Baudžiamoji byla Nr. 1-881-443/2018

                                                                              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-68319-2017-0

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.26.2.1;                              

1.2.4.6.8; 2.3.6.4.2

                                                                                  (S)

                            MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

                                           N U O S P R E N D I S

                                         LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

               2018 m. rugpjūčio 3 d.

            Šakiai

           Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėjas Arturas Rauktys,

sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei,

dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui,

kaltinamajam V. A.,

kaltinamojo gynėjui advokatui Remigijui Uckui,

    viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

    kaltinamasis V. A.,  gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimę, išsiskyręs, turintis mažametį vaiką, kuris auga su savo motina, dirbantis salės darbininku UAB “M.”, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, paskiriant 9 (devynių)  mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą mokytis, pradėti dirbti ir užsiregistruoti darbo biržoje bei paskirta BK 722 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose  programose, įpareigotas paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per tris mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą mokytis, pradėti dirbti ir užsiregistruoti darbo biržoje bei paskirta BK 722 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose  programose, nustatyta paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per tris mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos,

     kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje.

     Teismas

n u s t a t ė :                                                           

              kaltinamasis V. A. iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką, tai yra 2017 m. gruodžio 30 d. apie  19.50 val. viešoje vietoje – parduotuvėje „Norfa", esančioje Šaulių g. 49, Šakių m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, kitų žmonių akivaizdoje,   tyčia, be jokios dingsties sudavė vieną smūgį galva R. Č. į veidą, tuo padarydamas jam nosies sumušimą su nosikaulio lūžimu, įsikišus parduotuvės apsaugos darbuotojui ir nutraukus konfliktą, bandė tyčia suduoti vieną smūgį ranka nukentėjusiajam į veidą ir tokiu būdu dėl nosikaulio lūžimo nesunkiai sutrikdė R. Č. sveikatą ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, – padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. A. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino kaltu. Be to, kaltinamojo kaltė įrodyta liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais, tarnybiniu pranešimus, specialisto išvada bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

   Kaltinamasis teisme parodė, kad 2017 m. gruodžio 30 d. apie 20 val. užėjo į parduotuvę „Norfa“, esančią Šaulių g. 49, Šakiuose, aplankyti draugę G. U., prekiaujančią fejerverkais. Prie kasos stovėjo du vaikinai. Matomai jie buvo išgėrę, nes draugė jiems nenorėjo parduoti fejerverkų. Kaltinamajam priėjus arčiau, R. Č. kaltinamajam tiesiai į akis paklausė: „Kas tas per gaidys?“ V. A. pasitikslinęs, ar tai jis. R. Č. dūręs į kaltinamąjį pirštu ir pasakė: „Tai aišku, kad tu.“ V. A. pasakęs, kad fejerverkų niekas neparduos. R. Č. pradėjęs dar labiau plūstis. Kaltinamasis išėjęs iš už prekystalio ir atsistojęs priešais jį. R. Č. padarius staigesnį judesį – pasvirus link kaltinamojo, V. A. jam trenkęs galva į nosį. R. Č. atsitraukė. Klatinamojo draugė G. U. atsistojo į tarpą tarp jų. Po kokių 10 minučių atėjo apsaugos darbuotojas, kuris nukentėjusį nusivedė į vieną pusę, o V. A. su drauge nuėjo į kitą pusę ir laukė policijos, kurią iškvietė apsaugos darbuotojas. Kaltinamasis į parduotuvę atėjo iš draugų ir buvo išgėręs gal du butelius alaus, kuris buvo iki 5 procentų stiprumo. Nereikėjo kaltinamajam taip elgtis. Nukentėjęs tiesiog išprovokavo, nes įžeidė ir kaltinamąjš, ir jo draugę. Girtumas neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nes taip būtų pasielgęs ir būdamas blaivus, kadangi buvo įžeidinėjima. Pripažįsta visiškai padaręs nusikaltimą. Dėl jo padarymo gailisi, daugiau to nedarys. Valstybinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta ir yra atlyginęs. Su R. Č. po įvykio susitikę nebuvo, nors jis ieškojo kaltinamojo per jo giminaičius. Su nukentėjusiuoju nesusitikęs, nes nenorėjęs, kad įvyktų koks nors konfliktas. R. Č. ieškinį pripažįsta, sutinka, kad nukentėjusiojo ieškinys yra pagrįstas. V. A. atlyginimas UAB “M.” nėra didelis. Papildomai užsidirba padėdamas kaimynams. Asmenys parduotuvėje prieš kaltinamąjį smurto nenaudojo, tačiau jie išprovokavo taip pasielgti, nes iškeikė. Kai V. A. atėjo į parduotuvę, nukentėjęs ir kitas asmuo dėl girtumo svyravo. Draugė fejerverkus buvo įdėjusi į maišelį, bet kaltinamasis pasakęs, kad ji fejerverkų neblaiviems asmenims neparduotų – jiedu su G. U. šį darbą dirbo pamainomis. Įvykio dieną V. A. buvo laisvadienis, jis paprasčiausiai užėjęs aplankyti draugės.

Teisėjas, kaltinamojo parodymuose esant netikslumų, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaito G. U. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

    Liudytoja G. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, po Kalėdų, dirbo parduotuvėje ,,Norfa", Šaulių gatvėje 49, Šakiuose, pardavinėjo fejerverkus. Vieną vakarą, galėjo būti gruodžio 30 d., gal apie 19-20 val. prie jos įsigyti fejerverkų  priėjo du jaunuoliai, jie neatrodė labai išgėrę, nuo jų alkoholio kvapo nesijautė. Bekalbant su tais vaikinais prie jos atėjo jos draugas V. A. Jis buvo apgirtęs. Vos nusisukus  nuo pirkėjų paimti dar kitą jų prašomą fejerverkų dėžę, kažkas įvyko tarp jos draugo ir vieno iš tų pirkėjų, o atsisukusi pamatė, kad V. A. buvo priartėjęs galva prie to kito pirkėjo, kaip vėliau sužinojo  V. A. trenkė galva R. Č. į veidą. R. Č. užsiėmė ranka už nosies, jam pradėjo bėgti iš nosies bėgti kraujas. Prie jų priėjo parduotuvės apsaugos darbuotojas, iškvietė policiją. Ji ramino savo draugą, šis sakė, kad smogė R. Č. už tai, kad šis pavadino jį “gaidžiu”, nors pati tokių žodžių iš R. Č. negirdėjo, nes tuo metu buvo nuo R. Č. su jo draugu nusisukusi, buvo į juos nugara, gal  0,5 m. atstumu (b. l. 48).

   Kaltinamasi parodė, kad lieka prie savo parodymų, gal G. U. ne viską matė ir girdėjo, buvo nusisukusi, kaltinamasi prie R. Č. jokių priekabių neieškojo ir draugės neužpavydėjo, tik atėjo pasisveikinti su drauge. Įžeidimas buvo tame, kad nukentėjęs pasakė, jog jie yra ubagai, jog fejerverkų jam neparduos. Konfliktą pradėjo nukentėjusysis, paklausdamas “kas per gaidys atėjo?” Kaltinamasis į jį net nepažiūrėjo, nes atėjo, pasidėjo striukę ir jau nueidinėjo. Kai juoss išskyrė, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis keikėsi. Nukentėjusysis bandė pro apsaugos darbuotoją eiti link kaltinamojo, o šis bandė eiti link jo. Apsaugos darbuotojas liepė eiti aiškintis į lauką. Todėl V. A. nukentėjusį ir kvietė eiti į lauką, bet nežino ką ten būtų veikęs. Bandęs dar kartą suduoti nukentėjusiam. Pats to nepamena, bet jam sakė, kad bandęs. Buvo supykęs ir nervuotas, todėl šio dalyko nepamena. Po praeito viešosios tvarkos pažeidimo dalyvavo elgesio pasikeitimo programoje, kurioje dalinai išmoko save tramdyti. Pasirodo, kad visiškai savęs tramdyti dar neišmoko. Mano, kad savo veiksmais padarė žalą. Jokių veiksmų nesiėmiau, kad ją atlygintų. Nuo nukentėjusiojo iki draugės G. U. atstumas buvo kaip per stalą, gal truputį toliau, t.y. 60-70 cm. Atstumas nuo klatinamojo iki nukentėjusiojo buvo apie metrą, gal pusantro. Kai buvo pasakytas įžeidimas, kaltinamsis atsisuko. Negali pasakyti, kur tuo metu buvo G. U. Kitas asmuo stovėjo toliau nuo jų – atstumo iki jo pasakyti negali. Jo su G. U. atžvilgiu buvo pasakyta daug keiksmažodžių. Dabar tikrai pasakoja tiesą. Civilinius ieškinius pripažįsta – ligonių kasai civilinį ieškinį yra atlyginęs. Nukentėjusiam civilinį ieškinį galėtų atlyginti per pusę metų. Aplink buvo ir kitų žmonių, kurie matė konfliktą. Buvo parduotuvės kasininkės, pirkėjai, stovėję prie kasų. Asmenų įvardinti negali. Iš matymo žino tik vieną kasininkę, kuri vis dar dirba toje parduotuvėje. Nuo jų iki kasų buvo apie 5 metrų atstumas. Konfliktas buvo labai garsus. Nukentėjęs “gaidžiu” išvadino nepakėlęs tono. Apsaugos darbuotojas atėjo praėjus kokiai 15 minučių nuo konflikto. Nukentėjęs tuo metu dar koliojosi. V. A. sutinka, kad įrodymai būtų tiriami sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (b. l. 101-104).

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, po kaltinamojo apklausos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorei sutinkant, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnį byloje buvo vykdomas sutrumpintas įrodymų tyrimas. 

Sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, be jau teismo pagarsintų liudytojos G. U., pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti tokie parodymai:

Liudytojas K. V. parodė, kad dirba parduotuvėje ,,Norfa", Šaulių g. 49, Šakiuose apsaugos darbuotoju. Jam bedirbant 2017 m. gruodžio 30 d. ar 31 d. – konkrečiai dienos neprisimena, vakare, į mobiliojo ryšio telefoną paskambino tą dieną parduotuvės kasoje dirbusi pardavėja Dainora ir pasakė, kad susimušė prie fejerverkų du jaunuoliai. Todėl liudytojas iš sandėlio greitai per prekybos salę nuėjo prie fejerverkų prekybos vietos. Pamatė, kad vienas jaunuolis susiėmęs nosį, jam bėgo kraujas. Tas jaunuolis pasakė, kad tas fejerverkų pardavėjas jam nosį sulaužė, jam trenkė galva. Tas fejerverkų pardavėjas sakė, kad tas jaunuolis daug kalbėjo, jį užgauliojo, todėl jis jam ir davė. Jam pasirodė, kad visi jie apsvaigę. Telefonu iškvietė policiją. Abu tie jaunuoliai dar ginčijosi, tas fejerverkų pardavėjas dar vadinosi tą kruviną jaunuolį eiti į lauką aiškintis toliau, jis to daryti neleido. Buvusi su fejerverkų pardavėju mergina jį ramino, tačiau šis nerimo ir bekalbant telefonu matė, kad tas pardavėjas dar užsimojo ir bandė suduoti tam sužalotam jaunuoliui, ar pataikė jam kur nors – nematė. Iki kol atvyko pareigūnai abu tie jaunuoliai vienas kitą  prasivardžiavo ir nenurimo (b. l. 50).

Nukentėjęs R. Č. parodė, kad 2017 m. gruodžio 30 d. apie 20 val. su savo draugu V. A. atėjo į parduotuvę ,,Norfa". Pas V. A. atvažiavo savaitgaliui, pats gyvena Panevėžyje. Į parduotuvę atėjo nusipirkti fejerverkų naujų metų šventei. Besirenkant fejerverkus prie jų priėjo nepažįstamas vaikinas. Jis pažiūrėjo į tą nepažįstamą vaikiną, tada šis paklausė jo: ,,kas yra" ir tada jis priėjęs prie jo vieną kartą trenkė galva jam į nosį.  Atgal šis jam nedavė, dar jo draugas V. A. ėjo link jo, tačiau šis jį nuramino ir pasakė, kad kviečia policiją. Parduotuvėje prie jų priėjo apsauga, kuri nepažįstamą jaunuolį nuo jo atitraukė, apsaugos darbuotojas iškvietė policijos pareigūnus, atvykus pareigūnams visiems trims buvo nustatyti girtumai, tada paaiškėjo, kad jam trenkęs asmuo yra V. A.. Po incidento nuvykus į Šakių ligoninę jam buvo diagnozuotas nosikaulio lūžimas (b. l. 16-18).

Liudytojas V. A. parodė iš esmės analogiškai nukentėjusiajam R. Č. (b. l. 45-46).

Iš tarnybinio pranešimo dėl blaivumo nustatymo matyti, kad 2017 m. gruodžio 30 d. nuvykus pagal gautą iškvietimą, kurio ROIK Nr. 0117000727184, alkotesteriu ,,Alcotest 7510" Nr. ARKA-0024, patikros Nr. 0633972 R. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), 20.08 val. buvo nustatytas 2,21 promilės,  V. A., gimusiam 1992 m. sausio 12 d., 20.11 val. – 1,61 promilės, V. A.,  gimusiam (duomenys neskelbtini) 20.12 val. – 1,03 promilės girtumas (b. l. 9-11);

teismo medicinos specialisto išvada Nr. G16/2018(10) nustatyta, kad R. Č. padarytas nosies sumušimas su nosikaulio lūžimu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz., ranka, galva ir pan. Sužalojimas padarytas mažiausia vieno smūgio pasekoje, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu ir laiku. Sužalojimas būdingas smūgio sudavimui. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (b. l. 32);

apžiūros protokole aprašytas UAB ,,Norfa" pateiktas parduotuvės stebėjimo kamerų vaizdo įrašas: matyti, kad parduotuvės patalpose įvyksta konfliktas tarp dviejų jaunuolių – V. A. priėjęs prie kitoje prekystalio  pusėje stovinčio R. Č. suduoda jam smūgį galva į veidą, po to dar kviečia jį, modamas jam rankomis eiti link išėjimo, ir konflikto eigoje vėliau  matyti, kad dar bandoma suduoti smūgį kumščiu R. Č. į galvą, tačiau smūgis praeina R. Č. pro viršugalvį (b. l. 41-43).

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis dėl chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje, – 2017 m. gruodžio 30 d. apie  19.50 val. parduotuvėje „Norfa", būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, kitų žmonių akivaizdoje, tyčia, be jokios dingsties sudavė vieną smūgį galva R. Č. į veidą, tuo padarydamas jam nosies sumušimą su nosikaulio lūžimu, įsikišus parduotuvės apsaugos darbuotojui ir nutraukus konfliktą, bandė tyčia suduoti vieną smūgį ranka nukentėjusiajam į veidą ir tokiu būdu dėl nosikaulio lūžimo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. Č. sveikatą ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, – padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje.

Teismas vertina, kad kaltinamojo paaiškinimuose ir kitų liudytojų bei nukentėjusiojo parodymuose esantys neatitikimai dėl to, kas ką pasakė iki tarpusavio konflikto pradžios ir jo metu, kokios girtumo būklės kas kam atrodė – yra subjektyvios įvykyje dalyvavusių asmenų nuomonės, apspręstos jų neblaivumo, stresinės situacijos ir su tuo susijusiais skirtingais jos aplinkybių vertinimais bei atkūrimu. Teismo vertinimu, nurodyti neatitikimai parodymuose nėra esminiai, jie buvo ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jie nekeičia nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir todėl nėra pagrindo dėl jų pašalinimo galimybės rengti dar vieną teismo posėdį bei bylą nagrinėti nesutrumpintu procesu (bendra tvarka).  

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos byloje pareiškė 31 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 35-37). Kaltinamsis ieškinį pripažįsta visiškai, nurodo jį atlyginęs. Byloje nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių ieškinio atlyginimą, reikalaujama suma priteistina iš kaltinamojo šiuo nuosprendžiu.

Byloje nukentėjusiojo reiškiamas kaltinamajam iš esmės jo pripažįstamas 3 000 eurų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo už patirtą sužalojimą, padarytą jam nusikaltimais (kaltinamasis pripažįsta šį civilinį ieškinį, tačiau vertina, kad galės jį atlyginti ne iš karto – per kokius pusę metų).

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiam R. Č. padaryta neturtinė žala – jis akivaizdžiai patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, tekus būti viešumoje dėl savo sužalotos nosies ir atitinkamos išvaizdos bendraujant su aplinkiniais jam natūraliai kilo reputacijos bei reprezentacijos sunkumų.

Teismas, priteisdamas asmeniui kito asmens nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininkų interesus, t. y. į kaltininkų turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyros. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui. Taip pat žalą padariusių asmenų turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006).

Teismas, įvertindamas neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei atsižvelgdamas: į tai, kad nusikalstama veika, kurios metu buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, padaryta tyčia, kaltininkas visiškai pripažįsta savo kaltę ir civilinį ieškinį; į kaltinamojo materialinę padėtį, jo socialinį statusą ir palyginti jauną amžių; į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo pobūdį, trukmę; į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus ieškinius, – sprendžia, kad protingas ir teisingas neturtinės žalos dydis, atlygintinas nukentėjusiajam, – priteisti jo reikalaujamus 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo pripažinti jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi padarius nusikalstamas veikas, kurių įvykdymu yra kaltinamas, kadangi jis iš esmės prisipažino verčiamas surinktų įrodymų, su nukentėjusiuoju nesusisiekė jo neatsiprašė, dalyje paaiškinimų, nors ir pripažindamas savo kaltę, kaltinamasis siekia save pateisinti, parodyti save jam palankesnėmis aplinkybėmis, nei pagal surinktus duomenis, kitų liudytojų, nukentėjusiojo parodymus teismo faktiškai nustatyta.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimus padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, nors kaltinamasis šią aplinkybę, kaip įtakojusią jo veiksmus ir neigia (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu 2018 m .birželio 11 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 77-78).

Kaltinamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindu laikinai sulaikytas nebuvo.

Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas (b. l. 62).

            UAB ,,Šakių psichikos sveikatos  centras" pateikė pažymą, kad V. A. gydytojo psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitoje nėra įrašytas, nėra ir priklausomybės ligų įskaitoje (b. l.   61).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnį, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, – nusikaltimai nesunkus (BK 284 straipsnis) ir apysunkis (BK 138 straiosnio 2 dalies 8 punktas); į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimai baigti; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai, o nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte – esant neapibrėžtai tyčiai, tai yra nekonkretizuojant galimų padarinių, tai yra sveikatos sutrikdymo pobūdžio ar laipsnio, tačiau leidžiant atsirasti bet kuriam iš jų; į nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, – nusikaltimai padaryti dėl nepagrįsto nesusivaldymo, visuomenės negerbimo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, į tai, kad kaltinamasis, be jokios aiškios tam priežasties smūgiuodamas galva nukentėjusiajam į veidą, pats pradėjo nusikalstamą veiką; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, mentalitetą – kaltinamasis yra pilnametis, anksčiau teistas už analogišką veiką, išsiskyręs, šiuo metu apie 4 mėnesius dirba; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę; į tai, kad visiškai pripažįstamas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, taip pat – į tai, kad nukentėjusiojo byloje reiškiamas neturtinės žalos ieškinys, tačiau jokia šio civilinio ieškinio dalis nėra atlyginta.

Teismo vertinimu, kaltinamajam pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą skirtina artima vidurkis dydžio terminuotos laisvės atėmimo bausmės; pagal BK 284 straipsnį – laisvės apribojimo bausmė, paskirtos bausmės subendrintinos jų apėmimo būdu, jų vykdymą, atsižvelgus, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, atidedant (BK 75 straipsnio 1 dalis –2 dalis) su BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytais atitinkamais įpareigojimais ir draudimais. Tokia bausmė kaltinamajam suteiktų galimybę atitinkamai dirbti, užsidirbti ir užtikrintų greitesnį civilinio ieškinio atlyginimą bei mokėti išlaikymą mažamečiui vaikui. 

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei BK 284 straipsnyje, ir nuteisti:                  

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn.;

- pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 1 m. 3 mėn.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 m. 3 mėn.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu               trečdaliu ir paskirti galutinę 1 m. 6 mėn. (vienerių metų šešių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.      

Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 6 punktą, 7 punktą ir 10 punktą – paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 m. (dvejiems metams), įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, paskirtą šią baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.  

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinius ieškinius tenkinti visiškai.

Priteisti iš V. A. 31 eurą nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Priteisti iš V. A. 3 000 eurų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo R. Č. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėjas                                                                                                                      Arturas Rauktys