teisėtos nuosavybės teisės į statinius įgijėjos, kol jų nuosavybės teisės į statinius nėra ar nebus nuginčytos įstatyme nustatyta tvarka, o jeigu būtų panaikinti jų nuosavybės teises patvirtinantys įrašai, joms atsirastų pagrindas kreiptis į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo. Trečiųjų suinteresuotų asmenų vertinimu, jeigu apeliacinį skundą nagrinėsiantis teismas pripažintų pagrista atsakovo poziciją dėl ginčo dėl nuosavybės teisės sprendimo bendrosios kompetencijos teisme, turėtų būti priimtas sprendimas ne tik tenkinti apeliacinį skundą, bet ir nutraukti administracinę bylą, kad šalys ginčą dėl statinių valdymo, naudojimo ir disponavimo galėtų išspręsti neteisminiu būdu, o tokiu būdu nepavykus ginčo išspręsti – civilinio proceso tvarka.
IV.
44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo, Kadastro tvarkytojo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo, Teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimo įregistruoti J. K. nuosavybės teises į statinius, Teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo įregistruoti V. T. ir M. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teises į statinius teisėtumo ir pagrįstumo.
45. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos patikslintą skundą patenkino ir nusprendė panaikinti: Komisijos 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą, Kadastro tvarkytojo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą, Teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir Teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą. Teismas taip pat pareiškėjai T. K. iš atsakovo Registrų centro priteisė 1935,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiųjų suinteresuotų asmenų V. T. ir M. Č. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo teismas netenkino. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, prašydamas Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
46. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
47. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi (administracinės bylos Nr. eA-1335-502/2025) panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad:
47.1. šalys neginčija dvigubos nekilnojamojo turto objektų nuosavybės teisės Registre registracijos fakto ir to, jog tokia situacija sukurta byloje ginčijamais administraciniais sprendimais. Spręsdamas dėl šių aktų teisėtumo ir pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi aktualia teismų praktika ir atsiribojo nuo dokumentų, galinčių būti civilinio ginčo objektu, vertinimo, atlikdamas tik viešojo administravimo subjekto veiksmų, dėl kurių susidarė aukščiau konstatuota teisinė situacija, teisėtumo vertinimą, t. y. spręsdamas, ar buvo teisinis pagrindas pakartotinai įregistruoti ginčo nekilnojamąjį turtą kitais unikaliais numeriais bei nuosavybės teises į jį kitiems asmenims, kai šis turtas ir nuosavybės teisės į jį anksčiau jau buvo įregistruotos pareiškėjos vardu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5061-415/2018);
47.2. įvertinus reikšmingas ginčui aplinkybes, konstatuotina, jog buvo teisinis pagrindas Kadastro ir Registro tvarkytojui atsisakyti 2019 m. spalio 28 d. įregistruoti statinius 2019 m. rugsėjo 18 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos dėl pastatų Nr. V1-67-(5.7.) pagrindu bei 2019 m. lapkričio 4 d. įregistruoti J. K. nuosavybės teises į statinius Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos dėl pastatų Nr. V1-67-(5.7.) pagrindu, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 3 punktu ir NTRĮ 29 straipsnio 8 punktu. Panaikinus šiuos sprendimus (įrašus Kadastre ir Registre), turėjo būti panaikinamas ir Teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimas įregistruoti V. T. ir M. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teises į statinius pagal 2019 m. lapkričio 13 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, reg. Nr. 4938, kaip priimtas ankstesnių neteisėtų administravimo veiksmų pagrindu;
47.3. Už Kadastre ir Registre kaupiamų duomenų kokybę yra atsakingas specialus įstatymų leidėjo numatytas ir įsteigtas subjektas – Kadastro ir Registro tvarkytojas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo nurodytas aplinkybes dėl netinkamo pastatų žymėjimo laikė nereikšmingomis, vertinant ginčijamų administracinių sprendimų teisėtumą;
47.4. Komisija be pagrindo taikė Nuostatų 69 punktą, numatantį daiktinių teisių išregistravimo pagrindus, kurie šiuo atveju viešojo administravimo subjekto nebuvo taikyti priimant ginčijamus administracinius sprendimus, nes pareiškėja nekėlė daiktinių teisių išregistravimo klausimo, o reikalavo panaikinti sprendimus dėl įregistravimo. Dėl tos pačios priežasties pertekliniais ir neturinčiais teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui pripažintini pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl klaidų taisymo Registre procedūros.
47.5. tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą tenkinti pareiškėjos reikalavimus ir panaikinti ginčijamus Kadastro tvarkytojo ir Teritorinio registratoriaus sprendimus. Šios situacijos apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali dėl įstatyme įtvirtinto imperatyvaus draudimo priimti blogesnį apeliantui sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 3 d.).
48. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1335-502/2025 padarytas išvadas, yra pagrindas panaikinti Komisijos 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą, Kadastro tvarkytojo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą, Teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą įregistruoti J. K. nuosavybės teises į statinius, Teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą įregistruoti V. T. ir M. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teises į statinius.
49. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų ginčas dėl nuosavybės teisės į ginčo statinius turėtų būti sprendžiamas ginčo teisenos tvarka bendrosios kompetencijos teisme, ką nuosekliai numato CK, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir Nuostatų teisės normos. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad šiuo atveju yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas (taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5061-415/2018).
50. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nekeičia teisėjų kolegijos nuomonės dėl bylos baigties, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.
51. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, vadovavosi bylai aktualia teismų praktika ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1335-502/2025, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjos skundą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
52. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
53. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus nustatyto dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatose.
54. Pareiškėja prašo priteisti 1000 Eur už atsiliepimo parengimą. Pareiškėjos prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta įrodymais (2025 m. birželio 3 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitas Nr. 1233575), ir neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl jis tenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai T. K. iš atsakovo valstybės įmonės Registrų centro 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Egidijus Šileikis
Skirgailė Žalimienė