Administracinė byla Nr. I-2940-394/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01899-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija: 8.2.;74.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 5 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,

sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,

nedalyvaujant pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovui,

nedalyvaujant atsakovei J. B.,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą priteisimo iš atsakovės J. B..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Raseinių rajono savivaldybės administracija (toliau tekste – pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovės J. B. 384,78 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2009-05-01 iki 2015-04-01.

Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme nurodė, kad savivaldybių tarybos turi teisę nustatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, tame tarpe ir vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p.). Pagal atliekų tvarkymo įstatymo 25 ir 30 str., savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, tai darydamos savivaldybės turi patvirtinti taisykles, nustatančias viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą. Remiantis nurodytomis Rinkliavų bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis bei Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., 16 str. 2 d. 37 p., 29 str. 8 d. 1 ir 5 punktais, 50 str. 1 d. 4 p., 54 str. 4 d., savivaldybės tarybai suteikti įgaliojimai nustatyti vietinę rinkliavą. Savivaldybių institucijų kompetencijai priskirta funkcija atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis. Rinkliavos visuotinumo principo „teršėjas moka“ reikalavimas nustatytas Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d.

Raseinių rajono savivaldybės taryba 2008-05-29 sprendimu Nr. (1.1)TS-224 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. (1.1)TS-292 „Dėl vietinės rinkliavos administravimo už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą“ dalinio pakeitimo“ nuo 2008 m. liepos 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2008-05-29 sprendimu Nr. (1.1)TS-199, 2013-01-17 sprendimu Nr. (1.1)TS-8 ir 2014-10-30 sprendimu Nr. TS-376 patvirtintais rinkliavų už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiais. Šie sprendimai paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka ir jie, remiantis Rinkliavų įstatymo 13 str., yra norminiai administraciniai teisės aktai.

Norminiu teisės aktu įvesta rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nėra susieta su faktiniu atliekų išvežimu konkrečiam gyventojui, ir savivaldybei nustačius vietinę rinkliavą, sutartys su atliekų turėtojais nesudaromos. Vietinės rinkliavos dydis už komunalinių atliekų tvarkymą nustatytas pagal patvirtintas atliekų kaupimo normas asmeniui ir vienos tonos atliekų tvarkymo kainą. Įvedant rinkliavą preziumuojama, kad visi gyventojai ir veikiantys juridiniai asmenys turi komunalinių atliekų, kurias jie deda į vieną ar kitą konteinerį, todėl apmokestinant juos rinkliava šios aplinkybės nebenustatinėjamos. Vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, todėl vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunalinė paslauga (šiukšlių išvežimas) Civilinio kodekso 6.548 str. 1 d. prasme.

Atsakovė bei kiti toje pačioje valdoje kartu gyvenantys asmenys (šeimos nariai) naudojasi pareiškėjo teikiamomis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugomis, todėl privalo mokėti rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas pagal rinkliavos dydį vienam gyventojui (45,00 Lt nuo 2008-07-01, 55,00 Lt nuo 2013-02-01 ir 15,92 Eur nuo 2015-01-01 per kalendorinius metus), ir už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2015-04-01 yra skolinga 384,78 Eur.

Atsakovė J. B. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta teismo šaukimu (58, 59 b. l.).

Pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės administracijos prašymas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Raseinių rajono savivaldybės taryba 2008-05-29 sprendimu Nr. (1.1)TS-224 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. (1.1)TS-29 „Dėl vietinės rinkliavos administravimo už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą“ dalinio pakeitimo“ nuo 2008 m. liepos 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2009-12-17 sprendimu Nr. (1.1)TS-412, 2010-05-27 sprendimu Nr. (1.1)TS-185 ir 2012-01-30 sprendimu Nr. (1.1)TS-27 patvirtintais Raseinių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – Nuostatai). Nuostatų 12 p. numato, kad vietinė rinkliava nustatoma visiems Raseinių rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams – Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje deklaravusiems gyvenamąją vietą fiziniams asmenims ir joje esantiems juridiniams asmenims, kuriems privalomai teikiama šių atliekų tvarkymo paslauga arba jie naudojasi bet kokiomis atliekų tvarkymo sistemomis. Pagal Nuostatų 23 p., vietinės rinkliavos dydis gyventojams nustatomas pagal gyventojų skaičių.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė J. B. savo nuolatinę gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbiami), taigi yra Raseinių rajono savivaldybės aptarnaujamos teritorijos gyventoja, todėl tiek ji, tiek jos šeimos nariai pagal Nuostatų 12, 18.5 ir 23 punktus yra vietinės rinkliavos mokėtojai. Pareiškėjas nurodo, kad kartu su atsakove gyvena dar 5 gyventojai, šeimos nariai, o iš pateiktos mokėtojo duomenų peržiūros kortelės apie rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą matyti, kad atsakovė nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. balandžio 1 d. tinkamai nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 384,78 Eur įsiskolinimas, atsakovė tokios skolos sumos neginčija. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu), vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, tvarkomas savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (administracinė byla Nr. A525-471/2010). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas neturi teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl vietinės rinkliavos iš atsakovės priteisimo.

Tačiau pareiškėjas prašo iš atsakovės priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. balandžio 1 d. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. birželio 15 d., todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015-01-01, t. y. už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2015-03-31, taigi vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį iki 2009-12-31 yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas priteisti rinkliavą už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2009-12-31 atmestinas.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2015-04-01 susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės administracijos prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. B. pareiškėjui Raseinių rajono savivaldybės administracijai 310,40 Eur (tris šimtus dešimt Eur 40 ct ) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2015-04-01.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                        Jarūnė Sedalienė