Civilinė byla Nr. e2A-1740-945/2025
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15375-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2.1.4; 1.2.2.4.9; 1.2.4.8; 1.4.2.3; 3.2.4.11; 3.3.1.21
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 17 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Žibutės Budžienės ir Simonos Dementavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gilrinda“ ieškinį atsakovei D. G. dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme iš esmės.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gilrinda“ (toliau – ieškovė, darbdavys) prašė teismo pripažinti, kad ieškovės ir atsakovės D. G. (toliau – atsakovė, darbuotoja) 2024 m. liepos 31 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 1324 nutraukta teisėtai, pripažinus, kad darbo sutartis nutraukta teisėtai, nustatyti, jog ieškovė su atsakove yra atsiskaičiusi ir atsakovė neturi teisės į 2 700,20 Eur (priskaityta suma) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. rugsėjo 11 d. iki 2024 m. lapkričio 15 d. (46 darbo dienas).
2. Ieškovė nurodė, kad 2024 m. liepos 31 d. šalys sudarė darbo sutartį Nr. 1324, kuria atsakovė įsipareigojo dirbti valytoja nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. 2024 m. liepos 31 d. ieškovė supažindino atsakovę su valytojo pareiginiais nuostatais, darbo tvarkos taisyklėmis. Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu paskyrė atsakovę į valymo objektą – BLC Verslo lyderių centrą. Atsakovės apmokymą darbo vietoje ir atlikto darbo kokybės priežiūrą atliko vadybininkė L. B. 2024 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė iš UAB „Verslo lyderių centras“ elektroniniu paštu gavo laišką, kuriame buvo nurodyta, kad klientai yra nepatenkinti dieninės valytojos (atsakovės) darbu. 2024 m. rugpjūčio 13 d. vadybininkė L. B. pateikė ieškovei tarnybinį pranešimą dėl atsakovės nekokybiškai atliekamo darbo, prašė pakeisti dieninę valytoją. Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 14 d. atvykusi į darbą informavo, kad ryte jai išlipant iš troleibuso jo durys suspaudė kairę koją ir ji patyrė traumą. Ieškovė, atsižvelgusi į tai, kad atsakovė negeba tinkamai atlikti darbo pareigų, nutarė atleisti atsakovę iš darbo nepraėjus 3 mėnesių bandomajam laikotarpiui. Pasibaigus nedarbingumui, atsakovė 2024 m. rugsėjo 9 d. atvyko į ieškovės buveinę. Atsakovė atsisakė pasirašyti pranešimą dėl darbo sutarties nutraukimo, tai liudija darbo vietoje buvusių darbuotojų parašai. Pranešimas apie atleidimą ieškovei išsiųstas ieškovės nurodytu elektroninio pašto adresu, taip pat registruotu laišku atsakovės nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisija (toliau – DGK) 2024 m. spalio 15 d. darbo byloje Nr. APS-2-20753/2024 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pripažinti neteisėtu darbuotojos atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 36 straipsnio 3 dalį, negrąžinti jos į darbą, pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta DK 218 straipsnio 6 dalies pagrindu DGK sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (2024 m. lapkričio 15 d.), priteisti iš darbdavio darbuotojai 2 700,20 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką. Ieškovė nesutinka su DGK vertinimu, mano, kad atsakovės atleidimas iš darbo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu yra pagrįstas ir teisėtas.
3. Atsakovė nesutiko su ieškinio reikalavimais. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė priėmė neteisėtą sprendimą atleisti atsakovę iš darbo po jos nedarbingumo laikotarpio. Ieškovė nepateikė atsakovei pareiginių nuostatų, priversdama pasirašyti į darbo saugos knygas, neinformavo ir neįvardino priežasčių, dėl kurių atsakovė buvo atleista iš darbo. Ieškovė taip pat neinformavo atsakovės apie UAB „Verslo lyderių centras“ laišką, tarnybinį pranešimą ir jų pateikimo priežastis. Ieškovė neinformavo atsakovės apie atleidimą iš darbo prieš 3 darbo dienas. Atsakovei atvykus į darbo vietą 2024 m. rugsėjo 9 d., ieškovė atėmė iš jos darbo prijuostę, liepė apleisti patalpas, gąsdino policijos arba objekto apsaugos darbuotojo iškvietimu. Ieškovė pati nesilaikė pareiginių nuostatų, reikalavimus grindžia melagingais raštais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 23 d. sprendimu patenkino ieškinį ir pripažino, kad šalių sudaryta darbo sutartis nutraukta teisėtai, atsakovė neturi reikalavimo teisės į piniginių sumų, numatytų DK 218 straipsnio 2 ir 4 dalyse, išmokėjimą, priteisė ieškovei iš atsakovės 2 483,18 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Teismas nustatė, kad 2024 m. rugsėjo 9 d. pranešimu dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavys informavo atsakovę, jog jos darbo sutartis nutraukiama 2024 m. rugsėjo 11 d. pagal DK 36 straipsnį (neišlaikius bandomojo laikotarpio) darbdavio iniciatyva. Teismas konstatavo nustatęs, kad šis pranešimas buvo faktiškai įteiktas atsakovei 2024 m. rugsėjo 9 d. 11 val., nes ant šio pranešimo yra net penkių darbuotojų parašu patvirtintos žymos, jog atsakovė atsisakė pasirašyti pranešimą. Šį pranešimą darbdavys išsiuntė darbuotojai registruotu paštu (2024 m. rugsėjo 9 d. 12 val. 47 min.), elektroniniu paštu (2024 m. rugsėjo 9 d. 11 val. 43 min.). Teismas padarė išvadą, kad darbdavys laikėsi ir DK 65 straipsnio 3 dalyje numatytos darbo sutarties nutraukimo procedūros, t. y. sprendimas išreikštas raštu, jame nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, nurodoma darbo santykių pasibaigimo diena.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovės atleidimo iš darbo procedūra, kuri nustatyta DK 36 straipsnio 3 dalyje, buvo pažeista. Atsakovės atleidimo data turėjo būti 2024 m. rugsėjo 12 d., o iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų apie atsakovės draudiminius laikotarpius matyti, kad paskutinė atsakovės darbo diena – 2024 m. rugsėjo 11 d. Teismo vertinimu, šis pažeidimas nedaro neteisėtu darbo sutarties nutraukimo, yra formalus ir galintis paveikti atsiskaitymo su darbuotoja dydį. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl galutinio atsiskaitymo su darbuotoja, šis savarankiškas reikalavimas nebuvo nagrinėjamas ir ikiteismine tvarka. Teismas pažymėjo, kad jo teisė viršyti ieškinio pagrindą ir dalyką, nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 417 straipsnyje, netaikoma nagrinėjamos bylos atveju, nes ieškinį teisme pateikė ne darbuotoja, o darbdavys, kuris nereiškė panašių/susijusių reikalavimų. Dėl to teismas plačiau nepasisakė dėl atsiskaitymo su darbuotoja jos atleidimo dieną.
7. Teismas nustatė, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Verslo lyderių centras“ pateikė ieškovei vadovės pasirašytą pretenziją, kad klientas nėra patenkintas dieninės valytojos darbu, jos darbai neatitinka lūkesčių ir sutarties sąlygų (blogai išvalomi susitikimų kambariai, bendrosios erdvės). Ieškovei aiškinantis situaciją, jai buvo pateiktas kitos ieškovės darbuotojos (vadybininkės) 2024 m. rugpjūčio 13 d. tarnybinis pranešimas, kuriuo ši informavo darbdavį, jog, jos vertinimu, atsakovės darbai yra nekokybiški, patikrinus jos darbus beveik visą laiką randamos blogai išvalytos patalpos, pastebėta, kad darbuotoja dažnai ir ilgai šneka telefonu. Atsakovė teigė, kad ji nebuvo supažindinta su klientų laiškais, jai nebuvo reiškiami nusiskundimai dėl darbo kokybės. Teismo vertinimu, šiuos teiginius paneigia liudytojos (vadybininkės) L. B. paaiškinimai, 2024 m. rugpjūčio 13 d. tarnybinis pranešimas, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad atsakovė ne vieną kartą buvo perspėta, tačiau į perspėjimus ji nekreipia dėmesio, kitą dieną vėl randamos blogai išvalytos patalpos. Savo tarnybiniame pranešime vadybininkė nurodė gavusi ne vieną žodinį perspėjimą iš kliento dėl šios darbuotojos darbo, informaciją, jog buvo kreiptasi raštu. Teismas konstatavo, kad darbdavys neprivalėjo teikti atsakovei reikalavimo pasiaiškinti raštu, kaip tai numatyta DK 58 straipsnio 4 dalyje. Darbuotoja atleista iš darbo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, todėl teismas nenustatinėjo darbo pareigų pažeidimo fakto. Teismas padarė išvadą, kad buvo pažeistas darbdavio teisėtas lūkestis, jog darbuotoja tinkamai atliks savo darbo pareigas, ypač po to, kai jai buvo pateikta informacija žodžiu, todėl darbdavys turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotoja neišlaikė išbandymo.
8. Teismas nurodė 2024 m. spalio 24 d. darbuotojų R. S. ir D. S. pranešimų, kuriuose nurodyta, kad atsakovė dirbo netvarkingai, negalintis vertinti kaip reikšmingų įrodymų dėl pranešimų surašymo datos ir liudytojos D. S. paaiškinimo, jog jis buvo surašytas darbdaviui paprašius. Kita vertus, teismas pažymėjo, jog aplinkybę, kad darbuotojos darbas turėjo trūkumų ir veikė kitų darbuotojų darbo sąlygas, patvirtina ir kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pvz. susirašinėjimas elektroniniu būdu, kurį vykdė po atsakovės dirbusi valytoja D. S., šias aplinkybes patvirtinusi teikdama paaiškinimus teisme. Teismas nurodė, kad 2018 m. sausio 4 d. darbdavio įsakymu Nr. DS2 patvirtinti valytojo pareiginiai nuostatai Nr. 6 apibūdina, kokį teisėtą lūkestį turėjo darbdavys, priimdamas darbuotoją į darbą. Atsakovė savo paaiškinimuose teigė, kad ji nebuvo supažindinta su valytojo pareiginiais nuostatais Nr. 6, buvo supažindinta tik su cheminėmis medžiagomis, darbo įrankiais, tačiau tokią atsakovės poziciją paneigia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – 2024 m. liepos 31 d. darbuotojos parašas po žyma „su pareiginiais nuostatais susipažinau ir įsipareigoju vykdyti“.
9. Teismas nurodė, kad ieškovės prašymas pripažinti, jog atsakovė neturi teisės į 2 700,20 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. rugsėjo 11 d. iki 2024 m. lapkričio 15 d., yra fakultatyvus reikalavimas, kuris kyla iš reikalavimo pripažinti, kad darbuotoja atleista iš darbo teisėtai. Nenustatęs DK 218 straipsnio 2 ir 4 dalyje nurodytos būtinos sąlygos – neteisėto atleidimo iš darbo fakto, teismas nusprendė nesant pagrindo konstatuoti, kad darbuotoja įgijo teisę reikalauti kompensacijų, numatytų DK 218 straipsnio 2 ir 4 dalyje.
10. Teismas plačiau nepasisakė dėl 2024 m. rugpjūčio 14 d. ryte troleibuse įvykusio atsitikimo, kurio metu atsakovei buvo sumušta kairė čiurna, nurodęs, kad nenustatytas priežastinis ryšys tarp šio įvykio ir atleidimo iš darbo, atsakovei neišlaikius išbandymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, palikti nepakeistą DGK 2024 m. spalio 15 d. sprendimą, konstatuoti, kad tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta darbo sutartis yra nutraukta nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, priteisti atsakovei iš ieškovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, taip pat 1 vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už negrąžinimą į darbą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 36 straipsnio 3 dalies nuostatas, netinkamai įvykdė pareigą patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog darbuotoja neišlaikė išbandymo, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad ieškovė nereiškė pretenzijų dėl darbo kokybės nei darbo sutarties galiojimo laikotarpiu, nei pranešimo apie darbo sutarties nutraukimą momentu.
1.2. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino darbdavio 2024 m. rugsėjo 9 d. pranešimą dėl darbo sutarties nutraukimo, todėl neteisingai nustatė byloje reikšmingas aplinkybes, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Įspėjimas yra formalus, kadangi jame nėra nurodyta konkreti atleidimo priežastis, atsakovės darbo trūkumai. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad darbo sutarties galiojimo metu ieškovė būtų reiškusi atsakovei pretenzijas dėl darbų atlikimo tvarkos.
1.3. Teismas nepagrįstai netyrė, neįvertino ir nepasisakė dėl byloje reikšmingos aplinkybės, kad atsakovė 2024 m. rugpjūčio 14 d. pakeliui į darbą patyrė traumą, todėl neatskleidė bylos esmės. Dėl patirtos traumos atsakovė turėjo nedarbingumą ir negalėjo vykdyti darbo funkcijų. Atsakovės įsitikinimu, ši aplinkybė buvo neteisėta priežastis, dėl kurios ieškovė nusprendė nutraukti su atsakove sudarytą darbo sutartį. Atsakovė yra darbuotoja, t. y. silpnesnė šalis, kurios galimybės rinkti papildomus įrodymus yra ribota. Teismas pažeidė pareigą būti aktyvus ir įvertinti visas byloje reikšmingas aplinkybes.
1.4. Egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Teismas sprendime iš esmės pacitavo ieškovės poziciją ir nevertino atsakovės paaiškinimų. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino UAB „Verslo lyderių centras“ 2024 m. rugpjūčio 8 d. pretenziją, ieškovės darbuotojos (vadybininkės) 2024 m. rugpjūčio 13 d. tarnybinį pranešimą. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovės pateiktų įrodymų patikimumo, t. y., kada realiai buvo parengta UAB „Verslo lyderių centras“ 2024 m. rugpjūčio 8 d. pretenzija ir ieškovės darbuotojos (vadybininkės) 2024 m. rugpjūčio 13 d. tarnybinis pranešimas, kadangi į bylą nėra pateikta šių dokumentų išsiuntimą elektroniniu paštu patvirtinančių įrodymų. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė apie šias pretenzijas niekuomet nebuvo informuota.
1.5. Atsižvelgdama į nesąžiningą ieškovės elgesį darbo ginčo metu, pateiktą melagingą informaciją apie atsakovę, atsakovė mano, kad jai būtų sudarytos nepalankios darbo sąlygos, todėl ji prašo negrąžinti jos į darbą remiantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, prašo pripažinti darbo sutartį nutraukta teismo sprendimu ir taikyti neteisėto atleidimo teisines pasekmes.
12. Ieškovė atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovė savo poziciją byloje dėl esą neteisėto atleidimo iš darbo grindė vien savo paaiškinimais, kurių nepatvirtino kiti byloje esantys įrodymai, priešingai, juos tik paneigė, todėl teismas jais ir nesivadovavo. Teismas pasisakė tiek dėl ieškovės, tiek dėl atsakovės byloje duotų paaiškinimų. Vien dėl to, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo atsiliepimą į ieškinį, nėra pagrindo vertinti, jog sprendimas yra nemotyvuotas ar netinkamai (nepakankamai) motyvuotas.
2.2. Darbo sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovei buvo reiškiamos pretenzijos žodžiu, ką patvirtino apklaustos liudytojos, tačiau atsakovė į pastabas nereagavo. Atsakovė faktiškai dirbo tik 9 dienas, kadangi patyrė traumą, dėl kurios turėjo nedarbingumą. Nedarbingumo laikotarpiu darbdavys nenorėjo papildomai jaudinti atsakovės, todėl jai ir nebuvo pateikta anksčiau (darbo sutarties galiojimo laikotarpiu) susipažinti su 2024 m. rugpjūčio 13 d. tarnybiniu pranešimu (trauma įvyko kitą dieną), iš kliento 2025 m. rugpjūčio 8 d. gauta pretenzija. 2024 m. rugsėjo 9 d. vykusio susitikimo metu atsakovei buvo nurodytos aplinkybės (pateikti susipažinti surinkti įrodymai) dėl netinkamai atliekamo darbo, tačiau ji jų nepripažino ir jas neigė. Tai, kad atsakovė pasirašytinai nebuvo supažindinta su šiomis aplinkybėmis, nepaneigia paties fakto, jog atsakovė netinkamai vykdė darbo pareigas, o ieškovė visomis jai įmanomomis priemonėmis įspėjo atsakovę raštu apie priimtą sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl neišlaikyto bandomojo laikotarpio.
2.3. Ieškovė nepatenkinamus atsakovės išbandymo rezultatus įrodinėjo šiais įrodymais: rašytiniais įrodymais (atsakovės darbą prižiūrinčio asmens 2024 m. rugpjūčio 13 d. tarnybiniu pranešimu, UAB „Verslo lyderių centras“ (kliento) 2024 m. rugpjūčio 8 d. skundu, 2024 m. rugpjūčio 7 d. kitos pamainos valytojos D. S. žinute L. B. su pranešimu dėl rasto atsakovės neišnešto ir palikto neužrišto šiukšlių maišo, kitų dviejų darbuotojų, kurios dirbo tame pačiame verslo centre tik kitose pamainose, rašytiniais paaiškinimais dėl atsakovės netinkamo darbo funkcijų atlikimo), liudytojų (pamainos valytojos D. S. ir vadybininkės L. B.) paaiškinimais dėl atsakovės nekokybiškai atliekamo darbo, pokalbių telefonu asmeniniais reikalais, savo paaiškinimais, išdėstytais raštu procesiniuose dokumentuose, žodžiu (dalyvaujant įmonės direktorei S. J.) 2025 m. balandžio 4 d. posėdžio metu.
2.4. Atsakovė apie jos atleidimą darbdavio iniciatyva pagal DK 36 straipsnio 3 dalį buvo informuota tinkamai. Aplinkybė, kad ieškovė 2024 m. rugsėjo 9 d. pranešime dėl darbo sutarties nutraukimo nenurodė konkrečių atsakovės darbo trūkumų, nėra priežastimi pripažinti neteisėtu atsakovės atleidimą iš darbo pagal DK 36 straipsnio 3 dalį, kadangi darbdaviui nėra privaloma pranešime apie darbo sutarties nutraukimą nurodyti konkrečias atleidimo aplinkybes (DK 65 straipsnio 3 dalis). Be to, 2024 m. rugsėjo 9 d. atsakovė buvo žodžiu ieškovės direktorės supažindinta su atleidimo priežastimis ir surinkta medžiaga (kliento skundas, kitų darbuotojų nusiskundimai, tarnybinis pranešimas), tačiau atsakovė su jomis nesutiko, elgėsi agresyviai, reikalavo jai suteikti galimybę toliau dirbti, vyko į valymo objektą ir ten fotografavosi, imitavo, jog toliau dirba.
2.5. Atsakovės atleidimo iš darbo priežastis nebuvo susijusi su atsakovės 2024 m. rugpjūčio 14 d. pakeliui į darbą patirta trauma. Atsakovė tiek ginčo nagrinėjimo DGK metu, tiek bylą nagrinėjant teisme neįrodinėjo aplinkybės, jog ji buvo atleista iš darbo dėl patirtos traumos. Priešingai, atsakovė 2025 m. balandžio 4 d. vykusio posėdžio metu nurodė, jog ji nežino, dėl ko buvo atleista iš darbo, kai tik grįžo po nedarbingumo, kadangi, jos manymu, darbo funkcijas atliko nepriekaištingai ir nesuprantanti, kuo savo atliekamu darbu neįtiko darbdaviui, t. y. ji ginčijo atleidimo iš darbo pagrindą dėl netinkamų darbo funkcijų vykdymo išbandymo laikotarpiu, o ne dėl nedarbingumo galimos įtakos jos atleidimui. Ieškovė atsakovę atleido iš darbo pripažinusi, kad atsakovės išbandymo rezultatai yra nepatenkinami, o ne dėl to, jog vykdama į darbą atsakovė patyrė traumą. Atsakovė pasveiko po patirtos traumos ir neprarado turėto darbingumo, dėl ko nebūtų galėjusi toliau vykdyti valytojos funkcijų. Kadangi atsakovė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo jos atleidimo neteisėtumo dėl jos nedarbingumo, teismas neturėjo pareigos aiškintis šių aplinkybių.
2.6. Darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta teisėtai, todėl nėra pagrindo taikyti neteisėto atleidimo teisinių pasekmių. Deklaratyvūs ir išgalvoti atsakovės teiginiai apie nesąžiningą ieškovės elgesį, melagingą informaciją apie atsakovę nėra teisiškai reikšmingi. Tai, kad ieškovė atleido atsakovę, nes ši neišlaikė išbandymo, nėra pagrindas pripažinti ieškovę nesąžininga. Nėra įrodymų, kad ieškovė apie atsakovę būtų paskleidusi kokią nors melagingą informaciją. Nagrinėjamo ginčo atveju nesąžininga buvo būtent atsakovė, kuri ne tik netinkamai atliko savo, kaip valytojos, funkcijas, tačiau dar norėjo nesąžiningai praturtėti ieškovės sąskaita.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
14. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2024 m. liepos 31 d. darbo sutarties pagrindu atsakovė buvo įdarbinta valytoja, šalys sulygo dėl 3 mėn. išbandymo laikotarpio, jog darbo sutartis buvo nutraukta 2024 m. rugsėjo 11 d. DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų. Byloje vertinamas atsakovės reikalavimo pripažinti jos atleidimą neteisėtu pagrįstumo klausimas.
15. Vadovaujantis DK 214 straipsnio 3 dalimi, kilus ginčui dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, darbdaviui tenka pareiga įrodyti tiek darbo sutarties nutraukimo pagrindą, tiek ir įstatyme įtvirtintos darbo sutarties nutraukimo procedūros laikymąsi. Vienas iš pagrindų nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva yra įtvirtintas DK 36 straipsnio 3 dalyje – darbdaviui pripažinus nepatenkinamais darbuotojo išbandymo rezultatus.
16. Vadovaujantis DK 36 straipsnio 3 dalimi, darbdavys darbuotoją apie sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl neišlaikyto išbandymo privalo įspėti ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas. DK 64 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įspėjime nutraukti darbo sutartį turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje numatytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, taip pat darbo santykių pasibaigimo diena. Kitaip tariant, įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą darbdavys turi įvardinti ne tik darbo sutarties nutraukimo pagrindą, bet ir konkrečias priežastis, lėmusias darbdavio sprendimą (nagrinėjamu atveju – patvirtinančias nepatenkinamus išbandymo rezultatus). Vienas iš šio reikalavimo tikslų yra tas, kad darbuotojas žinotų darbdavio sprendimo motyvus ir galėtų įvertinti šių motyvų pagrįstumą bei teisėtumą, o kartu ir pagrindų inicijuoti darbo ginčą egzistavimą. Kaip matyti iš darbdavio 2024 m. rugsėjo 9 d. pranešimo turinio, aptariamo reikalavimo darbdavys tinkamai nesilaikė, tenurodydamas teisinį darbo santykių nutraukimo pagrindą, bet ne konkrečią tokį pagrindą atitinkančią darbo santykių nutraukimo priežastį. Kita vertus, kasacinis teismas savo praktikoje ne vieną kartą yra akcentavęs, kad formalus reikalavimo įspėti apie darbo sutarties nutraukimą dėl neišlaikyto išbandymo nesilaikymas pats savaime nėra pagrindas darbo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484-701/2016). Nagrinėjamu atveju atsakovei buvo žinoma apie darbdavio sprendimą nutraukti darbo santykius, jos teisė inicijuoti darbo ginčą nebuvo niekaip apribota.
17. Darbdavys nuosekliai laikosi pozicijos, kad darbo sutarties nutraukimą nulėmė darbuotojos netinkamai, nekokybiškai vykdytos darbo funkcijos. Savo pozicijai pagrįsti darbdavys pateikė į bylą atsakovės pareiginius nuostatus ir ieškovės darbo tvarkos taisykles bei duomenis, kad atsakovė su šiais dokumentais buvo supažindinta pasirašytinai. Nors atsakovė akcentavo nebuvusi faktiškai supažindinta su minėtais dokumentais, vien prielaidos iškėlimas negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas abejoti darbdavio pateiktais rašytiniais įrodymais. Kitaip tariant, darbdavys įvykdė pareigą įrodyti supažindinimo faktą, o darbuotoja neįvykdė pareigos darbdavio pateiktus įrodymus nuginčyti, pateikiant į bylą patikimesnius ir/ar objektyvesnius įrodymus.
18. Darbdavys į bylą taip pat pateikė visą eilę įrodymų, kuriais grindė savo poziciją dėl atsakovės netinkamai vykdytų darbo funkcijų – nuo kliento, kurio patalpose atsakovė vykdė darbo funkcijas, pretenzijos ir atsakovės darbą kontroliavusios vadybininkės tarnybinio pranešimo, iki susirašinėjimo medžiagos ir kitų įmonės darbuotojų paaiškinimų duodant parodymus teismui, kad atsakovė darbo funkcijas vykdė netinkamai, nekokybiškai. Nesutikimą su ieškovės pozicija atsakovė iš esmės grindžia tuo, kad nėra iki galo aiškios ieškovės pateiktų rašytinių dokumentų parengimo aplinkybės, jog atsakovei dirbant jokios pretenzijos dėl darbo kokybės nebuvo reiškiamos, kad galima darbo sutarties nutraukimo priežastimi tapo jos nedarbingumas dėl vykstant į darbą patirtos traumos. Įvertinusi šiuos atsakovės argumentus teisėjų kolegija pažymi keletą reikšmingų aplinkybių.
19. Ieškovės pateikti įrodymai yra parengti skirtingų subjektų ir vienas kitą papildantys. Savaime suprantamas ir darbdavio noras gavus signalų apie kliento nepasitenkinimą teikiamų paslaugų kokybe surinkti daugiau duomenų apie atsakovės vykdomas darbo funkcijas. Nors byloje akcentuojama, kad atsakovė dirbo vos keletą darbo dienų, pretenzijos yra susijusios ne su kažkokiais sudėtingais technologiniais darbo funkcijų vykdymo aspektais, bet su netinkamu požiūriu į darbą, funkcijų vykdymo atmestinumu, dėl kurių skundėsi ne tik klientas, bet ir po atsakovės kitoje pamainoje dirbusi darbuotoja.
20. Nors išsiskiriančios šalių pozicijos dėl to, ar atsakovė buvo informuojama apie jos atžvilgiu reiškiamus nusiskundimus, jos darbo kokybės trūkumus, grindžiamos išskirtinai tik atsakovės ir jos darbą prižiūrėjusios vadybininkės paaiškinimais, svarbu pažymėti, kad nutraukiant darbo sutartį pagal DK 36 straipsnio 3 dalį nėra pagrindo taikyti tokį patį įrodinėjimo standartą, koks taikomas darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės nepasiekiant darbo rezultatų (DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ar darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo (DK 58 straipsnis) atvejais. Išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomas žemesnis apsaugos standartas, kadangi darbdavys turi teisę vertinti, ar darbuotojas tinka pavestoms darbo funkcijoms, ar netinka.
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išbandymo rezultatų vertinimas yra darbdavio prerogatyva. Tokią išvadą patvirtina ir darbo teisinių santykių sutartinis pobūdis: darbo sutartis sudaroma šalių valia ir tik šios sutarties šalys gali spręsti, ar darbas yra priimtinas darbuotojui arba ar darbuotojas sugeba tinkamai atlikti jam pavestą darbą. Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo nurodytu pagrindu ir kreipiasi į teismą, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. jog darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Nagrinėdamas tokias bylas teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva, t. y. teismas negali pripažinti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui. Teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas – patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-632-611/2015, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484-701/2016).
22. Darbdaviui nurodžius netinkamą darbuotojos požiūrį į darbą, turintį neigiamos įtakos darbo kokybei, kaip pagrindą darbo sutarčiai nutraukti, ir pateikus minėtas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, spręsti, kad nurodytomis aplinkybėmis darbdavys neturėjo pakankamų priežasčių inicijuoti darbo sutarties nutraukimą pagal DK 36 straipsnio 3 dalį, nėra jokio pagrindo. Darbuotojos pozicija, kad tikroji darbo sutarties nutraukimo priežastis buvo jos nedarbingumas, vertintina kaip jokiais įrodymais nepagrįsta prielaida, nepaneigianti darbdavio nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežasties realumo ir pakankamumo. Nors ir koncentruotai, pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės sprendime pasisakė, todėl atmestinas apeliacinio skundo motyvas, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų ir egzistuoja pagrindas jį naikinti dėl absoliučių negaliojimo pagrindų.
23. Nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija vertina kaip pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas tarp šalių kilusį ginčą išsprendė tinkamai, ir atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Skundą atmetus, ieškovei iš atsakovės priteisiamas atstovavimo išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas – 1 905,75 Eur, kuris neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatytų maksimalių dydžių už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2 335,90 Eur × 1,3 = 3 036,67 Eur).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gilrinda“, juridinio asmens kodas 135255894, 1 905,75 Eur (tūkstančio devynių šimtų penkių eurų, 75 ct) išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Žibutė Budžienė
Simona Dementavičienė