Civilinė byla Nr. e2-700-618/2017

Proceso Nr. 2-06-3-14754-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.3.2.9.10.7.; 1.3.6.3.1.; 1.3.6.4.1.3.;

3.1.18.6.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.; 3.2.6.8.1.

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Agnei Jakulytei, dalyvaujant ieškovės E. A. atstovams advokatui Mantui Mikalopui ir advokato padėjėjui Artūrui Tukleriui, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovėms I. D. ir D. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybei ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir kt.,

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti 2016-10-06 Klaipėdos miesto savivaldybės mero potvarkį Nr. M3-90, pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti ieškovę į darbą, priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp jos ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2009-02-17 sudaryta darbo sutartis Nr. 1151, pagal kurią ji priimta į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sekretoriato vyriausiosios specialistės pareigas. Nuo 2015-05-07 ji perkelta į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato (toliau – Sekretoriatas) vyriausiojo specialisto pareigas. 2016-07-17 ji iš savo tiesioginio vadovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriaus M. V., gavo užduotis, kuriomis jai buvo pavesta į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegijos (toliau – Kolegija) 2016-07-28 12 val. 30 min. posėdžio darbotvarkę įtraukti du klausimus, todėl ji 2016-07-19 pagal Sekretoriate „įprastą ir seniai naudojamą“ dokumento - Kolegijos darbotvarkės projekto - formą, parengė 2016-07-28 Kolegijos darbotvarkės projektą, į ją įtraukdama minėtose užduotyse nurodytus klausimus. Kolegijos darbotvarkės projektas buvo atspausdintas ir pateiktas pasirašyti Klaipėdos miesto savivaldybės merui (toliau – Savivaldybės meras) V. G.. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybėje (toliau – Savivaldybė) galiojančią dokumentų apskaitos tvarką, Kolegijos darbotvarkės projektas 2016-07-19 14 val. 18 min. buvo įkeltas į dokumentų valdymo sistemą „Avilys“ kaip vidaus dokumentas - pranešimas, bei perduotas „Avilyje“ pasirašyti Savivaldybės merui. Jam pasirašius popierinį dokumento variantą, techninį veiksmą - pasirašymą „Avilyje“ atliko mero sekretorė Sekretoriato vyriausioji specialistė I. R.. Užfiksavus dokumento pasirašymo faktą „Avilyje“, ieškovė perdavė dokumentą registruoti mero sekretorei I. R., kaip atsakingam asmeniui registruojant Savivaldybės mero priimamus dokumentus. I. R. dokumento neregistravo, t.y. atsisakė Kolegijos darbotvarkę registruoti, o „Avilio“ sistemoje pažymėjo ir perdavė Kolegijos darbotvarkę registruoti ieškovei. Dėl iškilusio neaiškumo registruojant dokumentą, ji kreipėsi į tiesioginį vadovą M. V., tačiau šis nurodė problemą spręsti pačiai. Kadangi I. R. atsisakė registruoti dokumentą „Avilyje“ ir šį veiksmą perdavė jai, o jos tiesioginis vadovas nurodė problemą spręsti pačiai, ieškovė, siekdama visapusiškai baigti pavestą užduotį, Kolegijos darbotvarkę „Avilyje“ įregistravo pati, nurodydama dokumento rūšį - Pranešimas, antraštė - „Dėl Kolegijos posėdžio darbotvarkės", nurodydama registruojamo dokumento registrą - Savivaldybės mero, jo pavaduotojų, pavedimai, jų vykdymo dokumentai ir pavedimų registras. 2016-07-27 M. V. pateikė Savivaldybės merui tarnybinį pranešimą Nr. TNS-167, kuriame nurodoma, kad ieškovė „Avilyje“2016-07-19 užregistravo Savivaldybės mero pavedimą Nr. M1-64 „Dėl Kolegijos posėdžio darbotvarkės“, tačiau ieškovei nepriskirta funkcija registruoti mero pavedimus, jai nėra suteikta prieiga kompiuterinėje dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ registruoti Savivaldybės mero pavedimų. Anot M. V., jos registruotas dokumentas nei savo turiniu, nei struktūra nėra priskirtinas mero pavedimui, o yra Kolegijos posėdžio darbotvarkė. Meras rezoliucija ant minėto tarnybinio pranešimo, be kita ko, nusprendė pavesti Savivaldybės administracijos direktoriui S. B. pateikti informaciją dėl tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, o ieškovei pateikti pasiaiškinimą. 2016-08-12 Savivaldybės administracijos direktorius pateikė Savivaldybės merui atsakymą dėl tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, iš esmės nurodydamas, kad „Avilio“ sistemos vartotojai kuriami etatų pagrindu, o kokiais registrais gali naudotis darbuotojas, nustato konkretaus darbuotojo tiesioginis vadovas, bei paaiškino, kad ieškovė turėjo teisę registruoti dokumentus registre M1. 2016-08-23 Savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-42 buvo sudaryta darbo grupė, kuri 2016-09-23 priėmė išvadą dėl ieškovės galimų darbo drausmės pažeidimų. Išvadoje iš esmės nurodoma, kad parengtos ir suderintos arba kitaip patvirtintos Kolegijos darbotvarkės registravimas „Avilyje“ neva nenustatytas, o ieškovės veiksmas iš esmės buvo perteklinis, kadangi ji privalėjo parengtą ir Savivaldybės mero pasirašytą Kolegijos posėdžio darbotvarkę tik paskelbti Savivaldybės internetiniame puslapyje. Tokiais savo veiksmais ieškovė, formaliai vertinant, pažeidė darbo drausmę, elgėsi aplaidžiai, nekompetentingai ir nerūpestingai, viršijo įgaliojimus. Darbo grupė pasiūlė pripažinti, kad ji padarė darbo drausmės pažeidimą, ir siūlė skirti jai švelniausią drausminę nuobaudą - pastabą. 2016-10-06 Sekretoriato darbuotojos D. Š. ir I. D. pateikė merui pranešimą bei papildomą informaciją apie galiojančias ieškovės drausmines nuobaudas, kuriame nurodė, kad ji turi vieną galiojančią nuobaudą - pastabą, kuri paskirta mero 2016-01-08 potvarkiu Nr. M3-2, todėl, meras turi teisę, įvertinęs ieškovės darbo kokybę, skirti jai griežčiausią nuobaudą - atleidimą iš darbo. 2016-10-06 potvarkiu Nr. M3-90 Savivaldybės meras vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu skyrė jai griežčiausią drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo. Ieškovė nurodo, jog nagrinėjamu atveju nepadarė darbo drausmės pažeidimo, nėra jos drausminės atsakomybės sąlygų, t.y. neteisėtų veiksmų, žalos, kaltės ir priežastinio ryšio. Pažymi, kad nei Sekretoriato nuostatai, nei jos pareigybės aprašymas nenustato nei Kolegijos posėdžių darbotvarkės registravimo, nei iš esmės kitų Savivaldybės gaunamų, siunčiamų ar rengiamų dokumentų registravimo tvarkos. Dokumentų registravimo tvarką Savivaldybės vidinėje sistemoje „Avilys“ reglamentuoja 2006-12-28 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2918 patvirtintas „Gautų dokumentų priėmimo ir siunčiamų dokumentų išsiuntimo ir jų registravimo tvarkos aprašas“, „Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų ir mero potvarkių rengimo tvarkos aprašas“ bei 2015-12-21 Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas 2016 metų dokumentacijos planas. „Gautų dokumentų priėmimo ir siunčiamų dokumentų išsiuntimo ir jų registravimo tvarkos aprašo“ 2 dalyje nustatyta, kad Savivaldybėje gauti ir siunčiami dokumentai registruojami „Avilyje“. Gauti dokumentai yra skirstomi į registruotinus (3.1 p.) ir neregistruotinus (3.2 p.).Savivaldybės siunčiami dokumentai (raštai, lydraščiai) yra rengiami, vizuojami ir registruojami „Avilyje“ (33 p.), tačiau siunčiamų dokumentų atžvilgiu nėra numatytas jų skirstymas į registruotinus ar neregistruotinus, todėl visi Savivaldybės siunčiami dokumentai yra rengiami, vizuojami ir privalo būti registruojami „Avilyje“. Iš potvarkio matyti, jog ji kaltinama tuo, kad registruodama „Avilyje“, priskyrė šį dokumentą Savivaldybės mero pavedimų ir jų vykdymo dokumentų rūšiai, taip viršydama savo įgaliojimus, tačiau tokio dokumento, kaip Kolegijos darbotvarkės šablonas, kuriame būtų numatyti tam tikri būtini rekvizitai pagal 2011-07-04 Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-117 patvirtintas „Dokumentų rengimo taisykles“, Savivaldybėje nėra. Taigi, visų pirma, jai tapo neaišku, koks tai dokumentas (jo rūšis) ir kokiai „Avilyje“ esančiai dokumentų grupei tokį dokumentą reikėtų priskirti. Antra, Kolegijos darbotvarkė yra tam tikras valinis Savivaldybės mero sprendimas dėl Kolegijos posėdžio darbotvarkės nustatymo, be kita ko, užtvirtinamas ir jo parašu, kas reiškia, jog tretiesiems asmenims siunčiama Kolegijos darbotvarkė yra būtent tam tikras mero teikiamas raštas. Be to, 2016 metų dokumentacijos plane nėra reglamentuota, kokiai dokumentų rūšiai priskirti ir registruoti Savivaldybės mero vardu parengtą ir siunčiamą Kolegijos darbotvarkę, todėl ji Kolegijos darbotvarkę priskyrė labiausiai atitinkančiai dokumentų grupei: „Savivaldybės mero, jo pavaduotojų, pavedimai, jų vykdymo dokumentai ir pavedimų registras (M1)“. Pagal dokumentacijos planą, už mero, jo pavaduotojų, pavedimų, jų vykdymo dokumentų ir pavedimų registro bylos sudarymą, t.y. šių dokumentų registravimą, yra atsakinga būtent Savivaldybės mero sekretorė, todėl būtent I. R. turėjo pareigą įforminti 2016-07-28 Kolegijos darbotvarkės registraciją „Avilio“ apskaitoje. Ieškovė nurodo, kad atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ji nepadarė darbo drausmės pažeidimo, nėra būtinųjų sąlygų drausminei atsakomybei kilti, dėl ko drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo – naikintina. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybei atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2016-07-27 Savivaldybės meras gavo Savivaldybės tarybos ir mero sekretoriaus M. V. tarnybinį pranešimą Nr. TNS-167, kuriame nurodyta, jog 2016-07-19 ieškovė, dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ užregistravo Savivaldybės mero pavedimą „Dėl Kolegijos posėdžio darbotvarkės“ Nr. M1-64, kuris savo turiniu ir forma atitiko ne Savivaldybės mero pavedimą, o Savivaldybės tarybos kolegijos posėdžio, vykusio 2016-07-28, darbotvarkę. Tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad vadovaujantis 2015-12-21 Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintu 2016 metų dokumentacijos planu, teisė registruoti mero pavedimus ieškovei nesuteikta, tokia teisė nenumatyta jos pareigybės aprašyme. Atsižvelgiant į tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, ieškovės buvo paprašyta pateikti paaiškinimą dėl tarnybiniame pranešime nurodytų galimų darbo drausmės pažeidimų. Savivaldybės mero 2016-08-23 potvarkiu „Dėl darbo grupės sudarymo“ Nr. M-42 sudaryta darbo grupė, kuri 2016-09-23 parengė išvadą „Dėl darbo drausmės pažeidimo“ Nr. P20-19. Išvadoje nurodoma, kad ieškovė 2016-07-19 parengė Kolegijos posėdžio, vykusio 2016-07-28, darbotvarkės projektą ir įkėlė į dokumentų valdymo sistemą „Avilys“ kaip vidaus dokumentą - pranešimą. Įsegtą dokumentą ieškovė perdavė pasirašyti Savivaldybės merui, kuriam minėtą dokumentą pasirašius, registruoti jį perdavė Savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato vyriausiajai specialistei I. R.. Pastarajai pastebėjus, kad ieškovės įkeltas dokumentas iš esmės neatitinka nei Savivaldybės mero pavedimo formos ir turinio reikalavimų, nei tuo labiau registruojamam dokumentui keliamų reikalavimų ir atsisakius pasirašytą Kolegijos posėdžio darbotvarkę, registruoti dokumentų valdymo sistemoje, dokumentą, įregistravo pati ieškovė, nurodydama registruojamo dokumento registrą - Savivaldybės mero, jo pavaduotojų, pavedimų vykdymo dokumentai ir jų registras. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 17 dalyje numatyta, jog Savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato paskirtis yra Savivaldybės tarybos posėdžių, komitetų, mero aptarnavimas, taip pat savivaldybės tarybos sprendimų projektų rengimas, nagrinėjimas ir išvadų dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengimas. Tai reiškia, kad Kolegijos posėdžio darbotvarkės projekto parengimas, darbotvarkės įforminimas yra tiesioginė Savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato funkcija, kurios vykdymas, vadovaujantis pareigybės aprašymu, pavestas ir ieškovei. Vyriausiosios specialistės pareigybės aprašyme be bendrųjų reikalavimų žinoti ir mokėti taikyti praktikoje teisės aktus, reglamentuojančius Savivaldybės tarybos veiklą (pareigybės aprašymo 2.1. p.) bei išmanyti dokumentų rengimo taisykles, bylų archyvavimo, formavimo ir saugojimo tvarką (pareigybės aprašymo 2.2. p.), nustatytas imperatyvus reikalavimas įforminti Savivaldybės tarybos, Savivaldybės tarybos kolegijos, Savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose priimtus dokumentus, jų posėdžiu rengimo dokumentus bei posėdžių protokolus ir perduoti savivaldybės archyvui (pareigybės aprašymo 3.3.2. p.). Parengtos ir suderintos arba kitaip patvirtintoj darbotvarkės registravimas dokumentu valdymo sistemoje „Avilvs“ nenustatytas. Priešingai, Reglamento 76.10. p. numatė, jog sekretoriatas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio išsiunčia elektroniniu paštu savivaldybės interneto tinklalapio nuorodą, kur yra paskelbta posėdžio darbotvarkė, sprendimų projektai ir kita posėdžio medžiaga, kolegijos nariams, Savivaldybės administracijos direktoriui ir jo pavaduotojui (pavaduotojams), savivaldybės kontrolieriui, Vyriausybės atstovui, asmenims, kurie kolegijos darbotvarkėje numatytus klausimus pristato kolegijos posėdyje, bei kitiems asmenims, kviečiamiems į kolegijos posėdį. Ieškovė, vykdydama dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ jai pavestas užduotis, privalėjo parengtą ir Savivaldybės mero pasirašytą Kolegijos posėdžio darbotvarkę paskelbti tik Savivaldybės internetiniame tinklalapyje. Atsižvelgdama į tai darbo grupė nustatė, kad registruodama Kolegijos darbotvarkę papildomai dokumentų valdymo sistemoje, ieškovė ne tik aplaidžiai įgyvendino Reglamento 76.10 p. nustatytą tvarką, tačiau ir viršijo jame nustatytus įgaliojimus. Darbo grupė, pažymėjo, kad nors Lietuvos Respublikos teisės aktuose darbotvarkės įforminimo reikalavimai nustatyti nėra, tačiau Kolegijos posėdžio darbotvarkė nėra ir negali būti įvardinta kaip Savivaldybės mero pavedimas, kurio teisinė reikšmė yra pavedimas, paskyrimas atitinkamam adresatui vykdyti pavedime nurodyta užduoti, funkcija. Ieškovė, žinodama, kad parengta Kolegijos posėdžio darbotvarkė iš esmės neatitinka pavedimo formos ir turinio reikalavimų, ne tik, kad negalėjo tokios darbotvarkės registruoti dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“, tačiau tuo labiau negalėjo jos priskirti Savivaldybės mero pavedimų ir jų vykdymo dokumentų rūšiai. Visų šių aplinkybių kontekste Darbo grupė nusprendė, jog ieškovė aplaidžiai, nekompetentingai ir nerūpestingai vykdė jai tiesioginio vadovo pavestas užduotis. Išvadoje taip pat nurodyta, jog ieškovė, įregistruodama Kolegijos darbotvarkę dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ kaip Savivaldybės mero pavedimą, viršijo jai suteiktus įgaliojimus, nes vadovaujantis Dokumentacijos plano 2.3. punktu, Savivaldybės mero, jo pavaduotojų, pavedimųjų vykdymo dokumentų registravimas pavestas Savivaldybės mero sekretorei, t.y. I. R., kuri pastebėjusi, kad Kolegijos posėdžio darbotvarkė dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ įkelta kaip Savivaldybės mero pavedimas, šį dokumentą registruoti atsisakė. Darbo grupė nustačiusi, kad ieškovė, aplaidžiai, nekompetentingai ir nerūpestingai vykdydama jai pavestas užduotis pažeidė DK 228 straipsnį, pareigybės aprašymo 2.1., 2.2. ir 3.3.2. punktus, o viršydama įgaliojimus pažeidė Reglamento 76.10 punktą ir Dokumentacijos plano 2.3. punktą, pasiūlė Savivaldybės merui pripažinti, kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą ir skirti švelniausią DK 237 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą drausminę nuobaudą-pastabą. Savivaldybės meras 2016-10-05 dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ pavedė Savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato vyresniajai patarėjai D. S. bei vyriausiajai specialistei I. D. pateikti informaciją apie galiojančias ieškovės drausmines nuobaudas ir teikti siūlymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Savivaldybės meras, atsižvelgdamas į tai, kad nors ieškovė 2015-12-23 potvarkiu „Dėl darbo drausmės pažeidimo“ Nr. M3-107 ir 2016-04-13 potvarkiu „Dėl darbo drausmės pažeidimo“ Nr. M3-25 buvo įpareigota pakartotinai susipažinti su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-04-28 įsakymu Nr. AD1-1201 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintais vidaus tvarkos taisyklių ir minėto pareigybės aprašymo reikalavimais ir jų griežtai laikytis, taip pat tobulinti lietuvių kalbos (rašybos, skyrybos, gramatikos, žodyno, stiliaus) ir kanceliarinės kalbos žinias, išsamiau išsistudijuoti Dokumentų rengimo taisykles, tačiau ji ir toliau pakartotinai daro darbo drausmės pažeidimus, aplaidžiai ir nerūpestingai atlieka darbo funkcijas, taip pat įvertinęs aplinkybę, kad darbuotoja jau turi galiojančią drausminę nuobaudą, paskirtą 2016-01-08 potvarkiu „Dėl darbo drausmės pažeidimo“ Nr. M3-2, 2016-10-06 potvarkiu „Dėl darbo drausmės pažeidimo ir E. A. atleidimo iš pareigų“ Nr. M3-90 atleido ieškovę iš pareigų DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, jog Klaipėdos apygardos teismui 2017-01-02 sprendimu panaikinus Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-29 sprendimą Nr. DGKS-903 ir Klaipėdos miesto mero 2016-01-08 potvarkį Nr. M3-2 dėl darbo drausmės, ieškovės atleidimas iš darbo Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2016-10-06 potvarkiu Nr. M3-90 vadovaujantis DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu yra nepagrįstas. Vis dėlto ieškovė šiuo atveju padarė darbo drausmės pažeidimą, todėl Savivaldybės mero 2016-10-06 potvarkis negali būti naikinamas visa apimtimi, t.y. ieškovės reikalavimas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2016-10-06 potvarkio Nr. M3-90 1 punktą, kuriuo konstatuota, kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą, yra vertintinas kaip nepagrįstas.

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad prašo procesinę padėtį pakeisti į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-02-17 tarp ieškovės ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos Klaipėdos miesto savivaldybės mero, buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, kuria ieškovė priimta dirbti į Klaipėdos miesto savivaldybės sekretoriatą vyriausiąja specialiste pagal pareigybės aprašymą, patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2006-10-02 potvarkiu Nr. M3-10. 2009-03-09 pakeitimu darbo sutartis pakeista į neterminuotą, 2015-05-07 Savivaldybės mero potvarkiu ieškovės ir atsakovės darbo sutartis pakeista numatant, jog ieškovė nuo 2015-05-07 perkelta į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato vyriausiojo specialisto pareigas, numatant, jog ieškovė darbo funkcijas atlieka pagal 2015-05-07 potvarkiu Nr. M3-13 patvirtintą pareigybės aprašymą. 2016-07-18 ieškovė gavo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriaus M. V. užduotis, kuriomis jai pavesta į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegijos (toliau – Kolegija) 2016-07-28 darbotvarkę įtraukti du klausimus. 2016-07-27 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato sekretorius pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės merui tarnybinį pranešimą, kuriame užfiksuota, jog ieškovė kompiuterinėje dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ užregistravo Savivaldybės mero pavedimą Nr. M1-64 „Dėl kolegijos posėdžio darbotvarkės“. Pranešime pažymėta, jog ieškovei nepriskirta funkcija registruoti Savivaldybės mero pavedimų, jai nesuteikta prieiga kompiuterinėje dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ registruoti Savivaldybės mero pavedimų, o registruotas dokumentas nei savo turiniu, nei struktūra nėra priskirtinas Savivaldybės mero pavedimui. 2016-07-28 Savivaldybės mero pavedimu ieškovė įpareigota pateikti pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo. 2016-08-01 ieškovė pateikė paaiškinimą. 2016-08-23 Savivaldybės mero potvarkiu sudaryta darbo grupė ieškovės darbo drausmės pažeidimams tirti. 2016-09-23 darbo grupė pateikė išvadą, kuria siūlė pripažinti, kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą ir skirti jai švelniausią DK 237 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą drausminę nuobaudą – pastabą. 2016-10-06 Klaipėdos miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M3-90 dėl darbo drausmės pažeidimo ir E. A. atleidimo iš pareigų, pripažinta, jog ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą ir jai paskirta DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo be įspėjimo.

Dėl darbo drausmės pažeidimo

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti 2016-10-06 Klaipėdos miesto savivaldybės mero potvarkį Nr. M3-90, pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti ieškovę į darbą. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, jog nors teismo posėdžio metu atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, tačiau paaiškino, kad Klaipėdos apygardos teismui 2017-01-02 sprendimu panaikinus Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-29 sprendimą Nr. DGKS-903 ir Klaipėdos miesto mero 2016-01-08 potvarkį Nr. M3-2 dėl darbo drausmės, ieškovės atleidimas iš darbo Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2016-10-06 potvarkiu Nr. M3-90 vadovaujantis DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu yra nepagrįstas, tačiau šiuo atveju ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą, todėl minėtas potvarkis negali būti naikinamas visa apimtimi, t.y. ieškovės reikalavimas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2016-10-06 potvarkio Nr. M3-90 1 punktą, kuriuo konstatuota, kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą, yra vertintinas kaip nepagrįstas. Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ieškovės veiksmai, atlikti registruojant Savivaldybės kolegijos 2016-07-28 darbotvarkę dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“, yra laikytini darbo drausmės pažeidimu.

Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 straipsnis). Darbo sutarties šalių sulygtos sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, sudaro darbo sutarties turinį (DK 94 straipsnio 1 dalis). Darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą (DK 228 straipsnis). Darbo tvarką darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės (DK 230 straipsnis). Kai kuriose šalies ūkio šakose ir srityse atskirų darbuotojų kategorijų darbo drausmę reglamentuoja įstatymai, drausmės statutai ir nuostatai ar kiti specialūs teisės aktai. Kai kuriose profesijose ir tarnybose, be darbo tvarkos taisyklių, drausmės statutų ir nuostatų, darbuotojų pareigas taip pat gali nustatyti pareigybės aprašymai ir nuostatai (DK 231, 232 straipsniai). 2009-02-17 tarp ieškovės ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sudarytoje darbo sutartyje numatyta, kad ieškovės darbo pareigas apibrėžia 2015-05-07 Klaipėdos miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M3-13 patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas (toliau – Pareigybės aprašymas). Pareigybės aprašymo 2.1. ir 2.2. punktuose numatyta, jog vyriausiasis specialistas turi žinoti ir mokėti taikyti praktikoje Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius savivaldybės tarybos veiklą, išmanyti Dokumentų rengimo taisykles, bylų archyvavimo, formavimo ir saugojimo tvarką. Vyriausiasis specialistas, einantis šias pareigas, privalo užtikrinti savivaldybės tarybos, savivaldybės tarybos kolegijos, savivaldybės tarybos komitetų posėdžiams teikiamų dokumentų pagal Savivaldybės tarybos veiklos reglamento reikalavimus pateikimą laiku (Pareigybės aprašymo 3.1 punktas), tiesioginiam vadovui pavedus vyriausiasis specialistas turi teisės aktų nustatyta tvarka informuoti suinteresuotus asmenis apie įvyksiančius savivaldybės tarybos, savivaldybės tarybos kolegijos, savivaldybės tarybos komitetų posėdžius, suformuoti jų sprendimų projektų bylas pagal Savivaldybės tarybos veiklos reglamento reikalavimus (Pareigybės aprašymo 3.2 punktas), rengti mero potvarkių, pavedimų, rezoliucijų projektus (Pareigybės aprašymo 3.6 punktas).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Savivaldybės mero 2016-10-06 potvarkio M3-90 1 punkte numatyta, kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą – aplaidžiai, nekompetentingai, ir viršydama jai suteiktus įgaliojimus dėl dokumentų registravimo, vykdydama jai dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ pavestas užduotis įtraukti į Savivaldybės kolegijos 2016-07-28 posėdžio darbotvarkę užduotyse nurodytus klausimus, 2016-07-19 dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ minėtą darbotvarkę, kuri nėra registruojamas dokumentas, užregistravo kaip Savivaldybės mero pavedimą „Dėl Kolegijos posėdžio darbotvarkės“ Nr. M1-64. Teismo posėdžio metu  atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė paaiškino, kad ieškovės padarytas darbo drausmės pažeidimas pasireiškė tuo, jog, pirmiausia, ieškovė užregistravo dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ Savivaldybės kolegijos 2016-07-28 posėdžio darbotvarkę, nors pastaroji nėra registruotinas dokumentas, bei tuo, jog Savivaldybės kolegijos 2016-07-28 posėdžio darbotvarkę ji užregistravo kaip Savivaldybės mero pavedimą. Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši teisės norma reiškia, jog darbuotojas privalo žinoti darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, nustatytas įmonės, įstaigos, organizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, ir jų pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2014). Drausminė nuobauda galima tik tuo atveju, kai yra nustatoma: a) darbuotojo pareigų turinys ir apimtis; b) tokių pareigų nevykdymas (netinkamas vykdymas); c) paties darbuotojo kaltė, tai yra darbdavio ar trečiųjų asmenų esminės įtakos vykdant (netinkamai vykdant) pareigas nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566-706/2015).

Tinkamai organizuoti darbą privalo darbdavys, visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką, taigi turi supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymais ir nuostatais, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006; 2011-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2011). Darbdavio veiksmai, prieštaraujantys jo pareigoms tinkamai organizuoti darbą, užtikrinti darbo drausmę, nepažeisti įstatymų ir darbo sutarties, sąlygoję darbo drausmės pažeidimą, eliminuoja drausminės atsakomybės darbuotojui taikymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-694/2001). Jeigu darbuotojo pareigos nėra apibūdintos darbo sutartyje, taip pat nesant darbuotojo detalaus pareigybės aprašymo ar nuostatų, ar detalių vidaus darbo tvarkos taisyklių, tais atvejais, kai darbuotojas nėra su jomis supažindintas pasirašytinai, atitinkamos drausminės nuobaudos skyrimas gali būti pripažintas nepagrįstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2004; 2005-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2005). Savivaldybės tarybos kolegijos sudarymo, posėdžių organizavimo ir darbo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnyje, kurio 2 dalis nustato, jog kolegijos narių skaičius, darbo tvarka, posėdžių organizavimo tvarka nustatyta reglamente. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2001-09-20 sprendimu Nr. 223 dėl Savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo, patvirtinto Savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – Reglamentas) (su vėlesniais pakeitimais) 76.10 punkte nustatyta, jog sekretoriatas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio išsiunčia elektroniniu paštu savivaldybės interneto tinklalapio nuorodą, kur yra paskelbta posėdžio darbotvarkė, sprendimų projektai ir kita posėdžio medžiaga, kolegijos nariams, Savivaldybės administracijos direktoriui ir jo pavaduotojui (pavaduotojams), savivaldybės kontrolieriui, Vyriausybės atstovui, asmenims, kurie kolegijos darbotvarkėje numatytus klausimus pristato kolegijos posėdyje, bei kitiems asmenims, kviečiamiems į kolegijos posėdį. Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė nurodo, jog Reglamentas nenumato Savivaldybės kolegijos darbotvarkės registravimo, todėl ieškovė turėjo žinoti, kad darbotvarkė dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ nėra registruotina. Vis dėlto, teismas pažymi, jog pirmiausia Reglamentas iš esmės nedetalizuoja Savivaldybės tarybos veiklos dokumentų registravimo tvarkos. Antra, ieškovė eidama pareigas turi vadovautis ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-12-28 įsakymu Nr. AD1-2918 dėl kompiuterizuotos dokumentų valdymo sistemos „Avilys“ naudojimo, kuriuo patvirtintas gautų dokumentų priėmimo ir siunčiamų dokumentų išsiuntimo ir jų registravimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, kad visi Savivaldybėje gauti dokumentai skirstomi į registruotinus ir neregistruotinus. Savivaldybės siunčiami dokumentai (raštai, lydraščiai) rengiami, registruojami ir vizuojami IVS „Avilys (Tvarkos aprašo 33 punktas). Pažymėtina, kad Tvarkos apraše nenumatytos išimtys, kuomet siunčiami dokumentai yra neregistruojami. Trečia, iš 2016-07-27 tarnybinio pranešimo turinio, matyti, kad ieškovės tiesioginis vadovas M. V. jį surašė dėl to, jog atsakovė dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ Savivaldybės kolegijos 2016-07-28 posėdžio darbotvarkę nepagrįstai įregistravo kaip mero pavedimą, nors šis dokumentas savo turiniu ir forma neatitinka mero pavedimo, bei tai, jog ji registruodama mero pavedimą viršijo savo įgaliojimus, kadangi tokia funkcija jai nepriskirta. Vis dėlto, tarnybiniame pranešime nenurodoma, jog ieškovės darbo drausmės pažeidimas pasireiškė ir tuo, jog dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ ieškovė įregistravo šioje sistemoje neregistruotiną dokumentą. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog yra labiau tikėtina, kad 2016-07-27 tarnybinio pranešimo surašymo metu ieškovės tiesioginiam vadovui taip pat nebuvo aiški Savivaldybės kolegijos darbotvarkės registravimo tvarka. Taigi, vienas vertus Reglamento 76.10 punkte numatytas tik Savivaldybės kolegijos posėdžio darbotvarkės įkėlimas į savivaldybės interneto tinklalapį ir šio interneto tinklalapio išsiuntimas elektroniniu paštu, tačiau kita vertus Tvarkos aprašas numato pareigą registruoti savivaldybės siunčiamus dokumentus. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė savo vidaus teisės aktuose nėra nustačiusi aiškios Savivaldybės kolegijos darbotvarkės registravimo tvarkos, todėl esant dabartiniam teisiniam reglamentavimui ieškovė galėjo pagrįstai manyti, jog pastaroji turi būti registruojama dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“.

Sprendžiant, ar buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, be kita ko, būtina analizuoti ir darbdavio, jo įgaliotų asmenų ar kitų trečiųjų asmenų įtaką darbuotojui pareigų įgyvendinant savo darbines pareigas. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-07-18 ieškovė gavo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriaus M. V. užduotis, kuriomis jai pavesta į Savivaldybės kolegijos 2016-07-28 darbotvarkę įtraukti du klausimus. Ieškovė 2016-07-19 parengė Savivaldybės kolegijos 2016-07-28 darbotvarkės projektą, jį atspausdinto ir pateikė pasirašyti Savivaldybės merui. Ieškovė taip pat įkėlė minėtą dokumentą į kompiuterinę dokumentų valdymo sistemą „Avilys“, sistemos pagalba perdavė jį pasirašyti Savivaldybės merui. Apie tai, kad Savivaldybės kolegijos 2016-07-28 darbotvarkės projektas pasirašytas, žymę sistemoje „Avilys“ atliko vyriausioji specialistė I. R.. Tuomet ieškovė dokumentą perdavė registruoti I. R., kuri dokumentą grąžino registruoti ieškovei. 2017-07-19 ieškovė įregistravo Savivaldybės kolegijos 2016-07-28 darbotvarkę dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“, registre M1 – Savivaldybės mero, jo pavaduotojų pavedimų vykdymo dokumentai ir jų registras. Teismo posėdžio metu atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė paaiškino, kad viena iš I. R. funkcijų yra mero pavedimų registracija. Ji per dokumentų valdymo sistemą „Avilys“ gavusi iš ieškovės Savivaldybės kolegijos 2016-07-28 darbotvarkę registruoti kaip mero pavedimą nustatė, kad tai nėra mero pavedimas, ir jį atsisakė registruoti. Atsakovės atstovė pažymėjo, kad dokumentų valdymo sistemos „Avilys“ funkcionalumas nulemia tai, kad asmeniui gavus užduotį, kuri ji jam nepriskirta vykdyti, turi dokumentą grąžinti jį išsiuntusiam asmeniui, kad jis šį dokumentą pateiktų tinkamam gavėjui. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog nors I. R. atsisakė Savivaldybės kolegijos 2016-07-28 darbotvarkę įregistruoti ir dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ dokumento registracija buvo grąžinta ieškovei, tačiau byloje nenustatyta, jog I. R. dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ ar kitu būdu būtų pateikusi ieškovei paaiškinimą, kad ji atsisakė registruoti dokumentą, kadangi jis, pirmiausia, nėra mero pavedimas, antra, Savivaldybės kolegijos darbotvarkė apskritai nėra registruotina. Todėl darytina išvada, jog ieškovė registracijos funkciją atliko manydama, kad užduotį turi įvykdyti ji pati. Be to, bylos duomenimis ir liudytojo M. V. paaiškinimu teismo posėdžio metu nustatyta, jog ieškovei per klaidą buvo suteikta prieiga registruoti dokumentus registre M1. Tai reiškia, jog atsakovei ir jos įgaliotiems asmenimis esant apdairiems ir atitinkamai jiems panaikinus ieškovės prieigą registruoti dokumentus registre M1, ji minėtos klaidos nebūtų įvykdžiusi. Be to, atsižvelgusi į tai, kad I. R. Savivaldybės kolegijos 2016-07-28 darbotvarkės registravimą grąžino ieškovei, nenurodydama atitinkamų pastabų apie šio dokumento registravimą, bei ieškovei turint prieigą registruoti dokumentus registre M1, ji galėjo pagrįstai manyti, kad minėta funkcija jai yra suteikta. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės atliktiems veiksmams turėjo įtakos kitų asmenų veiksmai įgyvendinant savo darbines pareigas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-472/2008). Taigi, viena iš drausminės atsakomybės sąlygų yra žalingos pasekmės. Teismo posėdžio metu atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė paaiškino, kad žalingi padariniai pasireiškė kitų darbuotojų darbo trikdymu. Tačiau teismas pažymi, jog, visų pirma, atsakovės atstovė nenurodė, kurie darbuotojai šiuo atveju buvo sutrikdyti, kaip ieškovės veiksmai atliekant Savivaldybės kolegijos 2016-07-28 darbotvarkės registravimą sutrikdė juos, jų funkcijų atlikimą. Antra, atsakovės atstovė paaiškino, jog ieškovė nuolatos netinkamai ir aplaidžiai vykdo jai pavestas funkcijas, trikdo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato darbuotojų veiklą. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. V.. Taigi, labiau tikėtina, kad atsakovės nurodyti žalingi padariniai - darbuotojų darbo trikdymas - yra susiję ne su byloje nagrinėjamu ieškovės darbo drausmės pažeidimu, o su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis. Be to, nors atsakovė nurodė, kad ieškovė nuolatos netinkamai ir aplaidžiai vykdo jai pavestas funkcijas, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei Savivaldybės mero 2016-01-08 potvarkiu ir 2016-03-04 buvo paskirtos drausminės nuobaudos, tačiau jos buvo panaikintos, kitų drausminių nuobaudų ieškovė neturi.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, šalių atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškovė savo veiksmais atliko darbo drausmės pažeidimą.

Dėl atleidimo iš darbo, ieškovės grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo

Darbo sutartis pasibaigia šalių susitarimu arba kai viena šalis savo valia nutraukia darbo sutartį. Darbo sutarties nutraukimas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas, aiškindamas šias nuostatas, ne kartą pabrėžė, kad drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis), bei nurodė, jog darbo sutarčiai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą nutraukti būtina tokių juridinių faktų sudėtis: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 straipsnio 3 dalis); faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje L. S. v. UAB „Sanmeridus“, bylos Nr. 3K-3-299/2004; 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. UAB „KRS“, bylos Nr. 3K-3-295/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje R. V. v. UAB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-100/2010; 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje R. Ž. v. UAB „Unipakas“, bylos Nr. 3K-3-380/2012). Bylos duomenimis nustatyta, kad Savivaldybės mero 2016-10-06 potvarkiu Nr. M3-90 dėl darbo drausmės pažeidimo ir E. A. atleidimo iš pareigų, pripažinta, jog ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą ir, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turi galiojančią nuobaudą, kuri paskirta Savivaldybės mero 2016-01-08 potvarkiu Nr. M3-2 dėl darbo drausmės pažeidimo, jai paskirta DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo be įspėjimo. Klaipėdos apygardos teismo 2017-01-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-55-613/2017 Savivaldybės mero 2016-01-08 potvarkis Nr. M3-2 dėl darbo drausmės panaikintas. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismui 2017-01-02 sprendimu panaikinus Savivaldybės mero 2016-01-08 potvarkį Nr. M3-2, atsakovė sutinka, jog ieškovės atleidimas iš darbo Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2016-10-06 potvarkiu Nr. M3-90 vadovaujantis DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu yra nepagrįstas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nesant fakto, kad ieškovė yra padariusi darbo drausmės pažeidimą bei ankstesnei drausminei nuobaudai esant panaikintai, ieškovės reikalavimas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2016-10-06 potvarkio Nr. M3-90 panaikinimo tenkintinas, minėtas potvarkis naikintinas, ieškovės atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu, ieškovė grąžintina į darbą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sekretoriate vyriausiąja specialiste.

DK 300 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Bylos duomenimis nenustatyta, kad ieškovė būtų įsidarbinusi kitoje darbovietėje. Pagal atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 2017-01-27 pažymą apie darbo užmokestį, ieškovės vidutinis dienos darbo užmokestis – 28,84 Eur, todėl ieškovei iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės priteistina 2999,36 Eur neatskaičius mokesčių (28,84 Eur x 104 d. d.) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2016-10-06) iki teismo sprendimo priėmimo (2017-03-05) ir po 28,84 Eur dienos vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo teismo sprendimo priėmimo (2017-03-06) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2016-11-09 teismo nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 1996,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2. punktą už ieškinio parengimą numatytas koeficientas 2,5, todėl laikytina, jog maksimalios išlaidos už ieškinio parengimą galėtų būti 1929,75 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą koeficientas 0,1. Atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). 2017-01-30 Klaipėdos miesto apylinkės teisme parengiamasis teismo posėdis vyko 35 minutes, 2017-02-14 teismo posėdis vyko 2 val. 38 min.. Ieškovės atstovas teisinių paslaugų ataskaitoje nurodė, jog pasirengimo, kelionės ir atstovavimo teismo posėdyje trukmė 9,5 val. Vadovaujantis rekomendacijomis, laikytina, jog maksimalios išlaidos už pasirengimą, kelionę bei atstovavimą teisme galėtų būti 10 val. x 0,1 x 793,30 Eur, t.y. 793,30 Eur.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 1996,50 Eur atstovavimo išlaidų, iš kurių 847,00 Eur už ieškinio parengimą ir 1149,50 Eur už advokato pasirengimą bylos nagrinėjimui, kelionę į Klaipėdos miesto apylinkės teismą bei atstovavimą teismo posėdyje. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas mažinti ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, ieškovei priteisiant 1640,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas pažymi, jog nors nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybei ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, o 2009-02-17 darbo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, tačiau įvertinus, kad ieškovė dirba Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriate, kuris ir inicijavo ieškovės atleidimą iš darbo, bei į tai, kad atsakovė iš darbo atleista Savivaldybės mero potvarkiu, ieškovei 1640,30 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovei E. A. Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2016-10-06 potvarkiu Nr. M3-90 dėl darbo drausmės pažeidimo ir E. A. atleidimo iš pareigų skirtą drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 237 straipsnio 1 dalies 3 punktą neteisėtu.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2016-10-06 potvarkį Nr. M3-90 dėl darbo drausmės pažeidimo ir E. A. atleidimo iš pareigų.

Grąžinti ieškovę E. A. į pirmesnį darbą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sekretoriate vyriausiąja specialiste

Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 2999,36 Eur (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2016-10-06) iki teismo sprendimo priėmimo (2017-03-05), po 28,84 Eur dienos vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo teismo sprendimo priėmimo (2017-03-06) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 1640,30 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei E. A..

Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos priteisimo ieškovei E. A. (605,64 Eur neatskaičius mokesčių) vykdyti skubiai.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2016-11-09 teismo nutartimi (civilinė byla Nr. e2-17430-618/2016), palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                Larisa Šimanskienė