Pirmosios instancijos teismo teisėjas                                 Civilinė byla Nr. 2S-526-544/2016

Jurgita Čiginskaitė                                               Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00257-2016-3                                                                                    

                                         Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.2.1; 2.5.8.11.2; 3.1.14.8.3.; 3.2.9.1.; 3.3.2.5.

(S)

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. M. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties, kuria, L. M. ieškinys atsakovui S. Š. dėl paskolos sutarties dalies pakeitimo paliktas nenagrinėtas, o patikslintas ieškinys atsakovui S. Š. dėl paskolos sutarties dalies pakeitimo bei vykdomojo įrašo panaikinimo – atsisakytas priimti,

n u s t a t ė:

Utenos rajono apylinkės teisme 2016 m. vasario 12 d. buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui S. Š. dėl dalies paskolos sutarties pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolė A. M.. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti tarp jos ir atsakovo S. Š. 2013 m. liepos 5 d. sudarytos 20273,40 Eur paskolos sutarties (toliau – Sutartis) 1 punktą ir sumažinti šioje Sutartyje numatytas 71,43 proc. metines palūkanas iki 5 procentų.

Utenos rajono apylinkės teisme 2016 m. vasario 18 d. buvo gautas ieškovės L. M. patikslintas ieškinys atsakovui S. Š. dėl paskolos sutarties dalies pakeitimo, vykdomojo įrašo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolė A. M., notarė D. S.. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė pakeisti tarp ieškovės ir atsakovo S. Š. sudarytos Sutarties  1 punktą ir sumažinti jame numatytas 71,43 proc. metines palūkanas iki 5 proc. palūkanų, panaikinti Utenos rajono 4-ojo notarų biuro notarės D. S. išduotą 2014 m. rugpjūčio 18 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini).

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovės L. M. ieškinį paliko nenagrinėtą, o patikslintą ieškinį – atsisakė priimti bei nutarė grąžinti ieškovei sumokėtą žyminį mokestį. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius duomenis ieškovė nepasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.223 str. 3 d. numatyta privaloma ikiteismine ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka, dėl ko egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 str. 2 d. 3 p. bei 296 str. 1 d. 1 p. nuostatuose numatytos sąlygos palikti ieškinį nenagrinėtu ir atsisakyti priimti patikslintą ieškinį, kadangi ieškovas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir ja dar galima pasinaudoti.

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį – ieškovės pateiktą ieškinį ir patikslintą ieškinį priimti nagrinėti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolės A. M. užvestą vykdomąją bylą bei šioje byloje vykdomą išieškojimą iš ieškovei priklausančio turto. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje atlikti teismo veiksmai negali būti laikomi teisėtais, nuosekliais ir sąžiningais ieškovės atžvilgiu. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas visų pirma privalėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, įpareigoti ieškovę pateikti papildomą informaciją ir tik tuomet, jei ieškovė nebūtų įvykdžiusi nustatytų reikalavimų, palikti ieškinį nenagrinėtą. Negana to, pirmosios instancijos teismas turėjo iš esmės išnagrinėti, ar šiuo atveju yra įmanoma pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau to nepadarė. Teismas neatsižvelgė į patikslintame ieškinyje išdėstytą reikalavimą dėl notarės vykdomojo įrašo panaikinimo, kurio ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka nėra galima nagrinėti, kadangi ieškovei kreipusis į atsakovą ir pastarajam sumažinus sutartines palūkanas ir pakeitus sudarytą paskolos sutartį, padariniai vis viena liktų nepakitę, nes paskolos sutartis yra pasibaigusi, dėl jos nevykdymo yra atliktas vykdomasis įrašas, kurio pagrindu antstolio kontoroje užvesta vykdomoji byla ir ieškovės įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių. Ieškovės vertinimu, tik teismas gali pakeisti nesąžiningą paskolos sutarties nuostatą, įtvirtinančią dideles sutartines palūkanas, bei panaikinti iš to kilusius padarinius – panaikinti vykdomąjį įrašą. Kartu ieškovė tvirtina, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi, siekiant tinkamai išnagrinėti ieškovės ieškinį ir užtikrinti būsimo teismo sprendimo vykdymą, būtina jas taikyti ir stabdyti antstolės vykdymo veiksmus dėl  skolos išieškojimo iš ieškovės turto.

Atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą atsakovas S. Š. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad tarp šalių sudarytoje Sutartyje nėra įtvirtinta jos pakeitimo tvarka, todėl privaloma vadovautis CK 6.223 str. 3 d. įtvirtina privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vadovavosi CPK 296 str. 1 d. 1 p. nuostatomis. Be to, atsakovo vertinimu, ieškovė nepagrįstai teigia, jog buvo apribota jos konstitucinė teisė kreiptis į teismą, kadangi asmuo šią savo teisę privalo realizuoti tik įstatymo nustatyta tvarka, o ne subjektyviu asmens vertinimu.

Atskirasis skundas atmetamas, o Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320, 338 str.). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė L. M. su ieškiniu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydama pakeisti tarp jos ir atsakovo S. Š. sudarytos Sutarties 1 punktą sumažinant 71,43 procentų metines palūkanas (14481 Eur) iki 5 procentų metinių palūkanų. Nurodė, kad tokio dydžio, kokios yra numatytos Sutartyje, metinės palūkanos yra grobuoniškos, dėl ko privalo būti mažinamos. Šį ieškinį pirmosios instancijos teismas priėmė. 2016 m. vasario 18 d. Utenos rajono apylinkės teisme buvo gautas patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovė prašė ne tik prašė sumažinti sutartinių palūkanų dydį, tačiau ir panaikinti Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarės D. S. atliktą 2014 m. rugpjūčio 18 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priimtą ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, o patikslintą ieškinį – atsisakė priimti. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė vadovaudamasis CK 6.223 str. 3 d. nuostata, kurioje įtvirtinta privaloma ikiteismine ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka, kuria ieškovė nepasinaudojo ir ja dar gali pasinaudoti. Atskiruoju skundu ieškovė nesutinka su tokiu vertinimu bei teigia, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovė ikiteisminio ginčo sprendimo tvarka jau nebegali pasinaudoti, kad spręsti klausimą dėl notarės vykdomojo įrašo panaikinimo gali tik teismas ir kad paliekant nenagrinėtą ieškinį bei patikslintą ieškinį atsisakant priimti yra pažeidžiama asmens teisė į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, CK 6.223 str. 3 d. numatyta, kad ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos. Iš byloje esančios Sutarties nuostatų matyti, jog šalys jokios sutarties keitimo tvarkos sudarytoje paskolos sutartyje nenumatė bei neįtvirtino, dėl ko sutarties sąlygų keitimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į virš aptartą reguliavimą, jog viena šalis pirmiausia turi kreiptis į kitą šalį. Tačiau tokių duomenų byloje nėra, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog būtų kreipusis į atsakovą dėl Sutartyje numatyto palūkanų dydžio sumažinimo ir siekusi įgyvendinti civiliniame įstatyme numatytą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką. Taigi skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai pripažinta, jog ieškovė, kreipdamasi į pirmosios instancijos teismą, nesilaikė ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, nors tokia pareiga imperatyviai įtvirtinta įstatyme. Be to, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, CPK 137 str. 2 d. 3 p. bei 296 str. 1 d. 1 p. įtvirtina, kad teismas atsisako priimti ieškinį arba priimtą ieškinį palieka nenagrinėtą, kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą bei atsisakydamas priimti patikslintą ieškinį, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su ieškovės argumentais, jog kreipimosi į pirmosios instancijos teismą metu suteiktos paskolos grąžinimo terminas jau buvo suėjęs, kadangi šalių sudarytos Sutarties 2 punkte numatyta, jog paskola ieškovei suteikiama iki 2014 m. liepos 5 d., o duomenų, kad šis terminas būtų pratęstas – nėra. Be to, kaip nurodo ieškovė, 2014 m. rugpjūčio 18 d. buvo padarytas notaro vykdomasis įrašas dėl ieškovės skolos bei šis vykdomasis įrašas pateiktas antstoliui vykdyti, dėl ko buvo pradėtos turto pardavimo iš varžytynių procedūros. Nepaisant to, visi šie duomenys nėra pakankami išvadai, jog ieškovė negali pasinaudoti įstatyme numatyta ikiteismine ginčų sprendimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė, tvirtindama, jog nebegali įvykdyti CK 6.223 str. 3 d, numatyto imperatyvo ir pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, nepateikė jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Priešingai, iš ieškinių turinio galima spręsti, jog sutarties termino pasibaigimas ir vykdomojo įrašo padarymas, ieškovės nuomone, nėra kliūtis ieškiniu teismine reikalauti palūkanų sumažinimo. Atsižvelgiant į tai visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė kreipėsi į teismą nesilaikiusi ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos ir šia tvarka dar gali pasinaudoti.

Išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, o taip pat šalių procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aplinkybė, kad ieškovė patikslintu ieškiniu prašo ne tik sumažinti sutartinių palūkanų dydį, tačiau ir panaikinti vykdomąjį įrašą, neleidžia spręsti, jog ieškovės patikslintas ieškinys savaime privalo būti nagrinėjamas teisme. Pažymėtina, jog esminis ieškovės ieškinio reikalavimas yra sutartinių palūkanų dydžio sumažinimas ir Sutarties nuostatos, pagal kurią apskaičiuojama jos atsakovui mokėtinų palūkanų suma, pakeitimas. Vykdomojo rašto įrašai apie tai, kad įsiskolinimo suma yra ne tik 20273,40 Eur (70 000 Lt) skola, tačiau ir 14481 Eur (50 000 Lt) palūkanos, yra tik tarp šalių sudarytos ir neįvykdytos paskolos sutarties padarinys. Tokią poziciją nurodo ir pati ieškovė pateiktame atskirajame skunde bei kituose procesiniuose dokumentuose, kuriuos yra nurodžiusi, jog šis reikalavimas išvestinis ir tiesiogiai priklauso nuo sprendimo pakeisti Sutarties sąlygą dėl netesybų dydžio. Atsižvelgiant į visus virš išdėstytus duomenis, o taip pat į aplinkybę, kad ieškovė nepateikė jokių argumentų, susijusių su vykdomojo įrašo išdavimo procedūriniais pažeidimais bei nenurodė jokių kitų, nesusijusių su sutartinių palūkanų dydžiu mažinimu, argumentų, atskirojo skundo motyvai, susiję su reikalavimu nagrinėti patikslintą ieškinį pirmosios instancijos teisme, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Be to, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyta pozicija dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kituose teisės aktuose įtvirtintos asmens teisės į teisminę gynybą naudojimosi ne bet kokia, o tik įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju visos virš išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad ieškovės keliami reikalavimai bei kreipimasis į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu neatitinka CK 6.223 str. 3 d. įtvirtinto reguliavimo. Todėl pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti patikslintą ieškinį bei ieškinio palikimas nenagrinėtu nėra ieškovės nurodomos jos teisės į teisminę gynybą apribojimas ar kitokių esminių materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų padarymas.

Vadovaudamasis virš išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos eismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl ko ją naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atskirasis skundas yra atmetamas, nėra teisinio pagrindo spręsti ir analizuoti atskirajame skunde nurodomo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei sustabdyti antstolės A. M. vykdomą vykdomąją bylą ir joje atliekamą išieškojimą iš ieškovei priklausančio turto.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

n u t a r i a :

Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                      Ramunė Čeknienė