Civilinė byla Nr. e2A-238-330/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01333-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.7; 3.3.1.14.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2507-603/2018 pagal ieškovės Z. S. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Iramita“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir turto arešto panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė nutraukti jos – ieškovės Z. S., ir atsakovės UAB „Iramita“ 2013 m. gruodžio 23 d. sudarytą 90887/11960 dalies žemės sklypo (bendras sklypo plotas 11,960 ha) pirkimo - pardavimo sutartį, taikyti restituciją – grąžinti ieškovės nuosavybėn šią žemės sklypo dalį, panaikinti atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos šiam turtui taikomą areštą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. gruodžio 23 d. šalys sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė pardavė atsakovei UAB „Iramita“ 90887/11960 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Sutartyje nustatyta, kad UAB „Iramita“ perkamos daikto dalies kaina yra 240 000 Lt (69 508 Eur), kurią atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti grynaisiais pinigais iki 2015 m. gegužės 23 d. Sutartyje nustatytu terminu apmokėjimas nebuvo atliktas, todėl ieškovė pateikė pirkėjai pretenziją, prašydama per papildomą penkių darbo dienų terminą (iki 2015 m. birželio 1 d.) sumokėti 69 508 Eur daikto kainą ir delspinigius, apskaičiuotus pagal sutarties sąlygas. Pirkėja informavo pardavėją, jog Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija atsakovės UAB „Iramita“ atžvilgiu atlieka mokestinį patikrinimą, ir prašė pratęsti sutartimi nustatytą atsiskaitymo terminą iki baigsis mokestinis patikrinimas.
3. Ieškovė apmokėjimo pagal sutartį negavo, todėl pranešimu dėl vienašalio sutarties nutraukimo kreipėsi į atsakovę UAB „Iramita“, taip pat reikalavo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro žymą apie šio sandorio sudarymą bei sumokėti ieškovei sutartyje numatytą baudą. Atsakovė informavo ieškovę, jog neturi galimybės išregistruoti žymos apie sandorį dėl atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos taikomo turto arešto. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nutraukus pirkimo - pardavimo sutartį, spręstinas klausimas dėl restitucijos taikymo. Turto areštu gali būti apribojamos daiktinės teisės būtent į skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl teismui patenkinus ieškinio reikalavimą dėl pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo ir taikant vienašalę restituciją – grąžinant ieškovei nuosavybės teises į žemės sklypo dalį, turi būti panaikintas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. gegužės 7 d. turto arešto aktas, kuriuo areštuotas ginčo žemės sklypas.
4. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyti UAB „Iramita“ padaryti pažeidimai dėl pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėjimo. Paaiškino, jog siekiant užtikrinti galimos mokestinės nepriemokos išieškojimą iš UAB „Iramita“, 2015 m. gegužės 7 d. turto arešto aktu buvo areštuotas UAB „Iramita“ priklausantis žemės sklypas. Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus 2016 m. vasario 19 d. sprendimu buvo patvirtintas mokestinio patikrinimo aktas ir papildomai apskaičiuotas mokėtinas 76 967,97 Eur PVM, taip pat priskaičiuoti 18 547,47 Eur delspinigiai bei skirta 23 090 Eur bauda. Išnagrinėjus mokesčių mokėtojos UAB „Iramita“ skundus, buvo konstatuotas mokesčių administratoriaus sprendimų teisėtumas.
5. Atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos aiškinimu, naikinti ginčo turto arešto aktą nėra teisinio pagrindo. Šalių sudarytoje pirkimo - pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad nuosavybės teisė į daiktą pirkėjai pereina nuo šios sutarties pasirašymo momento, o nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo - perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. Valstybinės mokesčių inspekcijos teigimu, šiuo atveju nuosavybės teisės įgijimo momentą lėmė žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sąlyga, jog nuosavybės teisė į daiktą pirkėjai perėjo nuo sutarties pasirašymo momento.
6. Atsakovė UAB „Iramita“ sutiko su ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad per pirkimo - pardavimo sutartyje nustatytą terminą neturėjo finansinių galimybių sumokėti ieškovei sutartyje nustatytą daikto kainą, todėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdė. Pažymėjo, jog pagal sutarties sąlygas pirkėjai neįvykdžius įsipareigojimų per pardavėjo nustatytą papildomą terminą, ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį, šalys privalo grąžinti viena kitai visa, ką yra gavusios pagal sutartį, be to, pirkėja privalo sumokėti pardavėjai aptarto dydžio baudą ir tiesioginius nuostolius, kurių nepadengia ši bauda. Atsakovė paaiškino šalių sudarytos sutarties galiojimo metu ketinusi pakeisti įgyto žemės sklypo paskirtį, žemės sklypą padalinti į atskirus sklypus, parengti detaliuosius planus, gauti statybos leidimus, sklypus parduoti ir atsiskaityti su ieškove, tačiau numatytų darbų nespėjo atlikti. Nurodė, kad mokesčių administratoriaus priimti sprendimai dėl mokestinių prievolių yra apskųsti teismui, todėl laikytini neįsiteisėjusiais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nutraukė 2013 m. gruodžio 23 d. sudarytos žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties dalį, kuria ieškovė Z. S. pardavė atsakovei UAB „Iramita“ 90887/119600 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 240 000 Lt (69 508,80 Eur) kainą, taikė restituciją ir žemės sklypo dalį grąžino ieškovės nuosavybėn, taip pat panaikino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. gegužės 7 d. turto arešto aktą, kuriuo buvo areštuota 90887/119600 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
8. Teismas, įvertinęs šalių sudarytos sutarties sąlygas, pažymėjo, kad sutartimi šalys aiškiai numatė, jog atsakovės UAB „Iramita“ neatsiskaitymo su ieškove atveju, sutartis bus nutraukta. Konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl sutarties pažeidimo (daikto kainos nesumokėjimo) fakto. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė siekė pasinaudoti žemės sklypo pirkimo -pardavimo sutartyje numatyta teise vienašališkai nutraukti su atsakove UAB „Iramita“ sudarytą sutartį, tačiau to negalėjo padaryti dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos taikyto arešto. Kadangi šalių sutartyje yra numatyta ieškovės teisė nutraukti sutartį, atsakovė UAB „Iramita“ sutarties neįvykdė, tačiau neprieštarauja sutarties nutraukimui, teismas nurodė turįs pagrindą nutraukti 2013 m. gruodžio 23 d. sutarties dalį, kuria ieškovė pardavė atsakovei UAB „Iramita“ 90887/119600 žemės sklypo dalį ir taikyti vienašalę restituciją, grąžinant turtą ieškovės nuosavybėn.
9. Vertindamas ginčo daiktui (žemės sklypui) taikomo arešto teisėtumą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, akcentavo, kad mokesčių administratoriui suteikta teisė areštuoti tik mokesčių mokėtojo turtą, o kito asmens, kuris mokesčių teisės požiūriu nėra mokesčių mokėtojas, turto areštuoti neleidžiama. Teismas rėmėsi Nekilnojamojo turto registro išrašu, kuris patvirtina, kad nors ginčo žemės sklypo dalies nuosavybės teisė buvo registruota atsakovės UAB „Iramita“ vardu, tačiau taip pat buvo įregistruota ir įsiskolinimo už įsigytą turtą žyma.
10. Teismas konstatavo, jog šiuo atveju susidarė aplinkybės, kuomet tarp šalių sudaryta nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis yra nutraukta, turtas grąžintas ieškovei, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija neteko pagrindo šiam turtui taikyti apribojimų. Remdamasis tomis aplinkybėmis, teismas konstatavo pagrindą panaikinti areštą ginčo turtui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
11. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Teismas netinkamai vertino įrodymus. Teismas pirmiausia turėjo įvertinti turto arešto akto teisėtumą ir pagrįstumą, o tik po to spręsti sutarties nutraukimo klausimą.
11.2. Pagal ieškovės Z. S. ir atsakovės UAB „Iramita“ sudarytos sutarties sąlygas nuosavybės teisė į daiktą pirkėjai perėjo nuo šios sutarties pasirašymo momento. Atsakovė žemės sklypo dalies savininke tapo nuo 2013 m. gruodžio 23 d.
11.3. Kreditorės (ieškovės) teisės nagrinėjamu atveju galėjo būti ginamos ir kitokiomis teisinėmis priemonėmis. Turto pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimas prieštarauja mokesčių administratoriaus taikytam to turto areštui.
11.4. Atliekant mokestinį patikrinimą Valstybinė mokesčių inspekcija areštavo atsakovės UAB „Iramita“ turtą. Atsakovė turto arešto akto teismui neskundė, todėl teismas neturėtų jo naikinti. Panaikinus turto areštą, neliks galimybės išieškoti mokestinį įsiskolinimą iš atsakovės.
12. Ieškovė Z. S. atsiliepimu į skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Apeliantė netinkamai aiškina byloje sprendžiamo ginčo esmę. Joje kilo ginčas dėl nuosavybės teisių gynimo, o ne dėl mokesčių administratoriaus veiksmų teisėtumo. Mokesčių administratoriui buvo žinoma atsakovės UAB „Iramita“ įsiskolinimo ieškovei už įgytą turtą aplinkybė. Mokesčių administratorius, gindamas valstybės interesus, ignoruoja ieškovės teises.
12.2. Nutraukęs šalių sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį, teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl arešto ginčo daiktui panaikinimo. Grąžinus ginčo daiktą ieškovės nuosavybėn, jis negali likti areštuotas užtikrinant mokesčių mokėtojo (atsakovės UAB „Iramita“) prievolę. Žyma Nekilnojamojo turto registre apie pirkėjos įsiskolinimą užtikrinamos pardavėjos teisės.
12.3. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija apeliaciniame skunde be pagrindo akcentuoja turto arešto akto teisėtumą ir pagrįstumą. Mokesčių administratoriaus veiksmų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Mokesčių nemokėjimas pažeidžia viešąjį interesą, tačiau užtikrinant viešąjį interesą turi būti ginamos ir konstitucinės vertybės bei atsižvelgiama į atskiro individo interesus.
13. Atsakovė UAB „Iramita“ atsiliepime į skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti, priteisiant ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas tik iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Teismas, tinkamai išsprendęs šalių ginčą, pagrįstai nutraukė pirkimo - pardavimo sutartį, taikė restituciją ir panaikino mokesčių administratoriaus taikytą turto areštą.
13.2. Teismas bylinėjimosi išlaidas turėjo paskirstyti vadovaujantis priežasties teorija. Ieškovės teisių pažeidimą lėmė atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmai bei kaltė dėl šio teisminio proceso atsiradimo. Teismas turėjo įvertinti, jog atsakovė UAB „Iramita“ sutiko nutraukti pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau to negalėjo padaryti dėl mokesčių administratoriaus taikyto turto arešto.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 23 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi ieškovė Z. S. už 240 000 Lt (69 508,80 Eur) kainą atsakovei UAB „Iramita“ pardavė 90887/119600 dalį sklypo (duomenys neskelbtini). Atsakovė perkamo daikto kainą įsipareigojo sumokėti iki 2015 m. gegužės 23 d. Sutartyje nustatytu terminu atsakovė daikto kainos nesumokėjo, todėl ieškovė pagal sutarties sąlygas pateikė pirkėjai pretenziją, reikalaudama per papildomą penkių dienų terminą sumokėti daikto kainą ir delspinigius. Atsakovė UAB „Iramita“ kreipėsi į ieškovę prašydama pratęsti atsiskaitymo terminą iki baigsis atsakovės mokestinis patikrinimas. Ieškovė įteikė atsakovei pranešimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo. Atsakovė 2017 m. gegužės 2 d. informavo ieškovę neturinti galimybės iš Nekilnojamojo turto registro pašalinti žymą apie šio sandorio sudarymą dėl mokesčių administratoriaus taikomo apribojimo (ginčo daikto arešto).
16. Bylos duomenys patvirtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija atsakovės UAB „Iramita“ atžvilgiu atliko mokestinį patikrinimą, kurio metu (2015 m. gegužės 7 d.) buvo areštuotas ginčo turtas, apribojant atsakovės disponavimo teisę. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis 90887/119600 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2013 m. gruodžio 23 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Iramita“. Nekilnojamojo turto registro išraše 2014 m. sausio 6 d. padaryta žyma apie atsakovės teisės disponuoti įgytu turtu apribojimą dėl įsiskolinimo už šį įsigytą turtą pagal 2013 m. gruodžio 23 d. pirkimo - pardavimo sutartį.
Dėl pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo teisėtumo
17. Jei sutartis vykdoma netinkamai, kita sutarties šalis turi teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Vienas jų – vienašalis sutarties nutraukimas. Vienašalio sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnyje: sutartis gali būti nutraukta, esant esminiam jos pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes; jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir toks pažeidimas nėra esminis sutarties pažeidimas pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); sutartis gali būti vienašališkai nutraukta konkrečiais joje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, net kai sutarties pažeidimas nėra esminis, todėl sutartyje nustatyti jos nutraukimo pagrindai pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Šalių susitarimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2007, 2014 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; kt).
18. 2013 m. gruodžio 23 d. pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovė UAB „Iramita“ įsipareigojo visą perkamo daikto kainą sumokėti iki 2015 m. gegužės 23 d. Sutarties šalys susitarė, jog tuo atveju, jeigu pirkėja aptartu terminu nesumokės daikto kainos, pardavėja turės teisę reikalauti, kad šis pirkėjos įsipareigojimas būtų įvykdytas per papildomą penkių darbo dienų terminą (sutarties 2.2 punktas). Pirkėjai sutartinių įsipareigojimų neįvykdžius ir per papildomai pardavėjos nustatytą terminą, pardavėja turės teisę sutartį vienašališkai nutraukti, šalys turės grąžinti viena kitai visa, ką yra gavusios pagal sutartį, o pirkėja turės sumokėti aptarto dydžio baudą bei atlyginti tiesioginius pardavėjos nuostolius.
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sutarties šalių paaiškinimus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja šalių sutartyje aptartas sutarties nutraukimo pagrindas. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl šios aplinkybės, atsakovė UAB „Iramita“ sutinka su pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimu, tačiau, kaip jau minėta, neturi galimybės realizuoti sutarties nutraukimo sąlygų ir įvykdyti iš to kylančius įsipareigojimus (pvz., iš Nekilnojamojo turto registro duomenų pašalinti registravimo žymas apie sudarytą sutartį ir galiojančius disponavimo ribojimus) dėl atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos taikomo arešto ginčo turtui.
20. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija apeliaciniame skunde nurodė, jog pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimas prieštarauja mokesčių administratoriaus taikytam turto areštui, kurio teisėtumas nepaneigtas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.
21. Kiekvienas asmuo turi subjektinę teisę nuspręsti, ar jo teisės ir įstatymų saugomi interesai yra pažeisti ir ar reikalinga teisminė gynyba. Pagal CK 1.137 straipsnį asmenys, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai ir pasirinkti, asmens manymu, tinkamiausią pažeistų teisių gynybos būdą. CK 1.138 straipsnyje nustatyti pažeistų civilinių teisių gynimo būdai – teisės pripažinimas, prievolės įvykdymas natūra, nuostolių atlyginimas ir kt. Teisė pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą priklauso kreditoriui.
22. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, siekdama apginti savo pažeistą teisę, kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti sutartį dėl nekilnojamojo turto pardavimo ir taikyti restituciją. Apeliantė su teismo sprendimu nutraukti sutartį nesutinka tuo aspektu, jog sutarties nutraukimo metu ginčo daiktas priklausė atsakovei UAB „Iramita“ ir buvo areštuotas galimoms šios atsakovės mokestinėms prievolėms užtikrinti. Taigi, toks byloje sprendžiamo ginčo ypatumas sukuria pareigą patikrinti, ar ieškovės pasirinkta teisių gynimo priemonė (sutarties nutraukimas ir iš to sekantis reikalavimas taikyti restituciją) nepažeis mokesčių administratoriaus teisių ir interesų.
23. Kaip minėta, ieškovė jai priklausiusią žemės sklypo dalį pardavė atsakovei UAB „Iramita“, šalys pirkimo - pardavimo sutartimi susitarė dėl daikto kainos sumokėjimo termino ir tvarkos, taip pat dėl nuosavybės į daiktą perėjimo momento, sutarties nutraukimo sąlygų. Sutarties pasirašymo momentu (2013 m. gruodžio 23 d.) ginčo daiktas buvo perduotas atsakovės nuosavybėn, atsakovė pagal pirkimo - pardavimo sutartį nebuvo sumokėjusi net dalies daikto kainos ir pažeidusi pirkimo - pardavimo sutarties sąlygą dėl kainos mokėjimo.
24. Teisėjų kolegija pažymi, jog šios bylos aplinkybių kontekste sprendžiant dėl ieškovės (pardavėjos) pasirinkto teisių gynimo būdo, svarbus yra išviešinimo faktas. Nors viešajame registre nurodyta, kad ginčo daiktas (žemės sklypo dalis) nuo sutarties sudarymo dienos nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Iramita“, tačiau viešajame registre yra išviešintas ir turto įsigijimo pagrindas (2013 m. gruodžio 23 d. pirkimo - pardavimo sutartis) bei įsiskolinimo už šį įsigytą daiktą faktas („apribojimas disponuoti nekilnojamuoju daiktu“, „įsiskolinimas už įgytą turtą“ (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 8.1., 8.2 punktai). Tai yra aplinkybės, kurios atsakovės UAB „Iramita“ kreditoriams, be kita ko, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai gali būti žinomos ex ante (liet. iš anksto). Tokiu skolos už pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įsigytą turtą išviešinimu saugomos pardavėjos (ieškovės) teisės ir gali būti panaudotos prieš kitus kreditorius tuo atveju, kai pardavėja (ieškovė) siekia sutartį nutraukti ir taikyti restituciją (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2012).
25. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad esant išviešintam skolos už įsigytą nekilnojamojo turto objektą faktui, kreditorius gali savo teises ginti prašydamas nutraukti pirkimo - pardavimo sandorį ir taikyti restituciją. Šiuo atveju nelaikytina, kad tokiu teisių gynimo būdu būtų pažeidžiamos kitų kreditorių, taigi ir mokesčių administratoriaus, teisės. Daikto pirkėjai pažeidus sutartį (pažeidus ją tokiu veiksmu ar neveikimu, kuris šalių aptartomis sąlygomis leidžia sutartį nutraukti vienašališkai), pardavėjos reikalavimai teismine tvarka nutraukti sutartį ir taikyti restituciją yra pagrįsti ir apeliantės teisių nepažeidžia. Patenkinęs šiuos pardavėjos reikalavimus, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
26. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog šioje situacijoje egzistavo galimybė pardavėjos teises apginti kitokiomis teisinėmis priemonėmis. Kolegija pažymi, jog teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti bei vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis). Tokių aplinkybių teisėjų kolegija analizuojamu atveju nenustatė. Kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog nutraukus pirkimo - pardavimo sutartį bus pažeistas viešasis interesas, apmokestinimo aiškumo principas. Kolegijos vertinimu, ginčo sutarties nutraukimas nepaneigia atsakovės UAB „Iramita“ mokestinių prievolių.
27. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nevertino aplinkybės, jog ginčo daiktui taikomas areštas yra teisėtas ir galiojantis. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nesiginčijama dėl mokesčių administratoriaus veiksmų teisėtumo, todėl nebuvo pagrindo atlikti išsamaus apeliantės nurodytų aplinkybių vertinimo. Ta aplinkybė, jog ginčo daiktas, po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo perėjęs pirkėjos nuosavybėn, vėliau buvo areštuotas, nėra kliūtis šią sutartį nutraukti ir taikyti restituciją, juolab kad sutarties nutraukimo pagrindo egzistavimas byloje nebuvo paneigtas. Kitokios išvados neleidžia daryti ir dar viena apeliantės akcentuojama aplinkybė, jog šalys laisva valia susitarė, kad ginčo daiktas pirkėjos UAB „Iramita“ nuosavybėn pereina sutarties pasirašymo momentu, o ne visiškai atsiskaičius už perkamą daiktą. Nuosavybės perėjimo faktas, esant šalių aptartam sutarties nutraukimo pagrindui, nepaneigia pardavėjos teisės nutraukti sutartį ir reikalauti jai grąžinti perduotą daiktą.
28. Pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalį, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš jos gavusi. Pirmosios instancijos teismas, nutraukęs šalių sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį ir nustatęs, kad atsakovė UAB „Iramita“ sutarties pagrindu ieškovei nesumokėjo daikto kainos, taikė vienašalę restituciją, grąžindamas ginčo žemės sklypo dalį ieškovei. Apeliaciniame skunde nenurodyti savarankiški (atskirai nuo argumentų dėl sutarties nutraukimo teisėtumo) argumentai dėl teismo taikytos restitucijos, todėl apeliacinis teismas šios apskųsto sprendimo dalies pagrįstumo iš esmės nevertina.
29. Pirmosios instancijos teismo pažymėta, jog nutraukus pirkimo - pardavimo sutartį ir restitucijos taikymo būdu ginčo daiktą grąžinus ieškovei, nebeliko pagrindo to daikto areštui dėl atsakovės UAB „Iramita“ mokestinės prievolės užtikrinimo, todėl teismas panaikino atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos taikytą daikto areštą. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nuostata panaikinti ginčo daiktui taikomus apribojimus. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju susiklostė situacija, kuomet tarp šalių sudaryta nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis yra nutraukta, tas turtas grąžintas ieškovei, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija neteko pagrindo šiam turtui taikyti apribojimų. Apeliantė skunde nurodė, jog turto arešto aktas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjęs jo naikinti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija. Kaip minėta (žr. nutarties 27 punktą), mokesčių administratoriaus veiksmų teisėtumas nagrinėjamu atveju nekvestionuojamas, tačiau tokių veiksmų teisėtumas nepaneigia ieškovės pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo taikymo galimybės. Nutraukus šalių sudarytą sutartį ir ginčo daiktą grąžinus ieškovės nuosavybėn, neliko pagrindo taikyti areštą šiam daiktui, kaip pagrįstai yra konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendime.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Todėl pritardama pirmosios instancijos teismo sprendime išsakytiems motyvams teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų kaip nesudarančių pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Atsakovė UAB „Iramita“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovės teisių pažeidimą lėmė atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmai bei kaltė dėl iškelto bylos proceso. Atsakovės UAB „Iramita“ nuomone, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas turėjo įvertinti, jog ši atsakovė sutiko ginčo sutartį nutraukti, tačiau to negalėjo padaryti dėl mokesčių administratoriaus taikyto arešto.
32. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 straipsnis). Atsakovė UAB „Iramita“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje, apeliacinio skundo dėl to nepateikė. Tai lemia išvadą, jog nurodyti argumentai yra už bylos apeliacinio nagrinėjimo ribų, todėl apeliacinės kontrolės metu nevertintini.
33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės Z. S. pateikti įrodymai patvirtina, kad ji apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nurodyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl ieškovės naudai priteisiamos iš apeliantės Valstybinės mokesčių inspekcijos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškovei Z. S. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Gintaras Pečiulis
Egidija Tamošiūnienė
Egidijus Žironas