Baudžiamoji byla Nr. 1-2135-961/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44149-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.3.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,

dalyvaujant prokurorei Rūtai Šipkauskienei,

nukentėjusiosios E. M. atstovui pagal įstatymą, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. M.,

kaltinamajai E. O. K., jos atstovei pagal įstatymą bei civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovei A. Š., gynėjui advokatui Antonui Kviatkovskiui (Anton Kviatkovski),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

E. O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė:

E. O. K. 2019 m. spalio 15 d., apie 16.00 val., veikdama kartu su trimis nepilnametėmis, kurios nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukusios amžiaus, nuo kurio atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, viešoje vietoje, eidamos keliu adresu Kairėnų g. 55, Vilniuje, vienai iš nepilnamečių spyrus iš priekio einančiai nepilnametei nukentėjusiajai E. M. į nugarą, E. O. K. uždėjo ranką jai ant peties ir pasakė atiduoti savo mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi Redmi7“, po ko nukentėjusiajai bandant pabėgti, patraukė jai už kuprinės, o nukentėjusiajai pargriuvus, kartu su kita nepilnamete priėjo prie nukentėjusiosios, tuomet E. O. K. viena ranka suspaudė nukentėjusiajai veidą, tokiu būdu atimdama galimybę jai priešintis, kita ranka atėmė iš jos rankų mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi Redmi7“ 150 eurų vertės, priklausantį S. M., tokiu būdu panaudodama fizinį smurtą pagrobė S. M. priklausantį 150 eurų vertės turtą.

Kaltinamoji E. O. K. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad jos važiavo pas G. pažįstamą, kuris turėjo duoti pinigų. Kai jos išlipo iš autobuso, G. pasakė žiūrėk koks telefonas, ir paėmė mergaitei už kuprinės. Jos visos stovėjo, o G. paėmė mergaitei už veido ir už telefono. Pripažįsta, kad dalyvavo, bet ji tik stovėjo, G. tą mergaitę lietė ir paėmė iš jos telefoną. Neatsimena, ar buvo apdraskyta jos (E. O. K.) ranka, rodos, nebuvo. Ji buvo apsirengusi pilkomis kelnėmis ir megztiniu, ant galvos turėjo juodos spalvos kepuraitę su snapeliu. A. atrodo kuprinėje turėjo kepuraitę, juodą arba pilką. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Jos visos kartu ten buvo, o ji viena turi už viską mokėti. Už telefoną jos gavo 30 eurų. Telefono ji neėmė, jai jo nereikėjo, paėmė G. G. jų nei vienos neklauso. Nežino, kodėl ėjo paskui G. Nori atsiprašyti už tai, ką padarė, daugiau tai nepasikartos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji E. O. K. taip pat kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad ji 2020 m. spalio 15 d. dienos metu kartu su G. S., A. (pavardės neprisimena), S. K. važiavo autobusu pas G. tėvo draugą. G. pasiūlė joms nuvažiuoti pas tą draugą. Kokiu autobusu jos važiavo, t.y. kokiu maršrutu, ji nežino, kadangi to rajono, kur jos važiavo, nepažįsta. Išlipusios kažkokioje stotelėje (buvo toks ratas, stotelės pavadinimo nežino), jos ėjo keliu ir ji tuo metu pamatė galima sakyti šalia jų einančią mergaitę. G. irgi pamatė tą mergaitę ir joms pasakė: „davai atimsim iš jos telefoną“. G. priėjo prie tos mergaitės ir patraukė jai už kuprinės ir pasakė mergaitei, kad ji atiduotų jai telefoną. Mergaitė jai atsakė, kad ji neduos, kadangi jai neleidžia tėvai. Po ko G. nuvedė tą mergaitę truputį toliau, galima sakyti nuo tokio kalniuko žemiau ir ją pargriovė ant žolės. Ji matė, kad G. atėmė iš mergaitės telefoną ir metė telefoną joms. Telefoną pagavo S. ir perdavė jai. Po ko G. joms pasakė eiti į autobusą, jos nuėjo, o ji jas pasivijo. Ką G. darė su mergaite, ji nematė. Po ko minėtą pavogtą telefoną ji davė savo draugui E., jo jokių duomenų nežino, nei kur jis gyvena, nei jo pavardės. Žino, kad jam 19 metų. Jis pardavė minėtą telefoną už 30 eurų ir joms tuos pinigus davė. G. paėmė sau 10 eurų, nes sakė, kad čia jinai atėmė iš mergaitės telefoną, o ji, S. ir A. gavo po 5 eurus. Koks ten buvo telefonas, šiuo metu pasakyti negali, neprisimena, jai atrodo, mėlynas. Ji nori pasakyti, kad nei ji, nei A., nei S. prie mergaitės priėjusios nebuvo. Ji mergaitei nieko nesakė, jos nemušė ir neatėmė iš jos telefono. Ji mergaitei už veido nebuvo suspaudusi. Nežino, kodėl ji G. nesustabdė, negali paaiškinti (b. l. 139-140, 141).

Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą E. O. K. parodė, kad nepripažįsta, buvo ne taip. Papildė, kad ji kartu su G., A. bei S. K. važiavo pas G. tėvo draugą autobusu. Atsimena, kad jos išlipo iš autobuso, kokioje stotelėje, pasakyti negali, minėto rajono nepažįsta. Kai lipo iš autobuso, stotelėje kartu su jomis išlipo viena mergaitė. Kaip toji mergaitė atrodė, šiuo metu jau neprisimena. Tada G. joms pasakė: „žiūrėk koks telefonas, davai paimam“. Tada G. paėmė tai mergaitei už kuprinės ir ją patraukė, sakydama, kad ji atiduotų jai telefoną. Šiuo metu neprisimena, ar G. su minėta mergaite buvo pargriuvusios ant žemės. Po ko G. atėmė iš minėtos mergaitės telefoną ir metė į jų pusę, telefoną pagavo S. ir atidavė jai. G. joms pasakė greičiau eiti ir ji su S. nuėjo, kas buvo toliau, ji jau nematė. Po ko G. su A. jas pasivijo. Dar nori pasakyti, kad kai G. patraukė mergaitę už kuprinės ir jos ar nusirideno, ar nuėjo truputį nuo jų žemiau, šiuo metu neprisimena, nuo tokio kaip mažo kalniuko, ji su S. bei A. nuo jų buvo truputį toliau, nežino, kokiu atstumu, tačiau nelabai toli. Minėtą telefoną ji davė savo vienam draugui, už telefoną gavo ar tai 20, ar tai 30 eurų. Tuo metu, kai perdavė telefoną, kartu su ja buvo G., A. ir S. Gautais pinigais jos pasidalino tarpusavyje. Kaip jau anksčiau minėjo, ji tos mergaitės už kuprinės patraukusi nebuvo, tos mergaitės už veido suspaudusi nebuvo, prie tos mergaitės išvis nebuvo prisilietusi, ji tik laikė telefoną (b. l. 147-148, 149).

Nors kaltinamoji kaltę pripažino iš dalies, jos kaltė padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. M. parodė, kad sulaukė skambučio iš šalia namų dirbančio asmens, vaikas buvo ašarose, pasakė, kad ją sumušė ir apvogė. Dukrą rado prie namų, ji papasakojo, kad išlipo iš autobuso ir pastebėjo, kad mergaitės ją seka iš paskos, ji įsitempė ir įvyko nusikaltimas. Vyresnioji mergaitė rodė didžiausią iniciatyvą, stūmė už veido, dukra nematė, kas spyrė iš galo. Kaltinamoji buvo fiziškai stipriausia ir dukra nukentėjo nuo jos. Turtinė žala 150 eurų už telefoną. Telefonas negrąžintas, kvailai pasielgė dėl 30 eurų, apmaudu. Neturtinė žala 600 eurų, reikėjo pirkit naujus įrenginius, telefoną, spynas keitė dėl saugumo, reikėjo dukrą pristatyti į mokyklą, parvežti iš jos, dėl to teko nepilnavertiškai dirbti darbe. Dukrai 11 metų, ji yra gerietė, pirmąkart su tokia situacija susidūrė, negalėjo suvokti, kaip panašaus amžiaus mergaitė sugebėjo taip padaryti, ji socialiai nukentėjo aplinkoje, pasikeitė jos elgesys, daug baimių įgijo, ji bijo važiuoti autobusu, sunkiai bendrauja, socialinėje aplinkoje nepasitiki niekuo. Tai jam kelia nerimą dėl tolimesnės integracijos, vežė ją į mokyklą, bandė įpratinti, integruoti ir bendrauti, bet tai daryti jai sunku. Dabar ji po truputį važinėja viena. Dėl neturtinės žalos išskirtų dukrą, jai padaryta žala, jokia suma ar kažkokie pinigai neatpirks streso.  Moralinę žalą įvertino simboliškai, nesiekia pasipelnyti. Dukros pirminė būklė buvo sunki, negalėjo su ja susikalbėti, dvi paras buvo sunku. Ji verkė nuolatos, jis pasodino ją į automobilį, važinėjo po apylinkės, stebėjo aplinką, buvo praėjęs stresas, bet užėjo antra banga. Ji pirmą kartą susidūrė su smurtu, ji nesupranta iki šiol, kodėl taip nutiko. Po įvykio į gydytojus nesikreipė, fizinės žalos nebuvo padaryta. Buvo padaryta psichologinė trauma, šeimoje suteikė jai pagalbą, nes žmona yra pedagogė, kažkaip patys susitvarkė. Dukra vis prašydavo ją parvežti namo, po truputį kalbėjosi su ja, kad reikės važiuoti vienai, viskas kol kas yra kontroliuojama, iš esmės kažkaip tvarkosi. Dukra vis klausinėja, kas bus, jeigu sutiks ją. Jam šiek tiek baisu, kadangi dukra mokosi mokykloje, kuri visai šalia yra kaltinamosios gyvenamosios vietos, jos gali bet kada susitikti, sunku pasakyti vaikui, kad viskas gerai. Jis veža dukrą į mokyklą. Vieną dieną dukra grįžo namo viena pati, tikisi, ir toliau taip bus. Dukros elgesys ir bendravimas pasikeitė, ji pasidarė labiau uždara, mažiau šneka, ji šiaip yra draugiška, dabar elgiasi atsargiau. Pakeitė klasę, jis dalyvavo mokykloje pirmą dieną, bet ji nepriėjo nei prie vieno vaiko, nepasisveikino, tai yra jai nebūdinga ir labai keista stebėti tokį jos elgesį.

Teisiamojo posėdžio metu civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovė A. Š. parodė, kad nori atsiprašyti dukters, norisi tikėti jos pasakojimais, E. taip pat turės atsiprašyti. Kiek tenka kalbėtis su E., ji yra sudėtingoje būklėje, 18-kos metų jau buvo ligoninėje, jos elgesys kėlė nerimą ir toks elgesys yra susijęs su jos mama. Kai mama pasirodydavo, tai mergaitės bėgdavo kartu su mama, kuri yra problematiška, aukojanti mergaites, E. to nenori suprasti. Namuose E. po mamos apsilankymų elgdavosi nesuprantamai, gaila, kad taip įvyko, kiek ji yra centre, tai skiriasi kaip diena ir naktis. Buvo dėta daug darbo, yra skaudžių atvejų, kai mergaitė nesupranta, ką daro, taip pat ji bendrauja su kita mergaičių kompanija. Turtinę žalą būtinai atlygins, bet moralinės žalos dydis yra per didelis, valstybė moka 156 eurus vaikui, tai yra jos pinigai, o 600 eurų našta būtų per didelė, galbūt reikėtų galvoti apie mažesnę sumą ir tartis. Už tuos 156 eurus turi ją ir aprengti ir pavalgydinti, suteikti paslaugas, tai nėra centro pinigai, viešoji įstaiga. Prašo teismo atsižvelgti ir mažinti sumą. Sutinka, kad žalą ji padarė, sutinka su 150 eurų turtine žala, o dėl moralinės žalos prašo ją mažinti, nes vaiko išlaikymui gauna 156 eurus per mėnesį, pati įstaiga taip pat turi išsilaikyti, moka atlyginimus, perka paslaugas ir t.t. Likusios trys mergaitės yra ne centro globotinės, pažįsta tik E. seseris S. ir A. Tėvas kartais pasirodo šventėse. Tiki E. parodymais ir tikrai skaudu, kad taip įvyko.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas S. M. parodė, kad 2019 m. spalio 15 d. apie 16.15 val. jam paskambino dukra E. M. ir pasakė, kad adresu Vilnius, Kairėnų g. 55 šalia Kairėnų žiedo griovyje keturios nepažįstamos merginos, kurioms apie penkiolika metų, panaudodamos jėgą iš jos pagrobė telefoną Redmi7 juodos spalvos, kuris buvo su geltonos spalvos įdėkliuku, ant kurio avokado vaisiaus piešinys. Telefone buvo SIM kortelė. Dukra papasakojo, kad ji apie 16.00 val. adresu Vilnius, Kairėnų g. 55 šalia Kairėnų žiedo išlipo iš autobuso Nr. 114 stotelėje ,,Kairėnai“, kuri yra į Kairėnų kapinių pusę, ir paskui ją išlipo keturios merginos. Dukrai einant šaligatviu, viena mergina iš nugaros jai spyrė, tuomet visos priėjo ir pasakė, kad atiduotų telefoną. Dukra pasakė, kad telefono neduos, tuomet ją pastūmė į šalia šaligatvio esantį griovį, kuriame viena mergina dukrai laikė už akių o kita iš jos rankų išplėšė minėtą telefoną. Visos merginos, kaip sakė dukra, nubėgo į ,,Kairėnų“' stotelę, kuri yra Plytinės gatvėje, ir įsėdusios į autobusą Nr. 114 išvažiavo. Dukra merginų niekada anksčiau mačiusi nebuvo, bet pasakė, kad jas atpažinti galėtų. Dukra fizinės žalos nepatyrė ir dėl ekspertizės nesikreips. Telefonas priklauso jam, todėl turtinė žala padaryta jam. Dėl įdėkliuko ir SIM kortelės žala mažareikšmė, todėl jos nereikš. Daugiau apie įvykį papasakos pati dukra. Padaryta turtinė žala 150 Eur (b. l. 26).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 186 straipsnio 2 dalis nustato, kad nepilnametis liudytojas ir nepilnametis nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį šaukiami tik išimtiniais atvejais. Nukentėjusioji E. M., liudytojos S. K. K., A. B., G. S. yra nepilnametės, apklaustos ikiteisminio tyrimo teisėjo, todėl į teisiamąjį posėdį nebuvo šaukiamos.

Ikiteisminio tyrimo metu E. M. parodė, kad pažada sakyti tiesą. Šiandien jie pakalbės apie tai, kas jai atsitiko, važiavo autobusu namo, žiūrėjo į savo telefoną ir nepastebėjo, kaip įlipo keturios paauglės ir jos atsisėdo šalia jos, ji sėdėjo pačiame gale autobuso, kitos gal buvo kaip ji penktokės, šeštokės, viena iš jų buvo suaugusi, gal pilnametė, buvo labai daug prisidažiusi. Tada ji jai akivaizdžiai pasakė „o žiūrėk ji irgi turi Tik tok“, ji pasižiūrėjo akies krašteliu ir žiūrėjo tada į langą, jos nežinojo kur jos važiuoja, nes vis klausinėjo čia mums lipti ar ne, tada ji išlipo savo stotelėje ir jos iš paskos ėjo, prieš ją ėjo dar viena mergaitė, gal kokia aštuntokė. Tada viena iš jų jai spyrė, nestipriai, ji atsisuko ir ta mergaitė jai pasakė „ko čia spoksai“, ji papurtė galvą ir nusisuko, norėjo paklausyti muzikos, nes einant namo būna labai tylu, bet nespėjus ištraukti ausinukų, jai mergina uždėjo ant peties ranką ir paklausė kur ji eina, ji neatsakė, tada ji paklausė kiek valandų, ji parodė ir pasakė duok tai mergaitei telefoną, ji sakė neduos, ji vėl sakė duok telefoną, ji vėl atsakė ne, pasitraukė į tokį kalniuką ir bandė bėgti, bet jos ją patampė už kuprinės rankenos ir ji krito ant žolės ant kelių, laikė stipriai telefoną, jos visaip ją krutino, tampė už rankų ir niekaip negalėjo paimti jos telefono, tada viena mergina paėmė jai už veido ir suspaudė jį ir išplėšė telefoną, ji bėgo iš paskos ir bandė jas vytis, bet nespėjo, jos buvo greitesnės už ją, jos įlipo į kitą autobusą ir nuvažiavo. Ji norėjo verkti, bet verksmas neėmė, buvo išsigandusi, tada norėjo važiuoti pas tėtį į darbą, bet pagalvojo, kad ilgai užtruks, tada nusprendė eiti namo ir paprašyti kaimyno, kad duotų paskambinti, tuomet ją pamatė kaimynas statybininkas išsigandusią ir paklausė kas atsitiko, ji jam viską papasakojo ir davė jai tėčiui paskambinti, ji pasakė, kad ją apvogė, ir tėtis pasakė, kad greitai atvažiuoja. Ji su tėčiu išvažiavo ieškoti tų merginų, bet niekur nerado ir tada kreipėsi į policiją. Kai grįžo namo, reikėjo pasiimti dėžutę telefono ir paduoti policininkui ir tada reikėjo ten viską supildyti, tai tėtis ją parvežė namo ir pats nuvažiavo viską supildyti. Labai dėl jos pergyveno ir mama, ir sesuo, porą mėnesių jie tiesiog laukė. Porą savaičių buvo išsigandusi, geriausia draugė ją labai palaikė, pasakė porai savo draugių, kad jai neskambintų, nes su ja nesusisieks. 

Šitas įvykis buvo rugsėjį, bet dar šiltas rugsėjis buvo, gal 15.00 valanda buvo. Jos stotelė Kairėnų. Pirma, tai viena jai įspyrė ir pasakė „ko čia spoksai“, o paskiau kita, tokia kaip šviesiaplaukė, apkabino ją per petį ir paklausė „kur eini?“, „kiek valandų?“, „duok telefoną“. Ta didžiausia tai visiškai blondinė. Kai ją užpuolė, jos bandė atplėšti jos rankas, kad telefonas iškristų iš rankų; kurios traukė, ji nematė, nes buvo rankas su telefonu prispaudusi prie krūtinės. Tai didžioji paėmė jai už veido ir ištraukė telefoną. Kai paėmė jai už veido, tai buvo toks kaip suspaudimas su pirštų galiukais, vėliau kaip atrodė jos veidas, ji nematė, bet jis nebuvo pažeistas, viskas gerai buvo, ji nieko nejautė. Bėgo su jos telefonu ta pati didžiausia mergina. Ta pati didžiausia buvo visiškai blondinė, ji buvo su kepurėle su snapeliu ir su juodu megztiniu, kur dabar madinga, su kapišonu, su juodom kelnėmis, lyg ir timpomis, kaip su treningu, prisidažiusi daug, lūpos storos, kitos paprastai buvo apsirengusios. Viena buvo su juodais plaukais, o kita su šviesiais. Jai atrodo, kad juodaplaukė jai pasakė: „ko čia spoksai?“, ir jai buvo įtarimas, kad ji spyrė. Ką kita šviesiaplaukė darė, nematė, gal ji irgi padėjo ištraukti telefoną, kol ji telefoną laikė. Tą dieną ji buvo su mėlynais džinsais, su raudona striuke, o su kokiais marškinėliais buvo, neprisimena. Su savimi turėjo dar kuprinę ir pamokas kuprinėje, jos kuprinė visiškai nauja, buvo tokia tamsiai mėlyna ir su žvėreliais. Telefonas buvo Xiaomi redmi 7, iš apačios eina juoda spalva ir šviesiai mėlyna. Ten buvo dviguba kamera. Ji tą telefoną nusipirko pati ir turėjo jį tik 4 mėnesius. Ji iš tikrųjų vis dar galvoja apie tą įvykį, apima baimės jausmas, vis pagalvoja, o kas būtų, jei dar baisiau būtų kas nutikę. Labai baisu važiuoti autobusu vis dar, kad tik neįliptų tokie berniukai ar mergaitės, atsisėda visiškai priekyje ir tuo pačiu pasislepia, kai nebūna daug žmonių, tai viskas gerai. Jeigu parodytų tas jaunas merginas, tai gal sunkokai, bet tą didžiąją tai atpažintų ir sutiktų pažiūrėti nuotraukas, jeigu reikėtų (b. l. 57-60).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė liudytoja S. K. K. parodė, kad jai 13 metų. Nepilnametei liudytojai išaiškinus teisę neduoti parodymų prieš savo šeimos narį ar artimą giminaitį, liudytoja nurodė, kad ji šiandien kalbėti nenori, nes yra ne nuotaikoje (b. l. 88-89).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja nepilnametė A. B. parodė, kad jai 12 metų. Ji sutinka pakalbėti. Pažada sakyti tiesą. Jos buvo autobuse, kai E. pamatė pas mergaitę telefoną. Tada ji pasakė, kad einam pasiimti šitą telefoną ir jį priduos. G., S. ir ji sutiko. Kai autobusas sustojo stotelėje, mergaitė išlipo. Jos išlipo paskui ją. Perėjo gatvę, mergaitė ėjo tiesiai. Ji su S. ėjo gale, o G. su E. – priekyje. E. sakė G. spirk jai. G. įspyrė. Tada jos susiginčijo. Jai atrodo, kad tą mergaitę nustūmė E., bet ji nematė. Tada jos su S. nubėgo į šoną ir ji nematė, kaip viskas įvyko, bet kai atsisuko, telefonas buvo pas E. rankoje ir ji su G. bėgo į autobusą. Tada pradėjo bėgti S. ir ji jai už paskos, o ta mergaitė rėkė, prašė jai grąžinti telefoną, sakė daryti su ja ką nori. Tas autobusas kažkaip ilgai stovėjo ir jos spėjo įlipti. Atvažiavo prie stoties, kur pridavė telefoną. Jos sutiko vyrą, kuris sutiko priduoti telefoną. Jos davė tam vyrui 10 eurų, o kitus pasiliko sau. Vakare ėjo apsipirkti maisto. Jos dar nusipirko po kebabą. Prieš tai S. nuvažiavo namo, daugiau nieko neprisimena. Kada įvyko šis įvykis, nepamena, bet jai atrodo, kad tai buvo 2019 m. vasarą, per pietus, gal 15-16 val., tiksliai nežino. Jos važiavo autobusu kur buvo skaičius 100, gale 7, o per vidurį koks buvo skaičius, neprisimena. Kur važiavo autobusas, nežino. Ji važiavo su S., E. ir G., atrodo S..., jų pavardžių nemoka ištarti. Jos išlipo paskutinėje autobusų stotelėje, kaip ji vadinasi, nežino. Iš mergaitės paėmė telefoną Huawei, atrodo, skaičių neprisimena. Kas įvyko, nežino, bet kai atsisuko, telefonas buvo pas E. rankoje. Paskui E. pradėjo bėgti ir jos visos nubėgo į autobusą. Jos nuvažiavo prie stoties, kur galima priduoti telefonus. Kaip vadinasi ta vieta, nežino. Tai būtų kur autobusų stotis, tik kitoje gatvės pusėje. E. susitarė su vyru, kuris buvo rusas, kad jis priduos telefoną. Tas vyras pridavė telefoną ir atnešė pinigus ir juos padavė E. Kiek padavė pinigų, neprisimena, o G. tam vyrui padavė 10 eurų. Jos tada ėjo į parduotuvę, ten kažką pirko iš maisto, gėrimų ir paskui pirko po kebabą. Jai atrodo, kad jos pinigus pasidalino. E. lygtai turėjo didžiausią dalį, o joms kažką nupirko, nes jos nieko nedarė. Tiksliai neprisimena. Kai S. buvo išvažiavusi namo, jos ėjo į parduotuvę, kažką pirko iš maisto, paskui kebabą ir tada joms su G. E. davė 7 eurus. Pinigus turėjo G. Kas buvo padaryta nukentėjusiajai mergaitei, nežino. Kiek matė, jai buvo spirta, ji buvo paguldyta ir įbrėžta. Jai spyrė G. į kojas, kad ji nugriūtų, tada ją kažkas pastūmė ir tada jai dar spyrė į šoną. Jai atrodo, kad jai spyrė G. arba E. Kas pastūmė mergaitę, nematė. Ji kalbėjo su S. Ta mergaitė verkė, tai gal jai buvo dar kažkas padaryta. Ji negirdėjo, ką kalbėjo kiti su ta mergaite. E. autobuse sakė, kad mergaitė gynėsi nuo E. ir mergaitė drėskė, kad nepaimtų iš jos telefono. E. rodė, kad buvo subraižyti jos pirštai. Kai jos ėjo į parduotuvę, lygtai S. jau nebuvo. Kai vyrui padavė telefoną, tai S. lygtai dar buvo. S. įlipo į autobusą ir išvažiavo namo. Kur tiksliai važiuoja, nesakė (b. l. 97-99).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė liudytoja G. S. parodė, kad dabar jai yra 13 metų. Nesutinka šiandien kalbėti. Nesutinka papasakoti, nesutinka atsakyti į klausimus (b. l. 107-109).

2019 m. spalio 22 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo, paimto iš maršrutiniame autobuse įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, apžiūra. Matoma, kaip 2019 m. spalio 15 d. 15.57 val. autobuso viduje prie išėjimo durų stovi mergina Nr. 1, vilkinti šviesios spalvos viršutinius rūbus, ant kairiojo peties yra tamsios spalvos rankinukas, tamsių plaukų, su akiniais. Maršrutiniam autobusui privažiuojant arčiau autobusų sustojimo, iš autobuso galinių sėdimų vietų prie išėjimo durų prieina mergina Nr. 2, tamsių plaukų, vilkinti raudonos spalvos striukę, tamsios spalvos kelnes ir ant pečių uždėta mėlynos spalvos kuprinė. Paskui merginą Nr. 2 iš autobuso galinių sėdimų vietų link išėjimo iš autobuso durų ateina mergina Nr. 3, tamsių plaukų, vilkinti baltos spalvos marškinėlius, mėlynus džinsus, avi baltos spalvos sportinius batelius, ir prieina prie išėjimo durų. Iš paskos iš autobuso galinių sėdimų vietų prie išėjimo durų prieina mergina Nr. 4, šviesių plaukų, su tamsios spalvos kepure su snapeliu, tamsios spalvos megztuku su gaubtu ant galvos, ant krūtinės matyti „adidas“ logotipas, šviesios spalvos kelnės, iš karto iš paskos iš autobuso galinių sėdimų vietų eina mergina Nr. 5, tamsių plaukų, su juodos spalvos odine striuke su gobtuvu ant pečių ir su kuprine, tamsios spalvos kelnėmis, bei iš paskos eina mergina Nr. 6, tamsių plaukų, vilkinti spalvotą striukę, tamsios spalvos kelnes. Visos išvardintos merginos išlipa sustojime atsidarius išėjimo iš autobuso durims ir išeina į dešinę pusę. Vaizdo įrašas baigiasi. Stebint vaizdo įrašą, paimtą iš maršrutiniame autobuse įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, matoma, kaip 2019 m. spalio 15 d. 15.59 val. maršrutiniame autobuse prie autobuso durų sėdi senyvo amžiaus moteris, su akiniais, žilų plaukų, vilkinti šviesios spalvos viršutinius rūbus. Maršrutiniam autobusui sustojus autobusų sustojime ir atsidarius autobuso durims, į jį įbėga pirmiausia mergina Nr. 4, po jos į autobusą įlipa mergina Nr. 6, paskui ją mergina Nr. 5 ir po jos mergina Nr. 3. Visos merginos nueina ir atsisėda ant maršrutinio autobuso gale įrengtų sėdimų vietų. Taip pat sustojime į autobusą įlipa moteris, vilkinti juodos spalvos striukę, užsidėjusi baltos spalvos kepurę, su ant pečių uždėta juodos spalvos kuprine ir rankose žalios spalvos maišeliu. Autobuso durys užsidaro, jis pradeda judėti ir vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 41-42, 43-44).

2019 m. spalio 19 d. Vilniaus miesto apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. K. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. spalio 19 d. nuvykus į (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), buvo bendrauta su (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja E. V., kuriai parodžius nuotraukas, darytas iš maršrutinio autobuso Nr. 114 vaizdo įrašo, ji nurodė, kad nuotraukose yra trys (duomenys neskelbtini) gyventojos, t.y. S. K. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti name (duomenys neskelbtini), kurią ji pati ir prižiūri, taip pat G. S. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kurią prižiūri SOS mama R. B., ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti name (duomenys neskelbtini), kurią prižiūri socialinė darbuotoja J. J. Taip pat E. V. atpažino iš pateiktų nuotraukų E. O. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Pareigūnų akivaizdoje E. V. paklausus S. K. K., ar 2019 m. spalio 15 d. ji su minėtomis mergaitėmis važiavo maršrutiniu autobusu Nr. 114 ir ar jos iš kitos mergaitės atėmė mobilaus ryšio telefoną, S. K. K. patvirtino, kad su išvardintomis mergaitėmis važiavo minėtu autobusu ir kad iš kitos nepažįstamos mergaitės atėmė mobilaus ryšio telefoną, kurį vėliau pridavė lombarde E. O. K., tačiau kuriame lombarde, tiksliai nurodyti negalėjo, tik pasakė, kad arba Vilniaus m. stoties prieigose esančiame lombarde, arba Kalvarijų gatvėje, už kurį gavo 20 eurų. Taip pat paaiškino, kad telefoną priduoti paprašė kažkokio nepažįstamo vyriškio. S. K. K. taip pat nurodė, kad joms važiuojant autobusu, E. O. K. pamatė kartu autobuse važiuojančios mergaitės rankose laikomą MRT ir pasiūlė iš jos atimti mobilaus ryšio telefoną, tačiau ji nesutiko, o išlipus iš maršrutinio autobuso, G. S. spyrė mergaitei ir ją laikė, o tuo metu E. O. K. atėmė iš mergaitės rankų telefoną, po ko visos keturios mergaitės perbėgo į kitą gatvės pusę ir iš karto įsėdo į kitoje gatvės pusėje važiuojantį autobusą (b. l. 125).

2019 m. gruodžio 4 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, nepilnametė nukentėjusioji E. M. iš jai pateiktų nuotraukų atpažino merginą numeris Nr. 2 (E. O. K.) iš veido bruožų, lūpų formos, plaukų spalvos. Minėtoji mergina buvo labai prisidažiusi, buvo suėmusi jai už vaido ir suspaudė nukentėjusiosios veidą, o kita ranka atėmė iš jos telefoną (b. l. 66-68, 69).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Tačiau toks sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015).

Kaltinamoji E. O. K. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydama, kad ji tik buvo kartu su kitomis mergaitėmis, viską sugalvojo G., kuri įspyrė nukentėjusiajai ir atėmė iš jos telefoną. Tačiau teismo manymu, E. O. K. parodymai neatitinka objektyvių byloje nustatytų aplinkybių, todėl vertintini kritiškai, nes juos paneigia ne tik nukentėjusiosios, bet ir liudytojų parodymai, asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką rezultatai, kiti byloje aptarti duomenys. Kaip matyti iš E. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, prie jos autobuse prisėdo keturios paauglės, iš kurių viena buvo didžiausia, daug prisidažiusi ir galimai pilnametė, šviesiais plaukais. Kai ji išlipo, tos paauglės ėjo paskui ją, kažkuri jai nestipriai spyrė, po to ta didžiausia mergina ją apsikabino ir reikalavo atiduoti telefoną, o kai ji nesutiko, kažkuri patampė už kuprinės ir tuomet ji nukrito ant kelių. Ji laikė stipriai savo telefoną, o kitos tampė už rankų, bet niekaip negalėjo jo atimti, tuomet ta didžiausia mergina pirštais suspaudė jos veidą ir ištraukė iš rankų telefoną ir su telefonu pabėgo. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad ta didžiausia mergina buvo su kepure su snapeliu juodu megztiniu su kapišonu ir juodom aptemptomis kelnėmis. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus iš autobuso, nustatyta, kad didžiausia iš visų merginų yra E. O. K. ir tik E. O. K. buvo šviesiais plaukais, užsidėjusi kepurę su snapeliu, su tamsios spalvos megztuku su gaubtu. Be to, nukentėjusioji atpažino E. O. K. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, atpažino kaip merginą, kuri buvo prisidažiusi, suėmusi ją už veido ir suspaudusia veidą, o kita ranka atėmusia telefoną. Tai, kad nukentėjusioji neatpažino kitų su E. O. K. dalyvavusių merginų, nepaneigia, jog kaltinamąją ji atpažino teisingai; pati nukentėjusioji nurodė, kad tą didžiąją merginą tai tikrai atpažintų, o kitas – sunkokai. Teismas nenustatė, kad E. M. anksčiau pažinojo kaltinamąją, kad yra suinteresuota ją apkalbėti, todėl neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais. Juolab, kad nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtino ir kitos įvykio dalyvės. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. B. nurodė, kad tai E. pamatė autobuse tą telefoną ir pasiūlė joms pasiimti jį ir priduoti; išlipusios jos ėjo paskui mergaitę, E. pasakė G. spirti, G. spyrė, tada jos susiginčijo, ji nematė, kas pastūmė mergaitę, bet jai atrodo, kad E.; toliau ji nematė, kas vyko, nes su S. nubėgo į šoną, tik kai atsisuko, telefonas buvo pas E. rankoje ir ji su G. bėgo į autobusą; autobuse E. pasakė, kad mergaitė gindamasi jai įdrėskė, ir parodė subraižytus pirštus. Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, t. y. kad nuvykus į (duomenys neskelbtini) S. K. K. nurodė, kad buvo tądien su kitomis mergaitėmis, joms važiuojant autobusu E. pamatė kartu važiuojančios mergaitės rankose mobilaus ryšio telefoną ir pasiūlė jį iš jos atimti, o išlipus iš autobuso, G. spyrė mergaitei ir ją laikė, o E. atėmė iš mergaitės telefoną, ir jos visos nubėgo į autobusą, vėliau telefoną E. pridavė kažkokiame lombarde. Visa tai paneigia kaltinamosios versiją, kad ji nieko nedarė, kad nelaikė nukentėjusiosios už veido ir kad neatėmė iš jos telefono, o viską sugalvojo ir vadovavo G. S. Apibendrinant aptartus nukentėjusiosios E. M. ir liudytojos A. B. parodymus, taip pat S. K. nurodytas policijos pareigūnui aplinkybes, konstatuotina, kad jie iš esmės sutampa ir papildo vienas kitą, todėl teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti. Priešingai, iš G. S. parodymų ir S. K. K. paaiškinimų matyti, kad būtent E. O. K. sugalvojo atimti telefoną, pati aktyviais veiksmais išplėšė jį iš nukentėjusiosios rankų (ką patvirtino ir nukentėjusioji), o po to būtent ji telefoną pardavė ir padalino pinigus kitoms merginoms. Tai patvirtina, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad grobia svetimą turtą panaudodama prievartą, ir to norėjo.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko įrodyta, jog E. O. K. 2019 m. spalio 15 d., apie 16.00 val., veikdama kartu su nepilnametėmis, kurios nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukusios amžiaus, nuo kurio atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, viešoje vietoje, eidamos keliu adresu Kairėnų g. 55, Vilniuje, vienai iš nepilnamečių spyrus iš priekio einančiai nepilnametei nukentėjusiajai E. M. į nugarą, E. O. K. uždėjo ranką jai ant peties ir pasakė atiduoti savo mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi Redmi7“, po ko nukentėjusiajai bandant pabėgti, patraukė jai už kuprinės, o nukentėjusiajai pargriuvus, kartu su kita nepilnamete priėjo prie nukentėjusiosios, tuomet E. O. K. viena ranka suspaudė nukentėjusiajai veidą, tokiu būdu atimdama galimybę jai priešintis, kita ranka atėmė iš jos rankų mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi Redmi7“ 150 eurų vertės, priklausantį S. M., tokiu būdu panaudodama fizinį smurtą pagrobė S. M. priklausantį 150 eurų vertės turtą. E. O. K. svetimą turtą pagrobė panaudodama fizinį smurtą, todėl kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Skirdamas kaltinamajai E. O. K. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas baigtas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista (b. l. 158), administracine tvarka per 3 metus bausta vieną kartą – 2018 m. už važiavimą be bilieto, bauda sumokėta, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 160), nusikaltimą padarė būdama nepilnametė (16 metų), šiuo metu taip pat nesulaukusi pilnametystės. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. kovo 12 d. Nepilnamečio individualaus vertinimo pažymoje nurodoma, kad E. O. K. nustatyta nuolatinė rūpyba (duomenys neskelbtini), kadangi tėvai netinkamai rūpinosi savo dukra, nesudarė jai saugių gyvenimo sąlygų. Jai nustatyti emocijų ir elgesio sutrikimai, dėmesio ir emocijų sutrikimai, vidutiniai specialieji ugdymo poreikiai, ji lanko psichologo ir psichiatro konsultacijas. Dėl nepilnametės elgesio didelių problemų nekyla, E. stengiasi laikytis (duomenys neskelbtini) taisyklių, mokytis, tačiau kartais laiku negrįžta į globos namus, todėl skelbiamos jos paieškos (b. l. 152-153). (duomenys neskelbtini)pateiktoje E. O. K. charakteristikoje nurodoma, kad ji 2020 m. baigė 10 klasių J. I. jaunimo mokykloje, gavo 10 klasės baigimo pažymėjimą. E. būdinga nuotaikų kaita, savikontrolės stoka, sunkiai užmezga ryšius ir juos palaiko. Į išsakytas pastabas kartais reaguoja piktai ir iššaukiančiai. Taisyklių laikosi, bet pasitaiko atvejų, kai namo grįžti vėluoja. Negrįžimo atvejai susiję su jos mama, kuri jai daro neigiamą įtaką. E. santykiai su mama įtempti, nes mergina dažnai apgaudinėjama, atsiduria nesaugioje aplinkoje, bet ir toliau palaiko ryši su mama ir ilgisi jos. Tėtis skambina į padalinį ir domisi E. savijauta, su dukra dažniausiai nekalba, nes pokalbis baigiasi konfliktu. Su seserimis A. ir S., kurios gyvena (duomenys neskelbtini), santykiai tik epizodiški. Į neformaliojo ugdymo veiklą E. pati neįsitraukia, nors užsiėmimuose dalyvauja, priklausomai nuo nuotaikos. Užregistruota į (duomenys neskelbtini) (b. l. 155). Taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo pateikta pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo ir medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, iš kurių matyti, kad E. O. K. nustatyti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, taip pat mokymosi sunkumai dėl nepalankių aplinkos veiksnių, jai būtina teikti specialiojo pedagogo, psichologo ir socialinio pedagogo pagalbą.

Už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, baudžiamasis įstatymas numato bausmes – areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Kaltinamoji E. O. K. viso proceso metu savo kaltę pripažino iš dalies, menkindama savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, nurodydama, kad telefono pagrobimą sugalvojo ir atėmė kita mergina. Kita vertus, savo poziciją grindė ir tuo, kad ji buvo ne viena, todėl nesupranta, kodėl būtent ji turi atlyginti ieškinį. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis yra 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo (BK 80 straipsnis). Minėta, nusikalstamą veiką E. O. K. padarė būdama nepilnametė ir neteista. Ji augo probleminėje šeimoje, dėl ko jai buvo paskirta nuolatinė globa, šiuo metu – rūpyba rūpybos įstaigoje. Tai, kad jai buvo nutrauktas kitas ikiteisminis tyrimas, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad jai turi būti skirta griežtesnė bausmė, nes akivaizdu, kad nepilnametė yra įtakojama nepalankių aplinkos veiksnių, o būtent vogti skatino motina. Todėl, įvertinus baudžiamojo įstatymo numatytas alternatyvias bausmes, darytina išvada, kad pirmą kartą teisiamai kaltinamajai paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tokia bausmė nebūtų proporcinga ne tik pagal nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, dėl nusikaltimo kilusias pasekmes, bet ir pagal kaltinamosios asmenybę nusikalstamos veikos padarymo metu. Įvertinus tai, kad pagal nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusią BK 92 straipsnio 1 dalies redakciją yra galimas arešto bausmės nepilnamečiui atidėjimas, tai, kad įstatymo pakeitimas lengvina kaltinamosios padėtį, darytina išvada, kad bausmės tikslus atitiks už nusikalstamą veiką paskyrus arešto bausmę, ją atidedant ir paskiriant BK 82 straipsnyje numatytą auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą, paskiriant kaltinamajai BK 87 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie parinktini įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes bei kaltinamosios asmenybę, t. y. įpareigojimą būti namuose tam tikru laiku, tęsti mokslą, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. Arešto bausmės dydis nustatytinas mažesnis už šios bausmės vidurkį, atsižvelgus į tai, kad savo pobūdžiu tai yra viena iš griežčiausių bausmių.  

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinio ieškinio.

S. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 150 Eur turtinės žalos už pagrobtą telefoną ir 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 30). Kaltinamoji E. O. K. su ieškiniu nesutiko, argumentavo tuo, kad ji ne viena buvo. Civilinio atsakovo atstovė sutiko, kad reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo prašė atsižvelgti į tai, kad (duomenys neskelbtini) yra viešoji įstaiga, savarankiškų pajamų neturi.

Kadangi turtas buvo pagrobtas nusikalstamais kaltinamosios veiksmais, turtinės žalos dydis nėra ginčijamas, civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas, civiliniam ieškovui S. M. priteistina 150 Eur turtinės žalos atlyginimo. 

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamosios veiksmų – smurto nukentėjusioji patyrė pažeminimą, nukentėjusioji yra mažametė (nusikalstamos veikos metu buvo 11 metų), dėl patirto smurto kurį laiką jautė ir baimę bei nerimą. Neabejotina ir tai, kad bet kokios rūšies smurtas nepilnamečiam asmeniui sukelia didesnį nesaugumo jausmą. Pati nuketėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad bijo viena važiuoti autobusus, bijo sutikti tokius berniukus ar mergaites. Kaip nurodė nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą S. M., dukrai fizinė žala nebuvo padaryta, tačiau ji buvo sukrėsta, o po to įvykio ji ilgą laiką bijojo viena važiuoti į mokyklą, bijojo sutikti kaltinamąją, be to pavogtą iš jos telefoną buvo įsigijusi iš savo pačios sutaupytų pinigų. Tačiau pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne kaltininko nubaudimas. Tai įstatymo nustatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.). Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog E. M. ilgą laiką juto nusikalstamos veikos pasekmes, jos fizinė sveikata nebuvo sutrikdyta, sužalojimų jai nebuvo padaryta. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad faktinė neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kaip įvertinta civiliniame ieškinyje. Taigi vertinant neturtinės žalos dydį, atsižvelgus į nukentėjusiosios amžių, nusikaltimo pobūdį (tyčinis smurtinis nusikaltimas), nors kaltininko turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus nustatant padarytą žalą, atsižvelgtina, jog kaltinamoji pati dar yra nepilnametė (nusikalstamos veikos metu buvo 16 metų), mokosi, nukentėjusiosios sveikata nebuvo sutrikdyta; bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, neturtinės žalos dydis mažintinas ir nukentėjusiajai E. M. iš kaltinamosios E. O. K. priteistina 300 eurų suma neturtinei žalai atlyginti.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti:

Kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu iš Botanikos sodo, kompaktinė plokštelė su įrašais iš autobuso, trys kompaktinės plokštelės su mažamečių apklausų garso ir vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–302, 304–305, 307–308, 313 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

E. O. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – areštą 15 (penkiolikai) parų, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant E. O. K. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją:

- būti namuose nuo 22 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, tęsti mokslą arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje,

- dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo S. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. O. K.: S. M. – 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo, E. M. – 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

E. O. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, šią sumą, t. y. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ši civilinio atsakovo pareiga pasibaigia, kai kaltinamoji E. O. K. sulaukia pilnametystės, taip pat kai ji prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus: kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu iš Botanikos sodo, kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais iš autobuso, tris kompaktines plokšteles su mažamečių apklausų garso ir vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti nuteistajai, jog nevykdant ar netinkamai vykdant teismo nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, darant teisės pažeidimus, teismas probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti pareigų arba auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                       Ilona Mateikienė